f8a2056a-7ecd-4609-b9eb-19cd14ff981e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-538-413/2015;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00627-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.; 21.4.1; 21.4.2; 25.6.1; 116.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei ir V. N.,dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovo atstovui advokatui G. D., atsakovės V. I. atstovei I. B., atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ atstovui advokatui A.

G.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. I. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“, trečiasis asmuo „Swedbank“ AB, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiomis: 1) 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VL-4375, kurios pagrindu pardavėja (atsakovė) V. I. už 2 500 000 Lt pardavė pirkėjui (atsakovui) UAB „Adagrus“ 0,9876 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos turto priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. VL-4376 ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ; 2) 2007 m. gruodžio 29 d. d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VL-7467, kurios pagrindu pardavėja V.

I. pardavė už 830 000 Lt pirkėjui UAB „Adagrus“ 0,3279 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. VL-7468 ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ;

3) priteisti bankrutavusiai UAB „Adagrus“ iÅ¡ V. I. procesines 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Adagrus“ iÅ¡kelta bankroto byla, to paties teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 11 d., patvirtintas ieÅ¡kovo 362 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Adagrus“ bankroto byloje.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas, kaip įmonės kreditorius, įgijo teisę ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, kurie pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. IeÅ¡kovo nuomone, ginčijamos sutartys yra bÅ«tent tie sandoriai, kurie pažeidžia BUAB „Adagrus“ ir jos kreditorių teises, teisėtus interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei gerÄ moralę, neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų (CK 1.81 straipsnis). Ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis V.

I. pardavė bendrovei tariamai laisvus ir neužstatytus žemės sklypus, tačiau po žemės sklypų įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad faktiÅ¡kai 0,9876 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelis deÅ¡imtmečius stovi statiniai (kultÅ«ros paveldo vertybės), dėl ko žemės sklypo vertė, ieÅ¡kovo nuomone, yra žymiai mažesnė, nes bendrovė negali naudoti žemės pagal tiesioginę jos paskirtį ir gauti pelnÄ , t. y. dėl minėtų sandorių sudarymo įmonė patyrė nuostolius.

Be to, abiejų žemės sklypų inventorinė rinkos vertė - 764 788 Lt, buvo ženkliai mažesnė už jų įsigijimo kainÄ â€“ 3 330 000 Lt, kas leidžia teigti, kad UAB „Adagrus“ už žemės sklypus sumokėjo nepagrįstai didelę kainÄ . Bylos įrodymais nustačius, kad žemės sklypų įsigijimo kaina neatitiko realios jų rinkos vertės, yra pagrindas teigti, kad žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys prieÅ¡tarauja UAB „Adagrus“, kaip privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno (CK 1.82 straipsnis), kadangi minėtais sandoriais jo Å¡alys (atsakovai) nesÄ Å¾iningai siekė sumažinti UAB „Adagrus“ turto vertę, dėl ko Å¡ie sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnis).

Anot ieÅ¡kovo, ginčijamų sutarčių Å¡alys (atsakovai) buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi atsakovė V. I. (pardavėja), parduodama turtÄ už kainÄ , žymiai didesnę nei jo rinkos kaina, tikėjosi nepagrįstai praturtėti UAB „Adagrus“ sÄ skaita, o atsakovas (pirkėjas) UAB „Adagrus“ negalėjo nežinoti, kad įgyjamo turto vertė neatitinka jo realios vertės, t. y. Å¡alys veikė akivaizdžiai susitarusios ir tikėjosi iÅ¡ UAB „Adagrus“ neteisėtai pasisavinti didelės vertės turtÄ â€“ įmonės lėšas.

Kadangi UAB „Adagrus“ bankroto administratorius nesiima jokių veiksmų, kuriais būtų apginti pažeisti įmonės kreditorių interesai ir neginčija įmonei nenaudingų sandorių, kas kelia abejones administratoriaus nešališkumu ir objektyvumu, ieškovas byloje reiškia tiesioginį ieškinį kaip skolininko (įmonės) kreditorius. Pažymi, kad reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl daiktų trūkumų šalinimo, todėl sutrumpintas 6 mėnesio ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Nurodo, kad teismui nusprendus taikyti actio Paulina reglamentuojančias teisės normas ir nustačius, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , šį terminÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti vadovaujantis teisingumo principu, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus neveikimÄ ir minėtas aplinkybes dėl ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų.   Atsakovo BUAB „Adagrus“ atstovas praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , skirti J. G. 20 000 Lt baudÄ , iÅ¡ kurios ketvirtadalį atsakovui UAB „Adagrus“, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Adagrus“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju kreditorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik actio Pauliana pagrindu, kadangi nėra aplinkybių, kurios leistų ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais, o pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovas nėra tas subjektas, kuris gali ginčyti sandorius, kurie neva prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Todėl nurodytu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Actio Pauliana teisių gynimo bÅ«dÄ galima taikyti tik tuo atveju, kai egzistuoja viso bÅ«tinos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. IeÅ¡kovo reikalavimo teisės į atsakovÄ atsirado po ieÅ¡kovo ginčijamų sutarčių sudarymo, todėl ginčijamos sutartys niekaip negalėjo pažeisti J.

G. kaip kreditoriaus teisių, dėl ko yra pagrindas teigti, kad nenustatyta actio Paulina sÄ lyga – kreditoriaus teisių pažeidimas. Ä®statymu nėra suteikta teisė pripažinti negaliojančiu sandorio, jei sandorio dalykas turėjo tam tikrų trÅ«kumų, o numato teisę nutraukti sutartį, jei ji buvo pažeista perdavus netinkamos kokybės objektÄ (CK 6.217 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas yra praleidęs. Be to, atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad ginčo turtas buvo parduotas ne už rinkos vertę, dėl ko toks sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai, nes teisės aktai nenumato, kad sandoriai turi bÅ«ti sudarinėjami tik už rinkos kainÄ .

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad įmonės administratorius negina kreditorių teisių, nes įstatymas nenumato administratoriui pareigos ginčyti visus įmonės sandorius, kurie jos kreditoriams atrodo nenaudingi įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nelaiko ginčijamų sandorių nepagrįstais, sudarytais pažeidžiant kreditorių teises, todėl dėl jų nuginčijimo nesikreipė į teismÄ . Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 nustatė, kad ieÅ¡kovas pats tarpininkavo sudarant vienÄ iÅ¡ ginčijamų sandorių, todėl jam buvo žinomos visos sandorių sudarymo aplinkybės, dėl ko ieÅ¡kovas turėjo teisę nesudaryti 2008 m. sausio 22 d. preliminarios sutarties ir netapti atsakovo kreditoriumi, o sudaręs minėtÄ sutartį, pats prisiėmė galimų pasekmių rizikÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tuos pačius sandorius, tik kitu pagrindu, jau ginčijo, tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė. Be to, kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012, bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo tarpininkas sandorių, kuriuos ginčija, todėl tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko teismas turėtų skirti ieÅ¡kovui baudÄ .

Atsakovė V. I. ir jos atstovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 10 d., minėtÄ dienÄ turtas buvo perduotas pirkėjui UAB „Adagrus“. Nuo sandorio sudarymo praėjo 6 metai, todėl terminas pareikÅ¡ti reikalavimus dėl parduoto daikto trÅ«kumo yra praėjęs. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo diena, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Anot atsakovės, ieÅ¡kovas žinojo apie žemės sklype esančius statinius, kadangi bÅ«tent jis pavedimo sutarties pagrindu atliko veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atsakovei atkÅ«rimu į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ . Todėl ieÅ¡kinio senaties pradžia laikytina žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo data. Netgi senaties termino eigos pradžiÄ skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 27 d., kai KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos informavo J. G., kad žemės sklype esantys statiniai yra pripažinti kultÅ«ros vertybėmis ir įraÅ¡yti į KultÅ«ros paveldo registrÄ , laikytina, kad ir Å¡iuo atveju yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 J. G. ginčijo tas pačias pirkimo-pardavimo sutartis kaip ir šioje civilinėje byloje. Atmesdamas J. G. ieškinį dėl šių sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, teismas nustatė, kad sudarant ginčijamus 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 29 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius juose dalyvavo ne tik sandorio šalys, bet jų sudarymui tiesiogiai tarpininkavo pats ieškovas t. y.

J. G., gaudamas už tai iÅ¡ atsakovės V. I. sutartÄ atlygį, kas įrodo, kad pirkimo-pardavimo kainas ieÅ¡kovas žinojo ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį, o aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodyta. Dėl CK 1.81 straipsnio ir 1.82 straipsnio taikymo. CK 1.82 straipsnio 3 dalis numato, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikÅ¡ti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai).

IeÅ¡kovas pats nurodo, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, todėl reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir ginčyti sandorius CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais neturi teisės. Be to, nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoris negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu geros moralės reikalavimams, kadangi tokio sandorio sudarymo nedraudžia įstatymai, todėl patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas, t. y. CK 1.81 straipsnis, Å¡iuo atveju netaikytinas.Dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , remiasi normomis, kurios reglamentuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ir actio Pauliana teisiniu pagrindu. Atsakovės nuomone, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas nebuvo UAB „Adagrus“ kreditoriumi, todėl pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymas negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieÅ¡kovo teisių. Atsakovė nesutinka dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, kadangi sutarties Å¡alys yra laisvos nustatyti teises ir pareigas pagal sutartį, taip pat susitarti dėl turto pirkimo pardavimo kainos.

Be to, atsakovei yra žinoma, kad UAB „Adagrus“ kreipėsi į bankÄ dėl finansavimo įsigyjant žemės sklypus ir buvo atliktas parduodamų žemės sklypų vertinimas, o turto vertinimuose nustatyta kaina buvo ne mažesnė už pardavimo kainÄ . Todėl ieÅ¡kovui neįrodžius visų actio Pauliana sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys atmestinas Pagal bylos duomenis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovui UAB „Adagrus“ iÅ¡kelta bankroto byla, o to paties teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 11 d.), patvirtintas ieÅ¡kovo 362 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Adagrus“ bankroto byloje, kuris iki Å¡iol nėra padengtas (t. 1, b. l. 115-121).

Taigi ieÅ¡kovas yra kreditorius, turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui UAB „Adagrus“. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi Å¡iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .

Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Tuo atveju kai įmonei iÅ¡keliama bankroto byla, paprastai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugÄ užtikrina bankroto administratorius, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, sandorių, galimai pažeidžiančių įmonės ir jos kreditorių teises ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga.

Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Be to, dėl bankroto proceso specifiÅ¡kumo, kuomet įmonei yra iÅ¡keliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas), todėl pati įmonė, jos steigėjas arba dalyvis (dalyviai) (CK 1.82 straipsnio 3 dalis) netenka teisinio subjektiÅ¡kumo, leidžiančio jiems patiems įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , todėl Å¡iÄ teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina bankroto administratorius.Nagrinėjamu atveju skolininko (atsakovo) UAB „Adagrus“ bankroto administratorius nesutiko su ieÅ¡kovu, kad ginčijami sandoriai pažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl teise ginčyti žemės pirkimo-pardavimo sandorius pasinaudojo BUAB „Adagrus“ kreditorius - ieÅ¡kovas J.

G.. Nors ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė Å¡ios teisės įgyvendinimo teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad tokiÄ teisę ieÅ¡kovas įgijo CK 6.66 ir 6.68 straipsnių pagrindu. Remiantis nurodytu, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovus vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 3 dalies ir CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl sudarytų sandorių negaliojimoBylos duomenimis, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant juridinio asmens (UAB „Adagrus“) tikslus; sandorio Å¡alys (atsakovai) buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi UAB „Adagrus” įgijo žemės sklypus už nepagrįstai didelę kainÄ , o V.

I. apie tai buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma), kaip ir žinoma tai, jog parduotuose žemės sklypuose yra statiniai (kultÅ«ros paveldo objektai), dėl ko žemė negalės bÅ«ti naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (Å¡io kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privatus juridinis asmuo – UAB „Adagrus“ sudarė ginčijamus sandorius: 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-4376, kuria V.

I. už 2 500 000 Lt pardavė, o UAB „Adagrus” nupirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-7468, kuria V. I. už 830 000 Lt pardavė, o UAB „Adagrus” nupirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 10-14, 122-123, t. 2, b. l. 100-103). Taigi bendrovė 2007 metais įgijo iÅ¡ V.

I. žemės sklypus, kurių vertė 3 330 000 Lt. Pagal UAB „Adagrus“ įstatus ir kitÄ bylos medžiagÄ , pagrindinė įmonės veikla ir tikslas – nekilnojamojo turto operacijos (nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas) ir pelno gavimas (t. 1, b. l. 126, 160). Nekilnojamojo turto registro 2007 m. duomenimis, žemės sklypo Nr. 1 vidutinė rinkos vertė buvo 536 967 Lt, o žemės sklypo Nr. 2 – 227 821 Lt (iÅ¡ viso: 764 788 Lt). Pagal UAB „Adagrus“ įstatus ir kitÄ bylos medžiagÄ , pagrindinė įmonės veikla ir tikslas – nekilnojamojo turto operacijos (nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas) ir pelno gavimas (t. 1, b. l. 126, 160).

Žemės sklypų vertei nustatyti byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, iš kurios akto (išvados) matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 10 dienai žemės sklypas Nr. 1, atsižvelgiant į tai, kad jame įrengti statiniai (pastatai-slėptuvės), priklausantys nuosavybės teise valstybei, įvertintas 1 128 000 Lt, o žemės sklypas Nr. 2 ginčijamo sandorio sudarymo dienai (2007-12-29) įvertintas 363 000 Lt. Taigi eksperto vertinimu, žemės sklypų vertė 2007 metais – 1 494 000 Lt (t. 3, b. l. 81).

Be to, į bylÄ atsakovė pateikė turto vertintojo UAB „Kaunas Real Estate“ turto (minėtų žemės sklypų) vertės nustatymo pažymÄ , iÅ¡ kurios seka, kad 2007 metais žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė galėjo bÅ«ti 2 351 357 Lt (681 000 Eur), o žemės sklypo Nr. 2 – 645 674 Lt (187 000 Eur), iÅ¡ viso: 2 997 031 Lt (868 000 Eur) (t. 4, b. l. 116). Be to, atsakovo BUAB „Adagrus“ atstovas pateikė į bylÄ 2007 m. birželio 8 d. ir 2009 m. sausio 22 d. turto vertintojo UAB „Liturta“ iÅ¡vadÄ dėl preliminarios turto vertės ir turto vertės nustatymo pažymÄ , iÅ¡ kurių seka, kad minėtų dokumentų parengimo dienai žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė įkeitimui - 2 568 000 Lt (likvidacinė 1 800 000 Lt), o žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė – 590 000 Lt (likvidacinė 410 000 Lt), iÅ¡ viso: 3 158 000 Lt (t. 2, b. l. 84-85).

Taigi iš pateiktų turto vertintojų išvadų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro 2007 metų duomenys apie žemės sklypų vertę (764 788 Lt), kuriais savo reikalavimus grindė ieškovas, akivaizdžiai neatitiko nei eksperto išvadų, nei kitų turtų turto vertintojų duomenų, pagal kuriuos žemės vertė buvo žymiai didesnė (1 494 000 Lt; 2 997 031 Lt ; 3 158 000 Lt).     CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Eksperto iÅ¡vada tokioms iÅ¡imtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, todėl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. spalio 30 d. ekspertizės akte ekspertas pažymėjo, kad konkreti sandorių suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių ekspertės nenagrinėtų sandorių sÄ lygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sÄ lygų, susiklėsčiusių sutarties sudarymo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sÄ lygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lÅ«kesčių, verslo planų ar kitų ekspertei vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad ekspertui buvo užduoti klausimai atsižvelgiant į žemės ypatumus (sklype esančias kultÅ«ros vertybes, priklausančias valstybei), kurie paaiÅ¡kėjo jau po ginčijamų sandorių sudarymo, t. y.

įtraukus juo į vieÅ¡Ä jį kadastrÄ 2013 metais (t. 1, b. l. 27-28, t. 2, b. l. 47-50), dėl ko ekspertas žemės sklypÄ Nr. 1 sÄ lyginai padalino į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijÄ (70 proc.) ir bendro naudojimo teritorijÄ su spec. statiniais (30 proc.) (t. 3, b. l. 81). Remiantis nurodytu, darytina iÅ¡vada, kad eksperto iÅ¡vadÄ lėmė žemės pakitimai (kompetentingų institucijų iÅ¡vados dėl kultÅ«ros paveldo objektų ir atitinkami registro duomenys), apie kuriuos nebuvo žinoma sandorių sudarymo metu.

Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas daugiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad ginčijamų žemės sklypų vertė galėjo bÅ«ti labiau panaÅ¡i arba bÅ«ti verčių vidurkiu, kuri nurodyta turto vertintojo UAB „Kaunas Real Estate“ vertės nustatymo pažymoje. NurodomÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir turto vertintojo UAB „Liturta“ iÅ¡vada dėl preliminarios žemės sklypo Nr. 1 turto vertės (2 568 000 Lt), kurios pagrindu bankas, Å¡ios iÅ¡vados nekvestionuodamas, suteikė atsakovui UAB „Adagrus“ finansinę paskolÄ Å¾emės įsigijimui (CPK 185 straipsnis).Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V.

I. iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo sÄ Å¾ininga turto turėtoja, kadangi apie kultÅ«ros paveldo statinius atkuriant nuosavybės teises į žemę jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma. NurodomÄ aplinkybę patvirtina ne vien atsakovės paaiÅ¡kinimai, bet ir Nekilnojamojo turto registro duomenys bei administracinių teismų sprendimai ( t. 1, b. l. 191-198, t. 2, b. l. 133-144; t. 3, b. l. 85-86). IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010 m. lapkričio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/173 „Dėl UAB „Adagrus“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, kad sandorių sudarymo metu įmonė buvo moki, dirbo pelningai ir 2008 finansinius metus baigė turėdama 1 331 907 Lt pelno; iÅ¡ V.

I. įgyti žemės sklypai buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip pirktos prekės, skirtos perparduoti, taigi vykdant veiklÄ ir siekiant tikslų, numatytų įmonės steigimo dokumentuose (įstatuose); žemės sklypų įsigijimo ir atsiskaitymo su pirkėju (V. I.) faktai tinkamai registruoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose (t. 1, b. l. 124-159). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžiuose įrodinėjo, jog 650 000 Lt apmokėjimo už žemės įgijimÄ aplinkybė nėra tinkamai patvirtinta, kadangi sudarant sandorį pas notarÄ , Å¡i pinigų sumÄ atsakovei nebuvo perduota.

Teismas atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, visų pirma - kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos ne įmonės, o atsakovės V. I. teisės, tačiau pretenzijų dėl to ji nėra pareiÅ¡kusi, ir antra – kaip nepagrįstus, kadangi Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai prieÅ¡tarauja jau minėtiems oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į sutarčių sudarymo laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) bei nenustačius teisinių pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo įstatymams, teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad minėti sandoriai prieÅ¡taravo įmonės tikslams ir atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieÅ¡kovo argumentus, jog abu atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi.

Kiti ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai apie sudarytų sandorių prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai) yra deklaratyvÅ«s ir neparemti Å¡ias aplinkybes patvirtinančiais faktiniais bei teisniais argumentais ir įrodymais, dėl ko teismas atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi įstatymas numato, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo turi laikytis įstatyminės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tvarkos, kuri užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti jo pažeistas teises. Minėta, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams, nurodydamas kad tokiu bÅ«du siekia apginti tiek įmonės, tiek savo turtinius interesus, dėl ko yra pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Paulina).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Minėta, kad nenustačius teisinių pagrindų atsakovų nesÄ Å¾iningumui konstatuoti, laikytina, kad neegzistuoja ir vienÄ iÅ¡ privalomų actio Pauliana taikymo sÄ lygų – skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas.

Taigi nenustačius Å¡ios sÄ lygos, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir neįrodinėjo kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, t. y. skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius; skolininko nemokumo dėl ginčijamų sandorių sudarymo arba kitaip pažeistų kreditoriaus teisių (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), dėl ko spręstina, kad ir Å¡ios actio Paulina taikymo sÄ lygos nebuvo įrodytos (CPK 178 straipsnis).

Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytas ieÅ¡kinio termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 str.).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. IeÅ¡kinio senaties terminas nėra naikinamasis, nes teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, turi teisę jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Ä®statymas nenumato konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o ir kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, 10 p., Teismų praktika 18).

Ä®rodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas įmonės kreditoriumi tapo 2010 m. lapkričio 11 d., kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas J. G. 362 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas bankroto byloje, o ieÅ¡kinį padavė teismui 2013 m. birželio 20 d. Pažymėtina, kad su tapačiu ieÅ¡kiniu, tik kitu teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu, ieÅ¡kovas jau buvo kreipęsis į teismÄ ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 pagal ieÅ¡kovo J.

G. ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Adagrus” ir V. I., ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog sudarant ginčijamus 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 29 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, juose dalyvavo ne tik sandorio Å¡alys, bet jų sudarymui tiesiogiai tarpininkavo pats ieÅ¡kovas, gaudamas už tai iÅ¡ atsakovės V. I. sutartÄ atlygį. Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad apie ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas žinojo gerokai anksčiau, nei tapo įmonės kreditoriumi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Remiantis nurodytu ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ pažeistai teisei apginti be svarbios priežasties, dėl ko praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ atmestinas, konstatuojant, kad actio Pauliana teisių gynimo institutas negali bÅ«ti taikomas, kadangi praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo UAB „Adagrus“ argumentais, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes akivaizdžių nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio požymių teismas nenustatė. Todėl atsakovo reikalavimas skirti ieÅ¡kovui baudÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles. Atsakovus byloje atstovavo advokatai, kurie prašė priteisti jų atstovaujamiesiems iÅ¡ ieÅ¡kovo už konsultacijas, procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme 1063,88 Eur (UAB „Adagrus) ir 2316,96 Eur (8000 Lt) (V.

I.) (t. 4, b. l. 143-146, 177-181). Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę ir į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, praÅ¡omos priteisti sumos nevirÅ¡ija Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl praÅ¡ymai pripažintini pagrįstais (CPK 98 str.).

Nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ieÅ¡kovas yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2316,96 Eur, o UAB „Adagrus“ (į. k. 135891294) – 1063,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d., 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                               Gintautas Koriaginas    Â