2021-03-31 Nr. AB-7113-3-61-3-00367-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-208-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00367-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti: 1) 2020 m. spalio 10 d. savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojimą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje; 2) 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą „Dėl Jūsų skundo“. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti.

Teismas iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad dėl 2020 m. spalio 10 d. savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojimo pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pasirinkdama jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 9 d. skundą, informuodama pareiškėją apie jai aktualią įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį ir jos privalomą vykdymą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu, pateikė skundą Seimo kontrolieriui, tačiau Seimo kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtą Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Pareiškėjos skundas dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo teisme gautas 2020 m. vasario 8 d., t. y. praleidus atsakymo apskundimo terminą. Pareiškėjos įsitikinimu, 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsakyme nurodė klaidingą atsakymo apskundimo tvarką, todėl yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, nes pareiškėja pasirinko savo teisių gynybos būdą, t. y. pateikė skundą Seimo kontrolieriui. Todėl, kaip nurodė teismas, pareiškėjos pasirinktas gynybos būdas yra nuo jos pačios valios priklausanti aplinkybė ir negali būti vertinama kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsakyme nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja kitų, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jai sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, nenurodė, o teismas jų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino.

III. Pareiškėja I. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė neteisingą apskundimo tvarką, taip suklaidino pareiškėją, todėl skundas buvo teikiamas institucijai ne pagal kompetenciją. Gavusi atsakymą iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pareiškėja iš karto kreipėsi į atstovę, o sudariusi teisinių paslaugų sutartį, 2021 m. vasario 5 d. pareiškėja, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo nurodyto netinkamo apskundimo būdo pareiškėja buvo suklaidinta ir tik todėl pasirinko netinkamą apskundimo būdą ir kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą. Be to, pareiškėja yra senyvo amžiaus moteris ir neturėdama lėšų Seimo kontrolieriui skundą teikė savarankiškai, nesikreipiant pagalbos į atstovę. Kadangi skundai Seimo kontrolierių įstaigai yra neapmokestinami, pareiškėja manė, jog reikia išnaudoti neapmokestintą gynybos būdą.

Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, pažeidžia protingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus ir užkerta kelią kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-502/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėja praleido terminą skundui paduoti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas priimtas 2020 m. gruodžio 14 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 5 d., t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymą. Pareiškėja vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme nurodyta apskundimo tvarka (nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka) bei nepraleisdama nustatyto termino, pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, kuri 2021 m. sausio 13 d. sprendimu atsisakė tirti skundą kaip nepriskirtiną Seimo kontrolieriaus kompetencijai.

Pareiškėja 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakyme nurodė neteisingą apskundimo tvarką, todėl skundą padavė institucijai ne pagal kompetenciją. Taip pat nurodė, kad gavusi atsakymą iš Seimo kontrolierių įstaigos iš karto kreipėsi į atstovę ir sudarius teisinių paslaugų sutartį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja aktyviai siekė ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodama Seimo kontrolierių įstaigai. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme nurodyta apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasirinkdama netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėja galėjo sąžiningai klysti.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas termino skundui padavimo priežastis, galima daryti išvadą, jog pareiškėja elgėsi sąžiningai, procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjos veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jos procesinis elgesys buvo paveiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakyme nurodytos apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo prijungti 2021 m. vasario 25 d. Seimo kontrolieriaus pažymą, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013), pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų prijungimo, prašymo dėl Seimo kontrolieriaus pažymos prijungimo netenkina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį panaikina, terminą skundui paduoti atnaujina, o skundo priėmimo klausimą perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos I. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė