f8a8207c-1eee-4872-8ee9-b2270a6f4452 · Jonavos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-811-737/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00503-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3.1.; 3.2.6.4. (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja JÅ«ratė PetraÅ¡kienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. Å . ir jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei, nedalyvaujant atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui,vieÅ¡ame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu, įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jÄ R.

D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. spalio 6 d., gyvenusio adresu (duomenys neskelbtini) Å¡eimos nariu ir įpareigoti atsakovus Jonavos rajono savivaldybės administracijÄ ir UAB „Jonavos paslaugos" sudaryti su ja neterminuotÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patikslino savo reikalavimÄ ir prašė UAB „Jonavos paslaugos" nelaikyti atsakove byloje.IeÅ¡kinyje nurodė, kad su R. D. gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrÄ Å«kį daugiau kaip 20 metų ir buvo jo Å¡eimos nariu.

Jis buvo invalidas ir be jos pagalbos ir rÅ«pesčio nepajėgė savimi pasirÅ«pinti. Be kitų ligų, jis silpnai matė, o gyvenimo pabaigoje iÅ¡ vis apako. Ji ne tik rÅ«pinosi invalidu sugyventiniu, bet ir mokėjo visus buto ir kitus mokesčius. R. dėl savo negalios negalėjo nueiti ir deklaruoti arba duoti sutikimÄ jai prisideklaruoti jų gyvenamojoje vietoje. Pati to padaryti negalėjo, nes jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji nėra R. sutuoktinė ir liepė ateiti kai sudarys su juo santuokÄ . Visuose dokumentuose jos gyvenamoji vieta yra nurodyta kur faktiÅ¡kai gyveno – (Duomenys neskelbtini).

Butas nebuvo privatizuotas ir priklauso Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Po R. D. mirties ji ir toliau naudojasi Å¡iuo butu, moka mokesčius už butÄ (b.l.2-4).IeÅ¡kovė S. Å . teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad R. D. buvo buto nuomininkas, jie bute gyveno nepertraukiamai. Gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį, gyveno iÅ¡ jų abiejų gaunamų pajamų, iÅ¡ R. D. paÅ¡alpos ir jos darbinių pajamų.

Savivaldybė nesutiko jos deklaruoti bute R. D. esant gyvam, nes skirtinga pavardė. Kreipėsi po sugyventinio mirties dėl sutarties su ja sudarymo, bet jai buvo paaiÅ¡kinta, kad negalima.Atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog gyveno bute nurodytÄ laikÄ su nuomininku R. D., mokesčiai už butÄ mokami ir toliau. IeÅ¡kovė kreipėsi po jo mirties į savivaldybę ir jai buvo patarta kreiptis į teismÄ , nes kitu bÅ«du savo teisės įgyvendinti negalėjo.

Sutinka, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pripažinta mirusio R. D. Å¡eimos nariu. Tačiau prieÅ¡tarauja bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimui.IeÅ¡kinys tenkintinas.Å alių parodymais ir byloje esančiais įrodymais Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0114566, mirties liudijimais (b.l.7-9) nustatyta, jog R. D. buvo neįgalus (35 proc. darbingas), gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir namuose 2015-10-06 buvo rastas miręs. IeÅ¡kovės S. Å . pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ji ir po R. D. mirties moka mokesčius už šį butÄ (b.l.10-11), nekilnojamojo registruoto turto ji neturi.

Pagrįsdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog gyvendama su R. D. ji dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, Jonavos m. seniÅ«nijoje, UAB „(Duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.14-21), turėjo pajamų ir savo lėšomis prisidėjo prie bendro Å«kio bei buto iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė pati turi sveikatos problemų, jai nustatyti darbo sÄ lygų apribojimai (b.l.22-23,26). Kauno apygardos prokuratÅ«ros raÅ¡tas, adresuotas S. Å . adresu (Duomenys neskelbtini), ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. Å . gyveno kartu su R.

D. kaip sugyventiniai jo bute (b.l.24-25). Jonavos rajono savivaldybės 2016-02-10 administracijos raÅ¡tas S. Å . patvirtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl nuomos sutarties su ja sudarymo, tačiau jai buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ (b.l.28). UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad R. D. 1990-01-29 buvo iÅ¡duotas orderis Nr.9 p, leidžiant jam apsigyventi vieno kambario bute, adresu (Duomenys neskelbtini), kuriame R. D. buvo registruotas kaip vienas asmuo (b.l.34-35), mokesčiai už butÄ mokami iki Å¡iol (b.l.36-37).

Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį. Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.Pagal Civilinio kodekso 6.588 str. 2 d. prie gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos narių yra priskiriami jų sutuoktiniai (sugyventiniai) jeigu jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį.

Tai reiÅ¡kia, kad nuomininko sugyventiniui norint bÅ«ti pripažintam nuomininko Å¡eimos nariu, bÅ«tina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis gyveno kartu su nuomininku Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrÄ Å«kį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrÄ Å«kį su nuomininku sugyventinis įgyja Å¡eimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (CK 6.588 str. 5 d.), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį (sugyventinį) (CK 6.590 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jÄ mirusio sugyventinio R. D., buto adresu (Duomenys neskelbtini), nuomininko, Å¡eimos nariu, kadangi apie 20 metų gyveno kartu su R. D. jo bute, vedė bendrÄ Å«kį ir mokėjo visus mokesčius. Atsakovė - Jonavos rajono savivaldybės administracija pripažįsta ieÅ¡kovę įrodžius aplinkybes, jog ji su R. D. gyveno nuomojamame bute ir jį iÅ¡laikius, todėl ieÅ¡kiniui neprieÅ¡tarauja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad asmens pripažinimui nuomininko Å¡eimos nariu lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1, 2 d.).

Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 str.1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai, kaip antai faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje R.Å . v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-152/2011). Nors ieÅ¡kovė gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (Duomenys neskelbtini), tačiau pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai gyveno adresu (Duomenys neskelbtini), su R. D. ir po jo mirties liko ten gyventi. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, Å¡alių parodymus pripažintina, kad pareiÅ¡kėja S. Å . gyveno kartu su sugyventiniu R. D., jo nuomojamame bute, adresu (Duomenys neskelbtini) ir bendrai vedė namų Å«kį.

Mirus buto nuomininkui R. D., ieÅ¡kovė vykdo nuomininko pareigas, gyvena minėtame bute, naudoja jį pagal paskirtį, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, tvarko ir jį prižiÅ«ri (CK 6.584 str. 1 d., b.l.10, 36-37). IeÅ¡kovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad po sugyventinio mirties ji savalaikiai kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės administracijÄ dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau 2016-02-10 savivaldybės administracijos raÅ¡tu jai buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ , kad dėl aplinkybių, jog ji gyveno su nuomininku ir vedė su bendrÄ Å«kį nustatymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti jÄ gyvenamosios patalpos, esančios (Duomenys neskelbtini), buvusio nuomininko R. D. Å¡eimos nariu, tenkintinas. Atsakovė įpareigotina sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pradinės nuomos sutarties (1990 m.) sÄ lygomis.Už ieÅ¡kinio reikalavimÄ mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė yra atleista Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. pagrindu.

Byloje priskaičiuota 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. valstybei atlygintinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ dėl ieÅ¡kovei S. Å . suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidų - 111,17 Eur priteisimo valstybės naudai (b.l.64). Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

LR CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas, vertindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo mechanizmÄ nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į tÄ aplinkybę, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė nepateisinamai ilgÄ laiko tarpÄ (20 metų) nepasirÅ«pino tinkamu dokumentų sutvarkymu sugyventiniui esant gyvam.

Duomenų, kad atsakovė savo veiksmais bÅ«tų įtakojusi kilusios teisinės situacijos susidarymÄ , nėra. Taigi, konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nebÅ«tų teisinga, kad ieÅ¡kovei nepateisinamai ilgai delsus įteisinti savo gyvenimÄ socialiniame bÅ«ste, atsakomybė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo gultų bÅ«tent ant atsakovės, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, pečių. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu, atsakovė ieÅ¡kinį pripažino, dėl to byla buvo iÅ¡nagrinėta per pirmÄ jį teismo posėdį.

Taigi, atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį bei bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo mechanizmÄ , teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (LR CPK 96 str. 5 d.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 str., 268 ir 270 str.,              n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti pareiÅ¡kėjÄ S. Å . gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininko R.

D., mirusio 2015 m. spalio 6 d., Å¡eimos nariu.Ä®pareigoti Jonavos rajono savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove S. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pradinės nuomos sutarties (1990 m.) sÄ lygomis.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ .                            Teisėja                                  /paraÅ¡as/                                JÅ«ratė PetraÅ¡kienė