f8a0dcc0-9d97-4d63-b982-381f685428fa · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-11459-901/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07678-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. G. ir jos atstovui advokatui Vytautui Agintui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo – tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys E. H.

Å ., A. L., V. P., E. P., V. P., Å ilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta AukÅ¡takalnienė. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja S. G. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo – tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo praÅ¡o, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, 1) kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)) tėvas;

2) kad S. G. tėvas buvo A. A. P., miręs (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja taip pat prašė skirti teismo ekspertizę giminystės ryÅ¡iui tarp S. G. ir A. A. P. nustatyti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motina I. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. R.. Jų santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėja S. G. (ikisantuokinė pavardė(duomenys neskelbtini)), kuri visÄ gyvenimÄ buvo įsitikinusi tuo, jog jos tikrasis biologinis tėvas yra A. R.. PareiÅ¡kėjos motina I.

P. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuokÄ su A. R.. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos motina sudarė antrÄ jÄ santuokÄ su A. A. P., su kuriuo pradėjo gyventi iÅ¡karto po pirmosios santuokos nutraukimo. A. A. P. pareiÅ¡kėjÄ S. G. visÄ gyvenimÄ prižiÅ«rėjo, auklėjo, saugojo ir mylėjo kaip savo dukrÄ , visada padėjo jai materialiai ir moraliai, pripažino jÄ kaip savo dukrÄ , ir tik (duomenys neskelbtini) atskleidė, kad bÅ«tent jis yra tikrasis ir biologinis pareiÅ¡kėjos tėvas. PaaiÅ¡kėjus tokioms reikÅ¡mingoms aplinkybėms ir mirus biologiniam pareiÅ¡kėjos tėvui, kilo bÅ«tinybė nuginčyti gimimo liudijime esantį įraÅ¡Ä apie pareiÅ¡kėjos tėvÄ A.

R. ir nustatyti, jog jos tėvas yra A. A. P., kuris yra ne tik biologinis tėvas, bet buvo visÄ gyvenimÄ ir faktinis (socialinis) tėvas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjos atstovas ir pati pareiÅ¡kėja nurodė, kad praÅ¡ymo dėl ekspertizės nebepalaiko, kadangi ginčo dėl tėvystės nekyla, visi suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡tarauja. Suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta AukÅ¡takalnienė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys V. P. ir E. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodo, kad yra mirusio A. A. P. sÅ«nÅ«s. Patvirtina, kad apie tikrÄ jÄ tėvystę S. G. mama I. Prasitarė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tėvas S. G. augino kaip dukrÄ , ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. Taip pat nurodo, kad paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus. Suinteresuoti asmenys E. H. Å . ir A. L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame su pareiÅ¡kimu sutinka.

Nurodo, kad E. H. Å . yra mirusio A. A. P. sesuo. Teigia, kad apie jo tėvystę sužinojo tik 2018 m. pavasarį, apie tai jai pasakė S. G. mama I.. Nurodo, kad jos brolis A. A. P. visÄ gyvenimÄ S. G. augino kaip dukrÄ , rÅ«pinosi iÅ¡laikė materialiai, jokių papildymų ir prieÅ¡taravimų neturi. A. L. nurodo, kad taip pat sutinka su pareiÅ¡kimu ir neprieÅ¡tarauja tėvystės nustatymui. Informuoja teismÄ , kad paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus dėl sveikatos bÅ«klės. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepime su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu taip pat sutinka, jokių prieÅ¡taravimÄ ar papildymų neturi.

Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Nesant prieÅ¡taravimų, teisėja nusprendė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, taip pat įvertinus, kad byloje prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nėra (su pareiÅ¡kimu sutinka visi suinteresuoti asmenys), nutarta neskirti ekspertizės. Teismas konstatuoja: PareigÄ apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ Ä¯tvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai.

Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste Å¡is interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus. Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 p.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja yra gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu mirÅ¡ta spėjamas vaiko, gimusio iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali bÅ«ti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡tasis skirsnis) sutinkamai su Å¡io Kodekso 55 straipsnio antrÄ ja dalimi.

Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. SÅ K 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog tėvystei nustatyti teismas turi atsižvelgti į vaiko motinos ir atsakovo bendrÄ gyvenimÄ bei bendro Å«kio vedimÄ iki vaiko gimimo, arba į jų bendrÄ vaiko auklėjimÄ ar iÅ¡laikymÄ , arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtintų, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat į ekspertizės iÅ¡vadÄ giminystės ryÅ¡iui įrodyti, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius tėvystę.

PareiÅ¡kėjos S. G. gimimo metu galiojusiame SÅ K 55 straipsnio 2 dalyje, tiek nuo 2001 metų galiojančio CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina yra I. P.. PareiÅ¡kėjos gimimo liudijimo grafoje „duomenys apie tėvÄ â€œ nurodyta „A.

R.“. Pažymėtina, kad CK 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas. Gimimo įraÅ¡e yra visi įraÅ¡ai, susiję su vaiko padėtimi tėvų atžvilgiu jam gimstant ir iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl jo kilmės, taip pat remiantis tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimu nustačius tėvystę ar įvaikinus (CK 3.140, 3.148 straipsniai). Vaikų, kurie gimę prieÅ¡ įsigaliojant 2000 m.

CK, gimimo liudijimuose gali bÅ«ti įrašų apie tėvÄ , kurio tėvystė iÅ¡ tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. CK 3.138, 3.140 straipsniai – nustato vaiko kilmės iÅ¡ konkretaus tėvo patvirtinimo tvarkÄ , kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiÅ«riu nėra galimas. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ (CK 3.146 str. 2 d.).

Tiek nuginčijama tėvystė, tiek nustatoma tėvystė mirusio asmens gali bÅ«ti nustatoma nustatant atitinkamus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, be to, nustačius Å¡iuos faktus bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, vaiko teisė iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 8 str.). PareiÅ¡kėjos teigimu tikrasis jos biologinis tėvas yra A. A. P., miręs (duomenys neskelbtini). Apie tai ji sužinojo tik (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos motinai pasakius Å¡iÄ Å¾iniÄ .

Tai patvirtino į bylÄ atvykusi liudyti pareiÅ¡kėjos motina I. P., kuri be to nurodė, kad sužinojęs šį faktÄ A. A. P. pradžiai pyko, vėliau pripažino, kad jis yra tikrasis S. G. tėvas, teigdamas, kad tÄ nujautė ir anksčiau, ketino kreiptis dėl tėvystės pripažinimo. Tai, kad A. A. P. yra tikrasis S. G. tėvas (tiek socialinis, tiek biologinis tėvas) neginčija ir suinteresuoti asmenys Å¡ioje byloje. Suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Asta AukÅ¡takalnienė taip pat nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos nurodomų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad remiantis teismo posėdžio metu duotais pareiškėjos paaiškinimais, liudytojos I. P. parodymais, suinteresuotiems asmenims sutinkant su pareiškimu, faktas, kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė(duomenys neskelbtini)) tėvas, yra pilnai įrodytas, todėl pareiškimas šioje dalyje yra tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų, bei pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos motina I.

P. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. R.. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), gimė pareiÅ¡kėja S. G., kuri visÄ gyvenimÄ buvo įsitikinusi tuo, jog jos tikrasis biologinis tėvas yra A. R.. PareiÅ¡kėjos motina (duomenys neskelbtini) nutraukė santuokÄ su A. R.. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos motina sudarė antrÄ jÄ santuokÄ su A. A. P., su kuriuo pradėjo gyventi iÅ¡karto po pirmosios santuokos nutraukimo. A. A. P. pareiÅ¡kėjÄ S. G. visÄ gyvenimÄ prižiÅ«rėjo, auklėjo, saugojo ir mylėjo kaip savo dukrÄ , visada padėjo jai materialiai ir moraliai, pripažino jÄ kaip savo dukrÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina I. P. tik (duomenys neskelbtini) pasakė savo vyrui A. A. P. ir dukrai S. G., kad S. G. yra A. A. P. biologinė dukra. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad A. A. P. visÄ gyvenimÄ S. G. augino kaip savo dukrÄ , ja rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė, todėl visa tai įvertinus nėra jokių abejonių, kad S. G. yra A. A. P. dukra. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojos paaiÅ¡kinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytus paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjai atsisakius nuo praÅ¡omos ekspertizės ir nesant ginčo dėl tėvystės, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja S. G.

įrodė, jog (duomenys neskelbtini) miręs A. A. P. yra jos tėvas, todėl giminystės santykių nustatymo bei iÅ¡ to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu nustatytinas ir Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, t.y. kad S. G. tėvas buvo A. A. P. (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 269, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra S. G. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas buvo A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi giminystės santykių nustatymo bei iÅ¡ to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu.

Ä®siteisėjusio sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės faktui įregistruoti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laura Spalvienė