f896f9aa-bd09-43dd-988e-3cd6dfaf7b23 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-943-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.9; 27.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „15 min“ skundÄ atsakovei Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „15 min“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ Nr. 12R-45 (toliau – ir Nutarimas);

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. Nutarimu konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas, kadangi kino teatruose skleistoje reklamoje (Priedas Nr.

6) be trečiojo suinteresuoto asmens S. S. (toliau – ir TSA) sutikimo minimi S. S. vardas ir pavardė. Reklaminiame vaizdo įraÅ¡e girdimas balsas sako „Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerÄ S. S.“ ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiÅ¡kas politikas?“. 2.2. Nutarimu nepagrįstai praplėsta Skundo nagrinėjimo procedÅ«ros apimtis, pažeista PareiÅ¡kėjo teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ , nes Tarnyba be pagrindo įtraukė klausimÄ dėl vardo ir pavardės panaudojimo reklamoje.

PareiÅ¡kėjas apie tai nebuvo niekaip informuotas ir neturėjo galimybės teikti paaiÅ¡kinimų. Reklamos įstatymo 25 str. 3 d. priežiÅ«ros institucijai suteikta teisė savo iniciatyva „pradėti nagrinėti Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus“ tik priimant motyvuotÄ nutarimÄ . Tad sprendimas į ProcedÅ«rÄ Ä¯traukti klausimÄ dėl asmens vardo ir pavardės panaudojimo reklamoje turėjo bÅ«ti priimtas remiantis Å¡ia norma t. y. priimant motyvuotÄ nutarimÄ . Tarnybos nutarime turi bÅ«ti reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiÅ¡kinimai ir jų įvertinimas.

Nutarime taip pat matyti, jog kalbant apie fizinio asmens vardo bei pavardės naudojimÄ reklamoje, atsakoma į PareiÅ¡kėjo argumentus, kurie pateikti dėl atvaizdo naudojimo: Nors fizinio asmens vardo ir pavardės panaudojimas reklamoje be Å¡io asmens sutikimo yra draudžiamas ta pačia norma, kaip ir analogiÅ¡kas asmens atvaizdo ar nuomonės panaudojimas (Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. 7 p.), asmens vardo ir pavardės aspekto analizavimas laikytinas ProcedÅ«ros praplėtimu, kadangi vardo ir pavardės naudojimo atveju galimi nauji papildomi argumentai.

Vadovaujantis Europos SÄ jungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktika, asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, reikia įrodyti ne tai, kad be procedÅ«rinio pažeidimo ginčijamo sprendimo turinys bÅ«tų kitoks, bet tik tai, jog asmuo bÅ«tų turėjęs kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybÄ . 2.3. Tarnyba netinkamai ir formaliai interpretuoja Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p., rėmėsi tik tuo, kad reklamoje buvo paminėti S. S. vardas ir pavardė. Tarnyba visiÅ¡kai neatsižvelgė į Reklamos įstatymo 1 str. 1 d. nurodytus Å¡io įstatymo tikslus ir tikrÄ jį PareiÅ¡kėjo reklamos turinį bei kontekstÄ .

Reklamos 1 str. 1 d. nurodyta, jog „Šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimÄ apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarkÄ ir sudaryti sÄ lygas reklaminei veiklai plėtoti“ Tuo, jog interpretuojant Reklamos įstatymo normas yra aktualÅ«s ir Å¡ie įstatyme nurodyti tikslai, yra nurodęs ir LVAT. Tai, kad kÅ«rinys yra bÅ«tent apie asmenį, kurio vardas ir pavardė yra naudojami reklamoje, iÅ¡skiria šį atvejį iÅ¡ ankstesnės VVTAT ir teismų praktikos.

Reklama pristatoma knyga „Kabinetas 339“ (toliau – ir Knyga), kurioje pateikiamas žurnalistinis tyrimas apie S. S. aplinkÄ , ryÅ¡ius ir sprendimus, todėl ir minima jo pavardė. turint tikslÄ trumpai ir aiÅ¡kiai pristatyti knygos turinį, taip užtikrinant pagrindinį Reklamos įstatymo tikslÄ - gerinti vartotojų informavimÄ . Pats S. S. savo Skunde klausimo dėl jo vardo ir pavardės panaudojimo nekėlė, o tai patvirtina, jog joks realus jo interesas nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjo veiksmais nebuvo pažeisti jokie esminiai Reklamos įstatymu saugomi interesai, kÄ Nutarime pripažino ir Tarnyba.

Taikant Tarnybos aiÅ¡kinimÄ , paraÅ¡ius tiriamosios žurnalistikos knygÄ apie asmenį X, tektų jÄ reklamuoti asmens X visai neįvardinant arba apibÅ«dinant kitais, netiesioginiais bÅ«dais (pavyzdžiui, nurodant jo bruožus), kas tik apsunkintų reklamos turinį ir jos sklaidÄ , galėtų supainioti vartotojus ir pan. 2.3. Nutarimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintÄ saviraiÅ¡kos laisvę: 2.3.1. Konvencijos 10 str. įtvirtinta teisė „turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“.

Informacijos apie Å¡iÄ knygÄ sklaida yra bÅ«tina, siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl Nutarimu ribojama ir visuomenės teisė gauti informacijÄ , kuria užtikrinamas vieÅ¡asis interesas. Knygoje analizuojama informacija apie MinistrÄ PirmininkÄ S. S., atsižvelgiant į jo užimamas pareigas, yra itin svarbi ir aktuali visuomenei. VieÅ¡asis intereso principas reikalauja, jog tokios svarbos viešųjų asmenų veikla bÅ«tų tinkamai tiriama bei vieÅ¡inama. 2.3.2. Net ir pats reklamos tekstas laikytinas atskira saviraiÅ¡kos iÅ¡raiÅ¡ka, kadangi kelia vieÅ¡ajam interesui svarbius klausimus, skatina diskusijÄ .

S. S. vardas ir pavardė PareiÅ¡kėjo reklamoje yra minimi du kartus: „Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerÄ S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiÅ¡kas politikas?“. Reklamoje minima ir tai, jog „15min redakcija atsidÅ«rė premjero ir jo komandos taikiklyje“. Taigi, jau pačioje reklamoje keliami vieÅ¡ajam interesui svarbÅ«s klausimai, skatinama diskusija. 2.3.3. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose aiÅ¡kiai pripažįstama, jog reklama, kuri be asmens sutikimo naudoja jo vardÄ ir pavardę, yra tinkama, jei asmuo yra žinomas, reklama skatina vieÅ¡as diskusijas.

EŽTT praktikoje aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog žiniasklaida atlieka esminę rolę demokratinėje visuomenėje skleisti informacijÄ , kuri reikalinga vieÅ¡ajam interesui . Visuomenė turi teisę tokiÄ informacijÄ gauti, kadangi kitu atveju žiniasklaidos priemonės negalėtų efektyviai prižiÅ«rėti institucijų ir viešųjų asmenų. 2.3.4. Reklamos įstatymo 4 str. įtvirtinti ribojimai gali bÅ«ti laikomi teisėtai apribojančiais saviraiÅ¡kos laisvę, siekiant apsaugoti kitus svarbius interesus bei laisves.

Atsižvelgiant į Reklamos įstatymo sisteminį aiÅ¡kinimÄ , manytina, jog Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. įtvirtinta norma siekiama saugoti asmenų teisę į privatumÄ . EŽTT, nurodydama, jog bÅ«tina tinkamai suderinti fizinio asmens teisę į privatumÄ ir Å«kio subjekto saviraiÅ¡kos laisvę, vadovavosi EŽTT praktikoje iÅ¡skirtais kriterijais. Konkrečiai, abu ginčai buvo sprendžiami atsižvelgiant į tai, ar: (i) saviraiÅ¡ka prisideda prie vieÅ¡ajam interesui svarbių diskusijų, (ii) kaip gerai yra žinomas asmuo, (iii) turinyje naudojamos informacijos jautrumÄ bei (iv) saviraiÅ¡kos turinį, formÄ ir pasekmes. 2.3.5.

Nėra pagrindo riboti PareiÅ¡kėjo saviraiÅ¡kos laisvę, kadangi ji tinkamai suderinta su S. S. teise į privatumÄ .

3. Tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , sus skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. kovo 4 d. gavo S. S., atstovaujamo advokato D. V., skundÄ dėl be PareiÅ¡kėjo sutikimo reklamoje naudojamos PareiÅ¡kėjo nuomonės, fizinio asmens atvaizdo, garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų. PareiÅ¡kėjas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašė:

1) priimti nutarimÄ taikyti laikinojo pobÅ«džio priemonę – įpareigoti sustabdyti knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kurioje naudojamas PareiÅ¡kėjo atvaizdas, balsas ir nuomonė, skleidimÄ ;

2) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti įstatymų neatitinkančios knygos „Kabinetas 339“ reklamos naudojimÄ ;

3) skirti reklaminės veiklos subjektams Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ baudÄ . 3.2. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikiama Reklamos sÄ voka ir jos apibrėžtis, pagal kuriÄ reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimÄ , turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimÄ .

Reklamos įstatymo 19 straipsnyje pateikiamas sÄ raÅ¡as institucijų, atliekančių Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , ir nurodoma jų kompetencija. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka Reklamos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, iÅ¡tirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo iÅ¡vadomis (aktÄ , protokolÄ ar kitÄ dokumentÄ ), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ . 3.3.

Tarnybos komisija TSA skundÄ nagrinėjo tik jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. dėl skunde nurodyto galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo skleidžiant informacijÄ apie KnygÄ , jos vizualinį bei garsinį pateikimÄ . Ä®statymuose bei teismų praktikoje yra suformuoti du esminiai reklamos požymiai:

1) informacija turi bÅ«ti susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, „skatinimas“ įsigyti prekes ar paslaugas neturėtų bÅ«ti suprantamas siaurai – tik kaip tiesioginis raginimas pirkti. 3.4. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas yra vieÅ¡as asmuo, Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtinta bendrÄ taisyklę – draudimÄ naudoti fizinio asmens vardÄ , pavardę, nuomonę, atvaizdÄ ir kt. be jo sutikimo; minėtas įstatymas nenumato jokių Å¡io draudimo iÅ¡imčių, t. y. draudimas galioja visų fizinių asmenų (tiek privačių, tiek viešųjų) atžvilgiu, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, statuso visuomenėje ar kitų aplinkybių. 3.5.

Dėl procedÅ«ros: Nors atskirai argumentai ir motyvai dėl galimai neteisėto TSA vardo ir pavardės panaudojimo skunde pateikti nebuvo, tačiau TSA skundo esmė – sustabdyti ir nutraukti Reklamos įstatymo nuostatų neatitinkančiÄ reklamÄ . Tai, kad PareiÅ¡kėjas skunde pateikė argumentus ir motyvus dėl galimo Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo, įvardindamas konkrečius jo pažeidimo bÅ«dus (nagrinėjamu atveju – dėl atvaizdo, balso ir nuomonės naudojimo), tačiau atskirai neiÅ¡skirdamas motyvų dėl visų galimų minėtoje Reklamos įstatymo nuostatoje nurodytų pažeidimų (nagrinėjamu atveju – dėl vardo ir pavardės naudojimo), negali bÅ«ti savaime laikoma, kad TSA sutinka su skundžiamoje reklamoje naudojamu jo vardu ir pavarde, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bendro skundo turinio, PareiÅ¡kėjo reikalavimų esmė – ne tiek uždrausti naudoti reklamoje (be PareiÅ¡kėjo sutikimo) jo atvaizdÄ , balsÄ ir nuomonę, kiek apskritai bendrÄ ja prasme – uždrausti Reklamos įstatymo nuostatas pažeidžiančiÄ reklamÄ , kurioje be PareiÅ¡kėjo sutikimo naudojami tam tikri PareiÅ¡kėjÄ identifikuojantys požymiai.

Vardas ir pavardė taip pat laikytinas asmenį identifikuojančiu požymiu, be to, Tarnyba, vertindama konkrečios reklamos atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, vertina visumÄ (visÄ vaizdÄ ir tekstÄ ), neiÅ¡skiriant atskirų detalių. Ä®vertinus aplinkybes, buvo matyti, kad minėtoje reklamoje yra naudojami ne tik atvaizdas, balsas ir nuomonė, bet ir jo vardas bei pavardė. Vien ta aplinkybė, kad TSA atskirai neįvardijo kaip pažeidimo jo vardo ir pavardė naudojimo, nepakeičia viso skundo konteksto.

Tokiu atveju Tarnyba vis tiek turi vertinti, ar nėra Reklamos įstatymo pažeidimų ir jeigu juos nustato, negali jų nepasisyti. Be to, Tarnyba, pradėdama galimo Reklamos įstatymo pažeidimo procedÅ«rÄ ir informuodama apie tai UAB „15min“ (2020 m. gegužės 18 d. raÅ¡tas Nr. 4E-12602), 2020 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 12R-25 „Pradėti nagrinėjimo procedÅ«rÄ dėl UAB „15min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 12R-25), jo konstatuojamoje dalyje, kurioje be kitų įtariamų Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimų, buvo įvardintas ir PareiÅ¡kėjo vardo ir pavardės panaudojimas neturint jo sutikimo, t. y. nurodyta, jog „<...> Taip pat reklamoje ne kartÄ yra minimi <..> vardas ir pavardė”.

Pareiškėja sutikimo dalyvauti reklamoje nepateikė. Pareiškėjai 2020 m. liepos 7 d. pranešimo Nr. 3-957 „Dėl UAB „15min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas) konstatuojamoje dalyje nurodyti motyvai ir išvados , su kuriomis galėjo susipažinti Pareiškėja. 3.6. Dėl Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo: 3.6.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Nutarime neginčija ir nepaneigia knygos „Kabinetas 339“ reklamos tikslingumo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip viena iÅ¡ reklamos priežiÅ«ros institucijų, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užtikrinti, kad skleidžiama reklama atitiktų Reklamos įstatymo reikalavimus ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal konstitucinio Teismo doktrinÄ ir LVAT praktikÄ , reklama visais atvejais susijusi su Å«kine veikla, tai nėra neutralus informacijos pateikimas. PareiÅ¡kėja turi aiÅ¡kų komercinį tikslÄ . Taigi UAB „15 min“ deklaruojamas knygos „Kabinetas 339“ reklamos tikslas – supažindinti visuomenę su knygos turiniu, skatinti diskusijas ir pan.

Nutarimu nėra paneigiamas ar pripažįstamas nereikÅ¡mingu, tačiau jis kartu negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis reklamos skleidėjo tikslas, taip pat kaip turintis prioritetÄ kitų įstatymo saugomų vertybių (tokių kaip fizinio asmens vardas ir pavardė) atžvilgiu. Nutarime pagrįstai konstuota, kad UAB „15min“, prieÅ¡ skleisdama kino teatruose ir socialiniuose tinkluose knygos „Kabinetas 339“ reklamÄ , pagal Reklamos įstatymo reikalavimus privalėjo gauti PareiÅ¡kėjo sutikimÄ dėl jo vardo ir pavardės naudojimo. 3.6.2.

Dėl saviraiÅ¡kos laisvės: Tarnyba nekvestionuoja knygos „Kabinetas 339“ idėjos bei jos turinio, neneigia ir neginčija visuomenės informavimo priemonių (nagrinėjamu atveju – UAB „15min“) teisės į saviraiÅ¡kÄ , informacijos laisvės ir kitų jų teisių ir laisvių. Nepaisant to, visais atvejais turi bÅ«ti paisoma ir laikomasi Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 4.1. Nutarimu nebuvo praplėsta TSA skundo nagrinėjimo procedÅ«ros apimtis. TSA savo skundÄ Tarnybai pateikė dėl Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimo. Tarnyba savo Nutarime konstatavo bÅ«tent Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimÄ . TSA skundas Tarnybai buvo grįstas ne tik dėl atvaizdo panaudojimo, bet ir dėl balso bei kitų TrečiÄ jį asmenį identifikuojančių aplinkybių panaudojimo PareiÅ¡kėjo reklamoje.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo PareiÅ¡kėja, skundas Tarnybai nebuvo grįstas vien jo atvaizdo panaudojimu. PareiÅ¡kėja skundo Tarnyboje nagrinėjimo metu atsisakė savo teisės praÅ¡yti surengti žodinį skundo nagrinėjimÄ ir sutiko, kad Tarnyba TSA skundÄ nagrinėtų raÅ¡ytinio proceso tvarka. 4.2. Tarnyba PareiÅ¡kėjo Reklamai Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. pažeidimÄ konstatavo ne tik dėl to, kad joje buvo paminėti Trečiojo asmens vardas ir pavardė. Nutarime buvo aiÅ¡kiai konstatuota, kad:

„Pažymėtina, kad vertinamoje knygos „Kabinetas 339” reklamoje vaizduojamas ne tik žmogaus siluetas, tačiau girdimas ir vidutiniam vartotojui (dėl įvairios vieÅ¡osios informacijos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse) aiÅ¡kiai atpažįstamas PareiÅ¡kėjo balsas, taip pat minimi PareiÅ¡kėjo vardas ir pavardė, todėl esant Å¡ių požymių visumai, vidutinis vartotojas neabejotinai gali identifikuoti šį asmenį kaip PareiÅ¡kėjÄ â€œ. Taigi, Tarnyba aiÅ¡kiai savo Nutarime konstatavo, kad Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. apimtyje buvo konstatuotas todėl, kad buvo pademonstruotas tiek siluetas, tiek balsas, tiek vardas ir pavardė, pagal kuriuos TSA yra aiÅ¡kiai identifikuojamas vidutinio vartotojo. 4.3.

Tarnyba tinkamai interpretavo Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p: Nesutiktina su teiginiu, kad vardo ir pavardės panaudojimas Reklamoje gerina vartotojų informavimÄ . Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. reglamentavimas yra imperatyvus, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad asmens vardas ir pavardė reklamoje gali bÅ«ti naudojama tik gavus TSA sutikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiÅ¡kindamas minimÄ Reklamos įstatymo nuostatÄ , yra konstatavęs: „Pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ draudžiama reklama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimi jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimÄ , turtÄ , naudojamas fizinio asmens atvaizdas.

Taigi remiantis Å¡ia nuostata, nepriklausomai nuo to, ar asmuo užsiima visuomenine veikla, ar užima tam tikrÄ tarnybinę padėtį, be jo sutikimo draudžiama naudoti jo atvaizdÄ , minėti jo vardÄ , pavardę reklamoje (2008 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2008). PareiÅ¡kėjas, vykdydamas savo knygos „Kabinetas 339” reklamÄ , negali pažeidinėti TSA teisių, kurios yra numatytos Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad PareiÅ¡kėjas savo knygÄ galėjo reklamuoti nenaudodamas asmens vardo, pavardės, balso, bet nurodydamas pareigas, pvz.

„premjeras“ ar „ministras pirmininkas“. 4.4. Nutarimu nebuvo pažeista PareiÅ¡kėjo saviraiÅ¡kos teisė: PareiÅ¡kėjo teisės negali pažeisti TSA teisių, tokių kaip teisės į vardÄ ar pavardę. PareiÅ¡kėjas savo reklamoje galėjo naudoti Trečiojo asmens pareigų pavadinimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodytos EŽTT bylos pagal savo faktines aplinkybes visiÅ¡kai nesutampa su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėjo cituojamose EŽTT bylose reklamose buvo panaudotas tik vardas, o tuomet jau vartotojams, matantiems Å¡iÄ reklamÄ , reikėdavo patiems susigaudyti, apie kurį asmenį čia yra kalbama.

Pats PareiÅ¡kėjas, kai TSA pateikė skundÄ Tarnybai, ginčo reklamos transliavimÄ nutraukė. Taigi, pats PareiÅ¡kėjas savo konkliudentiniais veiksmais (nutraukdamas ginčo reklamos transliavimÄ ) patvirtino, kad PareiÅ¡kėjo reklama pažeidė Reklamos įstatymo 4 str. 2 d. 7 p. Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 5.1. TSA 2020 m. kovo 4 d. Tarnybai pateikė skundÄ dėl be PareiÅ¡kėjo sutikimo reklamoje naudojamos PareiÅ¡kėjo nuomonės, fizinio asmens atvaizdo, garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų. TSA rėmėsi tuo, kad pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimÄ , garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ . 5.2. Tarnyba 2020 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimÄ Nr. 12R-25 „NutarimÄ pradėti nagrinėjimo procedÅ«rÄ dėl UAB „15 min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (Nutarimas Nr. 12R-25). 2020 m. liepos 7 d. praneÅ¡ime „Dėl UAB „15 min“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (PraneÅ¡imas) Tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėja pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . 5.3.

Tarnybos vadovo sudaryta komisija 2020 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo TSA skunde nurodytas aplinkybes posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priėmė nutarimÄ Nr. 12R-45 (Nutarimas). Nutarime Tarnyba: 5.3.1. drė iÅ¡vada, jog UAB „15 min" skleista informacija apie knygÄ â€žKabinetas 339“ skleista kino teatruose „Forumcinemas“ ir „Pasaka“ bei socialiniame tinkle „Youtube“ (nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 17 d. iki vasario 27 d.), kurioje, be kita ko, matomas žmogaus siluetas, balsas už kadro sako „visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti", “„Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerÄ S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiÅ¡kas politikas?“ (toliau – ir Reklama) atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintÄ reklamos sÄ vokÄ ; 5.3.2. sutiko, kad TSA atitinka vieÅ¡ojo asmens sÄ vokoje nurodytus požymius, tačiau Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato fizinio asmens atvaizdo, vardo bei pavardės naudojimo draudimÄ reklamoje be jokių iÅ¡lygų; 5.3.3. darė iÅ¡vadÄ , kad vien tik iÅ¡ vaizduojamo asmens silueto, nežinodamas Knygos turinio, vidutinis vartotojas negalėtų atpažinti, jog knygos virÅ¡elyje vaizduojamas bÅ«tent TSA, taigi nelaikė jo asmens atvaizdu Reklamos įstatymo prasme. 5.3.4. konstatavo, kad:

„Reklamoje vaizduojamas ne tik žmogaus siluetas, tačiau girdimas ir vidutiniam vartotojui (dėl įvairios vieÅ¡osios informacijos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse) aiÅ¡kiai atpažįstamas PareiÅ¡kėjo balsas, taip pat minimi PareiÅ¡kėjo vardas ir pavardė, todėl esant Å¡ių požymių visumai, vidutinis vartotojas reklamoje neabejotinai gali identifikuoti šį asmenį kaip PareiÅ¡kėjÄ .“ Tarnyba vertino, kad Reklamos įstatymas neiÅ¡skiria privataus bei vieÅ¡o asmens ir nedaro jokių iÅ¡lygų dėl vieÅ¡o asmens duomenų naudojimo be sutikimo, todėl PareiÅ¡kėja neteisėtai be TSA sutikimo naudojo vardÄ ir pavardę Reklamoje.

Pažymėjo, kad: „nustatant Lietuvos Respublikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimÄ , nėra bÅ«tini visi su fizinio asmens identifikavimu susiję aspektai, t. y. nustatyti padarytam pažeidimui užtenka, jog reklamoje be fizinio asmens sutikimo buvo naudojamas asmens vardas ir pavardė, nėra bÅ«tina konstatuoti ir asmens atvaizdo naudojimÄ be asmens sutikimo reklamoje.“ Padarė iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėja, neturėdama TSA sutikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. 5.3.5. sprendė, kad balso naudojimo draudimo Reklamos įstatymas nenumato, taigi Å¡iuo aspektu padarė iÅ¡vadÄ , kad pažeidimo nebuvo. 5.3.6. sprendė, kad Reklamoje pateikta cituojama Vyriausybės pasitarimo metu TSA iÅ¡sakyta frazė buvo citata, jam esant vieÅ¡u asmeniu ji nelaikytina nuomone, todėl jos naudojimas nepažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto. 5.3.7. sprendė, kad TSA siluetas, vardas ir pavardė, balsas, iÅ¡tarti žodžiai knygos „Kabinetas 339" reklamoje nebuvo iÅ¡kreipiami ar kitu bÅ«du pateikti taip, jog skleista reklama įžeistų ar pažemintų. 5.3.8. nustačiusi, kad nustatytu pažeidimu nedaroma esminė žala Lietuvos Respublikos reklamos Ä®statymo saugomiems interesams, skyrė PareiÅ¡kėjai įspėjimÄ . 5.4.

PareiÅ¡kėja apskundė NutarimÄ teismui.

6. Ginčas kilo dėl nutarimo teisėtumo. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka šiais pagrindiniais aspektais:

1) priimant NutarimÄ jai nežinant buvo iÅ¡plėstos tyrimo ribos;

2) Tarnyba formaliai taikė Reklamos įstatymÄ , neatsižvelgdama į pažeistus ir saugomus interesus.

7. Ginčo santykių reguliavimui taikytinas teisinis reguliavimas: Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimÄ apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarkÄ ir sudaryti sÄ lygas reklaminei veiklai plėtoti. Reklamos įstatymo 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad Reklama draudžiama, jeigu be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimÄ , turtÄ , naudojamas fizinio asmens atvaizdas.

Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , vadovaudamiesi Å¡iuo ir kitais įstatymais, pagal kompetencijÄ atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl Å¡io įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, iÅ¡tirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo iÅ¡vadomis (aktÄ , protokolÄ ar kitÄ dokumentÄ ) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų;

Reklamos įstatymo 24 straipsnis numato, kad už reklamos įstatymo pažeidimus gali bÅ«ti skiriama bauda arba įspėjimas. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad „žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.” Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta:

“Kiekvienas turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Å i teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų”. Reklamos įstatymo pažeidimų tyrimo tvarkÄ Tarnyboje nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73.

8. Dėl galimai iÅ¡plėstų nagrinėjimo ribų: 8.1. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarnybai pateiktame skunde TSA nesirėmė tuo, kad be jo sutikimo buvo naudojamas jo vardas ir pavardė. Taip pat rėmėsi tuo, kad tyrimo procedÅ«ros metu nebuvo informuota apie tai, kad yra įtariama pažeidimu dėl vardo ir pavardės naudojimo, todėl negalėjo pateikti su tuo susijusių paaiÅ¡kinimų. 8.2. Tarnyba nurodė, kad PareiÅ¡kėjo skundÄ vertino viso Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto (o ne tik tam tikrų jo aspektų) apimtimi.

Tarnyba 2020 m. gegužės 15 d. Nutarime Nr. 12R-25, kuriuo nutarta pradėti nagrinėjimo procedÅ«ra konstatuojamoje dalyje nurodė, kad ne kartÄ yra minimi TSA vardas ir pavardė. Tas pats buvo nurodyta ir 2020 m. liepos 7 d. PraneÅ¡ime PareiÅ¡kėjai. 8.3. Pagrindas panaikinti administracinį aktÄ dėl procedÅ«rinių pažeidimų atsiranda tik tuomet, kai buvo pažeistos esminės procedÅ«ros, turėjusios įtakos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 8.4.

Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Tarnyba tyrimÄ gali pradėti tiek savo iniciatyva, tiek gavusi skundÄ . Taigi atmestini PareiÅ¡kėjos argumentai dėl to, kad TSA skunde Tarnybai nenurodė vardo ir pavardės naudojimo kaip atskiro pažeidimo. 8.5. Kaip matyti iÅ¡ ginčo eigos, PareiÅ¡kėjos esminiai argumentai teisme liko tie patys kaip ir tyrimo Tarnyboje metu (saviraiÅ¡kos ir teisės skleisti informacijÄ laisvė, aplinkybės, kad TSA yra vieÅ¡as asmuo), t. y. laikosi nuostatos, kad suinteresuoto asmens sutikimas apskritai nebuvo reikalingas.

IÅ¡ esmės ginčas ir nevyksta dėl fakto, kad buvo panaudoti TSA vardas ir pavardė, o tik dėl tokios aplinkybės vertinimo taikant Reklamos įstatymÄ . IÅ¡ TSA skundo ir tarnybos paklausimų PareiÅ¡kėjai buvo matyti, kad tyrime keliami klausimai, susiję su TSA asmeninių neturtinių asmenį identifikuojančių teisių panaudojimo. Tarnybos 2020 m. gegužės 15 d. Nutarimo Nr. 12R-25 ir PraneÅ¡imo, kurie buvo iÅ¡siųsti PareiÅ¡kėjai, konstatuojamųjų dalių pabaigoje, kurioje koncentruotai (vienoje pastraipoje) nurodyti galimai neteisėti veiksmai buvo nurodyta, kad Reklamoje naudojama ir TSA pavardė, nurodant konkrečius sakinius.

Iš susirašinėjimo matyti, kad Pareiškėja tyrimo Tarnyboje metu buvo atstovaujama advokato. Tarnybos reikštų įtarimų esmė buvo asmens atributų (vardo, pavardė, atvaizdo, balso, nuomonės) naudojimas be sutikimo. Taigi laikytina, kad įtarimų esmė buvo suprantama Pareiškėjai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo iš esmės pažeistos nagrinėjimo procedūros ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas 9. Dėl pažeidimo esmės ir Tarnybos kompetencijos: 9.1.

Nėra ginčo, kad PareiÅ¡kėjos skleista informacija dėl kurios Tarnyba priėmė NutarimÄ , laikytina reklama. 9.2. PareiÅ¡kėja remiasi tuo, kad vardo ir pavardės naudojimas buvo suderinamas su Reklamos įstatymo tikslais, t. y. vartotojui buvo suteikta aiÅ¡ki ir tinkama informacija, nes reklamuojama knyga ir buvo apie tÄ asmenį, taip pat remiasi saviraiÅ¡kos bei informacijos skleidimo ir gavimo laisve. 9.3. Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte iÅ¡dėstytos normos turinys aiÅ¡kintinas atsižvelgiant į reguliavimo tikslus, taip pat į Tarnybos kompetencijÄ .

Taip Å¡ios normos turinys vertintinas ir kitų teisės aktų normų (Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, kitų teisės aktų, įtvirtinančių žmogaus teises) kontekste. 9.4. Dėl Tarnybos kompetencijos priimant sprendimus dėl Reklamos įstatymo pažeidimų: 9.4.1. Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , vadovaudamiesi Å¡iuo ir kitais įstatymais, pagal kompetencijÄ atlieka nurodytos institucijos.

Tarnybai pavesta atlikti Å¡io įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, iÅ¡tirtų savo iniciatyva, arba pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo iÅ¡vadomis (aktÄ , protokolÄ ar kitÄ dokumentÄ ) (toliau – tyrimo dokumentas), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų. 9.4.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d.

įsakymu Nr. 1-73, 3 punkte nustatyta, kad Reklamos įstatymo pažeidimams nagrinėti Tarnybos direktorius įsakymu sudaro kolegialų organÄ â€“ komisijÄ . Taigi laikytina, kad Tarnybos vadovo pagal vidinę tvarkÄ sudaryta komisija veikė Tarnybos vardu. 9.4.3. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politikÄ vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugÄ .

Laikytina, kad Å¡i nuostata įtvirtina Tarnybos veiklos tikslÄ . Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333, 8 punkte yra nustatyti Tarnybos tikslai: pagal kompetencijÄ užtikrinti vartotojų teisių apsaugÄ reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ (8.1 p.); pagal kompetencijÄ užtikrinti rinkos priežiÅ«rÄ ne maisto produktų srityje reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ (8.2 p.); atlikti turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiÅ«rÄ (8.3. p.); pagal kompetencijÄ dalyvauti įgyvendinant Lietuvos Europos SÄ jungos politikÄ ir bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis vartotojų teisių apsaugos, ne maisto produktų rinkos priežiÅ«ros ir turizmo paslaugų teikėjų priežiÅ«ros srityse (8.4 p.).

Darytina iÅ¡vada, kad Tarnybos veiklos sritis (kompetencija) reklamos srityje pagal jos nuostatus yra apribota vartotojų teisių ir interesų apsauga. 9.4.4. Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimÄ apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarkÄ ir sudaryti sÄ lygas reklaminei veiklai plėtoti. Taigi įstatymu siekta sureguliuoti ne visus su reklama susijusius santykius (pvz., jos gamybos srityje), o tik tuos, kurie nurodyti įstatymo paskirtyje, t. y. iÅ¡ esmės orientuoti į vartotojų apsaugÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad Reklamos įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos SÄ jungos teisės aktai yra susiję su vartotojų teisių apsauga ir produktų sauga. 9.4.5. Pati Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. PraneÅ¡ime nurodė, kad TSA turi teisę kreiptis į TarnybÄ tam, kad bÅ«tų tinkamai apgintos Reklamos įstatyme, jo, kaip reklamos vartotojo, teisės (PraneÅ¡imo 5 lapas), t., y. taip pat laikosi nuostatos, kad Tarnybos veikla vykdant Reklamos įstatymo reikalavimų priežiÅ«rÄ susijusi su vartotojų teisių apsauga, konkrečiai Å¡iuo atveju – su į TarnybÄ pasikreipusio asmens, kaip vartotojo, interesais. 9.4.6.

Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurioje suteikiami įgaliojimai Tarnybai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti teisę Tarnybai iÅ¡eiti iÅ¡ jai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies apibrėžtos kompetencijos ribų. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotėje įtvirtinta, kad nurodytose srityse institucijos priežiÅ«rÄ atliekÄ â€žpagal kompetencijÄ â€œ. 9.4.7. Akivaizdu, kad teisė į atvaizdÄ , vardÄ ir pavardę yra Civilinio kodekso II knygoje įtvirtintos asmeninės neturtinės teisės, kurios nėra susijusios su vartotojo ar reklamos adresato statusu. 9.4.8.

Reklamos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant Å¡io įstatymo draudžiamÄ reklamÄ , turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl:

1) reklamos naudojimo nutraukimo;

2) padarytos žalos atlyginimo;

3) įpareigojimo paskelbti vienÄ , du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiÅ¡kimus, paneigiančius klaidinančiÄ reklamÄ . Taigi ir pats Reklamos įstatymas numato, kad tam tikros su reklamos naudojimu susijusios teisės ginamos ieÅ¡kinio tvarka, t. y. pagal Civilinį kodeksÄ ir Civilinio proceso kodeksÄ . 9.4.9. Tai reiÅ¡kia, kad atlikdama Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , Tarnyba turi kompetencijÄ nagrinėti ir vertinti, ar reklamoje be sutikimo panaudoti asmens vardas, pavardė, pateikiama nuomonė, informacija apie privatų ar visuomeninį gyvenimÄ , turtÄ , fizinio asmens atvaizdas nedaro žalos reklamos adresatams dėl perteikiamo turinio, ar nepažeidžia vartotojų interesų. 9.4.10.

Kaip galima suprasti iÅ¡ Nutarimo turinio, Tarnyba atlikdama tyrimÄ ir priimdama NutarimÄ , gynė teisę į privatumÄ (pvz., 11 lape remiasi ESTT praktika apie privatumo ribojimÄ dėl atvaizdo naudojimo). Tarnyba plačiau nepasisakė dėl su vardo ir pavardės naudojimu pažeistų teisių ar intereso turinio, sprendimÄ grindė tik tuo, kad draudimas naudoti vardÄ ir pavardę be sutikimo yra besÄ lygiÅ¡kas. Nutarime nebuvo nurodyta jokio vartotojo (-ų) ar apskritai visuomenės kaip reklamos adresato, intereso pažeidimo.

Nutarime buvo konstatuota, kad vidutinis vartotojas atpažintų Reklamoje TSA, tačiau nebuvo nagrinėta ir nustatyta, ar (ir kaip) dėl to įtakojami reklamos adresato, vartotojo suvokimas ir (ar) apsisprendimas, ar įgyjamas nesÄ Å¾iningas pranaÅ¡umas, kt., t. y. ar Reklamos turiniu pažeidžiami reklamos adresato (vartotojo) interesai. Tarnyba taip pat nekonstatavo, kad dėl perteikiamo turinio bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡as interesas kitose srityse. PrieÅ¡ingai, Tarnyba pripažino, kad nepadaryta esminė žala Reklamos įstatymu saugomiems interesams.

Tai reiškia, kad konstatuoti pažeidimai buvo susiję su išimtinai TSA asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, o ne su vartotojų teisėmis ar kitokiu viešuoju interesu. Tuo Tarnyba viršijo jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl priimtas Nutarimas šioje dalyje naikintinas kaip priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 9.4.11. Dėl kitų Nutarimo dalių: Nutarime Tarnyba pasisakė dėl to, kad TSA atvaizdas nebuvo naudojamas.

Kad būtų konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas vartotojų atžvilgiu dėl asmens atvaizdo naudojimo, pirma reikia konstatuoti, kad jis buvo panaudotas. Laikytina, kad Komisija veikė savo įgaliojimų ribose konstatuodama, kad TSA atvaizdas nebuvo naudojamas. Analogiškos išvados darytinos ir dėl Nutarimo dalių, kurios susijusios su balso, nuomonės naudojimu, taip pat dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo. Taigi nėra pagrindo naikinti šių Nutarimo dalių.

10. Dėl pažeidimo turinio: 10.1. Nors konstatavus, kad tarnyba virÅ¡ijo kompetencijÄ konstatuodama pažeidimÄ , tai yra pakankamas pagrindas skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti, teismas, siekdamas kuo iÅ¡samiau atsakyti į byloje keliamus klausimus, pasisako ir dėl konstatuoto pažeidimo turinio. 10.2. Tarnyba, nors pripažino, kad TSA yra vieÅ¡as asmuo, tačiau konstatuodama pažeidimÄ , vadovavosi lingvistiniu Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiÅ¡kinimu, t. y. laikėsi nuostatos, kad yra absoliutus draudimas naudoti asmens vardÄ ir pavardę (nepriklausomai nuo asmens statuso ar kitų teisinių principų).

Tarnyba nevertino Å¡ios Reklamos įstatymo normos kitų teisės normų ir principų kontekste (Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Konvencija), kitų teisės aktų, įtvirtinančių žmogaus teises). 10.3. Visuotinai pripažįstamos demokratinės vertybės, tokios kaip žodžio, saviraiÅ¡kos laisvė, teisė gauti ir teikti informacijÄ yra įtvirtintos tiek Konstitucijoje (25 straipsnis), tiek Konvencijoje (10 straipsnis). Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad „žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.” Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta: “Kiekvienas turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Å i teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų”. Nėra ginčo, kad teisė gauti ir skleisti informacijÄ atlieka esminę rolę demokratinėje visuomenėje, ypač kai tokia informacija susijusi su vieÅ¡uoju interesu.

Lygiai taip pat pavojinga, kai tokios informacijos sklaida susiduria su draudimais. Tai yra fundamentalios vertybės (teisiniai principai), kurias Tarnyba, pripažindama, kad buvo panaudota informacija apie vienÄ iÅ¡ aukščiausių pareigÅ«nų, vieÅ¡o asmens statusÄ turintį asmenį, turėjo įvertinti taikydama (taigi ir aiÅ¡kindama) Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , t. y. turėjo įvardinti kitas vertybes ir interesus, kurie Å¡ioje situacijoje paneigtų aptartas laisves. 10.4. Tarnyba iÅ¡ esmės rėmėsi galimu privatumo pažeidimu (Nutarimo motyvuose apie kitokio intereso pažeidimÄ nenurodyta).

Taigi turėjo iÅ¡nagrinėti ir įvertinti susiklosčiusioje situacijoje atsiradusiÄ privatumo pažeidimo ir saviraiÅ¡kos laisvės bei teisės skleisti bei gauti informacijÄ pusiausvyrÄ . 10.5. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) derindamas fizinio asmens teisę į privatumÄ ir Å«kio subjekto saviraiÅ¡kos laisvę, savo praktikoje iÅ¡skyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti: (i) saviraiÅ¡ka prisideda prie vieÅ¡ajam interesui svarbių diskusijų, (ii) kaip gerai yra žinomas asmuo, (iii) turinyje naudojamos informacijos jautrumÄ bei (iv) saviraiÅ¡kos turinį, formÄ ir pasekmes (EŽTT 2015 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Bohlen / Vokietija, Nr. 53495/09, EŽTT 2015 m. vasario 19 d. sprendimas byloje ir Ernst A.

V. Hannover / Vokietija, Nr. 53649/09). Nors reklama turi ir komercinio pobÅ«džio tikslų, EŽTT suformuotoje praktikoje saviraiÅ¡kos laisvė taikoma ir pačiai reklamai (EŽTT 2018 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Sekmadienis / Lietuva, Nr. 69317/14). 10.6. Pirmiausia, Tarnyba nesiaiÅ¡kino ir nenurodė kaip Å¡ioje situacijoje bÅ«tų pažeistas vieÅ¡o asmens (buvusio Ministro Pirmininko) privatumas. Apskritai, pripažino, kad esminė žala Reklamos įstatymu saugomiems interesams nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad TSA privatumas negalėjo bÅ«ti pažeistas nurodžius jo vardÄ ir pavardę, kuri dėl to, kad jis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas buvo visuotinai žinoma.

Antra, Reklamoje naudoti teiginiai, kuriuose buvo naudojamas vardas ir pavardė („Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerÄ S. S." ir „Ar premjeras S. S. yra demokratiÅ¡kas politikas?“) yra keliami su demokratija ir jos bÅ«kle aktualÅ«s klausimai, akivaizdžiai priskirtini vieÅ¡ai diskusijų sričiai (diskursui), nėra kalbama apie privatų asmens gyvenimÄ . Be to, Reklama buvo apie KnygÄ , kuri taip pat yra apie TSA, kaip pareigÅ«nÄ , taigi vardo ir pavardės nurodymas tiesiogiai susijęs su reklamuojamos knygos turiniu Nors reklama turi ir komercinį interesÄ , Å¡iuo atveju tai nepaneigia to, kad turi bÅ«ti paisoma saviraiÅ¡kos laisvės ir teisės gauti ir skleisti informacijÄ .

Taigi šiuo atveju Tarnyba nepagrįstai vertino, kad TSA privatumas buvo pažeistas tiek, kad būtų galima riboti saviraiškos laisvę.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikintina dalis Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir paskirtas įspėjimas.

12. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: PareiÅ¡kėja UAB „15 min“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 6 314,26 Eur, sumokėti už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos UAB „15 min“ skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiÅ¡kėjos teisės buvo iÅ¡ dalies apgintos, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka(Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Ä® bylÄ PareiÅ¡kėja pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atstovavimÄ : 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 5072/20 LT 5859,91 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 19 d. Nr. 5591/20 LT 260,63 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 29 d. Nr. 687/20 LT 193,72 Eur sumai) bendrai 6 314,26 Eur sumai, taip pat įrodymus apie sÄ skaitų apmokėjimÄ . Pagal PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, minėta suma susidarė už skundo rengimÄ , atsiliepimo analizę, nuomonę dėl teismo posėdžio formos. PareiÅ¡kėjos pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra detalizuotos konkrečios paslaugos.

Byloje PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (pateikti 2021 m. vasario 11 d.). Su Å¡iais paaiÅ¡kinimais pagal nurodytas datas nei viena sÄ skaita nėra susijusi. Taigi PareiÅ¡kėjai priteistinos advokato pagalbos iÅ¡laidos už skundo parengimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumÄ ; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; 2.4. bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; 2.8.

Å¡alių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sÄ naudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – 2,5 (8.2 papunktis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad tiek skundas teismui buvo parengtas 2020 m. III ketvirtyje (skundas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 25 d.), taikytinas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies 2020 m. I ketvirtį, kuris buvo 1381,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už skundo teismui parengimÄ gali bÅ«ti 3452,50 Eur (2,5 x 1381,00 Eur). Kaip matyti, bendra praÅ¡oma priteisti suma ženkliai (beveik 2 kartus) virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ sumÄ . Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad byloje iÅ¡ esmės nebuvo sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės taikymo klausimai, nebuvo ypatingai gausu ginčijamų faktinių aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų iÅ¡laidų dydžių. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad priteistina suma turėtų bÅ«ti mažesnė negu Rekomendacijose nustatyta, nes byloje naudojami argumentai, susiję su doktrininėmis nuostatomis, tarptautinių teismų praktika.

Taigi priteistina suma už skundo parengimÄ teismui sudaro 3452,50 Eur. Visa galima priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma sudaro 3452,50 Eur. Nors ne visas Nutarimas panaikintas (kaip skundo reikalavimÄ formulavo PareiÅ¡kėjas), bet iÅ¡ esmės PareiÅ¡kėjo interesai buvo visiÅ¡kai patenkinti, taigi PareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovės Tarnybos priteistina 3452,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Taip pat iÅ¡ atsakovės PareiÅ¡kėjos naudai priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.

Kadangi sprendimas iÅ¡ esmės priimtas PareiÅ¡kėjos naudai, o trečiasis suinteresuotas asmuo pagal interesÄ palaikė prieÅ¡ingÄ pusę (atsakovę), nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos UAB „15 min“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 12R-45 dalį, kurioje konstatuota, kad pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir paskirtas įspėjimas.

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiÅ¡kėjos UAB „15 min“ naudai 3 452,50 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 50 ct) atstovavimo iÅ¡laidų, taip pat 22,50 Eur žyminio mokesčio. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Ina Kirkutienė Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis