f8a2dc2a-8ab9-4cd9-b9c8-fd6ca9c25b7d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-861-934/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11780-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17020-1019/2020, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės V.

F. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 1 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjos L. Ž. priimamų sprendimų ieÅ¡kovė daug kartų yra patyrusi savo teisių ribojimus Kauno apylinkės teisme dėl nesugrÄ Å¾inamų jai nuosavybės teise priklausomų daiktų ir įrangos.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama teismo „apsaugoti jÄ nuo L. Ž. neapykantos bei jos teisėms daromos žalos ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , jai raÅ¡tu ieÅ¡kovės atsipraÅ¡yti už nuolatinį jos teisių varžymÄ â€œ ir priteisti 5 000,00 Eur sumÄ kaip žalos atlyginimÄ , kadangi teisėja L. Ž. nuolat atmesdavo jos visus skundus, ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus ir taip varžė jos teises atgauti savo daiktus ir įrangÄ teisniu keliu nuo 2015 iki 2020 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-30 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo (1 t., b. l. 14-16). Teismas savo sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais: 1.1. IeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė 1 000 000,00 Eur ieÅ¡kinio sumÄ , kuriÄ prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Lietuvos valstybės kaip neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi, ieÅ¡kovės teigimu, jos liga yra nepagydoma, neturtinė ieÅ¡kovės žala yra patirta dėl teismų kaltės, tačiau ieÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kokios jos teisės, kaip ir kokiu bÅ«du buvo pažeistos.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S-678-910/2020), tačiau nenurodė, kaip nurodyta 1 000 000,00 Eur neturtinė žala koreliuoja su Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 procesiniu sprendimu; 1.2. Dėl ieškovės prašymo, kad teisėja L. Ž. atlygintų dalį neturtinės žalos arba atsiprašytų, teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio reikalavimai neatitinka nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, todėl nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad teisėja atmeta visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinius ir skundus, diskriminuoja ieÅ¡kovę, elgiasi nesÄ Å¾iningai, apgaudinėja ir pan., tačiau ieÅ¡kinyje nenurodoma, kada konkrečiai buvo atlikti ir kaip pasireiÅ¡kė Å¡ie teisėjos veiksmai, kuriais buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, bei kaip pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės patirta žala. Taigi ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje tinkamai bei aiÅ¡kiai nesuformulavo nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo, t. y. nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės, tiek ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimai) suformuluoti itin neaiÅ¡kiai ir yra nekonkretÅ«s, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ) ir koks visgi yra ieÅ¡kinio reikalavimas; 1.3.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį teikia ne pirmÄ kartÄ â€“ civilinėse bylose Nr. e2-16836-545/2020, Nr. e2-16912-599/2020. Vilniaus miesto teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį konstatavęs, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl sprendė, kad netikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ; 1.4. IeÅ¡kovė teise kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuria savo teise, privalo naudotis sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis;

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad, kaip 2020-04-21 nutartyje pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas, ieÅ¡kovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieÅ¡kiniais, įskaitant ir ieÅ¡kinius dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių priėmimo klausimÄ , ne kartÄ iÅ¡samiai ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus bei civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarkÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė gerai žino visas savo teisminės gynybos sÄ lygas, tvarkÄ bei visus reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų piktybiÅ¡kai nevykdo, jų nesilaikydama vis tiek teikia ieÅ¡kinius teismui su tais pačiais ieÅ¡kinio trÅ«kumais. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, teikdama pakartotinai tokio paties turinio ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl Å¡iuo atveju yra netikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai 3. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo (1 t., b. l. 17).

4. Atskirojo skundo argumentai, reikÅ¡mingi ginčo iÅ¡sprendimui: 4.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja iÅ¡sprendusi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ elgėsi neteisingai nurodydama, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tik pavadintas „ieÅ¡kiniu“. Atsisakius priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra varžomos ieÅ¡kovės teisės, todėl Vilniaus apylinkės teismo teisėjos J. R. 2020-04-30 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17020-1019/20 aukÅ¡tesnės instancijos teismo turi bÅ«ti panaikinta. Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ .

8. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Pažymėjo, kad tokiu teismo sprendimu yra varžomos jos, kaip ieškovės, teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

9. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisė normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007 ir kt.). Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato CPK.

10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktus, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų  atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.

Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, jog jame nėra tinkamai nurodytas faktinis pagrindas. Nurodytos faktinės aplinkybės dėstomos nenuosekliai ir neaiÅ¡kiai, apsiribota faktinių aplinkybių pacitavimu, tačiau nėra aiÅ¡kios dėstomų aplinkybių tarpusavio sÄ sajos, kaip jos susijusios su ieÅ¡kinio dalyku ir kokios aplinkybės įrodo veiksmų neteisėtumÄ . IeÅ¡kovės pateikto procesinio dokumento trÅ«kumai yra esminiai, jų nepaÅ¡alinus teisminis bylos nagrinėjimas yra negalimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeisti proceso rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principai, ribojama galimybė atsakovui pateikti tinkamus atsiliepimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neatitinka CPK nustatytų ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ su analogiÅ¡kais ieÅ¡kiniais kreipėsi į teismÄ , ir jiems visada bÅ«davo nustatyti trÅ«kumai, tačiau ieÅ¡kovė jų piktybiÅ¡kai nepaÅ¡alina, teikia ieÅ¡kinius su trÅ«kumais, piktnaudžiaudama teise. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Å¡ia pirmos instancjos teismo iÅ¡vada.

13. Teismų praktikoje pažymima, jog asmuo, pateikdamas analogiÅ¡ko turinio ieÅ¡kinį, negali tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamÄ jo elgesį, akivaizdžiai liudijantį piktnaudžiavimÄ subjektine kreipimosi į teismÄ teise. Toks nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibÅ«dinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieÅ¡kiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, vertintinas kaip aiÅ¡kus ir sÄ moningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018).

14. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieÅ¡kovė nuo 2015 metų jau daugiau kaip 200 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieÅ¡kiniais, įskaitant ir ieÅ¡kinius dėl teisėjų bei kitų valstybės pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių priėmimo klausimÄ , ne kartÄ iÅ¡samiai ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus bei civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarkÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Kauno apylinkės teismo 2016-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-19414-615/2016;

Kauno apylinkės teismo 2017-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25463-584/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40182-1080/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12710-600/2020; Kauno apylinkės teismo 2020-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13479-921/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16836-545/2020; ir kt.). Be to, apeliantės pateiktame ieÅ¡kinyje yra vartojamos įžeidžiančios ir niekinančios teismų sistemÄ bei jos darbuotojus frazės, todėl vertintina, kad tokiu elgesiu ieÅ¡kovė siekia ne apginti savo teises, o užgaulioti teismų sistemÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pagrįstai ir teisėtai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl procesinės bylos baigties 16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsiakydamas priimti ieÅ¡kinį, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza