2022-06-22 Nr. AB-17285-3-61-3-02512-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-156-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02512-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „MediCA klinika“, R. U. ir A. N.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) direktoriaus 2020 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. T4-175-(1.34) „Dėl pacientui E. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 19 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-387/2019 ataskaitą Nr. D17-122(1.27.) (toliau – ir Ataskaita); 3) įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti skundą ir paskirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „MediCA klinika“ (toliau – ir klinika) asmens sveikatos priežiūros specialistų, gydžiusių pacientą, profesinės kvalifikacijos patikrinimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas E. S. (miręs) (toliau – ir pacientas) gydėsi UAB „MediCA klinika“ Alytaus padalinyje pas šeimos gydytoją R. U. ir pavaduojančią gydytoją A. N. (buvusi J.) 2018–2019 m. Pacientas nuo 2018 m. kovo mėn. reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi simptomais, kurie pripažįstami (duomenys neskelbtini) požymiais, ir kuriems esant rekomenduojama profilaktiškai tikrinti (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau klinikos personalas per pusantrų metų laikotarpį nesugebėjo tinkamai identifikuoti ir įvertinti jaučiamų simptomų, taip pat nepaskyrė kardiologo konsultacijos. Pažymėjo, kad šeimos gydytoja ir pavaduojanti gydytoja ne tik neatliko savo kaip šeimos gydytojos pareigų, bet ir pažeidė paciento teises. Pareiškėjas teigė, jog kreipėsi su skundu į Akreditavimo tarnybą, kuri 2020 m. birželio 23 d. pateikė pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymą, su kuriais pareiškėjas nesutiko ir prašė juos panaikinti, taip pat įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo nagrinėti skundą ir paskirti klinikos specialistų, gydžiusių pacientą, profesinės kvalifikacijos patikrinimą.

3. Pareiškėjo manymu, Akreditavimo tarnyba paskyrė nepagrįstą sankciją, nes paskirta sankcija – įspėjimas – yra per švelni ir neproporcinga poveikio priemonė nustatytiems pažeidimams, Akreditavimo tarnyba neįvertino (nepagrįstai nenustatė) kitų klinikos padarytų pažeidimų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui. Grubiausias pažeidimas buvo padarytas 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai gydytoja A. J. netinkamai įvertino pacientui atliktą EKG, nenustatė patologijos, todėl nenukreipė skubiai kardiologo konsultacijai ir į skubios pagalbos skyrių, nors turėjo tokią pareigą. Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. EKG užfiksuoti patologiniai pakitimai, lyginant su 2018 m. gegužės 24 d. EKG, be to, Akreditavimo tarnyba nustatė, kad pacientas skausmą pradėjo jausti naktį, todėl gydytoja turėjo įtarti galimą (duomenys neskelbtini). Įvertinusi anksčiau nurodytus simptomus, kuriais skundėsi pacientas, šeimos gydytoja A. J. turėjo iškviesti pacientui greitąją pagalbą ar paskirti skubią kardiologo konsultaciją. Pareiškėjo nuomone, šis pažeidimas turėjo lemiamos reikšmės paciento mirčiai, nes nenustačius pakitimų EKG, pacientui nebuvo suteikta reikalinga skubi medicininė pagalba. Vien šis pažeidimas sudarė pagrindą Akreditavimo tarnybai klinikai paskirti griežtesnę poveikio priemonę, t. y. pacientą gydžiusių asmens sveikatos priežiūros specialisčių profesinės kvalifikacijos patikrinimą. Taip pat Akreditavimo tarnyba nenustatė, kad klinikos gydytojai nesurinko tinkamos paciento anamnezės, neskyrė visų reikiamų tyrimų, kas tik patvirtino, kad įspėjimas nebuvo tinkama poveikio priemonė. Įspėjimas neužtikrino, kad klinika pašalins pažeidimus ir atsižvelgs į tarnybos pateiktą rekomendaciją, tai neprisideda prie to, kad klinikoje tokie pažeidimai nesikartotų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Akreditavimo tarnybos Įsakymas ir Ataskaita priimti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, todėl buvo neobjektyvūs. Akreditavimo tarnyba rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad šeimos gydytoja tinkamai rinko paciento anamnezę, tiesiog tai neužfiksuota raštu paciento ligos istorijoje. Medicinos specialistas – konsultantas 2020 m. gegužės 8 d. pateikė savo spėjimą, kad nors paciento anamnezės aprašymai yra nepilni, bet šeimos gydytoja žodžiu paklausė apie jaučiamus nusiskundimus ir pagal tai parinko apžiūros apimtį ir gydymo planą.

Manė, kad Akreditavimo tarnyba, remdamasi tokiu klinikos atžvilgiu atlaidžiu specialisto vertinimu, netinkamai įvertino pažeidimą dėl paciento anamnezės nesurinkimo ir neįvertinimo. Pažymėjo, kad skundo teisingam išnagrinėjimui svarbus faktas, jog nesurinkta tiksli paciento anamnezė, bet ne techninės medikų naudojamų informacinių sistemų galimybės. Akreditavimo tarnyba rėmėsi klinikai palankiomis prielaidomis, kad anamnezė buvo renkama, tiesiog tinkamai nedokumentuojama, tačiau ligos istorija nebuvo tinkamai vertinama. Akreditavimo tarnyba nepagrįstai sprendė, kad paciento nusiskundimus lėmė (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)ligos, nes paciento (duomenys neskelbtini) nebuvo tiriama ar stebima.

Pareiškėjas nesutiko su specialisto išvada, kad klinikos šeimos gydytoja rinkdama paciento anamnezę pagrįstai daugiau galvojo apie (duomenys neskelbtini) paciento nusiskundimų kilmę, nes pacientas neva nenurodė tipinių nusiskundimų, būdingų (duomenys neskelbtini) ligai ar (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja turėjo pagalvoti ir apie galimas paciento (duomenys neskelbtini) ligas. Neskirdama tyrimų dėl (duomenys neskelbtini) ligų, šeimos gydytoja taip pat patikimai neatmetė galimybės, kad paciento nusiskundimus lemia (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini) ligos. (duomenys neskelbtini) MRT neskyrimas ir paciento nenukreipimas kardiologo konsultacijai reiškė, kad gydytoja netyrė nei vienos iš galimų priežasčių, lemiančių paciento nusiskundimus.

Nepaisant to, kad Akreditavimo tarnyba nustatė, jog pacientui nebuvo atlikti visi reikiami tyrimai, neatsižvelgė į tai, kad dalies atliktų tyrimų rezultatai buvo netinkamai įvertinti arba nevertinti visai. Specialistas nustatė, kad iš 2018 m. gegužės 24 d. EKG matyti patologiniai pakitimai, tačiau minėta EKG nebuvo įvertinta. 2018 m. gegužės 24 d. atliktas šlapimo tyrimas taip pat nebuvo įvertintas nei vieno specialisto. Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. paciento tyrimų rezultatai įvertinti tinkamai, nors specialistas savo išvadoje nurodė, kad trūksta detalesnių komentarų dėl tyrimais nustatytų patologinių nukrypimų.

Akreditavimo tarnyba pakankamai išsamiai neanalizavo ar pacientui klinikoje buvo taikytas tinkamas gydymas. Faktas, kad nėra įrašų negalėjo būti vertinamas kaip tinkamo gydymo ar geros savijautos įrodymas. Ataskaitoje nustatyta, kad pacientui nebuvo skirtas ar rekomenduotas reabilitacinis gydymas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, tai patvirtino argumentus, kad pacientui nebuvo suteiktas tinkamas gydymas (duomenys neskelbtini) ligų. Akreditavimo tarnyba, nustačiusi net keletą trūkumų dėl pacientui skirto gydymo, nenurodė motyvų, kad taikytas gydymas buvo tinkamas.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Akreditavimo tarnyba neįvertino svarbių faktinių aplinkybių dėl pacientų sumažintų rizikos veiksnių. Akreditavimo tarnyba neteisingai nustatė, kad paciento fizinis aktyvumas buvo nepakankamas. Paciento svoris taip pat buvo sumažėjęs. Šeimos gydytoja, įvertinusi, kad pacientas atlikdamas savo darbą turi vaikščioti, laisvalaikiu sportuoja bei numetė svorio, turėjo atsakingiau vertinti paciento nusiskundimus ir (duomenys neskelbtini) ligų riziką. Kita vertus, Akreditavimo tarnyba įvykusį (duomenys neskelbtini) nepagrįstai išimtinai siejo su rizikos veiksniais, nors pacientas juos pakoregavo. Patikrinimo medžiagoje esančioje specialisto išvadoje pateikiami specialisto samprotavimai, kurie ne tik menkina paciento atminimą, bet ir skaudina paciento artimuosius. Specialisto komentaras, kad tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų negavęs pacientas, turėjo pats kreiptis pas kitus specialistus mokamų konsultacijų, keisti šeimos gydytoją arba sveikatos priežiūros įstaigą buvo nesusijęs su skundo nagrinėjimu, nes pacientas nebuvo kaltas dėl netinkamai jam suteiktų paslaugų.

6. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Akreditavimo tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo klinikinį atvejį konstatavo, kad pacientui E. S. UAB „MediCA klinika“ Alytaus padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir dokumentų reikalavimus:

7.1. 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. šeimos gydytoja R. U. nepilnai surinko paciento anamnezę, neinterpretavo 2018 m. gegužės 24 d. paciento atlikto bendro šlapimo tyrimo duomenų ir jų neaprašė sveikatos istorijoje, nuo 2018 m. liepos 17 d. pacientui žodžiu atsisakius vartoti (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad atsisakymą patvirtintų parašu asmens sveikatos istorijoje. 2019 m. sausio 31 d. įraše nenurodė, kiek laiko paskirtus vaistus vartoti ir kada atlikti kontrolinę (duomenys neskelbtini), nepateikė aiškių rekomendacijų dėl svorio mažinimo priemonių, nenurodė rekomendacijų dėl rūkymo metimo.

7.2. Šeimos gydytoja 2018–2019 m. nenukreipė paciento mikroalbuminurijos tyrimui, neskaičiavo inkstų kamuolėlių filtracijos greičio, 2019 m. rugpjūčio mėn. pacientui neatliko kreatinino, kalio koncentracijos kraujyje, bendro kraujo ir šlapimo tyrimų, elektrokardiogramos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje patalpintame diagnostikos ir gydymo protokole Arterinės hipertenzijos diagnostika ir gydymas.

7.3. Šeimos gydytoja A. J., turėdama pareigą paskirti tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti, bei vertinti jų rezultatus, ir laiku siųsti pacientą specializuotos pagalbos, įtariant (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 7 d. netiksliai (netinkamai) įvertino paciento EKG, asmens sveikatos istorijoje neaprašė atsiradusių naujų EKG pokyčių, lyginant su 2018 m. gegužės 24 d. EKG, o įvertino EKG kaip buvusią be patologinių pakitimų, ir nenukreipė paciento skubiai kardiologo konsultacijai.

7.4. 2018 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. vasario 15 d. klinikos gydytoja neurologė V. P. paciento konsultacijos išvadas (forma Nr.027/a) pateikė rašytas ranka, sunkiai įskaitomas, ir nepateikė jų į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

7.5. Akreditavimo tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog pacientui buvo nepilnai surinkta anamnezė, netinkamai ar iš viso nevertinti patologiniai tyrimų rodikliai, nebuvo paskirti reikalingi tyrimai bei nustatyti kiti pažeidimai. Akreditavimo tarnybos konstatuotų pažeidimų pobūdis aiškiai parodė Akreditavimo tarnybos poziciją, jos pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai.

8. Atsakovas nurodė, kad nėra suprantama, kodėl pareiškėjas manė, jog Akreditavimo tarnyba pateikė išvadą, kad paciento nusiskundimus lėmė būtent (duomenys neskelbtini), nes toks paciento klinikinio atvejo vertinimas Ataskaitoje pateiktas nebuvo. Pažymėjo, kad apibendrinančioje išvadoje sakinį „nagrinėjamu laikotarpiu pacientui, atsižvelgiant į jo nusiskundimus ir nustatytas lėtines ligas, buvo skiriamas tinkamas gydymas“ nebuvo galima interpretuoti atskirai nuo likusio Ataskaitos teksto, nes šis sakinys reiškė tik tai, kad pagal gydytojų surinktą informaciją taikytas gydymas buvo tinkamas, tačiau nepaneigė to, kad turėjo būti atlikta daugiau klinikinių bei diferencinės diagnostikos veiksmų.

9. Dėl priežastinio ryšio atsakovas pažymėjo, kad Akreditavimo tarnybos atliekamo paciento skundo tyrimo tikslas yra de jure įvertinti pacientui de fakto suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Šis konstatavimas pasireiškia faktinių aplinkybių, nustatytų iš paciento medicininės dokumentacijos, įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių paslaugų teikimą, atitikties atžvilgiu, kuris atsispindi parengtoje Ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnyba nevertino, ar būtent paciento (neveikimas) turėjo įtakos jo mirčiai.

10. Atsakovas nurodė, kad atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, Akreditavimo tarnyba turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos asmens sveikatos priežiūros medicinos specialistus-konsultantus, prašyti jų pateikti klinikines išvadas. Šios išvados tampa neatskiriama Ataskaitos dalimi. Akreditavimo tarnyba, atsižvelgdama į konsultanto išvadas bei vadovaudamasi atitinkamais teisės aktais, priima individualų administracinį aktą. Tačiau išvada yra tik viena iš Akreditavimo tarnybos vertinamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju dėl didelės išvados apimties ir tam tikrų konsultanto nukrypimų nuo tiesioginių klausimų buvo priimtas sprendimas į Ataskaitą įdėti tik paciento klinikinio atvejo nagrinėjimui reikšmingas dalis, pilną konsultanto išvadą paliekant byloje. Pareiškėjo cituojamos konsultanto išvadų išrauktos nebuvo įdėtos į Ataskaitą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje medžiaga nėra ir negali būti ginčo administraciniame procese dalyku.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Akreditavimo tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ir paciento mirčiai didesnė įtaką turėjo daug rizikos veiksnių, kuriuos turėjo pacientas, atsakovas pažymėjo, kad toks aiškinimas suponavo, jog Akreditavimo tarnyba turėtų nagrinėti priežastinį ryšį, o tai nepriklauso Akreditavimo tarnybos kompetencijai. Akreditavimo tarnyba vertina, ką privalėjo padaryti asmens sveikatos priežiūros specialistas atitinkamoje situacijoje, turėdamas atitinkamą informaciją apie pacientą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės epikrizėje nurodoma, kad paciento KMI buvo (duomenys neskelbtini), taigi rizikos faktorius – antsvoris – buvo išlikęs. Akreditavimo tarnyba konstatavo pažeidimus už netinkamą (duomenys neskelbtini) srities skausmų diferencinę diagnostiką, bei už tai, kad pacientui nebuvo pateiktos aiškios rekomendacijos dėl svorio mažinimo priemonių, nenurodytos rekomendacijos dėl rūkymo metimo.

12. Akreditavimo tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 papunkčiu, nagrinėjamu atveju nenustatė, jog specialistas dėl sveikatos negalėtų atlikti savo pareigų, o nustatyti pažeidimai nesukėlė pagrįstų įtarimų dėl gydytojų kompetencijos kaip žinių stokos, o buvo profesionalaus neatidumo pasekmė, už ką buvo paskirta proporcinga bei pakankama poveikio priemonė – įspėjimas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MediCA klinika“ atsiliepime dėl pareiškėjo skundo reikalavimų prašė vertinti teismo nuožiūra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog gydytoja R. U. netinkamai „surinko“ paciento anamnezę ir ją netinkamai dokumentavo. Pareiškėjas nei skunde, nei kur kitur nenurodė, kokios anamnezės, kokio paciento vizito pas šią gydytoją metu gydytoja nesurinko. Kuo skundėsi gydytojoms pacientas, nei tuo, kad nurodyta Akreditavimo tarnybos tirtuose paciento medicinos dokumentuose, pareiškėjas nenurodė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokios yra tikrosios paciento nusiskundimų (anamnezės) aplinkybės. Anamnezė yra ligonio gydytojui suteiktos žinios apie savo ligą.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, jog paciento (duomenys neskelbtini) nebuvo tiriama ar stebima, klinika pažymėjo, kad iš Ataskaitos 3, 4 ir 5 puslapiuose aprašytų ambulatorinio gydymo vizitų buvo matyti, jog pacientui buvo taikomas (duomenys neskelbtini) ligos gydymas ir poveikio tyrimai atlikti 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. gegužės 29 d. Gydytoja R. U. 2018 m. liepos 5 d. aprašydama paciento anamnezę nurodė, kad būklė pagerėjo, darbingas. Kaip buvo matyti iš Ataskaitos, kitą kartą su nusiskundimais į gydytoją R. U. pacientas kreipėsi 2019 m. sausio 28 d., pacientui tyrimai atlikti ir jis konsultuotas bendrosios praktikos gydytojo, gydytojo neurologo ir gydytojo radiologo bei tęstas gydymas, po kurio pacientas neturėjo jokių nusiskundimų, kai 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi dėl pasibaigusių paskirtų vaistų. Pažymėjo, kad iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. paciento nusiskundimai turėjo ne kardiologinę, o jo turimos (duomenys neskelbtini) ligos prigimtį, nes po pritaikyto gydymo pacientas nesiskundė jokiais skausmais vizitų pas gydytojus metu.

16. Klinika pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. gydytoja A. J. pacientui paskyrė gydytojo konsultaciją, pacientą siųsdama pas kardiologą konsultacijai planine tvarka. Vizito pas gydytoją metu pacientas nejautė jokio skausmo, todėl gydytoja neturėjo pagrindo paciento skubiai siųsti kardiologo konsultacijai ar imtis kokių nors kitų skubių priemonių. Anamnezės duomenimis 2019 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) ar kitokios skubios pagalbos pacientui nereikėjo. Šis teiginys pagrįstas specialisto vertinimu.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra susiję su teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir atitikimu teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Būtent pareiškėjo artimajam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas ir apibrėžia pareiškėjų materialiosios reikalavimo teisės ribas. Tuo tarpu sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai paskyrimas yra sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, tame tarpe ir Akreditavimo tarybos, diskrecija ir kompetencija. Sankcijos parinkimu ir paskyrimu nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimtas teisėtai. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos UAB „MediCA klinika“ paskyrimas pažeidė jo teises, ir kaip būtų apgintos jo teisės ir teisėti interesai UAB „MediCA klinika“ paskyrus kitą sankciją. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys ar institucijos, kaip tik pati Akreditavimo tarnyba, negalėjo vietoj Akreditavimo tarnybos parinkti sankcijos. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad skundo argumentai yra paremti išskirtinai specialisto išvadomis, todėl buvo vertinami atsižvelgiant į profesionalumo, kompetentingumo, išvadų aiškumo ir atitikties užduoties klausimams reikalavimus, o ne Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio atžvilgiu.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog vien formalus medicininių dokumentų pildymo pažeidimo nustatymas negali būti pakankamas. Paskutinį kartą dėl vaistų išrašymo pacientas kreipėsi 2019 m. birželio 26 d. į slaugytoją, tačiau skundų dėl (duomenys neskelbtini) gydymo neturėjo, išsamios apžiūros nepageidavo, todėl slaugytoja 2019 m. liepos 1 d. dienai įtraukė vizitui dėl vaistų išrašymo. Šiuo atveju pacientui buvo suteikta informacija, kad norint išsamios konsultacijos, būtina registruotis išsamiam tyrimui. Paciento (duomenys neskelbtini) buvo koreguojama medikamentais, o (duomenys neskelbtini) simptomų pacientas nenurodė, todėl nebuvo kilusi būtinybė siųsti paciento kardiologo konsultacijai, kadangi (duomenys neskelbtini) gydymas priskiriamas šeimos gydytojo kompetencijai. Iškilus poreikiui gydytoja R. U. pasitelkė ir kitus specialistus, t. y. gydytoją – radiologą, gydytoją – neurologą, kurių dėka ir buvo nustatyta paciento (duomenys neskelbtini).

20. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad pacientas 2019 m. rugpjūčio 7 d. vizito metu jokių skundų neišsakė, teigė, kad skausmas nuo nakties metu išgertų vaistų praėjo, buvo nuspręsta atlikus tyrimus ir įvertinus situaciją pacientą nukreipti kardiologo konsultacijai detaliam ištyrimui planine tvarka. Taigi, skirtingai nei nurodė pareiškėjas, gydytoja įvertino galimas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ligas bei paskyrė specialisto, t. y. gydytojo kardiologo konsultaciją. Pacientas be jokių skundų vizito metu neatitiko nei vienos skubios medicininės pagalbos kategorijos, todėl nebuvo galima vertinti, kad A. N. sveikatos priežiūros paslaugas suteikė netinkamai. Būtent dėl EKG rezultatų ir įtariamos (duomenys neskelbtini) ligos, pacientui buvo skiriama kardiologo konsultacija.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą tenkino iš dalies, panaikino Akreditavimo tarnybos Įsakymo 2 punktą, įpareigojo Akreditavimo tarnybą užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl poveikio priemonės (sankcijos) skyrimo. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Taip pat teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 1 239,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

22.1. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 19 d. skundu kreipėsi į UAB „MediCa klinika“ nurodydamas, jog kreipiasi dėl mirusio tėvo E. S. gydymo klinikoje pas šeimos gydytoją R. U.. Pareiškėjas nurodė, jog mano, kad klinikoje jis nebuvo tinkamai gydomas, nuo 2018 m. kovo mėn. reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi simptomais, kurie pripažįstami (duomenys neskelbtini) požymiais, ir kuriems esant rekomenduojama profilaktiškai tikrinti (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau jam nebuvo paskirta kardiologo konsultacija. Per pusantrų metų laikotarpį E. S. net septynis kartus lankėsi pas šeimos gydytoją, nurodydavo jaučiamus simptomus, kurie būdingi (duomenys neskelbtini), tačiau šeimos gydytojas neidentifikavo šios rizikos ir neskyrė reikiamo gydymo ar tyrimų. Manė, kad E. S. gydžiusi šeimos gydytoja tinkamai neatliko savo pareigų įtvirtintų Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ 10.2 ir 10.3 punktuose.

22.2. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą UAB „MediCa klinika“ 2019 m. spalio 31 d. rašte nurodė, jog klinika Audito metu nenustatė pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės trūkumų, turinčių įtakos paciento mirčiai. Audito metu nebuvo patvirtinti skunde išdėstyti vertinimai, susiję su gydytojos pacientui teiktų paslaugų kokybės trūkumais.

22.3. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į Akreditavimo tarnybą prašydamas nustatyti paciento E. S. teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą, remiantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodė, jog, jo manymu, E. S. buvo galima padėti suteikus tinkamą gydymą. Klinikos personalas per pusantrų metų lankymosi klinikoje laikotarpį nesugebėjo tinkamai identifikuoti ir įvertinti paciento jaučiamų simptomų, nepaskyrė kardiologo konsultacijos. 2018 m. kovo 15 d. lankydamasis pas šeimos gydytoją nurodė, kad jau apie mėnesį skauda kairį šoną, o pastarosiomis dienomis skausmas labai paūmėjęs. 2018 m. birželio 5 d. vizito metu šeimos gydytoja pažymėjo, kad be ankstesnių nusiskundimų pacientui skauda kairį petį, kaklą, tirpsta kairė ranka, kairė ranka silpnesnė, taip pat skundėsi skausmu juosmens apatinėje dalyje, kuris plinta į dešinę koją. 2019 m. gruodį nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau neskirtas nei gydymas, nei tyrimai. 2019 m. sausio 28 d. vizito metu skundėsi kairės rankos tirpimu, kairio šono skausmu, kūno niežuliu. 2019 m. kovą lankėsi pas šeimos gydytoją pasibaigus vaistams, tačiau kardiologo konsultacija vis tiek nebuvo paskirta. 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. y. dieną prieš (duomenys neskelbtini), E. S. apsilankė pas šeimos gydytoją dėl praėjusią naktį atsiradusio deginančio pobūdžio krūtinės skausmo, kuris truko net 1,5 val. Vizito metu buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau šeimos gydytoja neatpažino (duomenys neskelbtini) požymių ir neskyrė gydymo, specialisto konsultacijos, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, neskyrė gydymo ligoninėje. 2019 m. rugpjūčio 8 d. E. S. vėl lankėsi pas šeimos gydytoją, nurodė, kad šios dienos ryte išpylė prakaitas, pajuto stiprų, spaudžiantį skausmą, plintantį į nugarą ir rankas ir tik tada greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės reanimacijos skyrių, o iš ten į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė ištirti ar E. S. UAB „MediCa klinika“ buvo suteiktos tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir pateikti atsakymą dėl tokio tyrimo išvadų.

22.4. Akreditavimo tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius pareiškėjo skundo pagrindu atliko E. S. UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei surašė Ataskaitą. Ataskaitoje Akreditavimo tarnyba, įvertinusi paciento medicininę dokumentaciją, klinikos vidaus dokumentus, 2019 m. spalio 29 d. Audito ataskaitą, medicinos specialisto konsultanto šeimos gydytojo, vertinusio E. S. klinikinį atvejį, 2020 m. gegužės 8 d. išvadą bei atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog pacientui E. S. UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Rekomendavo peržiūrėti ir koreguoti klinikos Dokumentų valdymo procedūrą KSD-13.

22.5. Akreditavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 11-137, 32 punktu ir atsižvelgdama į Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus atliktą patikrinimą ir parengtą Ataskaitą, 2020 m. birželio 19 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punkte nustatė, kad 2018–2019 m. pacientui E. S. UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Įsakymo 2 punktu įspėjo kliniką dėl 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų. Įsakymo 3 punktu rekomendavo Klinikos vidaus dokumentų nuostatoms tobulinti ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui bei kokybei gerinti: peržiūrėti ir koreguoti Klinikos Dokumentų valdymo procedūrą KSD-13.

22.6. Pareiškėjas nesutiko su Akreditavimo tarnybos parengta Ataskaita ir Įsakymu, teigė, kad Akreditavimo tarnyba paskyrė nepagrįstą sankciją, nes paskirta sankcija – įspėjimas – buvo per švelni ir neproporcinga poveikio priemonė Akreditavimo tarnybos nustatytiems pažeidimams, Akreditavimo tarnyba neįvertino (nepagrįstai nenustatė) kitų klinikos padarytų pažeidimų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui.

23. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Akreditavimo tarnybos Įsakymas (taip pat ir jo sudėtine dalimi esanti Ataskaita) yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto, pastarajam atlikus visas teisės aktuose nustatytas procedūras. Akreditavimo tarnyba pareiškėjo skundo pagrindu atliko pacientui E. S. UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje 2018–2019 m. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą. Akreditavimo tarnyboje gauti ir įvertinti su E. S. tyrimu ir gydymu klinikoje susiję medicininiai dokumentai, visos tyrimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos nustatyta tvarka surašytoje Ataskaitoje. Ši ataskaita atitinka Aprašo 3 priede patvirtintą formą, o iš jos turinio, buvo matyti, kad E. S. ginčo laikotarpiu teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo įvertintos itin detaliai, įvertinti ne tik pareiškėjo skunde minimi apsilankymai (2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2019 m. sausio 28 d. bei 2018 m. gruodį ir 2019 m. kovą pasibaigus vaistams) bet ir kiti apsilankymai pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus (neurologę V. P., gydytoją radiologą I. Krasnovą), atsižvelgta į pareiškėjo būklės vertinimus, indikacijas bei jam skirtus tyrimus.

25. Teismui nekilo abejonių dėl Akreditavimo tarnyboje atlikto tyrimo išsamumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde Akreditavimo tarnybai buvo kreiptasi dėl paslaugų nustatant ir gydant (duomenys neskelbtini) ligas vertinimo. Dėl šių aplinkybių Akreditavimo tarnyba detaliai pasisakė Ataskaitoje. Įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, specialisto konsultanto pateiktą išvadą, Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje paciento E. S. būklė nebuvo vertinama tinkamai: 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d.

šeimos gydytoja R. U. nepilnai surinko paciento anamnezę (neaprašė skausmo pobūdžio, jį stiprinančių ir silpninančių veiksnių), neatliko (duomenys neskelbtini), neinterpretavo 2018 m. gegužės 24 d. paciento atlikto bendro šlapimo tyrimo duomenų. Akreditavimo tarnyba nustatė, jog 2018–2019 m. nebuvo skirti visi būtini laboratoriniai tyrimai (2018 m. nebuvo atliktas mikroalbuminurijos tyrimas, nebuvo skaičiuojamas inkstų kamuolėlių filtracijos greitis; 2019 m. nebuvo atlikti kreatinino, kalio koncentracijos kraujyje, bendro kraujo ir šlapimo tyrimai, mikroalbuminurijos tyrimas, nebuvo skaičiuojamas inkstų kamuolėlių filtracijos greitis, nebuvo užrašyta EKG).

Įvertinusi paciento 2019 m. rugpjūčio 7 d. apsilankymą klinikoje Akreditavimo tarnyba nustatė, kad nebuvo tiksliai įvertinta paciento EKG. Akreditavimo tarnyba konstatavo, jog šeimos gydytoja A. J., turėdama pareigą paskirti tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos ligos, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti, bei vertinti jų rezultatus, ir laiku siųsti pacientą specializuotos pagalbos, įtariant nestabilią (duomenys neskelbtini) (kaip tai numatyta Šeimos gydytojo MN 14:2019 14.11, 16.2 ir 16.3 p.) 2019 m. rugpjūčio 7 d. netiksliai (netinkamai) įvertino paciento EKG, asmens sveikatos istorijoje neaprašė atsiradusių naujų EKG pokyčių, lyginant su 2018 m. gegužės 24 d.

EKG, o įvertino EKG kaip buvusią be patologinių pakitimų, ir nenukreipė paciento skubiai kardiologo konsultacijai. Be to, Akreditavimo tarnyba konstatavo, jog 2018 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. vasario 15 d. klinikos gydytoja neurologė V. P. paciento konsultacijos išvadas (forma Nr.027/a) pateikė rašytas ranka, sunkiai įskaitomas, ir nepateikė jų į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Taigi, teismo vertinimu, Akreditavimo tarnyba įvertino aplinkybes dėl pacientui ginčo laikotarpiu teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (anamnezės surinkimo, tyrimų skyrimo ir jų įvertinimo, ligų ir būklių diagnozavimo, siuntimo specializuotos pagalbos, paskirto medikamentinio gydymo, tolesnių gydymo rekomendacijų), susijusių su (duomenys neskelbtini) bei kitais sutrikimais (duomenys neskelbtini) ir Įsakymo 1 punkte nustatė, kad 2018–2019 m. pacientui E. S. UAB „MediCa klinika“ Alytaus padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus ir nurodė konkrečius pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad Akreditavimo tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų procedūrų.

26. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog Akreditavimo tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nenustato ir nevertina bei nėra kompetentinga nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens sveikatos priežiūros specialisto atliktų ar neatliktų veiksmų ir paciento sveikatos būklės rezultatų. Akreditavimo tarnyba gali konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje konstatavo, jog pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nesilaikant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų ir tiek Ataskaitoje, tiek Įsakymo 1 punkte konstatavo gydytojos A. J. (A. N.) 2019 m. rugpjūčio 7 d. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas E. S. padarytus pažeidimus.

27. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą ir Ataskaitą, įvertinus teismui pateikto pareiškėjo skundo turinį, darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose nustatytų pažeidimų ir Įsakymo 3 punkte nurodytos rekomendacijos nebuvo. Atitinkamai, teismui šioje byloje konstatavus, kad Akreditavimo tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdama pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pareiškėjo skundas dalyje dėl Ataskaitos ir Įsakymo 1 ir 3 punktų panaikinimo teismo atmestas.

28. Įvertinęs pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Ataskaitą ir Įsakymą, iš esmės kėlė ginčą dėl Įsakymo 2 punkto, kuriuo klinika įspėta dėl 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento pažeidimų.

29. Teismas, aptaręs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės priemones, nurodė, kad Akreditavimo tarnyba taiko jas atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūrą, ir jos metu nustačiusi įstaigos veiklos trūkumus bei pažeidimus. Apraše nustatyti kontrolės priemonių parinkimo kriterijai nurodant pažeidimo pobūdį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti Ataskaitoje, ir už šiuos pažeidimus Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 punktu įstaigai pritaikytos sankcijos ir kontrolės priemonės (įspėjimas dėl nustatytų pažeidimų), tačiau parinkdama šią poveikio priemonę Akreditavimo tarnyba nenurodė, dėl kokių priežasčių buvo pritaikytos būtent Sveikatos priežiūros įstaigų įsakymo 2 punkte nurodytos kontrolės priemonės (įspėjimas) ir pagal kokius Aprašo kriterijus Akreditavimo tarnyba šią priemonę parinko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad šioje dalyje Įsakymas neatitiko motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Iš skundžiamų Įsakymo (Ataskaitos) nėra aišku, kokiais teisės aktuose nurodytais kriterijais vadovaujantis buvo parinkta įstaigai pritaikyta poveikio priemonė. Todėl pareiškėjo skundas teismo buvo tenkinamas iš dalies, Įsakymas naikinamas dalyje dėl įstaigai pritaikytos kontrolės priemonės (sankcijos) (Įsakymo 2 p.).

30. Pareiškėjas skundu prašydamas panaikinti Ataskaitą ir Įsakymą siekė, kad būtų pritaikytos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos kontrolės priemonės – pareikalauta, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija. Šis pareiškėjo reikalavimas teismo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad negalėjo visiškai pakeisti Akreditavimo tarnybos, nes sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai paskyrimas (ar neskyrimas), taip pat jos parinkimas, yra sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, tame tarpe ir Akreditavimo tarybos, diskrecija ir kompetencija.

31. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu yra naikinama skundžiamo Įsakymo dalis dėl įstaigai pritaikytos poveikio priemonės, teismas konstatavo, kad šioje dalyje administracinė pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, Akreditavimo tarnyba įpareigota šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės (sankcijos) skyrimo įstaigai, nurodant kodėl ir kokiais kriterijais vadovaujantis parenkama viena ar kita poveikio priemonė (sankcija).

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą, panaikinti Akreditavimo tarnybos Įsakymą ir Ataskaitą, įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti skundą ir paskirti klinikos asmens sveikatos priežiūros specialistų, gydžiusių pacientą, profesinės kvalifikacijos patikrinimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Akreditavimo tarnybos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl Akreditavimo tarnybos nustatytų klinikos pažeidimų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui ir nepagrįstai atmetė dalį pareiškėjo skundo. Pareiškėjas nesutinka, kad byloje nėra ginčo dėl Akreditavimo tarnybos nustatytų pažeidimų, todėl neva atmestina dalis pareiškėjo skundo dėl Akreditavimo tarnybos Įsakymo 1.1–1.3 punktuose nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas paaiškina, kad, nors neginčija tų pažeidimų, kurie buvo Akreditavimo tarnybos nustatyti Įsakyme, tačiau visu bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo kliniką padarius ir kitų pažeidimų, kurių Akreditavimo tarnyba neįtraukė į Įsakymą. Pabrėžia, jog pareiškėjas niekada neatsisakė nei vienos savo skundo dalies, nepripažino kitų bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nurodomų faktų. Todėl teismas nepagrįstai atmetė dalį pareiškėjo skundo reikalavimų ir atsisakė spręsti dėl pažeidimų, padarytų pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, jo nuomone įrodančius, kad Akreditavimo tarnybos Įsakymas ir Ataskaita yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, o paremti tik prielaidomis ir spėjimais:

33.1. Akreditavimo tarnyba remiasi nepagrįsta prielaida, kad šeimos gydytoja R. U. tinkamai rinko paciento anamnezę, tiesiog tai neužfiksuota raštu paciento ligos istorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad lygiai taip pat galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad paciento anamnezė nebuvo dokumentuota paciento ligos istorijoje, nes paciento anamnezė apskritai nebuvo tinkamai surinkta nei žodžiu, nei buvo užfiksuota raštu. Atitinkamai, Akreditavimo tarnyba, remdamasi tokiu klinikos atžvilgiu atlaidžiu specialisto vertinimu, netinkamai įvertino pažeidimą dėl paciento anamnezės nesurinkimo ir neįvertinimo. Be to, specialistas savo išvadoje taip pat pateikia šališkus komentarus, pateisinančius netinkamai surinktą anamnezę. Specialistas nurodė, kad įrašai paciento sveikatos istorijoje buvo pildomi ankstesnių įrašų pagrindu, todėl naujesniame įraše atsidurdavo senesnio įrašo informacija, tarsi tai pateisintų netiksliai protokoluotą paciento ligos istoriją. Todėl specialisto komentarai, kurių pagrindu Akreditavimo tarnyba priėmė Įsakymą ir Ataskaitą, veikiau yra skirti pateisinti klinikos aplaidumą gydant pacientą, nei yra svarbūs skundo nagrinėjimui.

33.2. Akreditavimo tarnyba nepagrįstai sprendė, kad paciento nusiskundimus lėmė (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) ligos. Akreditavimo tarnyba Įsakyme ir Ataskaitoje remiasi prieštaringomis viena kitai išvadomis: viena vertus, teigiama, kad paciento nusiskundimus šeimos gydytoja R. U. pagrįstai siejo su paciento (duomenys neskelbtini), tačiau neatsižvelgiama į tai, kad paciento (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo tinkamai tiriama ar gydoma. Tokiomis prieštaringomis išvadomis paremta Ataskaita negali būti laikoma pagrįsta objektyviais duomenimis ir atitinkanti įstatymų reikalavimus. Priešingai nei teigia specialistas, paciento nenukreipimas kardiologo konsultacijai reiškia, kad gydytoja netyrė nei vienos iš galimų priežasčių, lemiančių paciento nusiskundimus. Todėl specialistas nepagrįstai remiasi prielaida, kad nebuvo pagrindo įtarti galimą (duomenys neskelbtini) ligą, nes jeigu toks pagrindas būtų, gydytojas tai ir būtų padaręs. Toks argumentavimas, remiantis nelogiškomis prielaidomis, paneigia specialisto padarytas išvadas.

33.3. Nepaisant to, kad Akreditavimo tarnyba nustatė, jog pacientui nebuvo atlikti visi reikiami tyrimai, tačiau Akreditavimo tarnyba neatsižvelgė į tai, kad dalies atliktų tyrimų rezultatai buvo netinkamai įvertinti arba nevertinti visai.

33.4. Akreditavimo tarnyba pakankamai išsamiai neanalizavo ar pacientui klinikoje buvo taikytas tinkamas gydymas. Akreditavimo tarnyba, nustačiusi net keletą trūkumų dėl pacientui skirto gydymo, nenurodo motyvų, dėl kurių padarė išvadą, kad pacientui taikytas gydymas buvo tinkamas.

33.5. Akreditavimo tarnyba nepagrįstai remiasi prielaidomis, kad klinikos personalas surinko tinkamą anamnezę, nors paciento ligos istorijoje tai nėra dokumentuota, Akreditavimo tarnyba taip pat neatsižvelgė į tai, kad dalies pacientui atliktų tyrimų neįvertino nei vienas medikas.

34. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Akreditavimo tarnybos paskirta sankcija – įspėjimas, yra akivaizdžiai per švelni ir neproporcinga poveikio priemonė Akreditavimo tarnybos nustatytiems pažeidimams. Pareiškėjo įsitikinimu pats grubiausias ir lemiamas pažeidimas gydant pacientą buvo padarytas 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai klinikos šeimos gydytoja A. J. netinkamai įvertino pacientui atliktą EKG, nenustatė patologijos, todėl nenukreipė paciento skubiai kardiologo konsultacijai ir nenukreipė paciento į ligoninės skubios pagalbos skyrių, nors turėjo tokią pareigą. Pareiškėjo įsitikinimu šis pažeidimas turėjo lemiamos reikšmės paciento mirčiai. Toks pažeidimas, kai savo srities profesionalas iš tyrimo rezultatų ir aiškių paciento nusiskundimų tokių kaip: 1,5 val. skausmas krūtinėje naktį ir keli skausmo epizodai fizinio krūvio metu pastarosiomis dienomis nenustato aiškios patologijos, neabejotinai reiškia grubią praktikos klaidą, padarytą dėl nepakankamos asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos. Šiuo atveju paskirtas įspėjimas negali užtikrinti, kad kitiems pacientams klinikoje bus suteiktas tinkamas gydymas – bus tinkamai renkama anamnezė, skiriami visi reikalingi tyrimai, tiksliai įvertinami tyrimų rezultatai.

35. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad, Akreditavimo tarnybos Ataskaita ir Įsakymas naikintini ne tik dėl to, kad nėra pagrįsti, kuo remiantis parinkta poveikio priemonė – įspėjimas, tačiau paskirtas įspėjimas apskritai yra per švelni poveikio priemonė, palyginus su padarytų pažeidimų rimtumu, ir neatitinka Akreditavimo tarnybos poveikio priemonėmis siekiamų tikslų, todėl prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 daliai, Aprašo 33 punktui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 puntą ir nenustatė, kad Akreditavimo tarnyba paskyrė nepagrįstą poveikio priemonę.

36. Atsakovas Akreditavimo tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo Akreditavimo tarnybai, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstą.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1287-14 yra konstatuota, jog Akreditavimo tarnybos priimamo sprendimo forma, kai Ataskaitoje išdėstomos patikrinimo motyvai, o Įsakymu priimama atitinkama poveikio priemonė, nurodant, už kokius nustatytus pažeidimus ji yra skiriama, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai, kad toks Akreditavimo tarnybos priimtų sprendimų pagrindimas yra tinkamas, pakankamas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje taikomus reikalavimus, ne kartą yra konstatavusios Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2482-822/2021 sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog už nustatytus teisės aktų pažeidimus Akreditavimo tarnyba ginčijamu Įsakymu klinikai paskyrė švelniausią poveikio (kontrolės) priemonę – įspėjimą. Teismo vertinimu, paskirta poveikio priemonė yra pagrįsta ir proporcinga nustatytų pažeidimų (paminėtų veiklos trūkumų) pobūdžiui.

38. Atsakovas pabrėžia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo motyvuotumo reikalavimas siejamas su subjekto, kurio atžvilgiu toks sprendimas buvo priimtas, gebėjimu suprasti už ką yra baudžiamas bei turėti galimybę sprendimą apskųsti. Atkreipia dėmesį, jog Akreditavimo tarnybos Įsakymas yra skirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigai – UAB „MediCA klinika“, kuri per įstatymų nustatytą laiką Įsakymo neapskundė, todėl darytina išvada, jog poveikio priemonės motyvuotumas subjektui, kuriam ji yra skirta, buvo aiški ir suprantama. Patikrinimo išvadų dalis, susijusi su pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms juridinę reikšmę turinčiu poveikiu apima Ataskaitos ir Įsakymo dalis, kuriose konstatuojami tėvui E. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidimai, bet ne poveikio priemonės įstaigai už šiuos pažeidimus skyrimas. Teismui nekilo abejonių dėl Akreditavimo tarnybos nustatytų aplinkybių visumos vertinimo.

39. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat išsamiai išanalizavimo teisinį reglamentavimą, kuriuo rėmėsi Akreditavimo tarnyba, priimdama Įsakyme nurodytą poveikio priemonę. Teismas sprendime konstatavo, jog Akreditavimo tarnyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir patikrinimo metu nustatytų aplinkybių motyvuotą vertinimą pateikė Ataskaitoje. Teismas nustatė, jog Apraše yra nurodyti kontrolės priemonių parinkimo kriterijai. Taip pat teismas nurodė, jog poveikio priemonės sveikatos priežiūros įstaigai paskyrimas (ar neskyrimas), taip pat jos parinkimas, yra sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, tame tarpe ir Akreditavimo tarnybos, diskrecija ir kompetencija. Nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo taikyti Aprašo 33.1–33.3 papunkčiuose nurodytas poveikio priemones, kadangi patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencija ir galimai padaryta praktikos klaida arba grubia praktikos klaida – nustatyti pažeidimai nesukėlė pagrįstų įtarimų dėl gydytojų kompetencijos kaip žinių stokos, o buvo profesionalaus neatidumo pasekmė. Patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję ar su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu neturint licencijos ar su asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimu, neužtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtinų sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuotų reikalavimų, keliamų medicinos priemonėms (prietaisams), personalui, higienai.

40. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

41. Pareiškėjas nurodo, kad Akreditavimo tarnyba apeliaciniame skunde neteisingai vertina aplinkybę, jog priimtu Įsakymu ir Ataskaita tinkamai motyvavo savo sprendimą. Pareiškėjas neginčija teismo bei Akreditavimo tarnybos nurodytos teismų praktikos ir pozicijos, jog Įsakymas ir Ataskaita yra vienalytis dokumentas, tačiau, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nors Akreditavimo tarnyba priima ir Ataskaitą, ir Įsakymą, tai nepagrindžia to, ar Akreditavimo tarnyba pateikė motyvus dėl paskiriamos poveikio priemonės, nes Ataskaita taip pat nebuvo tinkamai motyvuota. Akreditavimo tarnyba nei Ataskaitoje, nei Įsakyme nepateikia jokių argumentų ir motyvų dėl poveikio priemonių paskyrimo.

42. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde Akreditavimo tarnyba bando iškreipti teisės aktuose numatytus motyvuotumo kriterijus, nepagrįstai juos susiaurindama kaip taikomus tik klinikos atžvilgiu, bei apribodama pareiškėjo teisę kreiptis į Akreditavimo tarnybą, skųsti jos Ataskaitą ir Įsakymą bei teismo sprendimus. Pareiškėjas turi visapusišką teisę kreiptis tiek į Akreditavimo tarnybą, tiek skųsti teismui jos priimtus sprendimus. Be to, Akreditavimo tarnyba apeliaciniame skunde nepagrįstai siaurina imperatyviųjų teisės normų, numatančių motyvų būtinumą sprendime, aiškinimą. Pareiškėjas pažymi, jog motyvacijos standartai taikomi ne tikslinei ir neapibrėžtai asmenų grupei, o visiems asmenims. Tai reiškia, kad sprendimo motyvai turi būti suprantami visiems sprendimą skaitantiems asmenims, o tai, kad asmuo, prieš kurį sprendimas priimtas, neskundžia tokio sprendimo, nereiškia ir negali reikšti motyvų teisingumo ar tinkamo išsamumo. Pagal Aprašo 35 punktą, pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą dėl Akreditavimo tarnybos priimamo sprendimo, todėl Akreditavimo tarnyba nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas neva negali teikti skundo dėl motyvų trūkumo Akreditavimo tarnybos Ataskaitoje ir Įsakyme.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Akreditavimo tarnyba apeliaciniame skunde nutyli, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Akreditavimo tarnyba nenurodė jokių argumentų, kodėl paskyrė būtent įspėjimą. Taip pat Akreditavimo tarnyba nepagrįstai teigia, kad švelniausios priemonės – įspėjimo, neva nereikia motyvuoti. Net ir taikant pačiais švelniausias priemones, pareiškėjo nuomone, tokį sprendimą privaloma tinkamai motyvuoti, remiantis imperatyviomis teisės normomis.

44. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti Akreditavimo tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą.

45. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas bando parodyti, jog Akreditavimo tarnyba neišsamiai išnagrinėjo jo skundą ir nenustatė tam tikrų papildomų pažeidimų ir prašo teismo įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti skundą, tačiau kartu prašo ir iš karto įpareigoti Akreditavimo tarnybą priimti atitinkamą poveikio priemonę, kurią pareiškėjas mano esančią tinkamiausia. Taigi, pareiškėjas, nors ir prašo panaikinti neva neišsamius Ataskaitą ir Įsakymą ir atlikti naują patikrinimą pagal Akreditavimo tarnybos kompetenciją, taip pat prašo teismo įpareigoti Akreditavimo tarnybą paskirti atitinkamą poveikio priemonę. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas net nepatikslina, kuriems asmens sveikatos priežiūros specialistams turėtų būti skirta poveikio priemonė, o tiesiog prašo skirti visų pacientą gydžiusių specialistų profesinės kvalifikacijos patikrinimą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino Ataskaitos motyvuotumą ir pagrįstumą ir priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo argumentus dėl Ataskaitos neišsamumo ir nenustatytų papildomų pažeidimų. Toks teismo sprendimas yra teisingas, kadangi Akreditavimo tarnyba tiek Ataskaitoje, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus žodžiu įrodė nustatytų pažeidimų (bei paskirtos poveikio priemonės) tinkamumą ir proporcingumą.

46. Atsakovo teigimu, kaip matyti iš Įsakyme nurodytų pažeidimų, Akreditavimo tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog pacientui buvo nepilnai surinkta anamnezė, netinkamai ar iš viso nevertinti patologiniai tyrimų rodikliai, nebuvo paskirti reikalingi tyrimai bei nustatyti kiti pažeidimai. Akreditavimo tarnybos konstatuotų pažeidimų pobūdis aiškiai parodo Akreditavimo tarnybos poziciją, jog pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Akreditavimo tarnybai nesuprantama, kodėl pareiškėjas mano, jog Akreditavimo tarnyba pateikė išvadą, kad paciento nusiskundimus lėmė būtent (duomenys neskelbtini), nes toks paciento klinikinio atvejo vertinimas Ataskaitoje pateiktas nebuvo.

47. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog Akreditavimo tarnybos patikrinimo medžiagoje negali būti tokių (netinkamų, galimai paciento garbę ir orumą žeminančių) Akreditavimo tarnybos pasitelkto specialisto žeminančių paciento artimuosius pamąstymų ir komentarų, yra nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi suponuoja prielaidą, jog Akreditavimo tarnyba turėtų redaguoti, modeliuoti ar net naikinti konsultanto išvados originalią versiją, kas akivaizdžiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir objektyvumo principams. Tam pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje medžiaga nėra ir negali būti ginčo administraciniame proceso dalyku.

48. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo patikrinimo medžiagos vertinimas parodo, jog pareiškėjas turi išankstinę nuomonę dėl pacientui taikyto gydymo aplinkybių ir nesiekia gauti objektyvų įvykių vertinimą, o tik siekia konkrečios poveikio priemonės. Tačiau, tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto sprendimas yra priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus žinomas aplinkybes ir motyvuotas, tai, jog jis yra priešingas, nei tikėjosi pareiškėjas, nedaro sprendimo neteisingu ir neteisėtu.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „MediCA klinika“ atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o sprendimą byloje priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, peržengiant apeliacinių skundų ribas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo kad nei viena iš gydytojų (nei R. U., nei A. N. (J.)) nedalyvavo viešosios paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos priežiūros ir kontrolės procedūroje, kurios metu Akreditavimo tarnyba tikrino jų, kaip licenzijuotų gydytojų, teikiamą viešosios paslaugos kokybę ir nustatė Įsakymo 1.1., 1.2. ir 1.3 punktuose išvardytus šių gydytojų padarytus pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad apie Akreditavimo tarnybos priimtą individualų administracinį aktą gydytojos sužinojo tik 2021 m. sausio mėn., po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi įtraukė jas į šią administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes Akreditavimo tarnyba jų neinformavo apie priimtą Įsakymą. Klinikos teigimu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taikoma teisės į gynybą principo samprata, Akreditavimo tarnyba privalėjo išklausyti ir R. U. bei A. N. (J.), suteikiant joms galimybę pasisakyti ir paaiškinti tai, ką jos paaiškino savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme. Klinikos vertinimu, teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines teisingumą užtikrinančias procedūras, nes šiuo atveju, gydytojų paaiškinimus apie jų teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę klausė ne kompetentinga institucija – Akreditavimo tarnyba, o teismas, kuris tokių argumentų nevertina, o taip pat nevykdo ir viešojo administravimo funkcijos. Būtent šios aplinkybės reiškia, jog byloje yra viešasis interesas, kuriam užtikrinti reikia, kad teismas peržengtų apeliacinių skundų ribas ir priimtų viešąjį interesą užtikrinantį sprendimą (ABTĮ 140 str. 2 d.).

51. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), teismas neturėtų vertinti pareiškėjo D. S. argumentų, kurie yra susiję su asmens sveikatos priežiūros kokybe, nes šių argumentų vertinimas nėra teismo kompetencijoje.

52. Tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N. (J.) atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

53. R. U. ir A. N. (J.) atsiliepime nurodo, kad palaiko savo poziciją bei argumentus išsakytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme ir jų neatkartoja. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose nustatytų pažeidimų ir Įsakymo 3 punkte nurodytos rekomendacijos nėra, o ir apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia analogiškais motyvais kaip ir skundą pirmosios instancijos teisme, tačiau nepaaiškina ir neįrodo kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti laikomas nepagrįstu ir naikintinu

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Akreditavimo tarnybos 2020 m. birželio 19 d. įsakymo T4-175-(1.34) „Dėl pacientui E. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, 2020 m. birželio 19 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-387/2019 ataskaitos Nr. D17-122(1.27.), teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Akreditavimo tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir paskirti klinikos asmens sveikatos priežiūros specialistų, gydžiusių pacientą, profesinės kvalifikacijos patikrinimą.

55. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendime konstatavo, kad Ataskaita yra sudėtinė, t. y. motyvuojamoji Akreditavimo tarnybos priimto įsakymo dalis, kuri vertinama kartu su priimto Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Konstatavęs, kad Akreditavimo tarnybos įsakymo 2 punktas neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nes neaišku kokiais teisės aktuose nurodytais kriterijais vadovaujantis buvo parinkta medicinos įstaigai UAB „MediCa klinika“ pritaikyta poveikio priemonė, teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2020 m. birželio 19 d. įsakymo T4-175-(1.34) 2 punktą ir įpareigojo Akreditavimo tarnybą užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą pareiškėjo skundo nagrinėjimo pagrindu.

56. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas tvirtina, kad Akreditavimo tarnyba pakankamai išsamiai neanalizavo ir nesurinko objektyvių duomenų, kad pacientui medicinos įstaigoje buvo taikytas tinkamas gydymas bei Įsakymu paskyrė nepagrįstą, neproporcingai švelnią poveikio priemonę. Atsakovas laikosi pozicijos, kad patikrinimo išvadų dalis, susijusi su pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms juridinę reikšmę turinčiu poveikiu apima Ataskaitos ir Įsakymo dalis, kuriose konstatuojami jo tėvui teiktų asmens priežiūros paslaugų pažeidimai, bet ne poveikio priemonės įstaigai už šiuos pažeidimus skyrimas.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotų apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (ir medicinos priemonių) valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 31 d.), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 30 d.). Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme nustatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ir kt). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018). Gydytojo atsakomybę lemia bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-658/2005).

59. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 (toliau – ir Patikrinimų aprašas), 2.1 punktas nustato, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pagal Patikrinimų aprašo 27 punktą neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Patikrinimų aprašo 38 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkanti su šio aprašo 27 punkte nurodytu Tarnybos direktoriaus įsakymu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

60. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 24 d.) patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašo (toliau – ir Skundų nagrinėjimo aprašas) 32 punkte nustatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai Įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybą su prašymu ištirti, ar jo tėvui E. S. MediCA klinikoje (Alytaus padalinyje) buvo suteiktos tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir pateikti atsakymą dėl tyrimo išvadų. Pateiktame prašyme pareiškėjas aprašė jo tėvo lankymosi minėtoje medicinos įstaigoje aplinkybes nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146 -700/2010 ir kt.).

63. Pagal pirmiau minėtuose teisės aktuose nustatytas procedūras ir taisykles (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsniai, Patikrinimų aprašo 11, 12, 16, 17 punktai, Skundų nagrinėjimo aprašo 32 punktas) ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūros dokumentas, kurios pagrindu rengiamas patikrinimo procedūros baigiamasis dokumentas – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus įsakymas dėl kontrolės priemonių, rekomendacijų ir (ar) sankcijų taikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. patikrinimo Nr. D17-122-(1.27) ataskaita yra Įsakymo Nr. T4-175-(1.34), kurio 2 punktu Klinika įspėta dėl Ataskaitoje nurodytų neplaninio patikrinimo išvadų 1.1–4.3 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimų, sudėtinė, t. y. motyvuojamoji dalis. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nagrinėjamam ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr.A146-1705/2014, 2013 m. birželio 25 d. Nr. A662-366/2013, 2012 m. balandžio 30 d. Nr. A146-1195/2012, 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. A502-2968/2011, 2011 m. balandžio 12 d. Nr. A143-746/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. Nr. A146-1311/2010 ir kt.).

64. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius, be kita ko, įvertinęs Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą, byloje ginčijamo įsakymo 1 punktu nustatė, kad 2018–2019 m. pacientui E. S. UAB „MediCA klinika“ Alytaus padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, ir šiuos pažeidimus konkrečiai bei aiškiai išvardijo: 1) šeimos gydytoja R. U. 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nepilnai surinko paciento anamnezę, t. y. neaprašė skausmo pobūdžio, skausmą stiprinančių ir silpninančių veiksnių, kiek laiko skausmas trunka ir kt., neinterpretavo paciento 2018 m. gegužės 24 d. atlikto bendro šlapimo tyrimo duomenų ir neaprašė asmens sveikatos istorijoje, nuo 2018 m. liepos 17 d. pacientui žodžiu atsisakius vartoti (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad pacientas savo atsisakymą patvirtintu parašu asmens sveikatos istorijoje, 2019 m. sausio 31 d. nenurodė kiek laiko paskirtus preparatus pacientui reikėtų vartoti ir kada atlikti kontrolinę (duomenys neskelbtini), <...> turėdama pareigą konsultuoti pacientą ūminių ir lėtinių ligų ir sveikatos sutrikimų bei profilaktikos klausimais bei priklausomybių prevencijos klausimais, asmens sveikatos istorijoje nepateikė pacientui aiškių rekomendacijų dėl svorio mažinimo priemonių, nenurodė rekomendacijų dėl rūkymo metimo; turėdama pareigą išmanyti dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų (duomenys neskelbtini) ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones, indikacijas, rodančias, kad būtina specialisto konsultacija, atlikti specialia įranga ir priemonėmis bei užtikrinti šeimos gydytojo medicinos normoje išvardintus laboratorinius tyrimus, taip pat turėdama pareigą įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) prireikus pasitelkdama kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus ir paskirti tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti bei įvertinti jų rezultatus, 2018–2019 m. nenukreipė paciento mikroalbuminurijos tyrimui, neskaičiavo inkstų kamuolėlių filtracijos greičio, 2019 m. gegužės – rugpjūčio mėn. pacientui neatliko kreatinino, kalio koncentracijos kraujyje, bendro kraujo ir šlapimo tyrimų, elektrokardiogramos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje patalpintame diagnostikos ir gydymo protokole „Arterinės hipertenzijos diagnostika ir gydymas“ tuo pažeisdama atitinkamas Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei kitų teisės aktų nuostatas; 2) šeimos gydytoja A. J., turėdama pareigą paskirti tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti bei vertinti jų rezultatus, ir laiku siųsti pacientą specializuotos pagalbos įtariant (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Šeimos gydytoja MN 14:2019 14.11, 16.2 ir 16.3 papunkčiuose, 2019 m. rugpjūčio 7 d. netiksliai (netinkamai) įvertino paciento EKG, asmens sveikatos istorijoje neaprašė atsiradusių naujų EKG pokyčių, lyginant su 2018 m. gegužės 24 d.

EKG, ir nenukreipė paciento skubiai kardiologo konsultacijai, tuo pažeisdama atitinkamas Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei kitų teisės aktų nuostatas. Įsakymo 2 punktu Tarnyba įspėjo Kliniką dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų.

65. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019). Nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017).

66. Tarnybos Įsakymo 1 punkte konstatuotų UAB „MediCA klinika“ Alytaus padalinio gydytojų padarytų pažeidimų išsamus išvardijimas ir atitinkamas kvalifikavimas suponuoja išvadą, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, atsakovas pripažino, jog 2018–2019 m. pareiškėjo tėvui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad UAB „MediCA klinika“ Alytaus padalinyje paciento būklė nebuvo įvertinta tinkamai, nurodyta ir Patikrinimo ataskaitoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei aukščiau aptartų teisės normų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų procedūrų.

67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo ne tik panaikinti Akreditavimo tarnybos Įsakymą ir Ataskaitą, bet ir įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti skundą ir paskirti Klinikos asmens sveikatos priežiūros specialistų, gydžiusių pacientą, profesinės kvalifikacijos patikrinimą, nes Klinikai skirtas įspėjimas, jo nuomone, yra per švelni poveikio priemonė.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų sprendimų atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą yra pripažinęs, kad net pacientų skundų nagrinėjimo atveju Tarnybos veikla orientuota į viešojo intereso apsaugą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą ir apsaugą, o pareiškėjas turi pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2375-502/2020).

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje taip pat pasisakė, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

70. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

71. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. S. nenurodė ginčijamo Įsakymo 2 punkto įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Byloje nenustatytas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas ginčijamu atsakovo Įsakymo 2 punktu. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes šis Įsakymo punktas sukelia asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai – UAB „MediCA klinika“. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2021 ir kt.). Pareiškėjas neginčija Įsakymo tuo aspektu, kad jis buvo netinkamai informuotas apie atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus. Todėl, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką, pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą atlikti pakartotinį neplaninį patikrinimą, turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikindamas Tarnybos įsakymo 2 punktą ir įpareigodamas Tarnybą užbaigti administracinę procedūrą, pradėtą pareiškėjo skundo nagrinėjimo, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl poveikio priemonės (sankcijos) skyrimo, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama.

72. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skunda atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas.

73. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

74. Pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (592,90 Eur) ir žyminio mokesčio sumokėtą sumą (12 Eur). Bylinėjimosi išlaidas prašė atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N..

75. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

76. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetus visoje apimtyje, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

77. Atsižvelgus į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N. nesutiko su pareiškėjo argumentais ir palaikė atsakovo poziciją, laikytina, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

78. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

79. Tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė apeliaciniame teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl toliau yra sprendžiama tik dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

80. Pirmosios instancijos teismui tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir A. N. pateikė 2021 m. sausio 26 d. prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo ir prašė priteisti R. U. ir A. N. naudai po 774,40 Eur patirtų proceso išlaidų. Kartu su prašymu pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. sausio 25 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2021 m. sausio 25 d. PVM Sąskaitą faktūrą Serija JP Nr. 008459 ir 2021 m. sausio 25 d. PVM Sąskaitą faktūra Serija JP Nr. 008460, bei priedus, kuriuose detaliai nurodytos suteiktos advokatės teisinės paslaugos (susipažinimas su bylos medžiaga, analizė, atsiliepimų parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje).

81. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 ir 8.19 punktus, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 3 637 Eur, o atstovavimo teismo posėdyje (2 val.) suma – 290,96 Eur. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (po 774,40 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Kadangi prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų sumų, atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šios sumos priteistinos tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo, kaip atstovavimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. U. iš pareiškėjo D. S. 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. iš pareiškėjo D. S. 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė