f898eeff-bfb2-43fa-b544-4726e29e84c2 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1225-642/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16346-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5;2.6.1;2.6.1.6.1; 3.2.6.1.(S)  KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,atsakovės D.

B. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų A. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. B., D. B., S. P., M.M. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų A. V., dėl skolos priteisimo ir kreditoriaus interesų gynimo (actio Pauliana). n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti solidariai iš A. B. ir D. B. ieškovės naudai 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

2) panaikinti 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ S. P. ir M. M. P. solidariai A. B. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skirtų ieÅ¡kovei iÅ¡ A. B. priteistos skolos, delspinigių ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovė A. B. paskolino 30 000 Lt (8 688,60 Eur), kuriuos pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2009 m. balandžio 2 d. 2010 m. kovo 17 d. A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiskolino dar 40 000 Lt (11 584,80 Eur), kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. birželio 17 d. A. B. 2010 m. lapkričio 18 d. dar pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 25 000 Lt (7 240,50 Eur), kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 18 d.

Minėtų skolų A. B. negrÄ Å¾ino visiÅ¡kai, todėl bendroje sumoje yra skolingas ieÅ¡kovei 27513,90 Eur. Pagal minėtų sutarčių 2 punktÄ , negrÄ Å¾inus skolos laiku, A. B. įsipareigojo mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos delspinigiai skaičiuojami už 182 dienas po 55,0278 Eur per dienÄ ir sudaro 9 960,03 Eur. Todėl iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos A. B. yra skolingas ieÅ¡kovei 37 473,03 Eur. Be to, A. B., siekdamas iÅ¡vengti ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolÄ ir sumokėti netesybas, 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 bendraatsakoviams, kurie yra jo uoÅ¡viai, perleido žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu . (duomenys neskelbtini) už 160 000 Lt (46 339,20 Eur), t. y. už daugiau kaip 9 kartus (9,297 karto) mažesnę kainÄ (ginčijamo sandorio dienai vidutinė parduotu turto kaina buvo 1 487 523,00 Lt (430 816 Eur), t. y. 218 000 Lt (63 137 Eur) – už žemę, ir 1 269 523 (367 679 Eur) – už namÄ , kas matyti iÅ¡ pačios pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir NTR iÅ¡raÅ¡o apie šį turtÄ ), ir taip tapo nemokus, nes nebeturi jokio turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti ieÅ¡kovės reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei dėl jų skolininkas tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovė nurodo, kad yra visos bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) ieÅ¡kovė pagal anksčiau minėtas paskolos sutartis turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) dėl ginčijamos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 išieškoti skolos ir netesybų ieškovei nebėra jokios galimybės, nes A. B. nebeturi jokio turto;

3) ginčijamos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 tokiomis sÄ lygomis, kokiomis buvo minėta sutartis sudaryta, A. B. sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo jokio bÅ«tinumo turtÄ parduoti už daugiau nei 9 kartus mažesnę kainÄ ;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes pardavė turtÄ , suprasdamas, kad nebegalės atsiskaityti su ieÅ¡kove;

5) bendraatsakoviai S. P. ir M. M. P. (A. B. uoÅ¡viai) sudarė 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 su žentu ir nupirko turtÄ už daugiau nei 9 kartus mažesnę kainÄ , taip nesÄ Å¾iningai ir nesÄ Å¾iningai praturtėdami. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, kadangi ieÅ¡kovė apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik po to, kai kreipėsi į advokatÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. B. ir 2016 m. liepos 18 d. sudarė su juo sutartį, bei advokatas pradėjo rinkti informacijÄ apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes (ginčijamo sandorio kopija gauta 2016 m. rugpjūčio 8 d.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsniu, pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikytina restitucija. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.146 straipsniu, restitucija taikoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. IeÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡ S. P. ir M.M. P. solidariai turėtų bÅ«ti priteistina A. B. tik tokio dydžio piniginė suma, kad užtektų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. A.

B. skolos ir netesybų sumos dydžio, taip įvykdant restitucijÄ tokioje apimtyje, kiek to pakanka ieÅ¡kovės interesams apginti, kas iÅ¡ esmės yra didesnės kainos už ginčijamÄ sandorį iÅ¡reikalavimas iÅ¡ pirkėjų, taip priartinant prie realios sandorio kainos.Atsakovas A. B. pateikė patikslintÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį buvo gauta 25 000 Lt suma, nors sutartyje buvo nurodyta 5 000 Lt didesnė suma.

Taip buvo padaryta ieÅ¡kovės reikalavimu, nes ji nesutiko sutartyje nurodyti palÅ«kanų ir reikalavo, kad bÅ«tų nurodyta pasiskolinta suma kartu su palÅ«kanomis, t. y. 30000,00 Lt. Nors sutartyje buvo nurodyta, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta po mėnesio, iÅ¡ tikrųjų su ieÅ¡kove buvo sutaręs, kad kas mėnesį turės grÄ Å¾inti po 750 Lt, t. y. visa paskola bus grÄ Å¾inta po 40 mėnesių. IÅ¡ ieÅ¡kovės pagal 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartį buvo gauta 30 000 Lt suma, nors sutartyje nurodyta 10 000 Lt didesnė suma.

Taip buvo padaryta ieÅ¡kovės reikalavimu, nes ji nesutiko sutartyje nurodyti palÅ«kanų ir reikalavo, kad bÅ«tų nurodyta pasiskolinta suma kartu su palÅ«kanomis, t. y. 40000 Lt. Nors sutartyje buvo nurodyta, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta po trijų mėnesių, iÅ¡ tikrųjų jis su ieÅ¡kove buvo sutaręs, kad kas mėnesį turės grÄ Å¾inti po 2 100 Lt, nes buvo dar nesumokėjęs dalies paskolos pagal pirmÄ jÄ sutartį (16 000 Lt paskolos ir 5 000 Lt palÅ«kanų). IÅ¡ ieÅ¡kovės pagal 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį buvo gauta 20 000 Lt suma, nors sutartyje nurodyta 5 000 Lt didesnė suma.

Taip buvo padaryta ieÅ¡kovės reikalavimu, nes ji nesutiko sutartyje nurodyti palÅ«kanų ir reikalavo, kad bÅ«tų nurodyta pasiskolinta suma kartu su palÅ«kanomis, t. y. 25 000 Lt. Nors sutartyje buvo nurodyta, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta po mėnesio, iÅ¡ tikrųjų ji su ieÅ¡kove buvo sutaręs, kad kas mėnesį turės grÄ Å¾inti po 2 850 Lt, nes buvo dar nesumokėjęs dalies paskolos pagal ankstesnes sutartis (4200 Lt paskolos ir 15 000 Lt palÅ«kanų). Tikrasis 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartyje nurodytos paskolos gavėjas buvo ne jis, o A.

V.. Å i paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta jo, o ne A. V. vardu todėl, kad M. B. reikalavo, kad sutartyje paskolos gavėju bÅ«tų nurodytas A. B.. Tarp jo ir A. V. buvo susitarimas, kad pastarasis savo paskolÄ grÄ Å¾ins kas mėnesį po 750 Lt, o jis po 2 100 Lt. IeÅ¡kovės M. B. veiksmus vertina kaip nusikalstamus ir Å¡iuo pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Turimomis žiniomis, Å¡iame ikiteisminiame tyrime yra tiriama ir daugiau analogiÅ¡kų nusikalstamų M. B. veikų. Apie pinigų grÄ Å¾inimÄ M.

B. jis žymėjosi kompiuteryje ir visa skola M. B. kartus su palÅ«kanomis yra grÄ Å¾inta.Atsakovė D. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad apie tai, kad jos sutuoktinis A. B. yra skolinęsis pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B. jai tapo žinoma tik 2015 m. iÅ¡ M. B.. Iki to laiko ji apie Å¡ias paskolas nieko nežinojo. 2015 m. po pokalbio su M. B. A. B. patikino, kad visus pinigus M. B. yra grÄ Å¾inęs. IÅ¡ sutuoktinio A. B. ji žino, kad A. B. visus pinigus, gautus pagal paskolas iÅ¡ M.

B. panaudojo uždarosios akcinės bendrovės „Slavtranz komercija” ir A. V. uždarosios akcinės bendrovės „Safe security” veikloje ir tikrai žino, jog tie pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 ir taikyti restitucijÄ , pareiÅ¡kia, kad nesutinka ir su Å¡iuo reikalavimu, nes:

a) mano, kad jos sutuoktinis A. B. yra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei visas pasiskolintas pinigų sumas;

b) net ir sudarius ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį (gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) dėl to A. B. netapo nemokus, t. y. Å¡is sandoris nesukėlė pasekmių ieÅ¡kovei, nes ir po Å¡io sandorio dar turėjo santuokinėje nuosavybėje dalį gyvenamo namo (butÄ su priklausiniais) bei 345/601 dalis 0,0601 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini);

c) namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) buvo parduoti iki 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarčių sudarymo;

d) jos sutuoktinis A. B. ir ji pati nėra nemokÅ«s, nes turi nuolatines pajamas.Atsakovas S. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nei jis, nei jo sutuoktinė M. M. P. apie M. B. iki Å¡io ieÅ¡kinio gavimo nėra girdėję, jie nebuvo laiduotojai ar kitokių garantijų teikėjai, todėl byloje negali bÅ«ti atsakovais. Jis 2009 m. spalio 20 d. iÅ¡ A. B. nusipirko žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį pastatÄ esantį (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt (46 339,20 Eur).

Tai buvo normali kaina už nebaigtÄ statyti namÄ . Apie tai, kad nėra jokių pretenzijų į minėtÄ turtÄ , pareiÅ¡kė pardavėjas ir tai patvirtino Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė, prieÅ¡ tai patikrinusi duomenis visuose registruose. Apie ieÅ¡kovę M. B. nieko nebuvo girdėjęs.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė patenkinti, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2005 metais yra skolinusi A.

B. pinigų, buvo įkeistas jo mamos vieno kambario butas, tÄ senÄ skolÄ jis grÄ Å¾ino. 2009 m. kovo 2 d. ji A. B. paskolino 30 000 Lt vienam mėnesiui. A. B. sakė, kad vysto verslÄ Minske, jam sulaikė pinigus, todėl reikėjo pinigų trumpam. Po mėnesio A. B. nepasirodė, ji jam skambino, tačiau A. B. sakė, kad pinigų dar neturi. 2010 m. kovo 17 d. A. B. atvažiavo kartu su A. V.. Prašė paskolinti 40 000 Lt A. B. ir 40 000 Lt A. V.. IeÅ¡kovė atsisakė skolinti A. V., nes jo nepažinojo ir matė jį pirmÄ kartÄ .

Daugiau A. V. ji niekada nematė. TÄ dienÄ ji paskolino A. B. 40 000 Lt trims mėnesiams su 0,2 procento delspinigių. A. B. sakė, kad pasirašė kontraktÄ Vokietijoje ir jis grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei visÄ skolÄ . Per tris mėnesius A. B. pinigų negrÄ Å¾ino, tačiau 2010 m. lapkričio 18 d. vėl atvyko pas ieÅ¡kovę ir pasiskolino 25 000 Lt su 0,2 procento palÅ«kanomis. A. B. sakė, kad vokiečiai jį apgavo, atsiuntė brokuotas prekes ir negali tęsti verslo. A. B. teigė, kad jei ieÅ¡kovė nepaskolins daugiau pinigų, tuomet jis negalės grÄ Å¾inti anksčiau pasiskolintų pinigų.

IeÅ¡kovė, norėdama atgauti pinigus ir tikėdama, kad A. B. juos grÄ Å¾ins, nes turi pakankamai turto, vis skolino jam pinigus. PrieÅ¡ paskolinant A. B. 30 000 Lt, A. B. ieÅ¡kovę buvo nuvežęs į jo erdvų namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir į jo valdomÄ naktinį klubÄ , taip pat sakė, kad turi restoranÄ , bei 12 kambarių vieÅ¡butį Palangoje ir gauna dideles pajamas. IeÅ¡kovė tikėjo, kad A. B. turi pakankamai turto ir skolindama pinigus ji nerizikuoja, nes skolÄ galės atgauti. 2016 m. gegužės mėnesį A.

B. sakė, kad pradėjo naujÄ verslÄ ir galės grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau vėliau jis pradėjo raÅ¡yti ir grasinti, kad ji jam neskambintų ir nereikalautų pinigų, nes nieko negaus. Tuomet ieÅ¡kovė kreipėsi į advokatÄ ir, gavus dokumentus iÅ¡ Registrų centro sužinojo, kad A. B. namÄ pardavė. A. B. vis žadėjo pinigus grÄ Å¾inti ir ji juo tikėjo. Paskolos raÅ¡teliuose nurodyti skolos grÄ Å¾inimo terminai buvo tokie, kokius nurodė pats A. B.. Su A. B. žmona ji pirmÄ kartÄ susitiko 2016 metais, kuomet ji buvo nuėjusi pas atsakovÄ Ä¯ namus.

Duris atidarė atsakovo žmona D. B., ji atsakovo žmonai įteikė lapelį, kuriame buvo surašiusi visas A. B. pasiskolintas pinigų sumas, tačiau D. B. pasakė, kad apie šias skolas ji nieko nežino. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos išsilavinimas yra aukštasis universitetinis bei didelis darbo stažas. Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad M.

B. telefono numerį jam pasakė viena agentÅ«ra. PirmÄ kartÄ jis į M. B. kreipėsi 2005 metais, kuomet įkeitė mamos butÄ ir pasiskolino 20 000 Lt. 2009 m. kovo 2 d. jo vadovaujamai įmonei pristigo apyvartinių lėšų ir jis vėl kreipėsi į M. B.. Jis ieÅ¡kovę nusivežė į klubÄ â€žKalifornija“, kuris priklausė jo valdomai įmonei, taip pat parodė, kad turi gyvenamÄ jį namÄ Å ienpjovių gatvėje, sakė, kad turi namÄ Palangoje. M. B., įsitikinusi, kad jis turi turto, sutiko paskolinti pinigų.

Paskolos sÄ lygas surašė pati M. B. ir jei jis nebÅ«tų sutikęs su nurodytomis sÄ lygomis, tai ieÅ¡kovė pinigų jam nebÅ«tų skolinusi. 2009 m. kovo 2 d. jis pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 25 000 Lt, tačiau paskolos raÅ¡telyje buvo nurodyta suma 30 000 Lt ir gavęs pinigus, jis kas mėnesį ieÅ¡kovei mokėdavo po 750 Lt. M. B. norėjo, kad pinigus jis grÄ Å¾intų tik grynais ir ji nepasiraÅ¡ydavo jokio pinigų grÄ Å¾inimo lapelio. 2010 m. kovo 17 d. jis dar pasiskolino 30 000 Lt, tačiau paskolos raÅ¡telyje nurodyta suma buvo 40 000 Lt.

Tuomet, pridėjus dar negrÄ Å¾intÄ dalį skolos, jis kas mėnesį mokėdavo po 2 100 Lt. 2010 m. lapkričio mėnesį į jį kreipėsi A. V., praÅ¡ydamas paskolinti pinigų. Jis pats pinigų neturėjo, tad pasiÅ«lė kreiptis į M. B.. IeÅ¡kovė sutiko paskolinti pinigus tik tuo atveju, jei skolos lapelyje pasiraÅ¡ys A. B.. M. B. paskolino 20 000 Lt, tačiau paskolos raÅ¡telyje buvo nurodyta 25 000 Lt. Gautus pinigus jis perdavė A. V.. Tuomet kas mėnesį A. V. jam duodavo 750 Lt, o jis, pridėjęs dar savo negrÄ Å¾intÄ pinigų sumÄ , kas mėnesį M.

B. grÄ Å¾indavo po 2 850 Lt. Jei jis kurį mėnesį vėluodavo atvežti pinigus, tai M. B. skambindavo. Kai kelis kartus jo nebuvo namuose, tai pinigus ieÅ¡kovei nuveždavo pats A. V.. 2012 m. gruodžio 18 d. jis grÄ Å¾ino visÄ pasiskolintÄ pinigų sumÄ . 2015 m., kai jis buvo iÅ¡vykęs į Å kotijÄ , skambino jam žmona D. B. ir pasakė, kad buvo atėjusi M. B., kuri reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . D. B. M. Balsienei jau tada pasakė, kad namas, esantis . (duomenys neskelbtini) yra jos tėvų. A. B. sutuoktinę patikino, kad su M.

B. yra atsiskaitęs. 2016 m. M. B. ėmė nuolat skambinėti ir reikalauti pinigų. A. B. galvojo, kad galbÅ«t yra negrÄ Å¾inęs apie 1000 – 2000 Eur, t .y. vėluojamus sumokėti delspinigius, tačiau kai M. B. konkrečiai pasakė, kokiÄ didžiulę sumÄ jis yra skolingas, tai jis tuomet M. B. parašė, kad jis jai nieko nėra skolingas. M. B. prieÅ¡ tai niekada neįvardijo pinigų sumos, kuriÄ jis neva yra skolingas. NamÄ Palangoje jis buvo pirkęs už gautÄ kreditÄ ir 2013 metais jis buvo parduotas iÅ¡ varžytinių. 2009 metais jis savo valdomÄ individualiÄ Ä¯monę pertvarkė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, kuri 2013 metais bankrutavo.

Jo vardu yra užvesta nemažai vykdomųjų bylų. A. B. nenori teismui paaiškinti, iš kur gavo byloje pateiktus raštus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismui paaiškino, kad verslu užsiima jau apie 20 metų, jo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuomet jo įmonei pritrūko apyvartinių lėšų, jis ir A.

B. buvo nuvykę pas M. B. ir Å¡i paskolino 20 000 Lt, tačiau skolos lapelyje, kurį pasirašė A. B., buvo nurodyta 25 000 Lt. M. B. jam asmeniÅ¡kai pinigų neskolino, nes jį matė pirmÄ kartÄ . A. V. A. B. už paskolintus pinigus kas mėnesį grÄ Å¾indavo 750 Lt, tada tuos pinigus kartu su A. B. skola jie kartu nuveždavo M. B.. Kuomet A. B. buvo iÅ¡vykęs, A. V. pats 2 800 Lt atidavė M. B.. BÅ«davo taip, kad M. B. jam skambindavo, kuomet negalėdavo susisiekti su A. B., bet pinigų iÅ¡ jo paties ji niekada nereikalavo.

A. V. visÄ skolÄ atidavė A. B., o pastarasis visÄ skolÄ atidavė M. B., tačiau bet A. V. pats pinigų grÄ Å¾inimo fakto asmeniÅ¡kai nematė. Atsakovės D. B. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. B. nebuvo žinoma apie gautas paskolas iÅ¡ M. B.. Gauti pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti. A. B. jai pasakė, kad skolos yra grÄ Å¾intos. PraÅ¡o taikyti senatį delspinigiams ir actio Pauliana ieÅ¡kiniui. Namas 2009 metais buvo parduotas už tuometinę rinkos kainÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovė atsakovui A. B. paskolino 30000 Lt (8688,60 Eur), kuriuos pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2009 m. balandžio 2 d. 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovė atsakovui A. B. paskolino dar 40 000 Lt (11 584,80 Eur), kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. birželio 17 d. 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovė atsakovui A.

