Legislator Case Law & Legislation
f890775b-93be-45e1-a301-29cd73edd0ed AI generated

f890775b-93be-45e1-a301-29cd73edd0ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number f890775b-93be-45e1-a301-29cd73edd0ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė K. Å . (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovui E. Å . (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), praÅ¡ydama: 1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymÄ iki jo pilnametystės po 300,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, iÅ¡laikymo pinigus ieÅ¡kovei sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, paskiriant ieÅ¡kovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, ieÅ¡kovei priteisiant 2 000,00 Eur kompensacijÄ , iÅ¡mokėtinÄ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalyti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui; 7) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę; 8) iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

f890775b-93be-45e1-a301-29cd73edd0ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. Å . ieÅ¡kinį atsakovui E. Å . (E. Å .) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-2053-1168/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19615-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,

sekretoriaujant Gabijai Gelažytei,

dalyvaujant ieškovei K. Š.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. Å . ieÅ¡kinį atsakovui E. Å . (E. Å .) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. IeÅ¡kovė K. Å . (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovui E. Å . (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), praÅ¡ydama: 1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymÄ iki jo pilnametystės po 300,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, iÅ¡laikymo pinigus ieÅ¡kovei sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, paskiriant ieÅ¡kovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, ieÅ¡kovei priteisiant 2 000,00 Eur kompensacijÄ , iÅ¡mokėtinÄ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalyti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui; 7) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę; 8) iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu santuokoje pragyveno daugiau nei 7 (septynerius) metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, požiÅ«rių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atÅ¡alimÄ , atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai, neliko Å¡iltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir iÅ¡laidas, nutrÅ«ko Å¡eimyninis gyvenimas, Å¡alys nebendrauja tarpusavyje ir gyvena atskirai. Mano, kad santuoka nutrÅ«ko dėl jos ir atsakovo charakterių, bÅ«do savybių ir pomėgių nesutapimo, požiÅ«rių į Å¡eimÄ , bendrÄ gyvenimÄ skirtumų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti su ieÅ¡kove, nes tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, pažymėjo, kad vis tik bÅ«tent tarp motinos ir vaiko egzistuoja stiprus biologinis ryÅ¡ys, sÅ«nus Å¡iuo metu gyvena su ja, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortÄ , stresÄ . Taip pat ieÅ¡kovė patvirtino, kad jokiais bÅ«dais ir apimtimi nevaržys atsakovo teisės matytis, bendrauti, padėti vaikui, jei tokie atsakovo veiksmai neprieÅ¡taraus vaiko interesams, įsipareigoja sudaryti visas sÄ lygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų. Taip pat nurodė, kad vidutinė suma reikalinga vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį yra apie 600,00 Eur, jos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, o taikiai su atsakovu dėl iÅ¡laikymo susitarti nepavyko. Nurodė, kad pagal galimybes vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį gali skirti po 300,00 Eur, tiek pat turėtų skirti ir atsakovas.

4. Nurodė, kad santuokos metu įgijo lengvÄ jį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000,00 Eur ir krovininį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000,00 Eur. 2019 m. rugsėjo 9 d pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 30RS-4984 įgijo butÄ su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina, nustatyta VÄ® „Registrų centras“, yra 14 800 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 18 800 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis bÅ«tu po 9 400,00 Eur. Santuokoje įgytÄ butÄ prašė priteisti Å¡alims natÅ«ra po ½ dalį, o kadangi santuokoje įsigytu lengvuoju automobiliu AUDI A6 AVANT ir krovininiu automobiliu MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI naudojasi ir juos prižiÅ«ri tik atsakovas, po santuokos nutraukimo automobilius prašė palikti atsakovui, jai priteisiant 2 000,00 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Teigė, kad tarpusavio iÅ¡laikymas nėra reikalingas bei po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinę pavardę.

5. Tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje (t. 1 , b. l. 53-55) nurodė, kad apsilankyta ieÅ¡kovės K. Å . gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės teigimu, bÅ«stas nuosavybės teise priklauso jos motinai (namo dalis); 1 kambarys apie 34 kv. m., kuriuo dalinasi ieÅ¡kovė, jos motina ir vaikas, yra visi patogumai, bÅ«stas Å¡ildomas kietuoju kuru. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, dvi komodos, sulankstoma lova. Moteris Tarnybos specialistei nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2022 m. rugsėjo 25 d., po patirto psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu, taip pat, jog lapkričio mėnesį su vaiku atostogavo Druskininkuose, o grįžimo vaikas liko gyventi pas tėtį; atsakovas vaikÄ nuteikinėja, jog mama yra kalta dėl skyrybų, neleidžia vaikui svečiuotis pas ieÅ¡kovę, vaikÄ gÄ sdina ir kt. IeÅ¡kovė pasakojo, jog kiekvienÄ dienÄ pasitinka vaikÄ ir palydi į mokyklÄ , po mokyklos - palydi namo; vaikui pirko daiktus Ä® mokyklÄ - sportinę aprangÄ kanceliarines priemones, apmokėjo mokyklos fondus ir kt.; siÅ«lydavo vaikui pasisvečiuoti, likti su nakvyne, tačiau vaikas nenorėjo, apsivardžiuodavo, neatsiliepdavo į skambučius, nerodė noro bendrauti. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas daro viskÄ , kad vaikÄ prigÄ sdinti, nuteikti ir atriboti nuo ieÅ¡kovės.

6. IÅ¡vadoje nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 16 d. 13 val. buvo sutarta susitikti su atsakovu, tačiau tÄ dienÄ su atsakovu susisiekti nepavyko susisiekti, niekas neatsiliepė. 2022 m. gruodžio 20 d. pakartotinai buvo susisiekta su atsakovu, tačiau nepavyko susikalbėti ir susitarti naujo laiko; pokalbis buvo neriÅ¡lus ir nekonstruktyvus. Susisiekus su ieÅ¡kove K. Å ., moteris nurodė, jog atsakovas buvo neblaivus ir vaikas kreipėsi į mamÄ , kad jį pasiimtų.

7. Tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieÅ¡tarauti dėl A. Å . gyvenamosios vietos nustatymo su motina iÅ¡ esmės neturi pagrindo, nustatant bendravimo tvarkÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .

8. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas įstatymo nuostatas ir teismų praktikÄ , taip pat į bylos aplinkybes, jog Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, atsakovas, esant vaikui, galimai vartoja alkoholinius gėrimus, mano, kad tikslinga nustatyti minimaliÄ , tačiau konkrečiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kiniu praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį laiko susietu su vaiko individualiais poreikiais.

9. Prie iÅ¡vados pridėtas 2023 m. sausio 3 d. Vaiko nuomonė iÅ¡klausymo aktas. A. Å . papasakojo, jog gyvena ir su tėčiu E., ir su mama K.; paskutinius tris mėnesius gyveno su tėčiu, o dabar su mama. Pasak vaiko, jo Å¡eima turi kelias problemas - tėtis vartoja alkoholį ir tėveliai skiriasi; daug kartu matė kaip tėtis vartoja alkoholį (alus, degtinė), balkone rÅ«ko cigaretes, rÅ«ko žolę. Berniukas tėtį apibÅ«dino - girtas, kas dienÄ rėkia, kai tik ne tÄ padarau, rÅ«ko cigaretes; viena gera savybė - aÅ¡ jį myliu; gyvenant su tėčiu, jam teko eiti į parduotuvę ir pirkti maistÄ (batonas, deÅ¡ra, mineralinis vanduo), vedžioti tėčio Å¡unį prieÅ¡ ir po mokyklos; pats gamindavo sau valgyti – sumuÅ¡tiniai, obuoliai, mandarinai ar/ir sÅ«relis į mokyklÄ . A. teigė, kad bijojo tėčio, nes jis daug rėkė, keldavo balsÄ , dėl ko vaikas verkdavo; tėtis gerdavo alų bÅ«damas vienas arba pas jį atvažiuodavo vaikystės draugas; kaimynas tėčiui nuperka degtinės, alaus, cigarečių. Berniukas pasakojo, jog kai tėtis su mama gyveno kartu, jis matė kaip tėtis mušė mamÄ - „tėtis mušė mamÄ , viskÄ mačiau, vos Å¡irdis neiššoko, iÅ¡sigandau ir labai stipriai verkiau“. Gyvenant su tėčiu, pas mamÄ nevažiuodavo į svečius, nenorėjo važiuoti pas mamÄ , nes ji bučiavosi su kitu vyru. Anot vaiko, jis labai supyko ant mamos, nes galvojo, jog dėl to tėveliai iÅ¡siskyrė. A. teigė, kad mama jį kiekvienÄ dienÄ pasitikdavo ir palydėdavo į mokyklÄ ir iÅ¡ mokyklos namo.

10. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo praneÅ¡imas, apie nustatytÄ 14 d. terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti bei ieÅ¡kinio su priedais kopija atsakovui įteikti elektroniniu paÅ¡tu, gautas atsakovo patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimÄ (t 1, b. l. 70, DOK-46282).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 teismas nutarė nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio.

12. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo padalyti santuokos metu įgyta automobili Audi A6 Avant, motyvuodama aplinkybe, kad šis automobilis buvo priduotas į metalo supirktuvę ir jo nebėra, atitinkamai jai tenkančia šio automobilio verte sumažino ir reikalavimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui priteistinus automobilius priteisimo iki 1 500,00 Eur. Patvirtino, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmes jai yra žinomos ir suprantamos.

13. IeÅ¡kovė nurodė, kad nemato jokios ateities ir bendro gyvenimo, jokie Å¡eimyniniai santykiai su atsakovu negalimi. PaaiÅ¡kino, kad skiriasi jos ir atsakovo charakteriai ir pomėgiai. Atsakovas labiau uždaro bÅ«do, nemėgo keliauti, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovei, atsakovui labiau patikdavo leisti laikÄ namuose, dėl to kildavo konfliktai. Didele pykčių priežastimi buvo ir pinigai, nes atsakovas neskirdavo pinigu nei bendriems reikalams, nei vaiko iÅ¡laikymui. Teigė, kad ji savo pinigus iÅ¡leisdavo Å¡eimos poreikiams, o atsakovas pasilikdavo sau.

14. Nurodė, kad leidžia atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau sunku suderinti bendravimo laikÄ , nes atsakovas labai dažnai bÅ«na neblaivus, tada vaikui kelia stresÄ , pavyzdžiui, pasakoja, kad serga vėžiu ir greitai mirs, taip siekdamas, kad vaikas jo gailėtų. Sutiktų, kad bendravimas bÅ«tų nustatytas lygiomis teisėmis, tačiau to neįmanoma padaryti, nes atsakovas dažniausiai bÅ«na neblaivus. Dabar pusę metų vaikas nebuvo susitikęs, paskutinį kartÄ su atsakovu matėsi 2022 m. gruodžio 27 d, taip pat vaikas bendrauja su atsakovu telefonu. Nurodė, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti kas antrÄ savaitgalį su nakvyne, poriniais savaitgaliais, o kitu metu galėtų neribotai bendrauti telefonu, taip pat galėtų praleisti pusę atostogų laiko. Teigė, kad vienÄ vasaros mėnesį nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio vaikas bÅ«na stovykloje, o kitÄ vasaros atostogų laika bÅ«tų galima dalinti per pusę. Vaikas neturėtų bÅ«t perduodamas bendrauti su atsakovu, jeigu jis yra neblaivus, o taip pat vaikas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas namo, jei atsakovas neblaivus bÅ«tų jo bendravimo su vaiku metu. Mamai neporiniais metais galėtų bÅ«ti palikta bendrauti su vaiku pirma atostogų dalis, o tėvui antra. Savaitgaliais vaikas galėtų bÅ«ti perduodamas bendravimui penktadienį po mokyklos, paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. Atostogoms vaikas galėtų bÅ«ti paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos suderinus su mama, be to, bendravimas su atsakovu turėtų bÅ«ti suderintas su vaiko noru, o Å¡alių susitarimu tvarkÄ bÅ«tų galima keisti. Teigė, kad paprastomis darbo dienomis numatyti bendravimÄ netikslinga, nes jei tėvas bÅ«na neblaivus vaikas labai psichologiÅ¡kai gyvena, o neblaivus bÅ«na beveik kiekvienÄ diena, o jai savaitės dienomis sunkiau kontroliuoti situacijÄ . Kad įsitikinti, kad atsakovas blaivus, vaiko perdavimas turėtų vykti mamai dalyvaujant. BÅ«damas savaitgalį pas atsakovÄ , vaikas pats galės praneÅ¡ti kad tėvas vartoja alkoholį ir ji vaikÄ paimtų. Teigė, kad atsakovas žada gydytis nuo priklausomybės, ir jei atsakovas ateityje nebepiktnaudžiaus alkoholiu aptarta bendravimo su vaiku tvarka bÅ«tų tinkama.

15. PaaiÅ¡kino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes ir Å¡iuo metu gyvena kartu pas atsakovės mamÄ , o atsakovas gyvena Å¡eimos bute.

16. Nurodė, kad paskaičiavus vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, dabar jau gaunasi net didesne suma nei nurodė ieÅ¡kinyje – apie 700 Eur, kai rengė poreikių lentelę dar nežinojo vaikui reikalingų iÅ¡laidų mokykloje. Teigė, kad vaikas specialiųjų sveikatos ar kitokių poreikių neturi, gauna vaiko iÅ¡mokÄ 80,75 Eur, kurios iÅ¡ nurodytos vaiko iÅ¡laikymui reikalingos sumos neiÅ¡skaitė. Todėl patikslino, kad neįrodinės faktinių vaiko iÅ¡laidų ir sutinka, kad iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista pusės minimalios algos dydžio iÅ¡laikymo suma – 274,00 Eur per mėnesį.

17. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Paminėtina, kad Å¡aukimai į 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžius atsakovui buvo siunčiami ieÅ¡kinyje nurodytu adresu ir elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ pirmÄ jį, iÅ¡ paminėtų, paengiamÄ jį teismo posėdį atsakovas elektroniniu paÅ¡tu įteikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes jis nespėjo surinkti įrodymų (t. 1, b. l. 86). Taip pat atsakovas patvirtino, kad gavo Å¡aukimÄ Ä¯ antrÄ jį teismo posėdį. Tačiau į pastarÄ jį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neinformavo apie neatvykimo priežastis bei nepateikė kitokios informacijos. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi Å¡iame kodekse nustatytų priemonių, jog bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys su priedais ir praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo, taip pat elektroniniu paÅ¡tu bei paÅ¡tu įteikti Å¡aukimai į teismo posėdžius. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieÅ¡kinį nepateikė į teismo posėdžius neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieÅ¡kovė sutiko ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

18. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdžius neatvyko, pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 94).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies

19. IÅ¡ byloje pateikto santuokos sudarymo įraÅ¡o nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė K. Å . (buvusi pavardė – T.) ir atsakovas E. Å . (E. Å .) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ , akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaikÄ A. Å . (A. Å .), gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti.

21. ReikalavimÄ nutraukti santuokÄ ieÅ¡kovė grindė aplinkybe, kad dėl skirtingų Å¡alių požiÅ«rių, bei charakterių tarp Å¡alių atsirado įtampa, santykiai atÅ¡alo, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad skyrėsi ir Å¡alių pomėgiai bei piniginių reikalų tvarkymas. Mano, kad abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl santuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui ieÅ¡kinys įteiktas, todėl laikytina, kad jo turinys atsakovui žinomas, jokių prieÅ¡taravimo dėl ieÅ¡kovės nurodytų santuokos nutraukimo priežasčių bei pasekmių atsakovas nepareiÅ¡kė.

22. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos iÅ¡saugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamÄ vykdymÄ , dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

23. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro Å«kio neveda, abu gyvena savo savarankiÅ¡kus gyvenimus, todėl imtis priemonių santuokai iÅ¡saugoti nėra tikslinga.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, nutraukia ieÅ¡kovės K. Å . ir E. Å . santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

25. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė prašė palikti sutuoktinių turėtas pavades. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iÅ¡ sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sÄ lygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Å iuo atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alys turi bendrÄ vaikÄ , todėl po santuokos nutraukimo K. Å ., jai praÅ¡ant, paliktina santuokinė pavardė – Å . Atsakovas praÅ¡ymo dėl pavardės nereiÅ¡kė, todėl jam, paliktina prigimtinė pavardė – Å . (Å .).

26. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nereikia, nes abu yra darbingi ir dirbantys asmenys, atsakovas jokių prieštaravimų šiuo klausimu nereiškė, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys yra nepilnamečio vaiko A. Å . (A. Å .), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

29. IeÅ¡kovė prašė nustatyti Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus pastaruoju metu gyvena su ieÅ¡kove, kuri prižiÅ«ri, auklėja ir lavina vaikÄ bei deda pastangas jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doru ir iÅ¡silavinusiu asmeniu. Su tarnybos iÅ¡vada pateiktame 2023 m. sausio 3 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodoma, jog vaikas paaiÅ¡kino, kad pastaruoju metu gyvena su mama, o prieÅ¡ tai gyveno su tėčiu, su kuriuo jam gyventi nepatiko, pasakojo, kad tėtis vartojo alkoholį, rÅ«kė žolę ir cigaretes. Tačiau teigė, kad norėtų gyventi kartu su tėčiu ir mama, o jeigu taip nepavyktų, tai ,,norėtų daugiau naktelių bÅ«ti su mama, o su tėčiu susitikti“.

30. Atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, kad Å¡alių nepilnametis vaikas pastaruoju metu gyvena su ieÅ¡kove, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugiÄ aplinkÄ , vaikas taip pat iÅ¡sakė norÄ su tėčiu tik susitikti, teismas tenkina šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nustato Å¡alių nepilnamečio vaiko E. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina K. Å . (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

31. Tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

33. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ , vaiko tėvai privalės jÄ vykdyti. Todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami vaikų tėvai, turi siÅ«lyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad įsipareigoja sudaryti visas sÄ lygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad sutiktų, kad bendravimas bÅ«tų nustatytas lygiomis teisėmis, tačiau to neįmanoma padaryti, nes atsakovas dažniausiai bÅ«na neblaivus. Nurodė, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti poriniais savaitgaliais su nakvyne, bei praleisti pusę atostogų laiko – poriniais metais pirmÄ atostogų dalį, o neporiniais antrÄ atostogų dalį, kitomis dienomis atsakovas galėtų bendrauti su vaiku telefonu. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad vienÄ vasaros mėnesį nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio vaikas bÅ«na stovykloje, prašė dalinti bendravimui tik likusius vasaros atostogų mėnesius. Prašė numatyti, kad vaikas neturėtų bÅ«t perduodamas bendrauti su atsakovu, jeigu jis yra neblaivus, o taip pat vaikas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas namo, jei atsakovas neblaivus bÅ«tų jo bendravimo su vaiku metu. Nurodė, kad savaitgaliais vaikas galėtų bÅ«ti perduodamas bendravimui penktadienį po mokyklos, paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. Atostogoms vaikas galėtų bÅ«ti paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos suderinus su mama, be to, bendravimas su atsakovu turėtų bÅ«ti suderintas su vaiko noru, o Å¡alių susitarimu tvarkÄ bÅ«tų galima keisti. Teigė, kad paprastomis darbo dienomis numatyti bendravimÄ netikslinga, nes jei tėvas bÅ«na neblaivus vaikas labai psichologiÅ¡kai gyvena, o neblaivus bÅ«na beveik kiekvienÄ diena, o jai savaitės dienomis sunkiau kontroliuoti situacijÄ . Savaitgaliais kad įsitikinti, kad atsakovas blaivus, perdavimas turėtų vykti mamai dalyvaujant.

35. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, Tarnybos nurodyti duomenys, kad su atsakovu iÅ¡ antro karto pavykus susisiekti nebuvo galimybės susikalbėti, nes pokalbis buvo neriÅ¡lus ir nekonstruktyvus, vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodytų aplinkybių, kad vaikas daug kartu matė kaip tėtis vartoja alkoholį (alus, degtinė), balkone rÅ«ko cigaretes, rÅ«ko žolę, o vaikas savimi turi pasirÅ«pinti pats, sudaro pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės siÅ«lomomis nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku sÄ lygomis, numatančiomis, kad vaikas bÅ«tų perduodamas bendrauti su atsakovu mamos akivaizdoje, atsakovui esant blaiviam, atitinkamai, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾inamas mamai, atsakovui pradėjus vartoti alkoholį vaiko buvimo pas jį metu bei nenumatant bendravimo paprastomis savaitės dienomis, nes ieÅ¡kovė dėl užimtumo negalėtų tinkamai kontroliuoti, kad vaikas tokiomis dienomis nebÅ«tų perduodamas neblaiviame stovyje esančiam atsakovui. Pažymėtina, kad Tarnybos iÅ¡vadoje dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, siÅ«loma nustatyti minimaliÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiÅ¡kė, ir nenustatęs, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka prieÅ¡tarautų vaiko ar atsakovo interesams, nustato ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

36. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų.

37. Pažymėtina, kad vaikų iÅ¡laikymas – iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl iÅ¡laikymo pareigos vykdymo ar iÅ¡laikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Ä®statymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jie abu turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

39. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

40. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. Å . nepilnamečiam vaikui A. Å . iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokant kas mėnesį po 300,00 Eur iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovės skaičiavimais, vidutinė suma, reikalinga vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį suma yra 600,00 Eur. Vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė detalizavo prie ieÅ¡kinio pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, kurioje nurodyta, jog per metus vaiko iÅ¡laikymo suma yra 7 185,00 Eur, t.y. 598,75 Eur per mėnesį. Vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė neteikė.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00  Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ dalies padengia pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos iÅ¡mokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), Å¡iuo metu universalioji vaiko iÅ¡moka yra 85,75 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktikÄ rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu iÅ¡laikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkanti minimali bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).

42. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga yra apie 600,00 Eur suma per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iš šios sumos neatėmė vaikui mokamos universaliosios vaiko išmokos bei atkreipė dėmesį, kad rengdama ieškinį dar neturėjo visų duomenų apie vaiko ugdymo ir kitoms mokyklos priemonėms patiriamas išlaidas bei patikslino, kad faktiškai vaikui per mėnesį šiuo metu reikalinga išlaidų suma yra apie 700,00 Eur. Taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų neįrodinės ir sutiko, kad vaiko išlaikymui būtų priteista pusės minimalios algos dydžio suma – 274,00 Eur.

43. Be to, sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, pažymėtina, kad iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiÅ¡kiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės iÅ¡laikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iÅ¡ jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

44. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieÅ¡kovė gauna individualios veiklos pajamas. IÅ¡ į bylÄ pateiktos ieÅ¡kovės 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad per nurodomus metus ieÅ¡kovė gavo 7 288,27 Eur (per mėnesį apie 600,00 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas pastaruoju metu nuo 2022 metų lapkričio mėnesio negauna draudžiamųjų pajamų. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Å¡alims priklauso butas/patalpa butas, turintis 17,39 kv. m. bendrÄ plotÄ , su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bei automobilis Mercedes Benz 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2020 metai. Asmeninio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto Å¡alys neturi. Duomenų, kad Å¡alys turėt sveikatos sutrikimų byloje nepateikta. Teismo vertinimu, Å¡alių turtinė padėtis laikytina lygiaverte.

45. Plėtodamas praktikÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). IeÅ¡kovė atsisakė įrodinėti kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos iÅ¡laidos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad Å¡alių vaikas turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieÅ¡kovės sutikimo priteisti iÅ¡ atsakovo minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingÄ pusės minimalios algos dydžio iÅ¡laikymo sumÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turi bÅ«ti nustatytos ne tik esamos Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, bet taip pat tai, ar Å¡alys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

46. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Mažesnes iÅ¡laidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių Å¡iuo metu nėra pajėgÅ«s pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

47. Vaikas turi bÅ«tinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų Å¡alių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės jÄ vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas Å¡iai pareigai tinkamai vykdyti. kt.). Teismas neturėjo duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas bÅ«tų nepajėgus nepilnamečiam vaikui teikti bÅ«tinuosius poreikius turinčio užtikrinti iÅ¡laikymo, atitinkančio pusės minimalios algos dydžio sumÄ â€“ 274,00 Eur.

48. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas, iÅ¡ atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymas po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieÅ¡kovė K. Å . (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

49. Teismo sprendimas dėl vaiko iÅ¡laikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

50. Teismui nutraukiant santuokÄ , vienas iÅ¡ privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

51. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas/patalpa butas, turintis 17,39 kv. m. bendrÄ plotÄ , su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bei automobilis Mercedes Benz 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2020 metai.

52. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

53. Nagrinėjamoje byloje ButÄ ieÅ¡kovė prašė padalyti natÅ«ra, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Å eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės reikalavimÄ butÄ padalyti natÅ«ra bei kasacinio teismo aiÅ¡kinimus, atsakovui nepateikus pozicijos dėl turo padalijimo, teismas neturi pagrindo nesilaikyti prioritetinio turto padalijimo natÅ«ra principo ir sprendžia, kad Butas tarp Å¡alių dalijamas natÅ«ra lygiomis dalimis.

54. Automobilį Mercedes Benz 313 CDI po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė prašė palikti atsakovui, o jai priteisti pusę Å¡io automobilio vertės atitinkančiÄ kompensacijÄ â€“ 1 500,00 Eur. Paminėtina, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė padalyti ir kitÄ santuokoje įgytÄ automobilį – Audi A6 Avant. Tačiau teismo posėdžio metu Å¡io reikalavimo atsisakė, nurodžiusi, kad nurodomas automobilis su jos žinia buvo priduotas į metalo lauÅ¾Ä . Vadovaujantis VÄ® ,,Regitra“ 2023 m. gegužės 9 d. duomenimis atsakovo vardu Å¡is automobilis nebėra įregistruotas.

55. IeÅ¡kovės teigimu, automobilio Mercedes Benz 313 CDI vertė, vadovaujantis rinkoje vyraujančiomis analogiÅ¡kų automobilių kainomis yra 3 000,00 Eur. Tačiau iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, jokių kitų įrodymų automobilio vertei pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Teismas savo iniciatyva susipažinęs su panaÅ¡ių automobilių skelbiamoms pardavimo kainomis internetinėje svetainėje www.autoplius.lt nustatė, kad panaÅ¡ių automobilių skelbiamos pardavimo kainos svyruoja nuo 1 900,00 Eur iki 4 900,00 Eur. Pripažintina, kad konkretaus automobilio vertė priklauso nuo individualių automobilio savybių, paklausos rinkoje ir kitų aplinkybių. Å iuo atveju ieÅ¡kovės nurodoma dalintino automobilio vertė yra mažesnė nei skelbiamų panaÅ¡ių transporto priemonių pardavimo kainų vidurkis, ir teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovės nurodyta dalijamo Mercedes Benz 313 CDI verte – 3 000,00 Eur. Todėl atsakovui priteisus šį automobilį, ieÅ¡kovei iÅ¡ jo priteistina 1 500,00 Eur kompensacija, kuri iÅ¡mokėtina per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

56. Byloje nesant duomenų, kad šalys turėtų asmeninių ar bendrų kreditorinių įsipareigojimų, piniginių prievolių tretiesiems asmenims vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98  straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

58. Å iuo atveju ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui prieisimo pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, iÅ¡ atsakovo priteisina 98,64 Eur žyminio mokesčio suma (274 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat bylos nagrinėjimo metu patirtos teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iÅ¡ viso 33,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo.

59. Pateikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ , įskaitant su tuo susijusius neturtinio pobÅ«džio klausimus bei turtinį reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sumokėjo 395,00 Eur žyminio mokesčio sumÄ . Reikalavimo padalyti santuokoje įgytÄ transporto priemonę Audi A6 Avant, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant 500,00 Eur kompensacijÄ , ieÅ¡kovė atsisakė. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio dalis yra 380,00 (395,00 Eur – (500,00 Eur x 3 proc.)), atitinkamai, atsisakius dalies reikalavimo ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas 75 proc. už šį reikalavimo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 11,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

60. Be to, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 12,24 Eur iÅ¡laidas įrodymų iÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ gavimui. Todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). IeÅ¡kovė pateikė ir UAB ,,Corporo Group“ sÄ skaitÄ už procesinio dokumento parengimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Å ios sÄ skaitos apmokėjimÄ pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Be to, nagrinėjamoje byloje Å¡alių santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį. IÅ¡laidų, patvirtinančių iÅ¡laidas ieÅ¡kinio parengimui ieÅ¡kovė nepateikė. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 36 punktas). Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų advokatui ar advokato padėjėjui už atstovavimÄ parengiant procesinius dokumentus. Todėl iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 392,24 Eur (380,00 Eur + 12,24 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. duomenys neskelbtini) tarp K. Å . (ikisantuokinė pavardė – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „Š.“ ir E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „Š“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Å . (A. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina (ieÅ¡kove) K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) sÅ«nui A. Å . (A. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 274,00 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo lėšas ieÅ¡kovei sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas iÅ¡laikymas, 20 dienos, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti ieškovę K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku

A. Å . (A. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ tokiomis sÄ lygomis:

1. E. Å . bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi porinių savaičių savaitgaliais (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Vaikas bendravimui su tėvu paimamas vaiko motinos K. Å . akivaizdoje. Vaiko tėvui bÅ«nant neblaiviam, vaikas bendravimui neperduodamas, taip pat vaikas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas motinai, jeigu bendravimo su vaiku metu atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus.

2. E. Å . bendrauja su vaiku jų mokyklinių atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planÄ ) pusę (1/2) atostogų laiko (poriniais metais bendrauja su vaiku pirmÄ jÄ atostogų dalį, neporiniais - antrÄ jÄ atostogų dalį). Vaikas bendravimui atostogų laikotarpiu perduodamas Å¡alių sutartu laiku vaiko motinos K. Å . akivaizdoje, vaiko tėvui bÅ«nant neblaiviam, vaikas bendravimui neperduodamas, taip pat vaikas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas motinai, jeigu bendravimo su vaiku atostogų metu atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus.

3. E. Å . su vaiku bendrauja ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis) darbo dienomis iki 21.00 val. Vaiko motina netrukdo vaikui laisvai bendrauti su tėvu ryÅ¡io priemonėmis vaiko buvimo pas motinÄ laikotarpiu, o vaiko tėvas netrukdo vaikui bendrauti su motina vaiko buvimo su tėvu laikotarpiu.

4. Jei E. Å . bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi metu vyksta vaiko užsiėmimai, bÅ«reliai, stovyklos, treniruotės, varžybos, kitoks lavinimas ar kita tiek formali, tiek neformali ugdymo veikla, E. Å . privalo sudaryti sÄ lygas nepilnamečio vaiko dalyvavimui Å¡iose veiklose.

5. Atskiru E. Š. ir K. Š. susitarimu galima nukrypti nuo nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį Buto/patalpa butas, turinčio 17,39 kv. m. bendrÄ plotÄ , su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuokÄ atsakovui E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, kompensacijos sumÄ iÅ¡mokant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priimti K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, atsakovui priteisint automobilį natÅ«ra, o jai iÅ¡mokant 500,00 Eur kompensacijÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,64 Eur (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 64 ct) žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. Å . (E. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,36 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus, 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Priteisti iš atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 392,24 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei K. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct), mokėjimo užduoties kodas – ZL30886. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Krolienė