f89efb0f-21cc-4e59-b6ed-7a6ea1844354 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. I-1364-484/2018   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04363-2017-9   Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.3; (S)    12.13.1.1; 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. A.,pareiÅ¡kėjui T. L.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (pareiÅ¡kėjas T.

L.).             Teismas nustatė: atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar atsakovė) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1-2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija ar MGK) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. S-247 (7-212/2017) (toliau – MGK sprendimas).VMI paaiÅ¡kino, jog mokesčių administratorius atliko T. L. (toliau - pareiÅ¡kėjas) gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir kitų mokesčių už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2017 m. birželio 19 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-279 (toliau - Patikrinimo aktas).

VMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjui 2007 - 2009 m. susidarė 5410060 Lt (2007 m. - 1450812 Lt, 2008 m. - 2701564 Lt, 2009 m. - 1257684 Lt) grynųjų piniginių lėšų trÅ«kumas, todėl konstatavo, jog patirtoms iÅ¡laidoms padengti pareiÅ¡kėjas galėjo naudoti kitas gautas ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas bei nedeklaruotas pajamas. VMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (2l.131-31-5)-FR0682-347 patvirtino Patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 354341,68 Eur GPM, 21443,18 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSDÄ®), 235015,55 Eur GPM delspinigių, 14219,99 Eur PSDÄ® delspinigių, 70868 Eur GPM baudÄ , 4289 Eur PSDÄ® baudÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi su skundu į MGK. MGK iÅ¡ dalies sutiko su VMI, tačiau konstatavo, jog atsakovė netinkamai interpretavo teisės normas dėl vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nepateikimo, todėl 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-247 (7-212/2017) tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies ir perdavė pastabas atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo.Pagrįsdama centrinio mokesčių administratoriaus teisę kreiptis į teismÄ dėl MGK sprendimo atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo.

Nurodo, kad, VMI manymu, ginčijamame sprendime MGK padarė nepagrįstų iÅ¡vadų, dėl kurių nepasisakius teismui ir jų tinkamai nemotyvavus galimai neteisingos MGK sprendimo nuostatos bus naudojamos sprendžiant klausimus dėl vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nepateikimo pasekmių. MGK ginčijamame sprendime (14 psl.) nurodė, kad VMI nustatė, jog pareiÅ¡kėjas galėjo turėti 407492 Lt pinigų likutį, tačiau pripažino pareiÅ¡kėjui tik iki 50000 Lt turėtÄ pinigų likutį (suma, kurios nereikėjo deklaruoti iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto vienkartinėje deklaracijoje).

MGK vertinimu, mokesčių administratoriaus atlikta pareiškėjo iki tikrinamojo laikotarpio pajamų ir išlaidų analizė yra išsami bei patvirtina, jog pareiškėjas galėjo disponuoti didesnėmis pajamomis negu pripažino VMI. MGK nuomone, aplinkybė, jog nebuvo teikta vienkartinė iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija negali būti vertinama kaip pakankama pripažįstant pareiškėjui mažesnę pajamų likutį negu realiai buvo nustatytas patikrinimo metu, todėl atsakovės pozicija šioje dalyje negali būti pripažinta pagrįsta.

Tuo pagrindu MGK atsakovės sprendimÄ pripažino nepagrįstu bei neteisingu ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo pastabas nagrinėti iÅ¡ naujo.Atsakovė nurodo, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ (toliau - deklaracija). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai (Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija Nr. IX-1910) 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovė remiasi šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, suformuluotomis LVAT, ir nurodo, kad asmuo, kuris nedeklaravo pajamų iki 2005 m. gegužės 1 d., patiria neigiamas pasekmes, t. y. jis, vėlesniais laikotarpiais einančiais po 2005 m. gegužės 1 d., nebegali grįsti turtu, kurio nedeklaravo, kito turto įsigijimo. Remdamasi MGK sprendimo turiniu, VMI teigia, kad šiuo atveju skiriasi MGK ir jos nuomonė dėl teisės normų, reglamentuojančių vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nepateikimo pasekmių, aiškinimo ir taikymo.

MGK nuomone, vienkartinės iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos nepateikimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių mokesčių mokėtojui, jeigu pajamų likutis patikrinimo metu realiai nustatomas didesnis nei reikalavo deklaruoti imperatyvios teisės normos. Atsakovė gi, remdamasi įstatymų leidėjo valia ir LVAT suformuota teismų praktika, laikosi nuomonės, jog realus didesnio nei 50000 Lt pinigų likučio, turėto iki 2003 m. gruodžio 31 d., nustatymas mokestinio patikrinimo metu neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant vėlesnio turto įsigijimÄ (patirtas iÅ¡laidas), nes toks likutis, jo nedeklaravus teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pripažįstamas mokesčių mokėtojui.

Å iuo atveju, VMI konstatavus, kad mokesčių mokėtojas iki 2005 m. gegužės 1 d. nedeklaravo didesnio nei 50000 Lt pinigų likučio, turėto iki 2003 m. gruodžio 31 d., realus didesnio likučio nustatymas mokestinio patikrinimo metu neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant vėlesnio laikotarpio patirtas iÅ¡laidas, nes toks likutis nėra pripažįstamas mokesčių mokėtojui, todėl VMI sprendimas turėjo bÅ«ti paliktas galioti, t. y. nebuvo pagrindo grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo pastabas.

Å iame kontekste, atsakovė taip pat pabrėžia, jog konstatavus, kad vienkartinės turto deklaracijos nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka sukelia neigiamas teisines pasekmes mokesčių mokėtojui, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiÅ¡kėjo galimai 1995 m. sausio mėnesį gautos dovanos (MGK sprendimas, 12, 13, 15 psl.), nes tokia dovana patenka į vienkartinės iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos pateikimo aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimÄ , todėl MGK sprendimas naikintinas visa apimtimi.PareiÅ¡kėjas T.

L. atsiliepimo į VMI praÅ¡ymÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iÅ¡ esmės palaikė praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė palikti galioti MGK sprendimÄ , o atsakovės praÅ¡ymÄ atmesti. Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija Nr. IX-1910) 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų taikymo. Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-347 patvirtino 2017 m. birželio 19 d. (sprendime nurodyta neteisinga patikrinimo akto data) patikrinimo aktu Nr. (21.60- 32) FR0680-171 papildomai pareiÅ¡kėjui apskaičiuotÄ , mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 354341,68 Eur GPM, 21443,18 Eur PSDÄ®, apskaičiavo 235015,55 Eur GPM delspinigius, 14219,99 Eur PSDÄ® delspinigius, skyrė 70868 Eur GPM baudÄ ir 4289 Eur PSDÄ® baudÄ (MGK byla, I t., b. l. 4-9).          PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, jį apskundė MGK.

MGK 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-247(7-212/2017), iÅ¡ dalies tenkindama pareiÅ¡kėjo skundÄ , panaikino VMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ (21.131-31-5)FR0682-347 ir perdavė pareiÅ¡kėjo skundÄ VMI nagrinėti iÅ¡ naujo (MGK byla, III t., b. l. 188-203).Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad MGK turi teisę priimti sprendimÄ ir perduoti skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.MAÄ® 159 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apskųsti Komisijos sprendimÄ dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas.

LVAT yra pažymėjęs, jog MAÄ® 159 straipsnio 2 dalis skirta reglamentuoti administracinio teismo kompetencijÄ nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundÄ sÄ lyginį priskirtinumÄ teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginÄÄ pagal mokesčių administratoriaus skundÄ nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas MGK nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ ) (LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004; 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-1283/2005; 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-132/2007; 2008 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-756-242/2008; 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-188/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-278/2011; 2014 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-505/2014).Teismas, atsižvelgdamas į MAÄ® 159 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimÄ , suformuluotÄ LVAT jurisprudencijoje, pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti tik tokius centrinio mokesčio administratoriaus skundus, kurie grindžiami aplinkybėmis apie tai, jog centrinis mokesčių administratoriaus ir MGK skirtingai aiÅ¡kino materialiosios ar procesinės teisės normas.Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimÄ su MGK sprendimu grindžia tuo, kad MGK netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nepateikimo pasekmes (Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija Nr. IX-1910) 4 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei neteisingai taikė teismų praktikÄ , dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , įpareigojantį VMI iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo pastabas dėl patikrinimo akto.

Teismo vertinimu, VMI neteisingai interpretuoja MGK sprendimo argumentus, kurių pagrindu buvo panaikintas VMI 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas ir mokesčių administratorius įpareigotas pareiÅ¡kėjo pastabas dėl patikrinimo akto iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ MGK sprendimo turinio matyti, kad sprendimas panaikinti VMI sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir mokestinis ginčas perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo VMI buvo priimtas dėl to, kad VMI visapusiÅ¡kai ir objektyviai neįvertino visų su pareiÅ¡kėjo apmokestinimu susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad VMI netinkamai taikė ir aiÅ¡kino atitinkamas įstatymo nuostatas.

Nustatyta, kad ginčas tarp Å¡alių vyksta dėl papildomai apskaičiuoto GPM, PSD įmokų bei su mokesčiu ir įmokomis susijusių sumų, VMI konstatavus aplinkybes, jog tikrinamuoju 2007-2009 m. laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo turėtas, juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir pajamų Å¡altiniais pagrįstas pajamas. Mokestinio patikrinimo metu VMI vertino ir pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas nuo 1993 m. iki tikrinamojo laikotarpio pradžios (2007 m. sausio 1 d.), siekdama nustatyti, kokį pajamų likutį pareiÅ¡kėjas galėjo turėti sukaupęs tikrinamojo laikotarpio pradžioje ir kuris galėjo bÅ«ti panaudotas tikrinamojo laikotarpio iÅ¡laidoms padengti.

VMI, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas iki 2005 m. gegužės 1 d. nepateikė vienkartinės 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, konstatavo, jog 2003 m. gruodžio 31 d. jis galėjo turėti iki 50000 Lt sumÄ , kuri galėjo bÅ«ti panaudota vėlesniais laikotarpiais, nors ir nustatė, jog pareiÅ¡kėjas realiai galėjo disponuoti didesne pajamų suma (407492 Lt, patikrinimo akto 13 psl.), kuri susidarė iÅ¡ VMI nustatytų pareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altinių (nekilnojamojo turto pardavimo ir pan.)MGK sprendime konstatavo, kad:

„mokesčių administratorius nevisapusiÅ¡kai įvertino aplinkybes, susijusias su galimai pareiÅ¡kėjo 1995 m. sausio mėnesį gauta dovana; nepagrįstai, nustatęs didesnį pareiÅ¡kėjo turėtÄ pajamų likutį 2003 m. gruodžio 31 d., jį sumažino, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikta vienkartinė 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija“. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, iÅ¡vadÄ , kad „mokesčių administratorius nevisapusiÅ¡kai įvertino aplinkybes, susijusias su galimai pareiÅ¡kėjo 1995 m. sausio mėnesį gauta dovana“ MGK grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui 2012 metais teikdamas paaiÅ¡kinimÄ dėl pajamų Å¡altinių yra nurodęs, kad pagal 1995 m. sausio 31 d. sudarytÄ notarinę sutartį yra gavęs 720000 Lt dovanų iÅ¡ Vokietijoje gyvenančio S. K.

PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad tai buvo realus sandoris, kuris yra nenuginčytas, todėl lėšos turi bÅ«ti pripažintos realiu pareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altiniu. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių ir kitus VMI surinktus duomenis apie šį sandorį, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo aptartÄ pareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altinį vertinti kaip prieÅ¡taringÄ , tačiau MGK sprendime atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra pateikęs informacijÄ , jog šį pajamų Å¡altinį yra deklaravęs mokesčių administratoriui ir pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis (http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/seim96/kpdl.htm-3503.htm) matyti, jog 1996 metais pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs 802400 Lt turtÄ ir pinigines lėšas, įskaitant nepilnamečių asmenų turtÄ ir lėšas.

MGK sprendime pažymi, jog „vertinant Å¡ias aplinkybes ir anksčiau aptartÄ PareiÅ¡kėjo pozicijÄ , kad jis yra gavęs / sukaupęs pajamų iÅ¡ tulpių svogÅ«nėlių, kompiuterių pardavimo (atitinkamai 800000 ir 200000 JAV dolerių), tokio dydžio pajamų deklaravimas 1996 metais iÅ¡ esmės paneigia PareiÅ¡kėjo skunde pateiktÄ versijÄ dėl nurodyto dydžio pajamų iÅ¡ nurodytų pajamų Å¡altinių gavimo. Tačiau iÅ¡ kitos pusės Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo Å¡ioje byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai taikyti LVAT praktikos nuostatas dėl pajamų gavimogrynaisiais pinigais ir Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡tos, nes atitinkamo turto ir lėšų turėjimÄ PareiÅ¡kėjas yra deklaravęs, o mokesčių administratorius nėra atlikęs Å¡ių aplinkybių vertinimoir jų įtakos PareiÅ¡kėjo apmokestinimui, kaip ir nėra rinkęs kitos, papildomos informacijos dėlÅ¡io Å¡altinio realumo, nes iÅ¡ ikiteisminiame tyrime pateikto Kriminalinės policijos biurotarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2013 m. liepos 29 d. raÅ¡to Nr. FM/03 806/040/LT/l 3 matyti, jog finansinio pobÅ«džio informacija apie nurodytÄ asmenį, atsakant į užklausÄ , nebuvo teikta dėl policijos pareigÅ«nams taikomų tokios informacijos pateikimo ribojimų.

Todėl ginčo situacijojemokesčių administratoriaus surinkta informacija dėl nurodytų priežasčių negali bÅ«ti pripažinta kaip vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigianti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ pajamų Å¡altinį“. Taigi, Å¡iuo atveju MGK konstatavo mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų nepakankamumÄ , siekiant pagrįsti pareiÅ¡kėjui apskaičiuotus mokesčius, t. y., kad mokesčių administratorius neatliko pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, jog 1996 metais jis deklaravo 802400 Lt turtÄ ir pinigines lėšas, vertinimo ir jų įtakos pareiÅ¡kėjo apmokestinimui, kaip ir nėra surinkęs kitos, papildomos informacijos dėl Å¡io Å¡altinio realumo.

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad MGK iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius nepagrįstai, nustatęs didesnį pareiÅ¡kėjo turėtÄ pajamų likutį 2003 m. gruodžio 31 d., jį sumažino, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikta vienkartinė 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, grindė tuo, kad mokesčių administratorius iÅ¡samiai ir detaliai nurodė surinktus duomenis, reikalingus iÅ¡analizuoti pareiÅ¡kėjo iki 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turėtas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas.

Komisijos vertinimu, mokesčių administratoriaus atlikta pareiÅ¡kėjo iki tikrinamojo laikotarpio pajamų ir iÅ¡laidų analizė yra iÅ¡sami bei patvirtinanti, jog pareiÅ¡kėjas galėjo disponuoti didesnėmis pajamomis negu pripažino VMI. Todėl aplinkybė, jog nebuvo teikta vienkartinė iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija negali bÅ«ti vertinama kaip pakankama pripažįstant pareiÅ¡kėjui mažesnį pajamų likutį negu realiai buvo nustatytas patikrinimo metu, todėl VMI pozicijÄ Å¡ioje dalyje MGK pripažino nepagrįsta.

Teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ MGK padarė atsižvelgusi į aukščiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius neatliko pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, jog 1996 metais jis deklaravo 802400 Lt turtÄ ir pinigines lėšas, vertinimo ir jų įtakos pareiÅ¡kėjo apmokestinimui, kaip ir nėra surinkęs kitos, papildomos informacijos dėl Å¡io Å¡altinio realumo, ne dėl to, kaip nurodo atsakovė, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nepateikimo pasekmes.Taigi, darytina iÅ¡vada, kad MGK VMI sprendimÄ panaikino ne dėl to, kad skirtingai, nei VMI interpretavo atitinkamas teisės nuostatas, o dėl to, kad mokesčių administratorius nevykdė MAÄ® 67 straipsnyje nustatytos pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.Kadangi nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius ir MGK bÅ«tų skirtingai aiÅ¡kinę teisės aktų nuostatas, atsakovės skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija Nr. IX-1910) 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymo nagrinėjamame mokestiniame ginče nevertinami.Remdamasis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog MGK, iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl atsakovės skundas atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia: atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. S-247 (7-212/2017) palikti nepakeistÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Ina Kirkutienė