B. paskolino dar 25 000 Lt (7 240,50 Eur), kuriuos privalėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 18 d. IÅ¡ viso A. B. iÅ¡ M. B. pasiskolino 27 513,90 Eur. Minėtose paskolos sutartyse 2 punkte buvo numatyta sÄ lyga, kad negrÄ Å¾inus skolos laiku, A. B. įsipareigojo mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . A. B. 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 bendraatsakoviams, kurie yra jo uoÅ¡viai (sutuoktinės tėvai), perleido žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt (46 339,20 Eur).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu vidutinė parduoto turto kaina buvo 148 7523 Lt (430 816,00 Eur), t. y. 218 000 Lt (63 137 Eur) už žemę, ir 1 269 523 Lt (367 679 Eur) už namÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalis numato, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Å ioje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai trijų paskolos raÅ¡telių, sudarytų 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. pagrindu.

Visuose minėtose paskolos raÅ¡teliuose buvo numatytas paskolos dalyko, t. y. pinigų sumos, grÄ Å¾inimo terminai, bei numatytas mokėtinų delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ dydis – 0,2 procentai. IÅ¡ viso pagal minėtus paskolos raÅ¡telius M. B. atsakovui A. B. paskolino 27 513,90 Eur. Aplinkybės, kad buvo suraÅ¡yti minėti trys paskolos raÅ¡teliai, kuriuos pasirašė ieÅ¡kovė M. B. ir A. B., atsakovas A. B. neginčijo, tačiau tiek savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su M.

B. jis visiÅ¡kai atsiskaitė 2012 m. gruodžio 18 d. Teismas pažymi, kad skolininko kaltė yra preziumuojama ir skolininkas ginčo atveju turi įrodyti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos, atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad skolÄ jis grÄ Å¾ino. Skolos grÄ Å¾inimÄ atsakovas A. B. grindžia tik savo paaiÅ¡kinimais, kad jis kiekvienÄ mėnesį vis grÄ Å¾indavo tam tikrÄ sumÄ pinigų, kuriuos nuveždavo ieÅ¡kovei į namus, tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti pagrįsti įrodymai.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų A. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis su A. B. važiuodavo kartu iki M. B. namų ir A. B. nuneÅ¡ti M. B. pinigus, tačiau paties pinigų perdavimo fakto jis nematė, nes A. B. jis laukdavo automobilyje. Taigi, Å¡ie A. V. parodymai teismo vertintini kritiÅ¡kai, kadangi A. V. ir A. B. yra susiję asmenys. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. pateikė teismui ir lentelę, kurioje jis neva savo kompiuteryje fiksavo, kokias sumas ir kada jis grÄ Å¾ino M.

B., taip pat pateikė skaitmeninio dokumento ypatybių „ekranvaizdį“, kuriame nurodyta, kad dokumentas sukurtas 2009 m. balandžio 2 d., o paskutinį kartÄ redaguotas 2012 m. gruodžio 20 d. A. B. ir jo atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad Å¡ie duomenys patvirtina, kad skolos atidavimo dalimis faktÄ atsakovas A. B. atsakingai fiksavo ir visÄ skolÄ M. B. grÄ Å¾ino 2012 m. gruodžio 18 d. Tačiau teismo nuomone Å¡is A. B. pateikta lentelė ir skaitmeninio dokumento ypatybių „ekranvaizdis“ nelaikytini pagrįstais įrodymais, kadangi turint specialių kompiuterinių žinių, Å¡iuos skaitmeninio dokumento ypatybių duomenis galima pakeisti.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo A. B. iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis universitetinis, jis daugiau kaip 20 metų yra verslininkas ir vadovaujantis bonus pater familias, jis turėjo žinoti, kad grÄ Å¾inant skolÄ , turi bÅ«ti raÅ¡tu fiksuojamas skolos grÄ Å¾inimo faktas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. pagal tris skolos raÅ¡telius liko skolingas M. B. 27 513,90 Eur skolos ir už 182 dienas paskaičiuotus delspinigius – 9 960,03 Eur, t. y. iÅ¡ viso 37 473 Eur. Kadangi prievolė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯gyta santuokos metu, todėl Å¡i skola priteistina ir abiejų atsakovų – D.

B. ir A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimai, kaip pagrįsti, tenkintini, iÅ¡ atsakovų D. B. ir A. B. solidariai priteistina 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių.TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų D. B. ir A. B. solidariai priteistinos palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ .Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas.Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Taigi faktiÅ¡kai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-511/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be to, be Å¡ių sÄ lygų taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Taigi viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Å ioje byloje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos raÅ¡teliai buvo sudaryti po ginčytinos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 sudarymo, tačiau teismas, vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekiant iÅ¡vengti teisminių ginčų dėl negrÄ Å¾intos skolos ateityje, turi pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę pagal visas tris 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų sutartis.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

SÄ voka „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ - kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-262/2008).

Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sukelia realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2007).IÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad A.

B. sudarius ginčijamÄ 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130, ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡koti skolos ir netesybų nebuvo jokios galimybės, kadangi A. B., nebeturėjo pakankamai turto. Ginčijamu sandoriu buvo perleistas paskutinis jo turėtas nekilnojamasis turtas. Pats A. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas kredito sutartimi įkeičiant jį bankui ir 2013 metais parduotas iÅ¡ varžytinių (Å¡iuos duomenis patvirtina byloje esantis valstybės įmonės „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as), be to, jo valdytų dviejų įmonių padėtis nebuvo stabili.

Byloje esantys juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad A. B. individuali įmonė, kuri 2009 m. gegužės 11 d. buvo pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Slavtranz komercija“, 2012 metais buvo restruktÅ«rizuojama ir 2013 metais ji bankrutavo, o A. B. valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Slavtranz“ bankroto procedÅ«ros pradėtos 2013 m. Be to, pats A. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pinigus iÅ¡ M. B. skolinosi todėl, kad trÅ«ko pinigų verslui.

Byloje atsakovas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu, kuomet buvo sudarytas ginčijamas sandoris, jo Å¡eimos ir jo valdomo verslo finansinė padėtis buvo gera ir jis buvo pajėgus grÄ Å¾inti skolÄ M. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad egzistuoja ir antroji ieÅ¡kinio actio Pauliana taikymo sÄ lyga – ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės M. B. teises – gerokai sumažėjus A. B. turimam turtui, kilo reali grėsmė, kad A. B. turimi įsipareigojimai M.

B. nebus tinkamai įvykdyti. Dėl sandorio neprivalomumo, pažymėtina, tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. Å i nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.).

Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimÄ Ä¯keisti turtÄ ), ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovo A.

B. uoÅ¡viams už žymiai mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, o po Å¡ios sutarties sudarymo, A. B. ir toliau skolinosi pinigus iÅ¡ M. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad nekilnojamÄ jį turtÄ jis tariamai pardavė net neturėdamas tikslo tinkamai atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 A. B. sudaryti neprivalėjo ir tam nebuvo jokio bÅ«tinumo.Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko bei trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai.

Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2014 kt.). Atsakovo A. B. ir S. P. bei M. M. P. nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė sieja su tuo, kad sandorį A.

B. sudarė su uoÅ¡viais ir pardavė turtÄ už daugiau kaip 9 kartus mažesnę kainÄ nei valstybės įmonės „Registrų centras“ nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ vidutinė parduoto turto kaina buvo 1 487 523 Lt (430 816 Eur), t. y. 218 000 Lt (63 137 Eur) už žemę, ir 1 269 523 Lt (367 679 Eur) už namÄ ), puikiai suprasdamas ir žinodamas, kad po tokio sandorio sudarymo jis nebeturės galimybės grÄ Å¾inti jau pasiimtos skolos ieÅ¡kovei.

A. B. nesÄ Å¾iningus veiksmus pagrindžia ir tai, kad jis, pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ , ne tik nesiruošė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolos ir mokėti netesybų, bet vis žadėdamas grÄ Å¾inti skolÄ ir pasakodamas ieÅ¡kovei apie naujus verslus ir palankias finansines galimybes, jis ir toliau skolinosi iÅ¡ M. B., sudarydamas tokias sÄ lygas, kad ieÅ¡kovė realiai nebegalėtų atgauti skolos. Atsakovų S. P. ir M.M. P. nesÄ Å¾iningumas sandorio sudarymo metu grindžiamas tuo, kad jie su atsakovais D.

B. ir A. B. buvo artimai susiję asmenys (S. P. ir M. M. B. yra D. B. tėvai), todėl tikėtina, kad jie galėjo ir turėjo žinoti apie tuo metu sunkiÄ D. ir A. B. finansinę padėtį, jų skolas ir jie turėjo suprasti, kad įsigydami iÅ¡ A. B. nekilnojamÄ jį turtÄ už daugiau nei 9 kartus mažesnę nei vidutinė rinkos kainÄ , jie jam padeda iÅ¡vengti prievolių. Be to, pažymėtina tai, kad į teismo posėdį S. P. ir M. M. B. į teismo posėdį neatvyko ir teismui nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu tikslu jie pirko tokios didelės apimties nekilnojamÄ jį turtÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra įrodytas. Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms.

Turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainÄ priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-573/2005; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis 3K-3-535/2007).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡lieka priklausomas nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ ieÅ¡kovė M. B. sužinojo apie atsakovų sudarytÄ sandorį. Å ioje byloje nustatyta, kad actio Pauliana vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieÅ¡kovė apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik po to, kai kreipėsi į advokatÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

B. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio pamatė, kad A. B. priklausęs nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 yra parduotas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas A. B. nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis yra suėjusi, nes apie tai, kad turtas yra parduotas, M. B. sužinojo 2015 metais, kuomet buvo atėjusi į (duomenys neskelbtini), ir jo žmona D.

B. jai pasakė, kad namas priklauso ne A. B., tačiau atsakovas A. B. byloje nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o pati D. B. teismo posėdyje nedalyvavo.Kaip jau minėta anksčiau, vienas iÅ¡Â actio Pauliana taikymo įpatumų yra tai, kad kreditoriaus reikalavimas yra nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsniu, pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikytina restitucija.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.146 straipsnį, restitucija taikoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Å ioje byloje teismas turi pagrindo manyti, kad restitucija natÅ«ra Å¡iuo atveju sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, o be to bÅ«tų perteklinė ginant ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, interesus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Taigi įstatymas nukreipia Å¡iuo atveju į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui bÅ«dinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas.

Taigi tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ skolininko įgytÄ turtÄ (Å¡ios bylos atveju – atlyginti turto vertę pinigais, nes turto grÄ Å¾inimas natÅ«ra netikslingas dėl to, kad sukeltų daug nepatogumų atsakovams ir bÅ«tų perteklinis), sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-99/2010).

Esant Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡ S. P. ir Marijos M. P. solidariai priteistina A. B. tik tokio dydžio piniginė suma, kad užtektų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas A. B. teismui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tus, kuriose pateikiama tam tikra informacija apie M.

B. suteiktas paskolas, tačiau Å¡ių dokumentų teismas nelaiko įrodymais, nes jie gauti neteisėtu bÅ«du. Teismo posėdžio metu A. B., paklaustas, iÅ¡ kur gavo minėtus dokumentus, jis atsisakė atsakyti į šį klausimÄ .Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), kurios sudaro 3464,55 Eur, kurios A. B., D. B., S. P., M.

M. P. priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 866,14 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti solidariai iÅ¡ A. B. ir D. B. ieÅ¡kovės naudai 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 37473,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Panaikinti 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti solidariai iÅ¡ S. P. ir M.

M. P. A. B. 37 473,03 Eur sumÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 37473,03 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kuri skirtina ieÅ¡kovei įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. B. ir D. B. priteistos skolos, delspinigių ir palÅ«kanų.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. B., D. B., S. P., M. M. P. ieÅ¡kovei M. B. po 866,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.SprendimÄ per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                            Danutė Žvinklytė