f88dc7ce-b6d3-45e6-9357-72fbc69c6bcb · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-606/2021 Teisėja Viktorija TeiÅ¡erskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44086-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3.; 1.1.10.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistajam S. L., gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. L. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta bausme – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip prie griežtesnės, pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinas sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 21.15 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 14.50 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo konfiskuotino turto (automobilio „Volkswagen Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 990 Eur į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d., apie 21.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėjas advokatas G. Lukauskas praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį ir nuteistajam S. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. L. nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų.

Nors nuteistasis už tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ teisiamas ne pirmÄ , tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad S. L. stengiasi kovoti su savo priklausomybe alkoholiui, dėl to jis gydėsi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente, kur jam buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, taip pat Å¡iuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini) nuo alkoholizmo programoje ir Å¡iuo metu yra ketvirtame žingsnyje. Å i aplinkybė tik parodo jo pasiryžimÄ atsikratyti žalingų įpročių ir daugiau nebepažeidinėti įstatymų.

S. L. iÅ¡vykus atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, programa, kurioje Å¡iuo metu jis dalyvauja, netektų prasmės, o Å¡i programa jam labai padeda eiti sveikimo nuo alkoholizmo keliu. 2.2. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininke teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015). 2.3. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nepataisomų pasekmių nesukelta, apeliantas mano, kad yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teisingo nubaudimo principas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas S. L. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui iÅ¡reiÅ¡kiant pasitikėjimÄ juo ir atidedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Apelianto teigimu, S. L. savo beviltiÅ¡kÄ padėtį suprato, daro iÅ¡vadas ir gydosi, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik suteikus jam galimybę įrodyti, kad jo pasiryžimas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , kartu ir elgesį yra pozityvus, realus ir priimtinas. Nuteistajam S. L. turi bÅ«ti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiÅ«ra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Å iuolaikinė teisės samprata remiasi aiÅ¡kiu teisės ir įstatyme ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas.

Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiÅ«riu pirmenybė bÅ«tų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtÄ sprendimÄ , kuris ne visada gali bÅ«ti teisingas. Taigi, turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkrečiam socialiniam konfliktui bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010; 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010). 2.4.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucine teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. L. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį neginčijamas, praÅ¡oma nuteistajam S. L., taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

7. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

9. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

10. Kartu pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , todėl bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas, nors ir iÅ¡imtiniais atvejais. Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį savo sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014 ir kt.).

11. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. nuteistas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 641 straipsnį, Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta bausme – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip prie griežtesnės, pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formali sÄ lyga svarstyti BK 75 straipsnio taikymo galimybę nuteistajam S. L..

12. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktikÄ , taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. L. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ir nors Å¡i aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimÄ dėl pakartotinio BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau, kaip jau aptarta, teismui turi bÅ«ti pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

14. Nuteistasis S. L. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai parodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam S. L. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, nes jis stengiasi kovoti su savo priklausomybe alkoholiui, dėl to gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamente, kur jam buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, taip pat dalyvauja (duomenys neskelbtini) nuo alkoholizmo programoje ir šiuo metu yra ketvirtame žingsnyje.

Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. L. už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nuteistas jau net ketvirtÄ kartÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis S. L. už anksčiau padarytus analogiÅ¡kus nusikaltimus buvo nubaustas bauda, areÅ¡tu ir net laisvės atėmimu, jos vykdymÄ atidedant. Be kita ko, nuteistajam buvo paskirtas ir įpareigojimas – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Todėl nuteistasis, bÅ«damas nuteistas jau tris kartus už tokio pat nusikaltimo padarymÄ , ir, pažymėtina, trečiÄ kartÄ net ir laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant, jau tada privalėjo padaryti teigiamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio ir jau vien dėl jam paskirto įpareigojimo, privalėjo nevartoti alkoholio, o kartu jau turėjo ir galimybę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau net po to, kai jau trečiÄ kartÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu S. L. buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, nepraėjus nė aÅ¡tuoniems mėnesiams, jis ir vėl, bÅ«damas neblaivus, padarė naujÄ nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka už Kelių teismo taisyklių pažeidimus.

Tai parodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, kad jokių teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų padaryti nesistengė, toliau buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir, bÅ«damas neblaivus, vėl padarė, pažymėtina, pavojingÄ nusikaltimÄ visuomenei, nes dėl nuteistojo veiksmų, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko iÅ¡vengti sunkių tokios veikos pasekmių. Todėl toks nuteistojo elgesys, kai jis nuolat daro analogiÅ¡kus nusikaltimus, ir dėl tokių nusikalstamų veiksmų kelia pavojų visuomenei, nors jis Å¡iuo metu ir gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nesudaro jokio pagrindo dar kartÄ pasitikėti juo.

Toks nuteistojo elgesys privalo bÅ«ti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes Å¡iuo atveju bÅ«tina užkirsti keliÄ nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

15. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti S. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo S. L. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas