2024-06-26 Nr. AB-10060-3-62-3-03528-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-356-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03528-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu (toliau – ir 2022 m. liepos 7 d. sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. sprendimas) ir NŽT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas) ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-3708-815/2022 pagal atsakovo NŽT apeliacinį skundą 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjui prašant, Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. išdavė vykdomąjį raštą.

Teismas gavo pareiškėjo prašymą (reg. Nr. DOK-11729; toliau – ir Prašymas) išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą taip, kad teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis „Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ reiškia, jog atsakovas NŽT buvo įpareigotas priimti sprendimą – suteikti Žemės sklypą pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai.

Pareiškėjas Prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad vykdomojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-4089-808/2024, dėl to, kaip turi būti aiškinama ir vykdoma teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis, įpareigojanti atsakovą NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino Žemės sklypo suteikimo pareiškėjo nuosavybėn. NŽT teigia, kad ji teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu nebuvo įpareigota suteikti pareiškėjui nuosavybėn Žemės sklypą, o buvo įpareigota tik priimti sprendimą dėl Žemės sklypo neatlygintino suteikimo. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad, vykdydamas teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, atsakovas turėjo teisę priimti tik tokį sprendimą, kuriuo Žemės sklypas būtų perduotas pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai. Teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime nebuvo teismo išvados, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas „iš dalies“, t. y., kad patenkinami ne visi reikalavimai, arba kad skundo reikalavimai tenkinami ne tuo būdu, kuriuo prašė pareiškėjas. Kitokio NŽT sprendimo priėmimas reiškia teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo nevykdymą. NŽT nevykdo teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo, kadangi nesuteikia Žemės sklypo Bendruomenės nuosavybėn. Todėl kyla būtinybė išaiškinti įsiteisėjusį teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą.

Atsakovas procesiniame dokumente „Nuomonė dėl sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI3-2356-423/2022“ (reg. Nr. DOK-15485) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas yra visiškai aiškus ir nėra būtina jį išaiškinti. NŽT nėra įpareigota būtinai perduoti Žemės sklypą neatlygintinai, nes teismas įpareigojo tik priimti sprendimą, tačiau kokį konkrečiai, teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime nenurodoma, nes tokio sprendimo priėmimas yra priskirtinas NŽT kompetencijai, o teismas negalėjo perimti išimtinai NŽT priskirtų funkcijų vykdymo. Teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas jau yra įvykdytas, nes NŽT 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.), dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo yra iškelta kita administracinė byla Nr. eI3-7384-644/2024, todėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo aiškinimas nėra galimas. Apie teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo įvykdymą yra konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-4089-808/2024 (toliau – ir 2024 m. kovo 13 d. nutartis), kuria nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio M. D. patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0028/23/00447 užbaigiama kaip įvykdyta, panaikinimo, nes teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu NŽT nebuvo įpareigota perduoti pareiškėjui Žemės sklypą neatlygintinai, o turėjo imtis priemonių spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo skirti konkretaus dydžio žemės sklypą. Pareiškėjas neprašo išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo neaiškumų, tačiau siekia pakeisti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, bandydamas teismą įtikinti, kad NŽT yra įpareigota perduoti Žemės sklypą neatlygintinai, todėl tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino Bendruomenės prašymo dėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimui įsiteisėjus, yra išduotas 2023 m. kovo 9 d. vykdomasis raštas.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4089-808/2024 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla užbaigiama, panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis apskųsta apeliacinės instancijos teismui ir nėra įsiteisėjusi. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, yra įvykdytas. Teismas pažymėjo, kad šios teismo išvados nekeičia ir aplinkybė, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama atsakovo nurodyta administracinė byla Nr. eI3-7384-644/2024 dėl NŽT 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.), kuris priimtas po teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo įsiteisėjimo, panaikinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėjo prie išvados, kad teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis dėl įpareigojimo atsakovui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra aiškus, teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodytos teisės normos ir motyvai, kuriais remiantis 2022 m. liepos 7 d. sprendimas priimtas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-3708-815/2022 pagal atsakovo NŽT apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, sutikdamas su teismo vertinimais ir išvadomis, nekeisdamas rezoliucinės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalies.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Prašymu nesiekia, jog jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau siekia pakeisti (patikslinti) teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį į Bendruomenės siūlomą. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasmę klausimai dėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo ar pakeitimo nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto dalykas.

Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad dėl antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla užbaigta, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-4089-808/2024 ir 2024 m. kovo 13 d. priimta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, sprendė, kad pareiškėjo Prašymo motyvai yra dėl tolimesnės situacijos aiškinimo teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu ir sietini ne su teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su atsakovo elgesiu vykdant teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir tarp šalių tebesitęsiančiais ginčais vykdymo procese. Tačiau minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo instituto dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas negali būti išaiškintas, o pareiškėjo prašymas dėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo negali būti tenkintas.

III. Pareiškėjas Bendruomenė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad yra būtinybė išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, o atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas, vykdydamas teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir jo pagrindu išduotą 2023 m. kovo 9 d. vykdomąjį raštą, privalėjo priimti vienintelį galimą sprendimą – suteikti Žemės sklypą Bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. Net 2023 m. kovo 9 d. vykdomąjį raštą vykdantis antstolis M. D. 2023 m. lapkričio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo, klausdamas, ar 2023 m. kovo 9 d. vykdomasis raštas yra įvykdytas, kai NŽT priėmė sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) neperduoti neatlygintinai pareiškėjo nuosavybėn Žemės sklypo. Antstolis savo prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jam yra neaiški teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka. Teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi antstolio prašymo netenkino, kadangi antstolis prašė išaiškinti, kaip turi būti vertinamas NŽT priimtas sprendimas Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.), o nesiekė, jog jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2S-1034-1187/2024), nes bendrosios kompetencijos teismas ėmėsi aiškinti administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. priimtą sprendimą ir konstatavo, kad NŽT nebuvo įpareigota perduoti Žemės sklypo nuosavybės teisių.

3. Teismo buvo prašoma išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nes 2022 m. liepos 7 d. sprendimo vykdymo stadijoje kilo neaiškumų, kaip jis turi būti vykdomas: pareiškėjas suprato vienaip, atsakovas – kitaip, antstolis iš viso nežinojo, kaip jį vykdyti. Teismas, atsisakydamas išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, labai vilkina jo vykdymą, o tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principo įgyvendinimu. Pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą yra grubiai pažeidžiamos, paminamas teisėtumo principas, kadangi, nors Bendruomenė realiai mano esanti laimėjusi teisminį ginčą prieš NŽT ir yra įgijusi reikalavimo teisę į Žemės sklypo perdavimą jos nuosavybėn, tačiau realiai toks teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas jai dar nesukėlė jokių pozityvių ir laukiamų teisinių pasekmių.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, vadovaujasi ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismo sprendimo išaiškinimo aspektu, akcentuoja, jog pareiškėjas siekia pakeisti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kas yra griežtai draudžiama, o atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu nebuvo įpareigotas Žemės sklypą perduoti neatlygintinai, o tik priimti sprendimą savo kompetencijos ribose, nenurodant kokį konkretų sprendimą privaloma priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-399-602/2023 yra išaiškinta, kad jeigu vykdant teismo sprendimą tarp pareiškėjo ir atsakovo ar pareiškėjo ir kitų viešojo administravimo subjektų kiltų viešojo administravimo srities ginčas, tai galėtų sudaryti naujos administracinės bylos dalyką.

2. NŽT teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą įvykdė – priėmė 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.), dėl kurio yra iškelta administracinė byla Nr. eI3-7384-644/2024.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2417-1097/2023 išaiškinta, jog NŽT 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SD-1899-(148.125 E.) negali būti laikomas teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo įvykdymu, nes juo sprendimas dėl Žemės sklypo (ne)suteikimo nėra priimtas. Šioje byloje teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo NŽT, privalėjo įvertinti, kokius veiksmus atsakovas privalo atlikti pagal išduotą vykdomąjį raštą ir nurodė, kad NŽT turi tik priimti sprendimą dėl Žemės sklypo (ne)suteikimo.

4. Antstolis M. D. 2023 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną NŽT persiuntė raginimą vykdyti sprendimą. Antstolis 2023 m. balandžio 17 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo NŽT už neįvykdytą teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą. Šie antstolio veiksmai neabejotinai parodo, kad antstoliui yra visiškai aiški vykdymo tvarka. 2023 m. gruodžio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-28-36440, kuriuo konstatavo, kad NŽT yra visiškai įvykdžiusi teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės prašymas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalykas buvo NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bei kiti su tuo susiję Bendruomenės reikalavimai – įpareigoti atsakovą suteikti neatlygintinai pareiškėjui nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Bendruomenės skundą tenkino, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3708-815/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Bendruomenė 2024 m. vasario 29 d. Prašymą dėl teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo grindė neaiškia teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucine dalimi, teigė, jog teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn Žemės sklypo, reiškia, jog atsakovas NŽT buvo įpareigotas priimti sprendimą – suteikti Žemės sklypą Bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesiekia, jog jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau iš esmės siekia pakeisti (patikslinti) teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį į Bendruomenės siūlomą. Toks pareiškėjo prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad atsakovas būtų įpareigotas atlikti konkretų veiksmą tam, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas. Pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo Prašymo motyvai iš esmės yra dėl tolimesnės situacijos aiškinimo teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu ir sietini ne su teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su atsakovo elgesiu vykdant teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir tarp šalių tebesitęsiančiais ginčais vykdymo procese, o minėtos aplinkybės nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo instituto dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjui nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra aiški ir vienareikšmė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria netenkintas Bendruomenės prašymas išaiškinti teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis