Legislator Case Law & Legislation
f89da326-d129-475e-bfc5-02fc560f455c AI generated

f89da326-d129-475e-bfc5-02fc560f455c · Kauno apygardos teismas

Case Number f89da326-d129-475e-bfc5-02fc560f455c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ - sugrÄ Å¾inti A. O. M. nuosavybės teises į jos tėvo M. M. 7,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

f89da326-d129-475e-bfc5-02fc560f455c · Kauno apygardos teismas: Be to, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1435-413/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10445-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. O. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17291-1026/2021 pagal ieÅ¡kovės A.

O. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. O. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡ydama pripažinti nuosavybės teises į jos tėvo M. M. 15 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad iki žemės nacionalizacijos jos tėvas M. M. asmeninės nuosavybės teise valdė 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties 1951 metais jo turtÄ paveldėjo trys įstatyminiai įpėdiniai – mama S. M., brolis J. V. M. ir ieÅ¡kovė A. O. M.. Mama S. M. mirė 2009 metais, tačiau tėvo žemė priklausė lygiomis dalimis su broliu. Brolis J. V. M. mirė 2016 m., jo turto įpėdiniai yra sÅ«nus A. M. ir duktė N. B., kurie teisme nenori bylinėtis.

3. Valstybė iki Å¡iol ieÅ¡kovei neatstatė nuosavybės teisių į jos tėvo valdytÄ Å¾emę ir, jos nuomone, tokiu bÅ«du žemę užgrobė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 8 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį.

5. Teismas iÅ¡ LITEKO informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.1-25-402/2012, iÅ¡nagrinėjo J. V. M. ir A. O. M. skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma:

1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ - sugrÄ Å¾inti A. O. M. nuosavybės teises į jos tėvo M. M. 7,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 270 000 Lt turtinės žalos ir 36 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , teismas nusprendė:

1) bylÄ dalyje dėl reikalavimo atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į M. M. 15 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nutraukti. Kitoje dalyje skundÄ dėl reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų J. V. M. ir A. O. M. skundÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai prašė įpareigoti atsakovÄ (Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos) įvykdyti 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 52/11965 atkuriant J. V. M. nuosavybės teises į M. M. 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. V. M. ir įregistruojant į Å¡iÄ Å¾emę Registrų centre nuosavybės teises J. V. M., nusprendė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

7. Minėtais teismo sprendimais konstatuota, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 pareiÅ¡kėjos broliui J. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visÄ tėvo M. M. žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities virÅ¡ininkui parinkus nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ - iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais už 15 ha žemės 18 585 Lt. Minėti administraciniai aktai įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, nenuginčyti ir Å¡iuo metu yra galiojantys. A. O.

M. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į Nuosavybės teises atkuriančiÄ institucijÄ dėl nuosavybės teisių į tėvo M. M. žemę atstatymo, todėl ji neturi reikalavimo teisės. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos brolis J. V. M. mirė 2016 m. Teigia, jog brolio įpėdiniai yra sÅ«nus A. M. ir duktė N. B., bet įrodymų, kad ieÅ¡kovė turi teisę atstovauti brolio teisių perėmėjus (įpėdinius), nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

8. Be to, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Susipažinęs su visų iÅ¡vardintų bylų medžiaga teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir valstybės yra ginčas dėl teisių pripažinimo į jos tėvo turėtas žemes. Tačiau Å¡is ginčas jau yra iÅ¡spręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-25-402/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014. Abu sprendimai yra įsiteisėję. IÅ¡vardintose bylose ir Å¡ioje byloje dalyvauja tos pačios Å¡alys – Valstybė ir ieÅ¡kovė, ginčas kyla dėl to paties dalyko – ieÅ¡kovės teisių pripažinimo į tėvo valdytas žemes bei jų grÄ Å¾inimo.

IeÅ¡kinių pagrindo esmė taipogi yra tapati – valstybės įgaliotų institucijų atsisakymas ginčo žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje byloje ir skiriasi nuo kitose bylose pareikÅ¡tų reikalavimų, tačiau faktinės aplinkybės dėl ginčo dalyko iÅ¡ esmės sutampa ir jos nebegali bÅ«ti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant anksčiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytÄ jų vertinimÄ ir ginčo teisinių santykių reglamentavimÄ .

Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. O. M. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas nurodė dvi administracines bylas: Kauno apygardos administracinio teismo bylÄ Nr. 1-25-402/2012, kurioje sprendimas priimtas 2012 m. vasario 2 d., ir kitÄ Kauno apygardos administracinio teismo bylÄ Nr. I-2943-422/2014, kurioje sprendimas priimtas 2014 m. liepos 4 d. Apeliantės nuomone, jau vien tas faktas, kad tas pats teismas iÅ¡nagrinėjo paminėtas dvi bylas, nelaikydamas jas tapačiomis, įrodo, kad Å¡ios bylos nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Minėtose bylose buvo pareikÅ¡ti visiÅ¡kai kiti reikalavimai, nei Å¡ioje byloje, todėl Å¡ios bylos negali bÅ«ti laikomos tapačiomis. Be to, skiriasi ir Å¡ių bylÄ faktinės aplinkybės. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Å¡is ginčas yra iÅ¡spręstas teismo nurodytose dvejose administracinėse bylose. 10.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priėmus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai 2006 m. spalio 26 d. sprendimÄ iÅ¡mokėti už žemę kompensacijÄ , jos broliui tokiu bÅ«du buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę.

Nuosavybės teisės J. V. M. nebuvo atkurtos. Teisme turi bÅ«ti nustatyta, kada ir kokiu teisės pagrindu valstybė įgijo nuosavybės teises į M. M. žemę. 10.3. Po brolio J. V. M. mirties jo turtÄ paveldėjo jo sÅ«nus ir duktė, tačiau jie nenori bylinėtis. Kadangi jie žino apie visas bylas dėl M. M. žemės, todėl neturi vilties, jog Lietuvoje gali bÅ«ti pasiektas teisingumas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis) ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

12. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat kai pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai. Dėl teisės kreiptis į teismÄ sÄ lygų ir jų įgyvendinimo 13. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Kita vertus, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį.

14. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra iÅ¡vardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotÄ ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) negali bÅ«ti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vienÄ iÅ¡ Å¡ių atvejų, ieÅ¡kinį atsisakoma priimti. Ä®statymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieÅ¡kinio:

1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) kai ieškinys neteismingas tam teismui;

3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį;

5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) kai Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui;

7) kai pareiÅ¡kimÄ padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;

8) kai pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nuosavybės teisių į žemę pripažinimo, yra tapatus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-25-402/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014 iÅ¡nagrinėtiems apeliantės skundams. Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti ieÅ¡kinį priimti – yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16. Apeliantė savo nesutikimÄ su tokia teismo pozicija atskirajame skunde grindžia argumentais, kad skundai buvo iÅ¡nagrinėti administraciniame teisme, dvejose administracinėse bylose, Å¡is ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pripažinimo yra pateiktas bendrosios kompetencijos teismui, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra tas pats. Apeliantės vertinimu, jau vien dėl to teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl bylų tapatumo.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

18. IeÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Nesutampant Å¡alims arba bent vienam iÅ¡ ieÅ¡kinio elementų, ieÅ¡kinys nelaikomas tapačiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21-516/2021).

19. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. O. M. 2011 m. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama:

1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ â€“ sugrÄ Å¾inti A. O. M. nuosavybės teisėmis jos tėvo M. M. 7,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 270 000 Lt turtinės žalos ir 36 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti.

20. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinę bylÄ Nr. Ik-25-402/2012 dalyje dėl reikalavimo atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į M. M. 15 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nutraukė, o skundÄ dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

21. PareiÅ¡kėjai J. V. M. ir ieÅ¡kovė A. O. M. 2014 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydami įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos įvykdyti 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 52/11965 atkuriant J. V. M. nuosavybės teises į M. M. 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. V. M. ir įregistruojant į Å¡iÄ Å¾emę VÄ® Registrų centre nuosavybės teises J. V. M..

22. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2943-422/2014 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė.

23. Taigi, naujai pateiktu ieÅ¡kiniu bendrosios kompetencijos teismui ieÅ¡kovė dar kartÄ bando įgyvendinti savo nuosavybės teises į savo tėvo M. M. iki žemės nacionalizacijos valdytÄ 15 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

24. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teise atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ 15 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pasinaudojo (realizavo) tik vienas iÅ¡ pretendentų – apeliantės brolis J.

V. Meilutis, pateikdamas 1991 m. spalio 28 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-113478 „Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Kauno r.)“ parinko J. V. M. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginant pinigais ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 52/11965 J.

V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15 ha žemę.

25. Å io administracinio akto (sprendimo) teisėtumas buvo patikrintas ir teismine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.1-2325-142/2009, bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1636/2010, padarė iÅ¡vadÄ , kad atkuriant nuosavybės teises J. V. M. joks teisės aktas nebuvo pažeistas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl tos pačios žemės grÄ Å¾inimo jau buvo iÅ¡tirtos kitose teismuose iÅ¡nagrinėtose bylose: Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose Nr. Ik-25-402/2012 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2132/2012) ir Nr. I-2943-422 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-585-261/2015).

26. Taigi, sprendimas atkurti ieÅ¡kovės broliui J. V. M. nuosavybės teises į jo tėvo iki žemės nacionalizavimo valdytÄ 15 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å¡iai dienai yra galiojantis ir nepanaikintas. Tai reiÅ¡kia, kad klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę, kuriÄ pareikÅ¡tu Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kiniu siekia atgauti apeliantė, jau yra iÅ¡spręstas ir jokie ginčai dėl to negalimi.

27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , jog apeliantė siekia pakartotinio teisme jau iÅ¡spręsto ginčo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimÄ . Å iÄ faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidÄ , skundžiamÄ teismo nutartį palikdamas nepakeistÄ , iÅ¡taiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328, 338 straipsniai).

28. Minėta, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra iÅ¡spręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į M. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ 15 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo.

29. Vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų yra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumas, vykdytinumas ir sprendimo res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas; draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galia (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-448-464/2021).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2021 m. birželio 21 d. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia, kad bÅ«tų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai, nei buvo nustatyti prieÅ¡ tai minėtose iÅ¡nagrinėtose bylose. Kitaip tariant, apeliantė, inicijuodama naujÄ bylÄ , siekia joje paneigti teismų jau konstatuotus faktus ir nori, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į tÄ pačiÄ M. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ 15 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), tik kitu bÅ«du – natÅ«ra.

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad naujai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiÅ«rėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti priimti tokį ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kinį atsisakytina priimti ne dėl jo tapatumo, ar kad pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, o dėl to, kad tokio pobÅ«džio ginčas negali dar kartÄ bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas