f8a146e4-db45-4230-943c-9c5bc433cb58 · Lietuvos apeliacinis teismas

Bylos Nr. 1A-299-851/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12654-2022-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.2.3.1.2.3.; 1.2.4.1.2.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam R. T. ir jo gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,

nukentėjusiajai R. T.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas R. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.

Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. T. civilinis ieÅ¡kinys ir R. T. iÅ¡ nuteistojo R. T. priteista 914,02 Eur turtinei žalai atlyginti ir 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. T. iÅ¡ R. T. priteista 1 400 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

Nuosprendžiu patvirtinta skolininko R. T. ir išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3236 dėl sutarties sudarymo metu neatlygintos turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. R. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 13 d. apie 19.44 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su savo sutuoktine R. T. metu, turėdamas tikslÄ jÄ nužudyti, virtuviniu peiliu tyčia sudavė R. T. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į kaklÄ , sprandÄ , kairę kojÄ ir deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai kaklo kairės pusės, sprando, deÅ¡inio dilbio ir kairės Å¡launies durtines pjautines žaizdas su kairiosios vidinės jungo venos, kairio plaučio, skydinio kaklo kamieno, kairio peties rezginio, deÅ¡inio dilbio ir kairės Å¡launies sužalojimais, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. T. pasiprieÅ¡ino, sugebėjo užvaldyti nusikaltimo įrankį (peilį) ir pabėgti iÅ¡ buto į kiemÄ , kur kitų žmonių iÅ¡kviesti atvykę medikai laiku suteikė jai pagalbÄ .

I. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. (toliau tekste ir – nuteistasis, apeliantas) praÅ¡o pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo R. T. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o tuo atveju, jei teismas spręs, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , – sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus (nebuvo iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos visos bylos aplinkybės, buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės), netinkamai pritaikė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, grubiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1-2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40, BPK 11 straipsnio, Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgÄ (Teismų praktika Nr. 27), BPK 6 straipsnio nuostatas, kadangi netinkamai taikė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo bei teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principus, nuosprendyje pabrėžtinai didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę skirdamas nukentėjusiosios R. T. parodymams, R. T. perkeliant pareigÄ Ä¯rodinėti savo nekaltumÄ dėl pasikėsinimo, iÅ¡ anksto tam pasiruoÅ¡us, nužudyti savo sutuoktinę, nuosprendį iÅ¡ esmės grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, besÄ lygiÅ¡kai patikėjo nukentėjusiosios R. T. prieÅ¡taringais parodymais, iÅ¡kraipė byloje surinktų įrodymų prasmę, skirtingai interpretavo tuos pačius įrodymus įvairiuose kontekstuose, neanalizavo įrodymų visumos, jų santykio, R. T. kaltės nepagrindė neabejotinais įrodymais, nesigilino į nusikaltimo padarymo motyvus, jų nenustatė, nevertino tiesioginę ir netiesioginę tyčiÄ paneigiančių įrodymų ir kt., nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose, pažeidė stabilumo, tikrumo, lygiateisiÅ¡kumo principus, ir Å¡ie esminiai pažeidimai sutrukdė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

2.2. Skunde kelia klausimÄ dėl bylos dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, jog R. T. užpuolimo metu atėmė iÅ¡ nuteistojo peilį ir pasiprieÅ¡ino. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog R. T. pasikėsino nužudyti savo sutuoktinę R. T., sužalodamas jÄ peiliu. Jokių kitų faktinių aplinkybių tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodyta. Objektų apžiÅ«ros protokole yra protokoluotas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pareigÅ«nės, atvykusios į įvykio vietÄ , ir nukentėjusiosios R. T.. Pokalbio metu nukentėjusioji nurodo, kad ji pagriebė peilį, jį iÅ¡sinešė ir numetė. Tačiau Å¡iame ikiteisminiame tyrime dokumente „įvykio duomenys“ atsiranda pareigÅ«nų, dalyvavusių sulaikant nuteistÄ jį, iki tol negirdėti ir niekur nefiksuoti duomenys, jog nukentėjusioji bėgdama iÅ¡ buto dar atėmė iÅ¡ vyro peilį, kurį vėliau iÅ¡metė prie namo. Nors R. T. su pareigÅ«ne fiksuotame pokalbyje yra minimas žodis „iÅ¡sineÅ¡iau“, tačiau vyriausiųjų patrulių A. S. ir R. K. tarnybiniuose praneÅ¡imuose Å¡is žodis tampa „pavyko atimti“ ir „atėmė“. Abi pareigÅ«nės savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose aiÅ¡kiai nurodo, kad nukentėjusiosios apie įvykį neklausinėjo, kadangi ji smarkiai kraujavo, todėl apeliantui nesuprantama, kada pareigÅ«nės gavo duomenis, jog nukentėjusioji peilį iÅ¡ vyro atėmė. Pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme teigė, kad nuteistasis yra daug stipresnis už jÄ , taigi ji negalėjo jam pasiprieÅ¡inti, o peilį paėmė nuo stalo, o ne atėmė iÅ¡ R. T., kaip užfiksuota bylose dokumentuose.

