f8a0a1a6-896f-4388-afdd-bc4eda71f137 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-2466-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00655-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. (E. G.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas E. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. (15/16-2) 50U-00810 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl leidimo gyventi pratęsimo (iÅ¡davimo).

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais: 2.1. Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2021 m. gruodžio 27 d. 2.2. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su priimtu Sprendimu, teigia, kad jis buvo priimtas neobjektyviai, neiÅ¡samiai bei iÅ¡ esmės tik formaliai įvertinus faktines aplinkybes. Pasak pareiÅ¡kėjo, Sprendimas priimtas, vadovaujantis duomenimis, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis su pareiÅ¡kėju, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), t. y. pareiÅ¡kėjas nebuvo įdarbintas UAB „Miesto logistika“.

Be to, Sprendime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Å¡iuo metu nedirba. 2.3. Su tokia atsakovo iÅ¡vada pareiÅ¡kėjas nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas atvyko į LietuvÄ studijų tikslais ir 2018 m. baigė rinkodaros studijų krypties marketingo ir tarptautinės komercijos studijų programÄ Vytauto Didžiojo universitete bei įgijo rinkodaros magistro laipsnį, taip pat įstojo į doktorantÅ«ros studijas. Studijuodamas doktorantÅ«roje, pareiÅ¡kėjas surado darbÄ ir sudarė darbo sutartį su UAB „Miesto logistika“ logistikos koordinatoriaus prancÅ«zų kalba pareigoms, todėl nusprendė nebetęsti doktorantÅ«ros studijų ir jas nutraukė, kadangi tikėjosi, jog galės dirbti, tačiau pareiÅ¡kėjÄ bÅ«simasis darbdavys informavo, kad jis nebus priimtas į darbÄ , nes įmonės veikla PrancÅ«zijos rinkoje yra stabdoma dėl PrancÅ«zijos vidinės rinkos atsiradusių problemų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, UAB „Miesto logistika“ pasielgė su juo ir tokia situacija iÅ¡ esmės susiklostė dėl objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios visiÅ¡kai nepriklausančių priežasčių. 2.4. Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovas jam iÅ¡ anksto nepranešė apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes UAB „Miesto logistika“ nutraukė darbo sutartį bei neprašė jokių paaiÅ¡kinimų ir nesuteikė protingo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti, o priėmė nepagrįstÄ SprendimÄ .

Gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu Sprendimu, yra pakankamas pagrindas SprendimÄ pripažinti neteisėtu. Be kita ko, gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Å iuo atveju atsakovas nesuteikė pareiÅ¡kėjui jokios galimybės paaiÅ¡kinti situacijos, o tik atsiuntė jau priimtÄ SprendimÄ . Mano, kad atsakovas privalėjo bendradarbiauti su pareiÅ¡kėju, nes tokia pareiga jam kyla gero administravimo principo. 2.5.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jo darbo sutartis, sudaryta su UAB „Miesto logistika“, nutrÅ«ko, tačiau, priimant SprendimÄ , nebuvo įvertintas faktas, jog tokios priežastys atsirado dėl darbdavio nesÄ Å¾iningumo ir pareiÅ¡kėjas niekaip negalėjo jų objektyviai numatyti. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas viskÄ atliko tinkamai ir buvo sÄ Å¾iningas. 2.6. Pažymi, kad dėl darbdavio nesÄ Å¾iningumo ne tik parado galimybę studijuoti, tačiau patyrė daug nuostolių ir prarado leidimÄ laikinai gyventi, nors galėjo nesunkiai įsidarbinti pas kitÄ darbdavį, nes yra įgijęs paklausiÄ profesinę kvalifikacijÄ .

Tokios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir objektyvios, nesudarančios pagrindo panaikinti leidimo laikinai gyventi. 2.7. Ginčijamas Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ pateiktÄ pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Departamentas 2021 m. vasario 17 d. gavo pareiÅ¡kėjo darbdavio UAB „Miesto logistika“ praneÅ¡imÄ apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo buvo informuotas, kad pasikeitus darbdavio situacijai, užsienietis nebuvo įdarbintas.

Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu nedirba. PareiÅ¡kėjui leidimas buvo iÅ¡duotas bÅ«tent darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, vadinasi, jam nepradėjus dirbti, leidimas laikinai gyventi turi bÅ«ti panaikinamas. Taigi tuo pagrindu pareiÅ¡kėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas. 3.2. Pasak atsakovo, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui padariniai, kaip jis pats teigia, kilo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms apie pareiÅ¡kėjo neįdarbinimÄ , Departamentas taikė imperatyvias Ä®statymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

Ä®statymo 50 straipsnis numato savarankiÅ¡kus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vienÄ Å¡ių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. 3.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog darbdavys nutraukė darbo sutartį neteisėtai, pažymi, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsieniečiai turi atitikti visus Ä®statymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Ä®statyme nėra numatyta iÅ¡imčių dėl nurodytų teisės normų netaikymo. 3.4.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo teiginį, kad jam nebuvo leista teikti pasiaiÅ¡kinimus ar paÅ¡alinti trÅ«kumus, pažymi, kad teisės aktuose neįtvirtinta Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylÄ , besÄ lyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiÅ¡kinimų (2016 m. liepos 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-3992-858/2016). PareiÅ¡kėjui, kaip gavusiam leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo žinomi iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi teisiniai panaikinimo / pakeitimo pagrindai, o Departamentui duomenų Sprendimui panaikinti leidimÄ laikinai gyventi priimti visiÅ¡kai pakako, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų ar paaiÅ¡kinimų. 3.5.

Mano, kad teikdamas skundÄ pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodė jokių procedÅ«rinių pažeidimų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias Departamentas neva pažeidė neapklausdamas pareiÅ¡kėjo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento iÅ¡vadas. Skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumÄ , o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiÅ¡ki ir pakankami Sprendimui priimti. 3.6. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Ä®statymo, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų.

Sprendimas yra proporcingas siekiamiems tikslams – užkirsti keliÄ pareiÅ¡kėjai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje. Jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 4.1. 2021 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas ketino dirbti UAB „Miesto logistika“. 4.2. Departamentas 2021 m. vasario 17 d. gavo pareiÅ¡kėjo darbdavio UAB „Miesto logistika“ praneÅ¡imÄ apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo buvo informuojama, kad pasikeitus darbdavio situacijai užsienietis nebuvo įdarbintas. 4.3.

Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir atsižvelgęs į tai, kad buvo gauta duomenų, jog su pareiÅ¡kėju sudaryta darbo sutartis nebus sudaryta ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Å¡iuo metu nedirba, atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi panaikino.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas. 6.1. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindus. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas. Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius penkerius metus bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ , kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Ä®statymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnyje numatytų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nebuvo sudaryta.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo iÅ¡duotas, nes pareiÅ¡kėjas įsidarbins UAB „Miesto logistika“ pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimÄ reikalavimus. Byloje nustatyta ir skundžiamame Sprendime konstatuota, kad su pareiÅ¡kėju UAB „Miesto logistika“ nesudarys darbo sutarties, t. y. minėtoje bendrovėje pareiÅ¡kėjas nedirbs. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazės informacija, taip pat UAB „Miesto logistika“ praneÅ¡imas Nr. 2102-PRNÅ -1220 (2021-02-17), kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas neįdarbintas, pateikiant priežastį – pasikeitus darbdavio situcijai ir vykdant komandos kompetencijų pertvarkymÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokia iÅ¡vada ir iÅ¡ esmės jÄ ginčydamas, teigia, kad tokia situacija susidarė dėl darbdavio nesÄ Å¾iningumo, kurio jis negalėjo objektyviai numatyti. Pats pareiÅ¡kėjas viskÄ atliko tinkamai ir buvo sÄ Å¾iningas. Dėl darbdavio nesÄ Å¾iningumo ne tik parado galimybę studijuoti, tačiau patyrė daug nuostolių ir prarado leidimÄ laikinai gyventi. Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų, pažymi, kad darbo sutarties su pareiÅ¡kėju nesudarymas (nors prieÅ¡ tai buvo galimai sulygtos tokios sutarties sudarymo sÄ lygos) ir pareiÅ¡kėjo turėti lÅ«kesčiai ateityje įsidarbinti, o taip pat galimai patirti nuostoliai (kilusi žala) nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir Å¡ioje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas.

Sutiktina su Departamentu, kad tokiu atveju, pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad gali bÅ«ti pažeistos jo kaip darbuotojo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka ir ginti savo galimai pažeistas teises civiline tvarka. Tačiau Å¡iame ginče jos neturi teisinės reikÅ¡mės ir niekaip nelemia atsakovo Sprendime padarytos iÅ¡vados panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjo (kaip darbuotojo) ir darbdavio tarpusavio santykiai niekaip negali įtakoti Departamento Sprendimo.

Departamentas, remdamasis anksčiau paminėtais duomenimis, skundžiamame Sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. su pareiÅ¡kėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl laikytina, kad darbo santykiai nesukurti. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Skunde pateikti argumentai paneigiami Sodros turimais duomenimis, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo jokie darbo santykiai Å¡iuo metu nesieja su jokia kita Lietuvos Respublikoje esančia įmone.

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo demėsys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik, jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

8. Taip pat, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pasakytina, kad reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kuriuo remiantis panaikintas pareiÅ¡kėjui Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobÅ«džio, t. y. norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad pareiÅ¡kėjas imperatyviai atitiktų šį reikalavimÄ . Ir nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis atvyko į LietuvÄ studijų tikslais ir įgijo rinkodaros magistro laipsnį, taip pat įstojo į doktorantÅ«ros studijas ir siekė bÅ«ti įdarbintas, tačiau Å¡ios aplinkybės negalinčios įtakoti kitokio nei Departamento priimtas Sprendimas priėmimÄ . Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teisės normos skundžiamame Sprendime pritaikytos tinkamai.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 4 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

10. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi bÅ«ti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiÅ¡kos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). 11.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ SprendimÄ , pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Departamento Sprendimas paliekamas nepakeistas.

13. Netenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ .

14. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. G. (E. G.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Henrikas Sadauskas Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis