2025-08-06 Nr. AB-12407-3-62-3-04046-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-94-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-04046-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. (D. P.-C.) ir E. S. (E. P.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjos D. P. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. gruodžio 27 d. priimtus sprendimus Nr. 6S-94-(14.6.3.) ir Nr. 6S-95-(14.6.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“ (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjos skunde nurodė:

2.1. Sprendimais V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau tai buvo padaryta netinkamu būdu, t. y. atlyginant pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), nuosavybės teisės į savininko turėtą žemę atkuriamos natūra (4 str. 1 ir 2 d.), o už valstybės išperkamą žemę yra atlyginama lygiaverčiu žemės sklypu (16 str. 2 d. ir 9 d. 1 p.);

2.2. V. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,60 ha žemės, kuri buvo pripažinta valstybės išperkama (Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 29 d. išvada Nr. 4939 (toliau – ir Išvada Nr. 4939), NŽT 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. Ž6-636), ir 0,66 ha žemės, kuri buvo pripažinta valstybės išperkama (Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 6133 (toliau – ir Išvada Nr. 6133)). NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymais Nr. 6VĮ-1004-(14.6.2.) ir Nr. 6VĮ-1005-(14.6.2.) nepagrįstai ir neteisėtai Išvadas Nr. 4939 ir Nr. 6133 pripažino netekusiomis galios. Pažymėta, kad V. P. mirė 2013 metais, ir nė viena iš pareiškėjų negavo kvietimo pasirinkti žemės sklypą, todėl minėtos išvados negalėjo būti pripažintos netekusiomis galios, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi;

2.3. Sprendimuose nėra nurodyta, kokiu teisiniu ir (ar) faktiniu pagrindu buvo nuspręsta už valstybės išperkamą žemę kompensuoti ne lygiaverčiu žemės sklypu, o pinigais. Nors NŽT 2019 m. gruodžio 10 ir 11 d. pažymose yra nurodyta už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, tačiau šiose pažymose nėra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai tokiam sprendimui. Be to, šios pažymos yra tarpiniai dokumentai, kurie negali būti apskundimo administraciniams teismams objektais.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. V. P. buvo ne kartą kviečiamas į susirinkimą (2007, 2010 m. ir vėliau), bet jis nepasirinko žemės sklypo. V. P. mirus 2013 metais, jo palikimą priėmė sutuoktinė E. P., kuri įgaliojo jai atstovauti D. P.. D. P. buvo kviečiama į susirinkimus 2016 metais, bet ji susirinkimuose nedalyvavo arba nepasirinko žemės sklypo. NŽT 2019 metais nustatė, kad E. P. mirė 2015 metais, todėl D. P. išduotas įgaliojimas yra negaliojantis. NŽT negavo papildomų dokumentų apie V. P. palikimo priėmimą, todėl nesiuntė daugiau kvietimų į susirinkimą;

4.2. viešieji projektų svarstymai (susirinkimai) yra skelbiami vietinėje spaudoje ir NŽT interneto svetainėje. Suinteresuoti asmenys viešojoje erdvėje visada gali rasti informaciją apie projektų svarstymus;

4.3. atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir Atkūrimo įstatymo nuostatas, NŽT pagrįstai priėmė Sprendimus, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjų D. P. ir E. S. skundą, t. y. panaikino Sprendimus.

6. Teismas nustatė:

6.1. V. P. kartu su kitais pretendentais įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į nuosavybės teises atkuriančią instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko A. P. Kauno apsk., Kaišiadorių raj., Pievelių k., valdytos 9,83 ha žemės dalį;

6.2. V. P. 2003 m. kovo 24 d. prašymas patvirtina, jog jis prašė 0,78 ha žemės grąžinti natūra Pievelių kaime, o už likusią žemę suteikti lygiavertį žemės sklypą. Išvada Nr. 4939 patvirtina, jog V. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,50 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, suteikiant lygiavertį žemės sklypą; NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Ž6-636 šis plotas sumažintas iki 1,60 ha. Išvada Nr. 6133 patvirtina, jog V. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,66 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, suteikiant lygiavertį žemės sklypą. Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133 buvo persiųstos į Kauno apskrities Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūniją dėl 1,60 ha ir 0,66 ha lygiaverčių žemės sklypų suteikimo, buvo vykdoma lygiaverčių žemės sklypų suteikimo procedūra;

6.3. V. P. mirė 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. Teismui nepateikti dokumentai apie V. P. teisių perėmimą pareiškėjų vardu (pateikti tik dokumentai apie artimą giminystės ryšį – pareiškėjos yra jo dukros), tačiau atsakovas nekelia ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą V. P. galimos teisių perėmėjos, juolab kad po V. P. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau;

6.4. V. P. nuo 2006 metų buvo įtrauktas į Kauno apskrities įsakymais patvirtintus piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems ir parduodami žemės sklypai Rumšiškių kadastro vietovėje, sąrašus ir NŽT Kaišiadorių skyriaus pranešimais jis buvo kviečiamas į Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimus, tačiau jis iki mirties nepasirinko siūlomų žemės sklypų;

6.5. pagal Kauno apskrities viršininko 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 02-04-3654 patvirtintą sąrašą, V. P. 2010 m. gegužės 18 d. buvo pakartotinai kviestas į susirinkimą, bet jis nepasirinko sklypų ir pagal išvadą prašė apskaičiuoti kompensaciją pinigais. NŽT Kaišiadorių skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. raštas patvirtina, jog pastarasis prašymas nebuvo patenkintas;

6.6. D. P. 2015 metais NŽT Kaišiadorių skyriui pateikė V. P. mirties liudijimą ir 2013 m. lapkričio 29 d. notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad jo palikimą priėmė sutuoktinė E. P.. Taip pat buvo pateiktas E. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas Nr. 2-2010, kuriuo ji įgaliojo D. P. atstovauti visose įmonėse, be kita ko, ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo. E. P. mirė 2015 m. (duomenys neskelbtini) d.;

6.7. pagal NŽT Kaišiadorių skyriaus 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 6VĮ-84-(14.6.2.) patvirtintą sąrašą, D. P., kaip V. P. įpėdinė, buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, kurie vyko 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 4 d., tačiau ji nepasirinko sklypų.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kuri įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija).

8. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 6VĮ-727-(14.6.2.) V. P. buvo įtrauktas į juo patvirtintą sąrašą Rumšiškių kadastro vietovėje lygiaverčiams žemės sklypams gauti (Nr. 3). Šio įsakymo pagrindu buvo organizuotas 2019 m. rugsėjo 20 d. pretendentų susirinkimas. Minėto susirinkimo protokole nurodyta, jog V. P. įpėdiniai neatvyko į susirinkimą ir žemės sklypai nebus projektuojami (15 p.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad V. P. įpėdiniai (galimi įpėdiniai) buvo pakviesti į susirinkimą Tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka registruotais laiškais. Atsakovas pripažino, jog nesiuntė jiems kvietimų į susirinkimą, nes 2019 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Kaišiadorių skyrius, rengdamas įsakymą Nr. 6VĮ-727-(14.6.2.), patikrino sąraše esančių asmenų ir įpėdinių duomenis ir nustatė, kad E. P. – V. P. turto paveldėtoja – yra mirusi; E. P. įgaliojimas D. P. yra negaliojantis; NŽT Kaišiadorių skyrius negavo papildomų dokumentų apie V. P. palikimo priėmimą.

9. Teismas akcentavo, kad NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau ji yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Nagrinėjamu atveju gero administravimo principas buvo pažeistas. Teismas nurodė, kad NŽT buvo žinomas D. P. adresas, nes ji, kaip V. P. įpėdinė, nuo 2016 metų buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, todėl NŽT, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo jai (o per ją būtų tapę žinoma ir kitai pretendentei) pranešti apie organizuojamą susirinkimą registruotu laišku, kaip numato Tvarkos 1021 punkto nuostatos, išsiųsdama kvietimą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime aiškiai nurodydama informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą (t. y. kad neatvykus, bus taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės – nuosavybės teisės bus atkuriamos kompensuojant pinigais).

10. Teismas pažymėjo, kad, jei atsakovas laikė, jog nepakanka dokumentų procedūrai užbaigti, jis privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 26 straipsnio norma, reglamentuojančia dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, pareikalavimą iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, jiems pateikti nustatydama konkretų terminą.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 22 d. skelbimus iš Kaišiadorių rajono vietinio laikraščio „Atspindžiai“ apie rengiamą Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teismo vertinimu, minėti skelbimai neinformatyvūs, bendro pobūdžio, juose nenurodyti kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardai ir pavardės (mirusių piliečių vardai ir pavardės) (nagrinėjamam ginčui aktualu, kad nebuvo nurodytos nei V. P., nei galimų jo teisių perėmėjų pavardės), neišaiškintos pasekmės dėl neatvykimo, todėl negalima šių skelbimų pripažinti tinkamu pranešimu pareiškėjoms apie su jų teisėmis susijusią procedūrą. Teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad tokio pobūdžio informacija buvo paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapyje, kaip numato Tvarkos 1021 punkto nuostatos.

12. Teismas akcentavo, jog nepaisant to, kad pareiškėjoms teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie būsimą susirinkimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma toliau, siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises pinigais, prieš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje išreikštą jo valią, apie Sprendimų priėmimą neinformuojant pareiškėjų. Nurodyti atsakovo veiksmai neatitiko VAĮ įtvirtintų gero administravimo principų ir yra netinkami, pažeidžiantys pretendento atkurti nuosavybės teises interesus bei Atkūrimo įstatymo nuostatas.

13. Teismas sutiko su pareiškėjų poziciją, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes iš jų ir kitų atkūrimo procese priimtų aktų (NŽT įsakymų, kuriais panaikintos Išvados Nr. 4939 ir Nr. 6133) nėra aišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais vadovaujantis buvo pakeista pretendento valia. Be to, teismas pažymėjo, jog jis nagrinėja aplinkybes ir procedūras, susijusias su šioje byloje ginčijamų konkrečių sprendimų priėmimu, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad pretendentas V. P., o jam mirus, – įpėdinė D. P. buvo kviečiami į susirinkimus pasirinkti sklypų, tačiau neatvykdavo arba sklypo nepasirinkdavo, neturi esminės reikšmės ginčui. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, jog iki Sprendimų priėmimo nuosavybės teises atkurianti institucija minėtu laikotarpiu nepriėmė sprendimų dėl nurodytų priežasčių, todėl tokia situacija pareiškėjoms suponavo atitinkamus lūkesčius dėl palankaus sprendimo priėmimo.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad priimant Sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Sprendimai turi būti panaikinti. Be to, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, atsakovas neturėjo pagrindo vadovautis Tvarkos 1051 punktu ir priimti 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymus Nr. 6VĮ-1004-(14.6.2.) ir Nr. 6VĮ-1005-(14.6.2.) dėl Išvadų Nr. 4939 ir 6133 pripažinimo netekusiomis galiomis. Šie įsakymai vertintini kaip tarpiniai dokumentai, todėl, panaikinus Sprendimus, jie taip pat praranda teisinę galią.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl nėra pagrindo joms priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. atsakovas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, tai, kad D. P. 2016 metais buvo kviečiama į susirinkimus, o 2019 metais kvietimai į susirinkimus nebuvo siunčiami pareiškėjoms, nes nebuvo pateikti dokumentai apie V. P. palikimo priėmimą, be to, viešieji projektų svarstymai (susirinkimai) yra skelbiami vietinėje spaudoje ir NŽT interneto svetainėje, todėl suinteresuoti asmenys viešojoje erdvėje visada gali rasti informaciją apie projektų svarstymus. Pažymėta, kad, vadovaujantis teismų praktika, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtis protingai;

17.2. NŽT interneto svetainėje buvo skelbiama informacija apie žemės reformos pabaigą (2015 m. spalio 15 d.), nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėse pabaigą (2018 m. vasario 12 d., 2019 m. sausio 18 d.). 2019 m. rugpjūčio 20 d. vietiniame laikraštyje „Atspindžiai“ buvo paskelbta apie rengiamą žemėtvarkos projektą (su piliečių ar įpėdinių sąrašais). Atsakovo atsiliepime į skundą išsamesnė medžiaga nebuvo pateikta todėl, kad NŽT neskiria lėšų laikraščio prenumeratai, specialistės savo lėšomis perka laikraščius ir renka informaciją. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nežinojo apie informacinius pranešimus vietiniame laikraštyje, kuriuose nurodytos piliečių pavardės. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas dėl to, kad šie dokumentai nebuvo pateikti;

17.3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. V. P. buvo ne kartą kviečiamas į susirinkimus, bet jis nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo; priešingai, jis išreiškė valią gauti kompensaciją grynaisiais pinigais. V. P. įpėdiniai nedalyvavo susirinkime. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai tvarkai, ir buvo teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją grynaisiais pinigais;

17.4. nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas gero administravimo principas. NŽT informavo pretendentus ar jų įpėdinius visomis informacinėmis priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka ir priėmė Sprendimus, nepažeisdama teisės normų.

18. Pareiškėjos D. P. ir E. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

19. Pareiškėjos sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo:

19.1. apeliacinis skundas yra grindžiamas naujais įrodymais, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o šiuo metu negali būti pridėti prie bylos. Atsakovo nurodytos aplinkybes, pavyzdžiui, kad NŽT neskiria lėšų laikraščio prenumeratai, nepateisina įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui. Tikėtina, kad atsakovas visą laiką žinojo apie aptariamus įrodymus, bet nedėjo rūpestingų ir protingų pastangų juos anksčiau pateikti teismui;

19.2. naujai pateikti įrodymai nepagrindžia Sprendimų teisėtumo bei aplinkybės, jog pareiškėjos buvo tinkamai informuotos apie rengiamą žemės projektą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. laikraštyje „Atspindžiai“ paskelbtas pranešimas nepridėtas prie Nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir kitų teismui pateiktų bylų (atsakovas apeliaciniame skunde paaiškino, jog jis pats neprenumeruoja ir nesaugo šio laikraščio), todėl manytina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, nesivadovavo šiuo pranešimu, o teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nebegali papildyti Sprendimų priėmimo motyvų. Be to, laikraštyje paskelbtas pranešimas nėra pakankamas, siekiant įgyvendinti visus formaliuosius informavimo viešo paskelbimo būdu reikalavimus, įtvirtintus Tvarkos 1021 punkte;

19.3. Sprendimai nebuvo grindžiami ta aplinkybe, kad V. P. pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimų Nr. 6S-94-(14.6.3.) ir Nr. 6S-95-(14.6.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas ginčui aplinkybes, nusprendė, kad priimant Sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl panaikino Sprendimus. Atsakovas, nesutikdamas su teismo vertinimais, pateikė apeliacinį skundą bei naujus įrodymus.

23. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo naujai teikiami įrodymai negali būti pridedami prie bylos ir tiriami, kadangi nenurodytos svarbios ir pagrįstos jų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepagrindė savo nesutikimo, jog pareiškėjos yra pretendento atkurti nuosavybės teises įpėdinės.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimuose nusprendė atkurti V. P. nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. turėtą žemę Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijoje, – į 1,60 ha ir 0,66 ha žemės sklypus, kompensuojant pinigais (už 1,60 ha – 600,56 Eur, už 0,66 ha – 247,73 Eur).

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995-06-01, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Pagrįstai pažymėta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nagrinėjamu atveju buvo vykdoma Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu – už valstybės išperkamą žemę – perduodant lygiavertį žemės plotą.

27. Pagal Tvarkos 30 punktą piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tvarkos 1021 punkte nustatyta, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reguliavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms tiek dėl to, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, tiek dėl to, kad kvietimas visuomenės informavimo priemonėmis nebuvo tinkamas, t. y. Tvarkos 1021 punkto reikalavimus atitinkanti informacija nebuvo paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapyje.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atitinkamą atsakovo veiklą pripažino neatitinkančia VAĮ įtvirtinto gero administravimo principo ir pažeidžiančią pretendento atkurti nuosavybės teises ir teisėtus interesus bei Atkūrimo įstatymo nuostatas, o Sprendimus – priimtus pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kas sudarė pagrindą juos panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas