f8a3671b-b12c-4ece-a378-729f848a79f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1622-1181/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05413-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė, sekretoriaujant Gustei Ruibytei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajam R. Å ., nukentėjusiajam J. K. (J. K.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems matams. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti mokslÄ arba dirbti ar registruotis darbo biržoje ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus darbe sugaiÅ¡tamÄ laikÄ ;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 6 dalimis paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir jam skirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas; 2018 m. sausio 11 d. bausmės vykdymas panaikintas, bausmę atlikęs;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams; 2021 m. birželio 17 d. paleistas iÅ¡ Pataisos namų, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį. Teismas nustatė: I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. Å . 2022 m. vasario 15 d., apie 15.53 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Maxima“, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,34 promilės girtumas), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

K., t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo J. K. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ â€“ nosį, po to, nukentėjusiajam nuo smÅ«gio parkritus ant žemės, sudavė dar vienÄ kartÄ iÅ¡ deÅ¡inės kojos į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė J. K. sveikatÄ , tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais R. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų esmė 2. Kaltinamasis R. Å . apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jam ir jo sergančiai mamai bÅ«nant parduotuvėje, nežinomas vyriÅ¡kis (J. K.) prisikabino prie jo mamos, pavadino jÄ negražiais žodžiais. Jis priėjo prie Å¡io vyriÅ¡kio ir pareiÅ¡kė jam pretenzijas, jam negrasino, tačiau patikino, kad suduos jam smÅ«gį į galvÄ . Jis išėjęs iÅ¡ parduotuvės pastebėjo J. K. ir sudavė jam smÅ«gį kumščiu, taip pat ir su koja į veidÄ , nukentėjusiajam nukritus, papildomai sudavė jam smÅ«gį iÅ¡ kojos.

Po to jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, jiems nesiprieÅ¡ino. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs vienÄ butelį alaus. Jis savo veiksmus vertina neigiamai, nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl pykčio, bÅ«damas susijaudinęs, kadangi manė, kad su jo motina nukentėjusysis elgėsi negarbingai ir įžeidžiančiai. Jis sutinka su padaryta žala, jÄ atlygins, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė ir su prokurorės siÅ«loma bausme sutinka. Sutinka atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ 57,79 Eur.

BÅ«tų jÄ atlyginęs ir anksčiau, tačiau pametė lapelį su Vilniaus teritorinės ligonių kasos rekvizitais.

3. Kadangi kaltinamasis R. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 15 d., apie 15.53 val., jam stovint prie įėjimo į „Maxima“ parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris be jokios pateisinamos priežasties sudavė jam vienÄ smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščio į nosį. Jam pargriuvus ant žemės, tas pats vaikinas sudavė dar vienÄ smÅ«gį iÅ¡ kojos jam į veidÄ , dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam diagnozavo nosies kaulo lūžį.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jam sukelto fizinio skausmo (b. l. 10–12). Papildomai apklaustas kaip liudytojas J. K. parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. jis buvo „Maxima“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvėje esančių kasos aparatų, kur yra pardavinėjamos cigaretės ir galima susimokėti už komunalines paslaugas. Jis tuo metu atsistojo į eilę, tačiau prieÅ¡ jį įlindo moteris, sakydama „aÅ¡ čia stovėjau“, jam bandant patraukti savo vežimėlį, jis netyčia su juo užkabino minėtÄ moterį.

Jie tuo metu su ja apsižodžiavo, po kelių sekundžių pastebėjo, kad prie jo bėga vaikinas, jam pribėgus jie apsistumdė, kaip suprato, tai buvo jos sÅ«nus. Vėliau prie jų pribėgo apsaugos darbuotojai ir juos iÅ¡skyrė bei jam liepė iÅ¡eiti į laukÄ . Jam išėjus, jis lauke laukė savo tėvo. Belaukiant tėvo pastebėjo, kad prie jo prieina tas pats vaikinas. Vaikinas priėjęs prie jo nieko nesakęs be jokios pateisinamos priežasties sudavė jam vienÄ smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščio į nosį.

Jam pargriuvus ant žemės, tas pats vaikinas sudavė jam iÅ¡ kojos dar vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Apsaugos darbuotojai, pastebėję, kad jį lauke muÅ¡a, pribėgo prie jų ir patraukė tÄ vaikinÄ . Po to jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir pranešė policijai. Greitoji medicininė pagalba jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Jis minėtam vaikinui nebuvo sudavęs nei vieno smÅ«gio.

Jie nėra pažįstami ir jį bei jo motinÄ Å¡iandien matė pirmÄ kartÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pageidaus pareikÅ¡ti vėliau. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 25–27).

5. Liudytoja P. Å . apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Å . yra jos sÅ«nus, 2022 m. vasario 15 d. 15.30 val. ji kartu su sÅ«numi buvo „Maxima“ parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Jai stovint prie „informacijos“ kasos „Maxima“ parduotuvėje bei laikantis atstumo nuo kitų parduotuvės lankytojų, prieÅ¡ jÄ atsistojo vyriÅ¡kis, kuris tempė vežimėlį. Jai iÅ¡reiÅ¡kus asmeniui žodinę pastabÄ , kad jis atsistotų už jos, jis jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo pravardžiuoti ir du kartus su vežimėliu pastÅ«mė.

VisÄ Å¡itÄ situacijÄ pastebėjo jos sÅ«nus, kuris apsipirkinėjo kitoje kasoje ir, negalėdamas žiÅ«rėti kaip jÄ stumdo su vežimėliu, pribėgo prie to asmens, tačiau tas vyras iÅ¡bėgo iÅ¡ parduotuvės. Kas vyko toliau ji nieko nematė. Vėliau tas asmuo su apsauga grįžo į parduotuvę su kruvina nosimi. Taip pat atvažiavus policijos pareigÅ«nams ji parašė pareiÅ¡kimÄ , kad asmuo jÄ pastÅ«męs su vežimėliu elgėsi neadekvačiai, vieÅ¡oje vietoje keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, todėl nori, kad dėl jo chuliganiÅ¡kų veiksmų jam bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas.

Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji nepageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jokių sužalojimų jai nėra, tačiau taip parduotuvėje matant žmonėms elgtis negalima (b. l. 43–46).

6. Liudytojas V. K. (V. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 15 d., apie 15.30 val., kartu su sÅ«numi J. K. atėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Jau bÅ«nant parduotuvėje sÅ«nus nuėjo pirkti cigarečių, o jis nuėjo druskos. Po kelių minučių jam paskambino J., iÅ¡ balso pasirodė, kad buvo susinervinęs, sÅ«nus jam pasakė, kad eitų greičiau iÅ¡ čia, eitų į kitÄ parduotuvę. Jam einat iÅ¡ minėtos parduotuvės pastebėjo, kad sÅ«nus stovi lauke prie parduotuvės įėjimo/išėjimo durų, ir staiga prie sÅ«naus pribėga jaunuolis, kaip jis atrodė neįsidėmėjo, ir jo sÅ«nui iÅ¡ kumščio sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , galbÅ«t į nosį, kadangi sÅ«nui nustatyta nosies lūžis.

Jis iÅ¡karto pribėgo prie to jaunuolio ir jį laikė, matė, kad jis dar kelis kartus spyrė jo sÅ«nui, tačiau kiek kartų pasakyti negali. Taip pat įvykio metu girdėjo, kaip jis pasakė, jog jo sÅ«nus pastÅ«mė jo motinÄ , tačiau to patvirtinti negali, nes nematė. Prie jų atėjo parduotuvės apsaugos darbuotojai, kurie sulaikė minėtÄ jaunuolį, o jie su sÅ«numi liko laukti policijos pareigÅ«nų ir medikų, kad apžiÅ«rėtų sÅ«nų. Koks konfliktas tarp jo sÅ«naus ir minėto jaunuolio įvyko jis nematė, todėl negali pasakyti (b. l. 49–51).

7. IÅ¡ 2022 m. balandžio 7 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 541/2022 (01) matyti, kad J. K. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 15 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. jam padarytų sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu bÅ«du (b. l. 39–40).

8. Iš 2022 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 52–55).

9. IÅ¡ 2022 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rimi 2 vaizdo įraÅ¡ai, pridėti prie 2022 m. vasario 15 d. E. U. (E. U.) tarnybinio praneÅ¡imo. ApžiÅ«rimas pirmasis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „IMG_3150“, kurio trukmė 0.44 min. Matoma, kad tai yra parduotuvė, galimai tai parduotuvė „Maxima“, matyti parduotuvės kasos ir parduotuvės klientai. Prie pagrindinės kasos matoma laukiančių žmonių eilė. Vyras (galimai tai J. K.), apsirengęs tamsiais rÅ«bais, (duomenys neskelbtini) plaukų su parduotuvės vežimėliu atsistoja į eilės galÄ , Å¡alia atsistoja moteris (galimai tai P. Å .), (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengusi tamsiais rÅ«bais ir su savimi turi krepšį.

Minėtas vyras staiga apeina žmonių eilę ir atsistojÄ Ä¯ priekį, matoma, kad bendrauja su kasininke, apie kÄ kalbama nesigirdi, tačiau matyti, kad kasininkė rodo pirÅ¡tu į eilės galÄ . Vyras nueina į eilės galÄ , atsistoja prie tos pačios moters (duomenys neskelbtini) plaukais ir po kelių sekundžių vyras su vežimėliu pravažiuoja pro minėtÄ moterį, taip jÄ pastumdamas. Moteris kumščiu suduoda vyrui į petį, ir vyras nueina. IÅ¡ karto prie vyro pribėga jaunuolis (galimai tai R.

Å .), dėvintis tamsios spalvos kepurę, mėlynos spalvos striukę, ir suduoda vienÄ kartÄ iÅ¡ kairės rankos vyrui į veido sritį. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas antras vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „IMG_3151“, kurio trukmė 0.41 min. Matoma, kad tai galimai parduotuvės „Maxima“ pagrindinis įėjimas. Prie įėjimo stovi vyras J. K., tai tas pats vyras, kuris buvo pirmajame vaizdo įraÅ¡e. IÅ¡ parduotuvės iÅ¡eina jaunuolis R. Å ., tai tas pats asmuo iÅ¡ pirmojo vaizdo įraÅ¡o ir iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščio vienÄ kartÄ suduoda vyrui į veidÄ , po to vyras parkrenta ant žemės ir minėtas jaunuolis gulinčiam vyrui vienÄ kartÄ spiria iÅ¡ deÅ¡inės kojos, galimai į veidÄ .

Iš karto prie jaunuolio pribėga kitas vyras (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsiais rūbais, galimai tai V. K., kuris laiko jaunuolį. Prie kito vyro, kuris guli ant žemės, priėjo apsaugos darbuotojas (b. l. 56–57).

10. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2022 m. vasario 15 d. 16.06 val. pagal praneÅ¡imÄ policijos pareigÅ«nams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas vyras, kuris buvo akivaizdžiai sužalotas (ant veido matėsi raudonos spalvos skystis, galimai kraujas). Nustatyta, kad tai J. K., kuris paaiÅ¡kino, kad stovėjo prie parduotuvės „Maxima“ įėjimo, kai prie jo pribėgo nepažįstamas vyras ir kitų žmonių akivaizdoje jam sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ PaaiÅ¡kino, kad dėl tokių smÅ«gių jautė fizinį skausmÄ .

ApžiÅ«rėjus vizualiai, matėsi ant veido sužalojimai, todėl buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykusi GMP 0823 brigada asmenį apžiÅ«rėjo, paaiÅ¡kino, kad galimai lūžusi nosis, asmenį iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Taip pat prie jų priėjo įvykį matęs vyro tėvas V. K., kuris paaiÅ¡kino, kad matė, kaip prie jo sÅ«naus priėjo nepažįstamas vyras ir sudavė kelis smÅ«gius. TÄ asmenį patraukęs nuo sÅ«naus, tada pribėgo apsaugos darbuotojas.

Apsaugos darbuotojas sulaikė R. Å . R. Å . prisipažino sumušęs nepažįstamÄ asmenį, kadangi matė, kaip jis su vežimėliu kliudė jo motinÄ P. Å . ir prieÅ¡ jÄ vartojo necenzÅ«rinius žodžius (b. l. 9). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio prasme vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.

Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

12. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).

13. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

14. Tiek nukentėjusysis J. K., tiek liudytojas V. K. parodė, kad R. Å . užpuolė J. K., sudavė jam ne vienÄ smÅ«gį rankomis ir kojomis. Kad R. Å . trenkė J. K. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. Å . motina P. Å . Å ių asmenų parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinkantys jų nurodytas ir nustatytas įvykio metu aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek nurodytų liudytojų parodymais, nes jie buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s viso proceso metu, be to, jų neneigia ir pats kaltinamasis, juos patvirtina ir kiti teismo iÅ¡tirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad J. K. buvo užpultas nepažįstamo vaikino, vaikinas ne kartÄ ranka ir kojÄ sudavė V. K. į veidÄ (b. l. 9), E. U. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyti analogiÅ¡ki duomenys, kaip BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (b. l. 58), nukentėjusiojo J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad R. Å . prie parduotuvės „Maxima“ trenkė jam į veidÄ , iÅ¡kart po to koja spyrė į veidÄ , Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kaip R.

Å . suduoda vienÄ smÅ«gį J. K. parduotuvėje „Maxima“ ir dar du smÅ«gius (vienÄ ranka, kitÄ â€“ koja) į veidÄ lauke prie parduotuvės „Maxima“ (b. l. 56–57), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 21 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 541/2022 (01), iÅ¡ kurios nustatyta, kad dėl J. K. padaryto sužalojimo – poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, jam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas (b. l. 39–40). Kad R. Å . nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys alkotesterio, kuriuo R.

Å . 2022 m. vasario 15 d. nustatytas 0,34 prom. neblaivumo laipsnis, rodmenys (b. l. 87).

15. Kaltinamasis R. Å . teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad sudavė smÅ«gius J. K., tokį savo elgesį pateisindamas tuo, kad J. K. parduotuvės vežimėliu kliudė jo motinÄ .

16. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Å . elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, nesigilino į tai, kas įvyko tarp jo motinos ir nukentėjusiojo J. K., kai pastarasis prekių vežimėliu jÄ kliudė, o tiesiog ciniÅ¡kai sudavė ne vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam, kuris, kaip pat nurodė, netyčia prekių vežimėliu užkliudė R. Å . motinÄ , pasak jo, įlindusiÄ Ä¯ laukiančiųjų prie kasos eilę prieÅ¡ais jį. R. Å . veiksmai, net ir mačius, kaip nukentėjusysis J.

K. prekių vežimėliu kliudė kaltinamojo motinÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip motinos gynimas suduodant smÅ«gius J. K., tuo labiau, kad R. Å . vienÄ kartÄ sudavęs J. K. parduotuvėje, savo veiksmus pratęsė visiÅ¡kai be jokios dingsties išėjęs į laukÄ ir vėl pamatęs nukentėjusįjį J. K. R. Å . nebandė aiÅ¡kintis, kas atsitiko tarp J. K. ir P. Å ., o tiesiog priėjęs prie nukentėjusiojo smÅ«giavo jam į veidÄ pirmiausia ranka, o nukentėjusiajam nugriuvus, dar ir koja.

Tokie R. Å . veiksmai pripažįstami įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais ir Å¡okiruojančiais aplinkinius. O, atsižvelgus į tai, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir kitų asmenų (V. K., P. Å ., parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas, taip pat kiti asmenys), patekimas į Å¡iÄ vietÄ nėra ribojamas, į jÄ gali patekti bet kuris asmuo, konstatuotina, kad nusikalstamÄ veikÄ R. Å . padarė vieÅ¡oje vietoje. Ä®vertinus tai, kad į įvykį turėjo įsikiÅ¡ti ir parduotuvės „Maxima“ darbuotojas, dėl R.

Å . smurtinių prieÅ¡ J. K. atliktų veiksmų V. K. patyrė iÅ¡gÄ stį, darytina iÅ¡vada, kad dėl R. Å . prieÅ¡ J. K. atliktų veiksmų neabejotinai buvo Å¡okiruoti aplinkiniai asmenys, konstatuotinas visuomenės rimties sutrikdymas.

17. Pažymėtina, kad R. Å . padarydamas BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

18. IÅ¡ kaltinamojo R. Å . teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo. Kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai ir tikina, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl pykčio, bÅ«damas susijaudinęs, kadangi manė, jog su jo motina nukentėjusysis elgėsi negarbingai ir įžeidžiančiai.

19. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, kad R. Å . 2022 m. vasario 15 d., apie 15.53 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Maxima“, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,34 promilės girtumas), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J. K., t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo J. K. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ â€“ nosį, po to, nukentėjusiajam nuo smÅ«gio parkritus ant žemės, sudavė dar vienÄ kartÄ iÅ¡ deÅ¡inės kojos į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė J. K. sveikatÄ , tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. IV. Dėl skirtinos bausmės 21. Teismas, skirdamas bausmę R. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

22. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Å ., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika vieÅ¡ajai tvarkai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

23. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. Å . klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. Å . iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra ne kartÄ teistas, teistumai nėra iÅ¡nykę (b. l. 100–104), administracine tvarka baustas (b. l. 98–99).

Pastarosios aplinkybės kaltinamÄ jį apibÅ«dina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir R. Å . asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, R. Å . prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

24. Nors recidyvas nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamųjų kalbų metu nenurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte apraÅ¡ytiems recidyvÄ liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl Å¡ios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis 2K-304-648/2019). Dėl nurodyto laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neiÅ¡nykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-304-648/2019).

25. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje R. Å . jau yra baustas ir baudomis, ir terminuotu laisvės atėmimu, tačiau Å¡ios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus įgyvendinti už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ paskyrus areÅ¡to bausmę, nustatant bausmės terminÄ â€“ 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis). BÅ«tent tokia bausmės rÅ«Å¡is, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

26. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Å . skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

27. Kaltinamasis R. Å . BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 15 d. 16.20 val. iki 2022 m. vasario 16 d. 12.03 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. Å . laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų 28. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡ R. Å . priteisti padarytÄ 57,79 Eur turtinę žalÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (b. l. 13–14).

29. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma priteisti procesines palÅ«kanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Nors Å¡ios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. R. Å . skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, nusprendžia: R. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Å . galutinę bausmę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, R. Å . į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. vasario 15 d., 16.20 val. iki 2022 m. vasario 16 d. 12.03 val. (vienÄ dienÄ ). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio R. Å . sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. Å . 57,79 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus septyniasdeÅ¡imt devynis centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už Å¡iÄ priteistÄ atlyginti žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. R. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. Å ., kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktÄ nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Å iaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieÅ¡ka.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Zina Vilnienė