2.3. Nurodo, kad nors pirminės apklausos metu R. T. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, tačiau R. T. pirmoji apklausa vyko praėjus vos 14 valandų po nusikaltimo padarymo, todėl nuteistasis tuo metu buvo smarkiai sukrėstas savo padaryto nusikaltimo ir, kaip pats nurodė apklausiamas teismo posėdyje, galvojo tik apie savo žmonos sutrikdytÄ sveikatÄ ir tolimesnį gydymÄ . Nors pirminės apklausos metu dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad R. T. galėjo vienas pabendrauti su gynėju, tinkamai pasiruoÅ¡ti savo gynybai. Taip pat nors nuosprendyje nurodoma, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis, be kita ko, paaiÅ¡kino, kad jis norėjo paimti peilį iÅ¡ žmonos, užėjo paskui jÄ Ä¯ kambarį, paėmė žmonÄ už deÅ¡inės rankos, kurioje ji laikė peilį, norėjo jį paimti, bet žmona iÅ¡sisuko ir išėjo iÅ¡ buto, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam duodant parodymus jų patikrinimo vietoje metu, nedalyvavo R. T. paskirtas gynėjas. Duomenų apie tai, kad nuteistasis atsisakė gynėjo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, todėl bet kokie R. T. parodymai, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje metu, negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamai gauti įrodymai. R. T. pasirašė parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ jo net neskaitydamas, nesigilindamas į parodymų turinį. Apklausiamas tÄ pačiÄ dienÄ jau dalyvaujant gynėjui, R. T. aplinkybių, kad norėjo ir bandė atimti peilį iÅ¡ sutuoktinės, nenurodė.

2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo R. T. parodymais apie įvykio metu nukentėjusiosios jo atžvilgiu vartojamus įžeidžiančius žodžius. Pirmos instancijos teismo kolegija nusprendė, kad apeliantas savo sutuoktinės įžeidimus atkartojo kelis kartus atmintinai bei tai teisėjų kolegijai sukėlė abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau apeliantas pažymi, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kartu pridėjo ir savo paties rašytus parodymus, kuriuos užrašė praėjus kelioms dienoms po įvyko, todėl galėjo ir sugebėjo tiksliai ir aiškiai atkartoti visus R. T. išsakytus įžeidimus, kurie giliai jį sujaudino.

2.5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad 2022 m. balandžio 13 d. pokalbis tarp sutuoktinių T. vyko apie 30-40 minučių, o nukentėjusioji R. T., apklausiama teisme, neatskleidė jokių pokalbio detalių arba prisiminė detales labai abstrakčiai. R. T. arba neatsimena įvykio dienÄ tarp jos ir nuteistojo vykusių pokalbių dalies, arba tik subjektyviai vertindama nurodo, kad ji jautė, kad jos sutuoktinis rengėsi jÄ nužudyti iÅ¡ anksto. Tai, jog nukentėjusioji pirma pagriebė peilį, yra tik R. T. subjektyvi nuomonė, nes jokių grumtynių dėl peilio užvaldymo nebuvo, ji peilį paėmė iÅ¡ tos vietos, kur jį paliko R. T.. R. T. parodymai, kaip ir teisingai nuosprendyje nurodė teismas, yra nuoseklÅ«s, tačiau byloje nėra pateikta jokių absoliučių ir neabejotinų faktų, kad R. T. pasiprieÅ¡ino, atėmė peilį ir R. T. dėl to nebaigė savo pradėtos nusikalstamos veikos. Atkreipiamas dėmesys, kad R. T., pajutusi grėsmę, galėjo pati kreiptis pagalbos telefonu, tačiau tarp sutuoktinių vykęs 30- 40 minučių pokalbis buvo konstruktyvus, R. T. jai visÄ laikÄ peiliu negrasino, Å¡is pokalbis buvo toks pats, kaip ir prieÅ¡ tai ne kartÄ tarp sutuoktinių vykę pokalbiai.

2.6. Pažymi, kad po suduotų smÅ«gių peiliu R. T., apkabinęs sutuoktinę per liemenį, įkalbinėjo jÄ likti namuose ir suteikti jai pirmÄ jÄ pagalbÄ . Nuosprendyje nurodyta, kad R. T. nenorėjo suteikti pagalbos, nes prieÅ¡ surinkdamas pagalbos numerį „112“ dar paskambino kitu numeriu. Tačiau teisme R. T. neprisiminė aplinkybės, jog skambino kitu numeriu, nes jis tik netyčia paspaudė telefono mygtukus, bet joks pokalbis nevyko. Jis tuojau pat tai supratęs, tÄ pačiÄ minutę, t. y. 19:47 val. paskambino pagalbos numeriu „112“ ir pranešęs apie įvykį paprašė pagalbos. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo nustatyta, kad 19:51 R. T. turėjo du pokalbius su abonentu „(duomenys neskelbtini)“, nes nutrÅ«kus jo pokalbiui pagalbos telefonu „112“, iÅ¡ Å¡io numerio jam paskambino du kartus. Tai patvirtina ir 2022 m. balandžio 15 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad vienam iÅ¡ pokalbių nutrÅ«kus, pranešėjui buvo perskambinta du kartus.

2.7. Taip pat nurodo, kad nusikaltimo įrankio – peilio specialiai balkone prieÅ¡ atvykstant R. T., nepasidėjo, tÄ patvirtino ir liudytojos D. T., R. S.. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusioji savaitę iki įvykio jau negyveno bute, todėl negalėjo žinoti, kokiomis aplinkybėmis ir tikslu peilis atsirado balkone.

2.8. Pažymi, kad R. T. pasikvietė žmonÄ pasikalbėti, norėjo su ja susitaikyti, iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Pokalbio metu supratęs, kad susitaikyti nepavyks, nurodė nukentėjusiajai viskÄ palikti ir iÅ¡eiti. Tuomet sutuoktinė nusiėmė žiedus, juos padėjo ant palangės, pradėjo jį ir jo artimuosius įžeidinėti. IÅ¡girdęs įžeidimus R. T. griebė peilį ir praradęs savitvardÄ dÅ«rė R. T. į įvairias kÅ«no vietas. Supratęs, kad stipriai sutrikdė sutuoktinės sveikatÄ , išėjo iÅ¡ balkono ir padėjo peilį ant staliuko kambaryje, bandė ieÅ¡koti mobiliojo ryÅ¡io telefono, norėdamas iÅ¡kviesti pagalbÄ . Pamatęs, kad R. T. bando iÅ¡lipti per balkonÄ , vėl grižo į balkonÄ , uždarė jos atvertÄ balkono langÄ , kad R. T. lipdama per balkonÄ dar labiau nesusižalotų, prieÅ¡ jÄ daugiau jokio fizinio smurto nenaudojo, o tik norėjo suteikti pagalbÄ . R. T. suvokė, kad nukentėjusioji yra gyva, tačiau smarkiai sužalota, pats nutraukė bet kokį smurtÄ ar agresijÄ prieÅ¡ sutuoktinę. Suprasdamas, kad gali tik dar labiau pakenkti sutuoktinei, leido jai ramiai iÅ¡eiti iÅ¡ buto.

2.9. Pažymi, kad R. T. veikoje tiesioginės apibrėžtos tyčios, t. y. veiksmo siekiant atimti gyvybę nukentėjusiajai, nėra. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. R. T. nepadarė veikos, kad kiltų BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatyti padariniai, nors nusikalstamÄ veikÄ galėjo baigti, jei to bÅ«tų siekęs, tačiau tikslo ir motyvo atimti gyvybę sutuoktinei neturėjo. Nuteistasis pats nutraukė dÅ«rius peiliu, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis negalėjo pabaigti savo pradėtos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimo.

2.10. Be to, nurodo, kad R. T. nukentėjusiajai duriant peiliu aÅ¡tuonis kartus, tik vienu dÅ«riu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ Å¡ių smÅ«gių sužalojimo mÄ sto, iÅ¡ to, kad nuteistasis dÅ«rė peiliu nukentėjusiajai į kojas ir kitas vietas, padarydamas tik pavirÅ¡ines, nežymias žaizdas, į gyvybiÅ¡kai nepavojingas vietas, kurios negalėjo sukelti jokios grėsmės nukentėjusiosios sveikatai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. T. nenorėjo jos žudyti, tačiau įžeistas norėjo sutrikdyti jos sveikatÄ . Pažymima ir tai, kad nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigÄ buvo sÄ moninga ir pati bendravo savo nuosavu mobiliuoju telefonu 58 sekundes, iÅ¡ ko galima spręsti, kad jos bÅ«klė buvo normali, o ne kritinė, kaip tai nurodė teismo proceso metu apklaustas teismo medicinos specialistas Kazimiež Zinkevič. Ä® gydymo įstaigÄ beveik po valandos po įvykio atvežta R. T. buvo stabilios bÅ«klės, itin pavojingų gyvybei sužalojimų R. T. smÅ«giais nebuvo padaryta, todėl vertintina, kad realus pavojus R. T. gyvybei nebuvo sukeltas. Apelianto vertinimu, nuteistojo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

2.11. Taip pat skunde apeliantas praÅ¡o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pripažino, kad sunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatÄ , atsiprašė nukentėjusios ir jos artimųjų bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat R. T. iÅ¡ dalies atlygino civilinį ieÅ¡kinį ir nukentėjusiajai R. T. pervedė visas turimas pinigines lėšas iÅ¡ banko sÄ skaitos – 3 763,34 Eur ir niekada neginčijo ir Å¡iuo apeliaciniu skundu neginčija pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, kas patvirtina, kad jis labai gailisi dėl sukelto skausmo sutuoktinei ir dėl to smarkiai pergyvena. Vien aplinkybė, kad R. T. po policijos pareigÅ«nų padarytų interpretavimų neprisipažįsta, kad jis ruošėsi nužudymui ir nepripažįsta, kad jo nebaigė dėl to, kad sutuoktinė jam pasiprieÅ¡ino, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad R. T. nesuvokia padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir suvokia savo nusikalstamos veikos laipsnį, patvirtina ir tas faktas, kad apeliantas sutiko su jam paskirta kardomÄ ja priemone – suėmimu, suvokdamas, jog už tokį nusikaltimÄ jam gali grėsti tik laisvės atėmimo bausmė, objektyviai gailisi sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo sutuoktinei. Taip pat nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi bÅ«ti pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kuris pasireiÅ¡kė kaltinamojo ir jo artimųjų įžeidimu, ir bÅ«tent Å¡is nukentėjusiosios elgesys iÅ¡provokavo nusikalstamÄ veikÄ .

2.12. Pažymi, kad į byloje nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – t. y. tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, turi bÅ«ti atsižvelgiama jÄ vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikÅ¡mė bausmės skyrimui negali bÅ«ti suabsoliutinama. Nors nuteistasis R. T. prieÅ¡ tai ir buvo teistas, tačiau visi jo teistumai, iÅ¡skyrus vienÄ , yra iÅ¡nykę. R. T. prieÅ¡ tai niekada nebuvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Taip pat nurodo, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, yra daug dirbantis asmuo, auginantis nepilnametę dukrÄ , visiÅ¡kai iÅ¡laikantis savo Å¡eimÄ , atsikratęs praeityje turėtos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, dėl ko buvo ne kartÄ teistas. Taip pat, apelianto vertinimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis galės greitai atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Mano, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis jau dabar suvokia savo nusikaltimo pasekmes, nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl jis galės padaryti tinkamas iÅ¡vadas dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, o nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiÅ¡kiai per didelė. Nuteistojo vertinimu, paskirta bausmė yra neproporcinga ir neteisinga, turėtų bÅ«ti mažinama trečdaliu.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

4. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ apelianto skundo nustatyta, jog nuteistasis ginčija jo nuteisimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei praÅ¡o jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ â€“ sumažinti nuteistajam R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taip pat praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bylos įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė R. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės formos ir tyčios rÅ«Å¡ies. Pripažindamas R. T. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl paskyrė netinkamÄ bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis) nužudyti kitÄ Å¾mogų yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas nužudyti yra tada, kai jis padaromas tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo, suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti, ir to siekia. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, sudėties požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

7. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog R. T., kilusio konflikto su savo sutuoktine R. T. metu, virtuviniu peiliu tyčia sudavė R. T. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į kaklÄ , sprandÄ , kairę kojÄ ir deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai kaklo kairės pusės, sprando, deÅ¡inio dilbio ir kairės Å¡launies durtines pjautines žaizdas su kairiosios vidinės jungo venos, kairio plaučio, skydinio kaklo kamieno, kairio peties rezginio, deÅ¡inio dilbio ir kairės Å¡launies sužalojimais, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios R. T. parodymai, liudytojų R. G., M. K. parodymai, eksperto Kazimiero Zinkevičiaus parodymai, 2022 m. balandžio 13 d. tarnybiniai praneÅ¡imai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1327/2022, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S226/2022(01).

8. Tai, jog virtuviniu peiliu sužalojo žmonÄ , pripažino ir nuteistasis. Visgi, nuteistasis nuosekliai teigė, kad nukentėjusiosios nužudyti nenorėjo. Nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad stipriai susijaudinęs dėl sutuoktinės pasakytų žodžių, jis nesusitvardė, čiupo peilį ir dÅ«rė žmonai į kojÄ . Po to, kiek pamena, kelis kartus nestipriai dÅ«rė jai į nugarÄ . Ä® kaklÄ durti nenorėjo, mylėjo žmonÄ , užmuÅ¡ti nenorėjo, to tikrai neplanavo. Jis atsipeikėjo bÅ«damas svetainėje prie balkono durų. Pamatęs ir supratęs, kÄ padarė, labai iÅ¡sigando. Suvokęs, kad žmona gyva, iÅ¡ karto nutraukė savo veiksmus, padėjo peilį ant kavos staliuko. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pagal paties kaltininko aiÅ¡kinimÄ , kaip jis suvokė savo veiksmus ir kokių padarinių norėjo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-521/2013, 2K-212-303/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teiginiai, kad įvykio metu jis neturėjo tikslo nužudyti savo žmonÄ , paneigiami baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

9. Pirmiausia, pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. nukentėjusiajai smÅ«giavo peiliu, be kita ko, ir į gyvybiÅ¡kai svarbias žmogui kÅ«no dalis – kaklÄ , sprandÄ . Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad kaklas ir sprandas yra gyvybei svarbios žmogaus kÅ«no dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2020, Nr. 2K-129-976/2016). Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį ar durdamas kitam žmogui į Å¡ias kÅ«no vietas daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K- 381/2011 ir kt.). NukentėjusiÄ jÄ R. T. sužalojo peiliu, tai yra gyvybei pavojingu, duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuriuo neabejotinai galėtų bÅ«ti padaryti ir mirtini sužalojimai. Tokie nuteistojo veiksmai bei pasirinktas asmens žalojimui skirtas įrankis – peilis, patvirtina, kad suduodamas smÅ«gį peiliu nuteistasis (nors ir bÅ«damas neblaivus) aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – atimti R. T. gyvybę. Be to, nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vadoje nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis peiliu dÅ«rė R. T. mažiausiai 8 kartus, tame tarpe ir į kelias nukentėjusiosios gyvybei pavojingas vietas – kaklÄ , sprandÄ , rodo jo tyčios atimti kitam žmogui gyvybę kryptingumÄ .

10. Nuteistasis skunde nurodė, kad iÅ¡ suduotų smÅ«gių tik vienu dÅ«riu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kitos žaizdos buvo pavirÅ¡utinės, nepavojingos. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusiosios bÅ«klė buvo normali, o ne kritinė, jos gyvybei pavojus sukeltas nebuvo. Jo vertinimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina, tai, kad nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigÄ buvo sÄ moninga ir pati bendravo telefonu 58 sekundes, be to, 2022 m. balandžio 13 d. VÄ® Respublikinės universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodyta, kad nukentėjusioji sÄ moninga, kontaktiÅ¡ka, adekvati, sujaudinta, jos oda blyÅ¡ki. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu, kadangi jis yra pagrįstas tik nuteistojo subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, nukentėjusiajai pirmoji pagalba buvo suteikta jai iÅ¡ karto išėjus į kiemÄ â€“ liudytoja M. K. nurodė, kad prie nukentėjusiosios priėjo vyras ir moteris bei suteikė jai medicininę pagalbÄ , bandė stabdyti kraujavimÄ . Taip pat liudytoja R. G. patvirtino, kad priėjo prie nukentėjusiosios ir bandė jai sustabdyti kraujavimÄ . Be to, atvykus į įvykio vietÄ medikams, nukentėjusiajai skubiai buvo suteikta medicininė pagalba, atlikta skubi operacija, todėl jos bÅ«klė ir buvo stabili. Ekspertas Kazimieras Zinkevičius apklausiamas teisme nurodė, kad nesuteikus pagalbos, dÅ«ris į kaklo sritį, kuris iÅ¡Å¡aukė plaučių sužeidimÄ , sukeltų iÅ¡orinį ir vidinį nukraujavimÄ kelių minučių bėgyje, t. y. mirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iais eksperto paaiÅ¡kinimais.

11. Be to, svarbu įvertinti ir nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia, iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis akcentuoja aplinkybę, kad nusikaltimo įrankio – peilio specialiai balkone prieÅ¡ atvykstant R. T. nepasidėjo. Nuteistojo vertinimu, tai patvirtina liudytojų D. T., R. S. parodymai. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡i aplinkybė yra neįrodyta, apie tai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai bei teisingai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Å¡i aplinkybė nuteistajam ir nebuvo inkriminuota – pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad tai, jog R. T. nukentėjusiajai R. T. sudavė kaltinime nurodytus smÅ«gius virtuviniu peiliu, kurį nuteistasis iÅ¡ anksto Å¡iam tikslui atnešė į balkonÄ , nagrinėjamoje byloje neįrodyta, todėl jÄ paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daugiau apie Å¡iuos skundo argumentus nepasisako.

12. Vertinant nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, svarbu pažymėti, kad nukentėjusiosios teigimu, jai atėjus į butÄ , nuteistasis iÅ¡ karto elgėsi agresyviai: nurodė, kad ji „labai drÄ si“, užstojo jai duris, paėmė virtuvinį peilį, jį laikydamas rankose jai grasino, jÄ kaltino, buvo virÅ¡ jos palinkęs su peiliu, taip pat peilį smeigė į Å¡alia jos esančiÄ dėžę. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jautėsi iÅ¡sigandusi, suprato, kad tai gerai nesibaigs.

Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistasis jai ir anksčiau yra grasinęs, kad jÄ nužudys – nukentėjusioji nurodė, kad yra nutikęs įvykis, kai nuteistasis jos neįleido į namus, o vėliau liepė grįžti namo, sakė, jei negrįš, tai jis jÄ nužudys. Pažymėjo, kad jis ne kartÄ Å¾adėjo, kad jÄ nužudys. Liudytoja R. S. taip pat patvirtino, kad R. T. anksčiau yra pasakęs, kad visus „papjaus“. Liudytoja I. S. nurodė, kad buvo nutikęs įvykis, kai R.

T. girtas atvyko pas R. T. bei bekalbant iÅ¡sitraukė peilį. Liudytoja O. B. nurodė, kad atsimena įvykį, kai R. T., susipykusi su R. T., nuvyko pas mamÄ , vėliau atvažiavo R. T. ir su peiliu rankoje vaikščiojo aplink namÄ , ieÅ¡kojo R. T., buvo užėjęs ir pas liudytojÄ . Liudytojos R. S., I. S. patvirtino, kad R. T. iki tol ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ R. T.. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, prieÅ¡ nukentėjusiajai ateinant pas nuteistÄ jį į butÄ , jis parašė jai tokiÄ Å¾inutę:

„pagaliau tu atsakei į visus man keliamus klausimus!!! <…>“, o nukentėjusiajai paraÅ¡ius žinutę „?“, t. y. pasiteiravus, kÄ tai reiÅ¡kia, kaltinamasis jai parašė „greit ir suprasi. Pokalbei vakar baigėsi!!! Taisysim klaidas, kurių iki galo taip ir nepadarėm!!!“ (tekstas neredaguotas). Nukentėjusioji, apklausiama teisme, nurodė, kad iÅ¡ pradžių Å¡ios nuteistojo žinutės nesuprato, tačiau po įvykio darė prielaidÄ , kad nuteistasis tokiu bÅ«du jai grasino, nes ne kartÄ Å¾adėjo jÄ nužudyti, todėl galbÅ«t jis norėjo iÅ¡taisyti tas klaidas, kurių anksčiau nepadarė, t. y. visgi jÄ nužudyti.

Nuteistasis nurodė, kad raÅ¡ydamas Å¡iÄ Å¾inutę, jis kalbėjo apie prostitutę, t. y. turėjo omenyje, kad reikės nuvažiuoti pas prostitutę ir pasistengti, kad įvyktų lytiniai santykiai, kurie neįvyko prieÅ¡ tai, bÅ«tų mėginęs nusipirkti vaistų ir įrodęs, kad yra pajėgus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ių žinučių turinį kitų asmenų – t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymų apie anksčiau naudotÄ smurtÄ bei grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu kontekste, Å¡iuos nuteistojo paaiÅ¡kinimus, kad jis turėjo omenyje apsilankymÄ pas prostitutę, vertina kaip jo gynybinę versijÄ , bei sutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad toks nuteistojo elgesys prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ , leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis, jau kviesdamasis nukentėjusiÄ jÄ , kaip vienÄ iÅ¡ galimų savo elgesio variantų numatė nukentėjusiosios nužudymÄ .

13. Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. T. turėjo motyvÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ R. T.. Nukentėjusiosios ir paties nuteistojo parodymai patvirtina, jog tarp jų buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija, kadangi nukentėjusioji konflikto metu nurodė, kad nori skirtis. Nuteistasis pats 2022 m. balandžio 14 d. apklausos metu paaiÅ¡kino, kad Å¡ie nukentėjusiosios žodžiai nuteistajam sukėlė pyktį, todėl jis pradėjo nukentėjusiÄ jÄ badyti peiliu.

14. Be to, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį po atliktų dÅ«rių peiliu. Nustatyta, kad po suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai, tame tarpe ir į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, nuteistasis nebandė suteikti nukentėjusiajai jokios pagalbos, nors suvokė, jog nukentėjusioji, nesuteikus pagalbos, mirs. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, po suduotų smÅ«gių į kaklÄ , ji galvojo, kad numirs, nes suprato, kad nuteistasis pažeidė arterijÄ , ji manė, kad greitoji medicinos pagalba nebespės atvažiuoti. Ji tai nurodė nuteistajam, o jis atsakė „aÅ¡ žinau“. Nors nuteistasis teigė, jog neatsimena, ar sakė tokius žodžius, tačiau iÅ¡ 2022 m. balandžio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad po to, kai nukentėjusioji išėjo iÅ¡ namų, jis savo motinai parašė žinutę, kurioje nurodė – „aÅ¡ jÄ užmuÅ¡iau“, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis suvokė, jog nukentėjusiajai padarė mirtinus sužalojimus. Nors nustatyta, kad nuteistasis pranešė policijos pareigÅ«nams apie tai, kÄ padarė, tačiau nustatyta, kad R. T. iÅ¡ karto po atliktų nusikalstamų veiksmų 19.47 val. paskambino nežinomam abonentui, pokalbis truko 14 sek., ir tik po to jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, Bendrasis pagalbos centras apie sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ informacijÄ jau turėjo iÅ¡ pranešėjos M. K., paskambinusios Bendrajam pagalbos centrui anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nurodė, kad stebėjo nukentėjusiÄ jÄ pro virtuvės langÄ , o nukentėjusioji M. K., duodama parodymus, nurodė, kad jai kalbant telefonu su operatore, ji pamatė, kad nukentėjusioji atsiklaupė, todėl iÅ¡ karto prie jos priėjo, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis kreipėsi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ jau tada, kai pro langÄ matė, kad prie nukentėjusiosios yra priėję kiti asmenys, kurie iÅ¡kvietė jai pagalbÄ . Taigi Å¡i aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡ karto po įvykio nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas iÅ¡kviesti pagalbÄ ir suteikti nukentėjusiajai pagalbÄ .

15. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. T. pasiprieÅ¡ino, sugebėjo užvaldyti nusikaltimo įrankį ir pabėgti iÅ¡ buto į kiemÄ , o kieme praeiviai jai suteikė pirminę pagalbÄ â€“ t. y. stabdė kraujavimÄ bei iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , todėl laiku suteikus pagalbÄ , ji nemirė. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad neaiÅ¡ku iÅ¡ kur pareigÅ«nai, kurie dalyvavo sulaikant R. T., gavo duomenis, kad R. T. iÅ¡ nuteistojo atėmė peilį ir taip jam pasiprieÅ¡ino. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad byloje esantys duomenys aplinkybės, jog nuteistoji peilį atėmė iÅ¡ R. T., nepatvirtina. Nors nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės R. K. 2022 m. balandžio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nukentėjusioji jai pasakė, kad bėgdama iÅ¡ buto atėmė iÅ¡ vyro peilį, kurį iÅ¡metė prie namo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiosios patrulės A. S. 2022 m. balandžio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad R. T. pavyko atimti peilį iÅ¡ R. T. ir pabėgti į kiemÄ , tačiau kiti bylos duomenys – dėl Å¡ios aplinkybės sutampantys įvykyje dalyvavusių asmenų – nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai, patvirtina, kad nukentėjusioji prieÅ¡ iÅ¡bėgdama į kiemÄ peilį paėmė nuo staliuko. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, kad nuteistasis rankoje laikė peilį ir nukentėjusioji jį iÅ¡ jo atėmė – skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam neinkriminavo. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji sugebėjo užvaldyti nusikaltimo įrankį (peilį) (o ne atimti), taip pat nurodė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji paėmė peilį nuo stalo, kadangi stovėjo arčiau jo, nei nuteistasis.

16. Tačiau tai, jog nukentėjusioji peilį užvaldė paimdama jį nuo stalo, o ne atimdama iÅ¡ nuteistojo, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad nukentėjusioji pasiprieÅ¡ino nuteistajam ir dėl Å¡ios priežasties jis nusikalstamos veikos nepabaigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad po suduotų smÅ«gių nuteistasis ne tik nebandė suteikti nukentėjusiajai pagalbos, tačiau ir toliau turėjo ketinimÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios parodymai – ji nurodė, kad bandė atidaryti balkono langÄ ir pabėgti, tačiau jai nepavyko, tada iÅ¡bėgo iÅ¡ balkono, o nuteistasis jÄ gaudė, taip pat nuteistasis tiesė rankÄ prie peilio, norėdamas jį paimti, tačiau nukentėjusioji spėjo peilį pagriebti ir pabėgti į laukÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, taip pat nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (parodymų patikrinimo vietoje metu bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nenorėjo iÅ¡leisti nukentėjusiosios iÅ¡ namų, jo tyčia buvo jÄ iÅ¡laikyti bute, jis ir toliau siekė savo žinioje iÅ¡laikyti nusikalstamos veikos padarymo įrankį – t. y. peilį. Nors skunde teigiama, kad pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiame teisme nei karto nėra nurodžiusi ar pasakiusi, kad fiziÅ¡kai galėjo pasiprieÅ¡inti vyrui, o atvirkščiai, visÄ laikÄ teigė, kad nuteistasis yra daug stipresnis už jÄ , tačiau teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimas pasireiÅ¡kė ne fizinės jėgos panaudojimu nuteistojo atžvilgiu, o pabėgimu iÅ¡ namų, nuteistajam bandant jÄ sugauti, todėl skundo argumentai, kad nukentėjusioji yra fiziÅ¡kai silpnesnė už nuteistÄ jį, Å¡iuo atveju nėra svarbÅ«s.

17. Be to, nuteistasis skunde neigia aplinkybę, jog jis bandė atimti peilį iÅ¡ nukentėjusiosios, bei nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę nurodė pirminės apklausos metu, prieÅ¡ kuriÄ neturėjo galimybės pasitarti su gynėju, taip pat nurodo, kad nuteistajam duodant parodymus jų patikrinimo vietoje metu, gynėjas nedalyvavo, protokolÄ nuteistasis pasirašė jo net neskaitęs, o apklausiamas tÄ pačiÄ dienÄ jau dalyvaujant jo gynėjui, R. T. aplinkybių, kad norėjo ir bandė atimti peilį iÅ¡ sutuoktinės, nenurodė. Pirmiausia, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus ir jų nuoseklumÄ Å¡ios aplinkybės kontekste, nuteistojo parodymais, duotais pirminės apklausos metu, nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis bandė atimti peilį iÅ¡ nukentėjusiosios, grindė nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais nuteistojo parodymais, bei tai, jog vėlesnių apklausų metu nuteistasis Å¡iÄ aplinkybę neigė, įvertino kaip jo gynybinę versijÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog nuteistasis norėjo atimti peilį iÅ¡ nukentėjusiosios, nuteistasis nurodė ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau ir pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kuriuos pateikė savanoriÅ¡kai (t. 2, b. l. 138-139). Pažymėtina, kad pats nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio jis parašė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos vėliau, papildomos apklausos metu, pateikė tyrėjai, juos raÅ¡ydamas, paties nuteistojo teigimu, jis tiksliai papasakojo visus faktus, tuo metu jis atsiminė visas įvykio aplinkybes.

18. Be to, nors nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, kad nukentėjusiosios nenorėjo iÅ¡leisti iÅ¡ namų, nes norėjo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir suteikti jai pagalbÄ , tačiau Å¡ie jo parodymai taip pat vertinami kaip jo gynybinė versija, kadangi, kaip jau aptarta anksčiau Å¡iame nuosprendyje, bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis nukentėjusiajai pagalbos net nebandė suteikti, pagalbÄ jai suteikė bei greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ iÅ¡kvietė kieme sutikti praeiviai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog jeigu nuteistasis bÅ«tų norėjęs padėti nukentėjusiajai ir nebÅ«tų norėjęs, jog kiltų padariniai – t. y. nukentėjusiosios mirtis, jis bÅ«tų puolęs stabdyti bėgantį kraujÄ ar kitaip teikti nukentėjusiajai pagalbÄ , o ne bandęs sulaikyti nukentėjusiÄ jÄ , kad Å¡i nepasiÅ¡alintų, uždarydamas balkono langÄ , bei neleidžiant jai iÅ¡eiti iÅ¡ buto jÄ laikant, taip pat nebÅ«tų bandęs pagriebti peilio.

19. Taigi, vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad R. T. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę bei numatė, kad dėl jo tokių veiksmų atsiras padariniai – nukentėjusiosios mirtis. Panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis, nustatytų veiksmų intensyvumas ir kryptingumas – peiliu padaryta ne mažiau 8 durtinių žaizdų, tame tarpe ir į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – kaklÄ , sprandÄ , prieÅ¡ smÅ«gius iÅ¡sakyti grasinimai, nustatytas iki tol buvęs smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu, leidžia spręsti, kad R. T., peiliu žalodamas nukentėjusiÄ jÄ R. T., veikė tiesiogine apibrėžta tyčia ir siekė jÄ nužudyti. Toks R. T. veikimas buvo itin pavojingas R. T. gyvybei, sunkių veikos padarinių kilimas buvo neiÅ¡vengiamas, ir to nuteistasis nesuvokti negalėjo, nuteistasis kryptingai Å¡ių padarinių siekė, jų norėjo. Tačiau nuteistasis savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusioji iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir praeiviai jai iÅ¡kvietė pagalbÄ , nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų nemirė tik dėl laiku suteiktos praeivių bei kvalifikuotos medicininės pagalbos. Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo veiksmai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ buvo kvalifikuoti netinkamai, todėl pagrindo R. T. padarytÄ nusikaltimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nėra.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių

20. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose.

21. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Skunde nuteistasis nurodė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). NuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. T. iš karto sulaikomas pareigūnų pripažino, kad dūrė savo sutuoktinei peiliu, taip pat kaltę nuosekliai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nebandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, kadangi visų apklausų metu savo parodymų dėl esminių aplinkybių nekeitė.

23. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€“ nuteistasis viso proceso metu teigė, jog dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusiosios ne kartÄ atsiprašė, taip pat neginčijo civilinio ieÅ¡kinio dydžio, dalį ieÅ¡kinio atlygino dar vykstant bylos procesui pirmosios instancijos teisme. Be to, nuteistasis su nukentėjusiÄ ja sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriÄ patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-19838-465/2023, nutartis neįsiteisėjusi), kurioje, be kita ko, Å¡alys bendru sutarimu patvirtino pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimo tvarkÄ . Nors Å¡i aplinkybė – t. y. kad nuteistasis atlygino dalį žalos, buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuteistojo savanoriÅ¡kas siekis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , vertinant tai kitų aplinkybių kontekste, kartu rodo ir jo gailėjimÄ si dėl padarytų nusikalstamų veikų, jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

24. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡ias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti to nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nuteistasis neigė subjektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius. Visgi apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis nuosekliai neigė turėjęs tyčia nužudyti nuteistÄ jÄ , tačiau kartu pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , prisipažinimas nereiÅ¡kia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi bÅ«ti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiÅ¡kai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai pripažino visas esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai, jog jo vertimu, jis neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiosios, tik parodo, jog jis nesutinka su pateiktu nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, tačiau nereiÅ¡kia, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

26. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016). Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

27. Nagrinėjamu atveju skunde nurodoma, kad nukentėjusioji provokavo nuteistÄ jį padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nes įžeidinėjo nuteistÄ jį ir jo artimuosius. Nustatyta, kad nuteistojo parodymai apie tai, kÄ nukentėjusioji jam pasakė prieÅ¡ jam paimant peilį, buvo nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu jis nurodė, kad nukentėjusioji jam pasakė, kad ji nutrauks jų santuokÄ . Jis supyko, nežino, kas jam atsitiko, prisimena, kad pradėjo peiliu badyti žmonai į kaklÄ , kojas. Vėlesnių apklausų metų jis jau teigė, kad nukentėjusioji jam pasakė, kad jis yra ir sadistas, alkoholikas, (duomenys neskelbtini), kad jo tėvas yra alkoholikas, visa giminė yra iÅ¡gamos. Å ie žodžiai jį stipriai įžeidė ir skaudino, pamynė vyriÅ¡kumÄ . Stipriai susijaudinęs jis nesusitvardė, čiupo peilį. Nukentėjusioji R. T. nuosekliai teigė, kad nuteistasis pradėjo jÄ badyti peiliu po to, kai ji nusiėmė žiedus ir padėjo juos ant palangės. Nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, kad nuteistasis stovėjo prieÅ¡ jÄ su peiliu, todėl ji negalėjo jo provokuoti. Negali pasakyti, ar ji su kaltinamuoju kalbėjo apie įvykį, kai kaltinamasis lankėsi pas prostitutes, nes neprisimena. Ji kaltinamajam tikrai nesakė įžeidžiančių žodžių. Į klausimÄ , ar ji pavadino R. T. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji atsakė, kad jis neturi tokios problemos. Pokalbių apie Å¡eimos narius iÅ¡ viso nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija Å¡iÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę apie nukentėjusiosios jo atžvilgiu pasakytus įžeidžiančius žodžius, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų Å¡ioje apimtyje nenuoseklumÄ bei į nukentėjusiosios parodymus, vertina kritiÅ¡kai.

28. Visgi, net darant prielaidÄ , jog nukentėjusioji Å¡iuos žodžius nuteistajam pasakė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jų laikyti provokuojančiais. Tai, kad sutuoktiniai konfliktavo ir konflikto metu nukentėjusioji nurodė nuteistajam, kad nori skirtis, nurodė priežastis, dėl ko nenori su nuteistuoju gyventi, o Å¡ie žodžiai nuteistÄ jį įžeidė, nereiÅ¡kia, jog nukentėjusiosios elgesys buvo toks, kuris turėtų bÅ«ti laikomas provokuojančiu ir galinčiu sukelti siekį nuteistajam jÄ nužudyti. Be to, vertinant nukentėjusiosios pasakytus žodžius nuteistajam (darant prielaidÄ , kad jie buvo pasakyti) pažymėtina, jog pats nuteistasis patvirtino, kad jis turėjo problemų su alkoholio vartojimu – nurodė, kad gydėsi, lankė kursus, vartojo vaistus nuo alkoholio, taip pat nurodė, kad turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų – nurodė, kad norėjo nusipirkti vaistų, gerinančių (duomenys neskelbtini), ir įrodyti, kad yra pajėgus. Jokių objektyvių aplinkybių, kad nukentėjusioji bÅ«tų provokavusi nuteistÄ jį atlikti teisei prieÅ¡ingus veiksmus, nuteistasis nenurodė. Todėl pripažinti R. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Dėl bausmės

29. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

30. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimÄ kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

31. Dėl apelianto praÅ¡ymo paskirti Å¡velnesnę bausmę pažymėtina, kad bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio – pasikėsinta į vienÄ iÅ¡ labiausiai saugomų vertybių – žmogaus gyvybę. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios gyvybei buvo kilusi reali grėsmė: jeigu kiti asmenys nebÅ«tų laiku iÅ¡kvietę medicinos pagalbos ir ji nebÅ«tų buvusi suteikta, nukentėjusioji bÅ«tų mirusi. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji neabejotinai patyrė tiek fizinius, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, liekamuosius reiÅ¡kinius ji jaučia iki Å¡iol, taip pat nukentėjusiajai buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, be to, turtinė žala buvo padaryta ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Be to, teismas atsižvelgė į pasyvų nuteistojo elgesį iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo.

33. Teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ ir ėmėsi veiksmų siekdamas atlyginti neturtinę žalÄ , be to, iÅ¡ dalies atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ ir sudarė susitarimÄ dėl likusios turtinės žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo R. T. asmenybę – kad jis yra brandaus amžiaus, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės vadovu, taip pat vykdė individualiÄ veiklÄ , gaudavo legalias pajamas, yra vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, su nukentėjusiÄ ja turi nepilnametę dukrÄ . Taip pat teismas įvertino, kad R. T. anksčiau yra teistas aÅ¡tuonis kartus, tarp jų – ir už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, padarytas prieÅ¡ motinÄ ir dukrÄ , paskutinį kartÄ nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ kitam savo Å¡eimos nariui – nepilnametei dukrai, jam niekada nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymÄ .

Nors anksčiau nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo prieÅ¡ingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiÅ¡kai atsitiktinis, jis pasikartojantis, nuteistasis konfliktinėse situacijose nesugeba ieÅ¡koti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia jam vienam priimtinais bÅ«dais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei.

Vadovaudamasis tuo, teismas paskyrė terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bei nustatė jos dydį, artimÄ minimaliam dydžiui, numatytam sankcijoje (už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamas laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos).

34. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams dėl bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimo nuteistojo atžvilgiu. Visgi, kaip jau minėta prieÅ¡ tai, apygardos teismas nepagrįstai nepripažino R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei skirdamas bausmę į jÄ neatsižvelgė, kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Dėl to teisėjų kolegija turi pagrindÄ sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės dydį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra per griežtas, atsižvelgiant į nustatytas naujas svarbias aplinkybes – nuteistojo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei jo gailėjimÄ si. Taigi, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio pakeisti ir įvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumÄ , kitÄ nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , sumažinti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės dydį iki 8 metų 6 mėnesių (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i, artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmės ribai, bausmė yra teisinga ir proporcinga, nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

35. Å ios teismo iÅ¡vados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis nukentėjusiosios ne kartÄ atsiprašė, iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , kad jo visi teistumai, iÅ¡skyrus vienÄ , yra iÅ¡nykę, jog jis anksčiau nebuvo teistas laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę jau įvertino. Be to, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad į nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, reikia atsižvelgti jÄ vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tikslų kontekste, ji negali bÅ«ti suabsoliutinta, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iai aplinkybei ir neskyrė didesnio dėmesio, nei kitoms nustatytoms aplinkybėms, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino visų nustatytų aplinkybių kontekste. Vadovaujantis tuo, dar labiau Å¡velninti bausmę skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. T. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirtÄ 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė

Aiva Survilienė

Linas Šiukšta