f8a6dd2e-c605-47f4-8d69-bf0dfd7572b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4539-808/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40440-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5. 2.1.5.1.2.8.; 2.6.30.; 3.2.4.11.; 3.1.7.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokatui Viliui MartiÅ¡iui, atsakovės atstovei Dovilei StoÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Z.

P., A. S., A. S., V. U., G. K., E. P., O. G., A. S., R. V., B. T. (P.), S. T., A. T., A. L. K. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“,. Teismas, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai tokio dydžio procesines palÅ«kanas, konkrečiai: Z. P. - 982,19 Eur, A. S. - 861,92 Eur, A. S. teisių perėmėjai S. S. - 568,92 Eur, V.

U. - 426,69 Eur, G. K. - 199,12 Eur, E. P. - 284,46 Eur, O. G. - 568,92 Eur, A. S. - 284,46 Eur, R. V. - 147,92 Eur, B. P. - 608,75 Eur, S. T. - 284,46 Eur, A. T. - 426,69 Eur, A. L. K. - 269,39 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovai su bankrutavusia AB banku „Snoras“ buvo sudarę indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis. 2013 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovai Z. P., A. S., A. S., V. U., G. K., E. P., O. G., A. S., R. V., B. T. (P.), S. T., A. T., o 2014 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovas A. L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniais dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių ir indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas bei dėl teisės gauti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimo.

Teismas ieÅ¡kovų Z. P., A. S., A. S., V. U., G. K., E. P., O. G., A. S., R. V., B. T. (P.), S. T., A. T. ieÅ¡kinį priėmė 2013 m. gruodžio 27 d., ieÅ¡kovo A. L. K. ieÅ¡kinį priėmė 2014 vasario 3 d. Bylos nagrinėjimo metu, tiek atsakovė, tiek Bankas ginčijo ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumÄ ir atsisakė geranoriÅ¡kai patenkinti jų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatas negali bÅ«ti laikomas vertybiniu popieriumi, kuriam taikoma Indėlių direktyvos I priedo 12 punkte ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IÄ®IDÄ®) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, negali bÅ«ti perleidžiamas tretiesiems asmenims laisvai ir be apribojimų, Bankui nedalyvaujant tokiame sandoryje, yra vardinis, todėl tokiam indėlio sertifikatui turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema.

Po nurodytos teismo nutarties atsakovė pakeitė savo pozicijÄ ir patenkino ieÅ¡kovų reikalavimus, susijusius su indėlių sertifikatų įsigijimo sutartimis, t. y. visiems indėlių sertifikatų pirkėjams buvo iÅ¡mokėtos indėlių draudimo iÅ¡mokos. Kadangi iÅ¡nyko ginčo dalykas, minėtos civilinės bylos dalyje dėl ieÅ¡kovų reikalavimų indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo nutrauktos atitinkamomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, jose konstatuojant, kad ieÅ¡kovų reikalavimai iÅ¡ esmės buvo patenkinti ir bÅ«tent tai nulėmė atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio.

Atsižvelgdami į aukščiau minėtų bylų iÅ¡kėlimo bei jų reikalavimų patenkinimo momentus bei indėlių sertifikatų pasiraÅ¡ymo sutarčių sumas, atsakovė turi sumokėtų nurodyto dydžio procesines palÅ«kanas (5 proc. metinės palÅ«kanos nuo bylų iÅ¡kėlimo iki reikalavimų patenkinimo dienos). Bylose dėl indėlio sertifikatų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nebuvo teikiami reikalavimai priteisti procesines palÅ«kanas. Teigia, kad pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra skolininko (atsakovės) atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju ir ieÅ¡kovai turėjo kreiptis į teismÄ .

Tai, kad atsakovė tuo metu nemanė, jog Å¡iÄ prievolę turi vykdyti ir / ar tikėjosi jos iÅ¡vengti, neatleidžia nuo jos nuo prievolės įvykdymo laiku ir neperkelia prievolės vykdymo termino. Kadangi reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik po pagrindinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo, turi bÅ«ti taikoma CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. nuo atitinkamų bylos iÅ¡kėlimo datos.

Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovai kartu su kitais asmenimis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniais dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas ieÅ¡kinius priėmė (atitinkamai 2013-12-27 ir 2014-02-03). IeÅ¡kovai, turėdami iÅ¡imtinę teisę spręsti kaip ir kokiu bÅ«du ginti savo pažeistas teises, piniginio reikalavimo civilinėse bylose dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nebuvo pareiÅ¡kę ir neteikė piniginių reikalavimų.

Å iuo atveju nėra įgyvendinta procesinių palÅ«kanų taikymo (skaičiavimo) sÄ lyga, nes byloje turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kovų reikalavimas atsakovei dėl piniginės prievolės įvykdymo. Draudimo įmonė, remdamasi Banko perduotais duomenimis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias indėlių draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡mokėjo indėlių draudimo iÅ¡mokas už indėlių sertifikatus 2015 m. gruodžio 14 d. pervesdama jas į AB SEB bankÄ , iÅ¡ kurio indėlių sertifikatų turėtojai turėjo galimybę atsiimti indėlių draudimo iÅ¡mokas nuo 2015 m. gruodžio 15 d.

Atsiėmę draudimo išmokas, ieškovai pateikė teismui prašymus dėl ieškinių atsisakymo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. kovo 24 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2- 2832-340/2016 ir 2-1239-467/2016 patenkino ieškovų prašymus ir civilines bylas nutraukė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai neturi pagrindo reikalauti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų priteisimo, nes tarp šalių nėra ginčo, teismo procesas nevyksta. Be to, ieškovai savo valia atsisakė nuo ieškinių ir suprato tokių atsisakymų ir bylų nutraukimo pasekmes.

Todėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo. Nurodo, kad nėra praleidusi indėlių draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo termino, nėra pažeidusi IÄ®IDÄ® įtvirtintos iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos ir nėra atlikusi neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovų atžvilgiu. IÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ už AB banko Snoras indėlių sertifikatus lėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad bÅ«tent Å¡ie konkretÅ«s, Å¡io emitento iÅ¡leisti, vertybiniai popieriai, neatitiko perleidžiamų vertybinių popierių sampratos, o iÅ¡ esmės prilygo paprastam indėliui.

Nurodyto dalyko atsakovė savarankiškai negalėjo ir neturėjo pagrindo išaiškinti. Aplinkybė, kad ieškovams buvo išmokėtos indėlių draudimo išmokas, nereiškia, kad atsakovė patenkino ieškovų reikalavimus, nes tai buvo vykdoma IĮIDĮ nustatyta tvarka. AB SEB bankui duomenys apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias draudimo išmokas buvo pateikti 2015 m. gruodžio 14 d. ir nuo tada ieškovai galėjo atsiimti jiems priklausančias išmokas. Skaičiuojant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties iki 2015 m. gruodžio 15 d., kai buvo galima atsiimti indėlių draudimo išmokas, susidaro 20 darbo dienų, t. y. pagal IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalį nebuvo praleistas nustatytas išmokų mokėjimo terminas.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ bei priteisti procesines palÅ«kanas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo yra iÅ¡vestinis, ieÅ¡kovai negali reikalauti jo tenkinimo, pasibaigus pačios teisės į draudimo iÅ¡mokÄ galiojimo terminui. Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovai galėjo teikti per 5 metus po draudžiamojo įvykio ( iki 2016-11-24), t. y. dar nepasibaigus jų teisės į draudimo iÅ¡mokÄ galiojimo terminui.

Konkrečiu atveju ieÅ¡kovai 2018 m. gruodžio 27 d. pateikę ieÅ¡kinį teismui, praleido teisės į procesinių palÅ«kanų priteisimÄ terminÄ . Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pasirengimas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. IeÅ¡kvai pateiktame dublike nesutiko su atsakovės argumentu, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas nebuvo galimas dėl Banko nepateiktų duomenų, nes atsakovės pareigos mokėti procesines palÅ«kanas ir nuostolių atsiradimo momentas yra įstatymo numatytas terminas - bylos iÅ¡kėlimo teisme diena, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kuria buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisinė situacija ir po kurios priėmimo atsakovė pakeitė savo ankstesnę pozicijÄ , diena.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino dėl garantijų, taikytinų indėlių sertifikatams ir nesprendė nei dėl procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino, nei dėl kitų atsakovės pareigų. Pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė, nes jis prievolės nevykdė geruoju ir todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ . Atsakovės manymas, kad Å¡iÄ prievolę ji turi ir / ar tikėjosi jos iÅ¡vengti, neatleidžia nuo jos įvykdymo laiku ir neperkelia prievolės vykdymo termino.

Tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų savo pareigoms pagal įstatymÄ Ä¯vykdyti ir aktyviai bandė vengti mokėjimų ieÅ¡kovams, keliant teisinius ginčus bei bylose ginčijant ieÅ¡kovų reikalavimus iÅ¡ esmės, neatleidžia nuo atsakomybės ir ieÅ¡kovų patirtų nuostolių atlyginimo, net jei teisinis reglamentavimas ir buvo neaiÅ¡kus. Nurodo, kad yra nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties, nes pagal CK 1.130 straipsnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes jis buvo nutrauktas pareiÅ¡kus ieÅ¡kinius pagrindinėse bylose. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti ne pelno, bet kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, t.y. reikalauja atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, nes Å¡alių nesieja jokie sutartiniai santykiai. PalÅ«kanoms taikomi sutrumpintas - penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai žinojo apie BAB banko Snoras bankrotÄ ir tai, kad jų praÅ¡ymas priteisti procesines palÅ«kanas yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovams dėl BAB banko Snoras bankroto priklausančio indėlio draudimo iÅ¡mokos, jie negali reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo pasibaigus pačios teisės į draudimo iÅ¡mokÄ galiojimo terminui.

Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas advokatas Vilius MartiÅ¡ius prašė ieÅ¡kinį tenkinti, procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais pagrindais ir motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė S. S. palaikydama procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Trečiojo asmens atstovas, kuriam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, į posėdį neatvyko, praÅ¡ymų teismui nepateikė.

Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 5 dalis). Ieškinys netenkinamas. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas. Byloje nustatyta, kad ieškovai su AB banku SNORAS pasirašė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir įsigijo draudėjo (AB banko SNORAS) vertybinius popierius – indėlio sertifikatus. 2011 m. lapkričio 24 d. AB bankas SNORAS pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija, t.y.

įvyko draudžiamasis įvykis (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jis pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Ieškovai patvirtino, kad jiems priklausančios indėlių sumos buvo išmokėtos 2015 m. gruodžio mėnesį, t.y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje konstatuota, kad BAB banko SNORAS indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos (CPK 187 straipsnis).

Siekdami gauti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniais reikalaudami pripažinti negaliojančiomis jų su AB banku SNORAS sudarytas Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restitucijÄ , pripažįstant už indėlio sertifikatÄ sumokėtas sumas jų indėlio lėšomis banko sÄ skaitose, kurioms taikomos IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kovai pateikė pareiÅ¡kimus dėl civilinių bylų nutraukimo, nes jiems priklausančios draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos.

Nurodyti ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimai dėl ieÅ¡kinio atsisakymo buvo patenkinti ir civilinės bylos nutrauktos. 2015 m. lapkričio 24-27 d. atsakovei buvo perduoti duomenys apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias draudimo iÅ¡mokas. Gautų duomenų pagrindu ieÅ¡kovams buvo iÅ¡mokėtos indėlių draudimo iÅ¡mokas už indėlių sertifikatus, jas 2015 m. gruodžio 14 d. pervedant į AB SEB bankÄ , kuriame nuo 2015 m. gruodžio 15 d. indėlininkai galėjo atsiimti indėlių draudimo iÅ¡mokas.

Nagrinėjamojo byloje, kurioje ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir indėlių sumų iÅ¡mokėjimo priėmimo dienos iki indėlių sumų iÅ¡mokėjimo, aktualu nustatyti ar atsakovė praleido draudimo iÅ¡mokos mokėjimo terminÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palÅ«kanų mokėjimÄ .

Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos priskirtinos kompensuojamosioms palÅ«kanoms. Lietuvos Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinių palÅ«kanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti neįvykdytÄ prievolę ar teismo sprendimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų.

Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai su AB banku „Snoras“ pasirašė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir įsigijo paties draudėjo (nagrinėjamos bylos atveju – AB banko „Snoras“) vertybinį popierių – indėlio sertifikatÄ . 2011 m. lapkričio 24 d.

AB bankas „Snoras“ pripažintas nemokiu ir visam laikui atÅ¡aukta jam iÅ¡duota veiklos licencija, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis (IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.). IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.) buvo aiÅ¡kiai (expressis verbis) nustatyta, kad draudimo objektu negali bÅ«ti paties draudėjo iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai – indėlio sertifikatai. Konkrečiu atveju aktualiu laikotarpiu indėlio sertifikatai indėlių draudimo sistemÄ nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų expressis verbis buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nagrinėdama analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės iÅ¡keltam ginÄÄ dėl indėlio sertifikato sutarties, konstatavo, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatas yra vardinis ir jam turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 konstatavo, kad indėlio sertifikato galiojimo metu indėlių draudimo sistemÄ nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ indėlio sertifikatų turėtojams, prieÅ¡ingai, indėlių sertifikatai expressis verbis buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä .

Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlių sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatavo, kad tokia teisė kyla iÅ¡ ES reguliavimo. Kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad indėlių draudimo iÅ¡moka už AB banko „Snoras“ iÅ¡duotus indėlių sertifikatus buvo iÅ¡mokėta Kasaciniam teismui iÅ¡aiÅ¡kinus ir nustačius, kad bÅ«tent Å¡ie konkretÅ«s Å¡io emitento iÅ¡leisti vertybiniai popieriai (indėlių sertifikatai) prilygo paprastam indėliui.

Tai, kad atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado tik 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatuota ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad atsakovės pareiga iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Atsakovė 2015 m. lapkričio 24–27 d. iÅ¡ AB banko „Snoras“ gavusi duomenis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias draudimo iÅ¡mokas, 2015 m. gruodžio 14 d. informacijÄ apie mokėtinas iÅ¡mokas pateikė AB SEB bankui, kuriame indėlininkai nuo 2015 m. gruodžio 15 d. galėjo atsiimti iÅ¡mokas. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu, suformuota teismų praktika, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog konkrečiu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , vadinasi neturi pareigos mokėti ieÅ¡kovams procesines palÅ«kanas už pavėluotÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ (CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniai).

Todėl ieÅ¡kovų pateikti reikalavimai laikomi nepagrįstais ir ieÅ¡kinys yra netenkinamas. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė