Legislator Case Law & Legislation
f88af55e-3e4a-4e95-a99e-0ac3f246060c AI generated

f88af55e-3e4a-4e95-a99e-0ac3f246060c · Kauno apylinkės teismas

Case Number f88af55e-3e4a-4e95-a99e-0ac3f246060c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-391-667/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50113-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sandrai Poškienei, Karolinai Čepaitytei, Monikai Petrošiutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajam V.

Legislator headnote

AI generated

f88af55e-3e4a-4e95-a99e-0ac3f246060c · Kauno apylinkės teismas: P. bijojo viena grįžti namo. Ji parvežė draugę iÅ¡ darbo namo, prašė, kad kaltinamasis iÅ¡eitų, klausė, kaip galima prie trijų vaikų rÅ«kyti. Jis klausė, ar ji jo žmonos advokatė, sakė, kad, jei reikės, tai ir bus. KaltinamÄ jį yra mačiusi du kartus. VienÄ kartÄ dienÄ , atėjusi pas R. P. iÅ¡gerti kavos, vidury dienos jis neblaivus gulėjo. Draugė jį priėmė į namus, kad jis galėtų nusiprausti, persirengti. Kiek žino, jis trejus metus iÅ¡vis negalėjo lankytis draugės namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-391-667/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50113-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sandrai Poškienei, Karolinai Čepaitytei, Monikai Petrošiutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajam V.

P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai L. Ž., jos atstovui advokatui G. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Jonavos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Nyderlandus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - 1 metai 1 mėnuo laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose; 2) 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės apribojimo, 3) 2018 m. birželio 11 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo; 4) 2018 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiÅ¡kai sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį ir laikino sulaikymo laikÄ , iÅ¡ viso dvi paras. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams; kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. P. 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 23 val., namuose, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu perrėžė L. Ž. kairės pusės skruostÄ , padarydamas randus veido kairėje bei nosies nugarėlėje, bendro 13 cm ilgio, kurių visiÅ¡kai paÅ¡alinti neįmanoma, t. y., veidÄ nepataisomai subjaurojo, ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies tik dėl nesunkaus kÅ«no sužalojimo, nesutinka, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir parodė, kad nukentėjusioji L.

Ž. yra jo žmonos R. P. draugė. Su žmona jis 7-8 metai iÅ¡situokęs, bet gyvena kartu. Turi tris vaikus: 21, 19 ir 11 metų. IÅ¡ izoliatoriaus jį paleido 2017 m. rugsėjo mėnesį. Po to, kai grįžo namo iÅ¡ izoliatoriaus, žmona rašė pareiÅ¡kimus, kad jis grasina kaimynams, neįsileisdavo į namus. Jis žadėjo įsidarbinti ir gyventi atskirai. Žmona 2017 m. rugsėjo 27 d. pasikvietė į namus draugę L. Ž., kuri pradėjo jo atžvilgiu naudoti psichologinį smurtÄ . Joms atėjus jis miegojo vaikų kambaryje, ji atėjo nutraukė nuo jo antklodę, pradėjo jam grasinti ir varyti iÅ¡ namų, gÄ sdino, kad atvažiuos „chebra“.

Jis išėjo iÅ¡ vaikų kambario, kad vaikai nematytų jų muÅ¡tynių. L. Ž. sakė: „Nesutvarko „mentai“, sutvarkys mafija.“ Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad žmona nori iÅ¡varyti jį iÅ¡ namų, nors žino, kad jis neturi, kur eiti, giminių neturi. Jis sakė L. Ž., kad neturi apie kÄ su ja kalbėti, jos nepažįsta. Apie pusvalandį jis vaikščiojo nuo jos po kambarį, bandė iÅ¡vengti konflikto, o ji vaikščiojo jam iÅ¡ paskos ir jį auklėjo“.

L. Ž. jis negrasino, jai sakė, kad nebendraus su ja, kad neturi, apie kÄ su ja kalbėti. Žmona tuo metu su juo net nekalbėjo, viskÄ darė tik L. Ž.. Jam bÅ«nant virtuvėje, jis su peiliu bandė atidaryti alaus butelį. Buteliui atsidaryti Å¡is peilis yra įprastas įrankis. L. Ž. sekiojo paskui, visÄ laikÄ stovėjo maždaug per metrÄ nuo jo. Tuo metu, kai jis atidarinėjo butelį, jis stovėjo drebančiomis rankomis, nes L. Ž. buvo jį labai sunervinusi. Neprisimena, kÄ tuo metu ji sakė, fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik stovėjo ir kaiÅ¡iojo veidÄ prieÅ¡ jį bei grasino.

Jis jÄ stÅ«mė ir užgavo peiliu. Peilis buvo virtuvinis, tiksliau aÅ¡trus mėsininko peilis, nes jis dirba mėsininku. Nežino, kodėl konflikto metu nukentėjusiajai plyÅ¡o suknelė. Nukentėjusioji policijai prirašė nesÄ monių. Jis nebuvo prirÅ«kęs kambario, nes jai atėjus į namus jis miegojo. Gavosi taip, kad brÅ«kÅ¡telėjo L. Ž. per veidÄ , bet nedÅ«rė. Pamatęs, kad jai kraujas bėga, paprašė sÅ«naus L. P., kad paskambintų telefonu. Ä®vykio metru jis buvo neblaivus, iÅ¡ vakaro, kai jis buvo susipykęs su žmona iÅ¡ išėjęs iÅ¡ namų, vartojo alkoholį.

Nusikalstamos veikos tyčia nepadarė, ne jis pas nukentėjusiÄ jÄ atėjo, o ji atėjo pas jį į namus ir aiÅ¡kino, kaip gyventi. Tai nebuvo dÅ«ris, jis jÄ stÅ«mė, ji mostelėjo ranka ir užkabino peilis jai per veidÄ . L. Ž. griebė ne už peilio aÅ¡menų, o jo rankÄ . Tuomet peilis užkabino jai veidÄ . Jis nenorėjo perpjauti jos veido. Sakė, kad nebendraus su ja, o ji atrėžė, kad yra advokatė ir kÄ nori, tÄ darys. Ji buvo pasiėmusi jo telefonÄ , į jį skambino kažkokie jos draugai, jie grasino jam.

Su byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Žinojo, kad žmona ir L. Ž. yra draugės. Ä®vykio metu 2017 m. rugsėjo 27 d. jokie apribojimai jam nesilankyti žmonos bute jam nebuvo taikomi. Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. jai paskambino susinervinusi draugė R. P. ir pranešė, kad paskambinęs sÅ«nus pasakė, kad atėjo neblaivus tėvas, purvinas, su batais atsigulė į lovÄ , rÅ«kė cigaretes ir vartojo alkoholį. Draugė paprašė jos palydėti namo ir papraÅ¡yti, kad iÅ¡eitų jis geruoju arba atvažiavus policijai ji paliudytų.

R. P. bijojo viena grįžti namo. Ji parvežė draugę iÅ¡ darbo namo, prašė, kad kaltinamasis iÅ¡eitų, klausė, kaip galima prie trijų vaikų rÅ«kyti. Jis klausė, ar ji jo žmonos advokatė, sakė, kad, jei reikės, tai ir bus. KaltinamÄ jį yra mačiusi du kartus. VienÄ kartÄ dienÄ , atėjusi pas R. P. iÅ¡gerti kavos, vidury dienos jis neblaivus gulėjo. Draugė jį priėmė į namus, kad jis galėtų nusiprausti, persirengti. Kiek žino, jis trejus metus iÅ¡vis negalėjo lankytis draugės namuose.

Tame bute jis neregistruotas, ne jo ten namai, ji, L. Ž. neįsibrovė pas jį į namus. Draugė R. P. dirba prekybos centre „Iki“ pamainos viršininke, jos pažįstamos apie pusantrų metų. R. P. namo parvežė savo automobiliu. Kaltinamasis V. P. gulėjo parkritęs miegamoje svetainės dalyje, su batais, namai buvo prasmirdę dūmais, vaikai buvo išsigandę, užsidarę kambaryje. R. P. turi tris sūnus. Žino, kad R. P. jau 3 metus kovoja su V. P., jis eina, spardo duris, jai grasina, prie darbo laukia, sako, kad nužudys, kad, jei jį pasodins, tai nepadės. Jis visokiais būdais jai grasina, moteris yra įbauginta.

Atėjus į namus ji klausė, kaip galima taip elgtis, trys vaikai namuose, jis prisirÅ«kęs, prašė, kad jis iÅ¡eitų, ji moralizavo jam. R. P. susiėmusi už galvos vaikščiojo, namai buvo sujaukti, ji verkė. V. P. vadino žmonÄ necenzÅ«riniais žodžiais, o jai liepė nesikiÅ¡ti. Jai visokių žodžių sakė, bet nužudyti negrasino. R. P. atžvilgiu kaltinamasis yra smurtaujantis. Kalbų apie tai, kÄ jis galvoja daryti R. P. - buvo, sakė, kad, jei atvažiuos policija, užmuÅ¡.

Jis buvo agresyvus, mosikavo kumščiais. Kiek žino, kaltinamasis valkatavo. Jos draugai telefonu V. P. neskambino. Jis jai perdavė telefonÄ , telefonu jai kažkas grasino. Pagalvojo, kad ten V. P. draugai, nes Å¡aukė ant jos, grasino atvažiuoti. Kas skambino, ji nežino. Kai V. P. pamatė, kad ji kalba jo telefonu, jis lakstė, dėjosi daiktus, bėgo į balkonÄ , Å¡aukė, kad atiduotų jį. Ji telefonÄ perdavė atgal V. P.. Vaikai tuo metu buvo namuose, nesikiÅ¡o, sėdėjo savo kambary užsidarę.

Ä®vykio metu jai buvo perplėšta suknelė, kai perpjovė veidÄ . Kaltinamasis V. P. čiupo jÄ už suknelės, bÅ«tų subadęs jÄ , jei ne vyriausiasis sÅ«nus, kuris įbėgo į kambarį ir parvertė V. P. ant žemės. Suknelė nebetinkama naudojimui, jos vertė apie 200 eurų, nori, kad padaryta žala bÅ«tų atlyginta. Ä®vykio metu ji su drauge atėjo koridoriumi ir stovėjo svetainės kambariuke, kur laukė, kad V. P. iÅ¡eitų. V. P. atėjo isterikuodamas, čiupo nuo spintelės peilį ir rėžė jai per veidÄ .

Kraujas bėgo labai stipriai, iÅ¡ pat pradžių ji buvo Å¡oko bÅ«senoje, stipraus skausmo nejautė. Perpjovęs veidÄ jis griebė jai už suknelės ir perplėšė jÄ . V. P. buvo įsiaudrinęs, norėjo dar kažkÄ padaryti, bet įbėgo jo sÅ«nus ir jį parvertė. Su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Jokio alaus pas kaltinamÄ jį ji nematė. Kaltinamajam perpjovus jai veidÄ , R. P. pradėjo garsiai Å¡aukti, tada iÅ¡ kito kambario atbėgo kaltinamojo sÅ«nus L., parvertė kaltinamÄ jį ant grindų.

Greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė jÄ Ä¯ klinikas, ten žaizdÄ susiuvo iÅ¡orinėmis siÅ«lėmis ir pasiÅ«lė per 24 val. kreiptis į plastikos chirurgijÄ , kad jas persiÅ«tų iÅ¡ vidaus ir randas bÅ«tų mažesnis. Kaltinamasis jai perpjovė veidÄ , yra įdubimas. Randas matosi visada, jis ryÅ¡kus, violetinis. IÅ¡laidos už siÅ«lių persiuvimÄ buvo 200 eurų. Dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė daug žalos: važinėjimai, konsultacijos pas plastikos chirurgus, tik nesurinko visų čekių.

Ji buvo apsidraudusi PZU draudime, gavau 400 eurų iÅ¡mokÄ , bet mano, kad tai per mažai žalai atlyginti. Neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad dabar negauna darbo, nors turi du aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus. Jos nuomone, randas veide trukdo gauti darbÄ pagal iÅ¡silavinimÄ , nes žmonės pirmiausia žiÅ«ri į veidÄ . Ji buvo rÅ«bų dizainerė, važinėjo į parodas. Jai reikia užauginti dukrÄ , nori susitvarkyti veidÄ , viskas kainuoja, jai sunku psichologiÅ¡kai. Atlygintinos žalos suma padidėjo, nes ji važinėjo į apklausas, konsultuotis pas gydytojus, buvo atliekamas veido persiuvimas.

L. R. P. parodė, kad kaltinamasis V. P. buvęs jos vyras, jie iÅ¡siskyrę, bet gyvena kartu viename bute kaip Å¡eima. Jie buvo susitarę, kad laikinai V. P. pagyvens pas jÄ , kol iÅ¡sinuomos butÄ . Bendro Å«kio jie neveda, nėra artimi žmonės. Jie turi tris vaikus. 2017 m. rugsėjo 27 d. bÅ«dama darbe paskambino vaikui ir sužinojo, kad namuose neblaivus tėvas. Ji buvo susitarus su V. P., kad jis jei gyvens pas jÄ , turės negerti. Ji paprašė draugės L. Ž. važiuoti kartu su ja į namus. Draugė jai buvo reikalinga dėl palaikymo, nes jautė grėsmę dėl neadekvataus V.

P. elgesio. Draugė jÄ atkalbinėjo ir sakė nevažiuoti. Tuo metu ji dirbo parduotuvėje „Iki“. Su L. Ž. buvo draugės apie vienerius metus. Namo grįžo apie 23 valandÄ . V. P. gulėjo lovoje, draugė pradėjo jį varyti namo. Ji pati vengdavo provokuoti V. P., o draugė griežčiau su juo kalbėjo. Ji, R. P., stovėjo koridoriuje. Jos buvęs draugas paskambino V. P. į telefonÄ ir pradėjo gÄ sdinti, kad kažkÄ padarys V. P.. Tai iÅ¡provokavo V. P.. Peilis, tikriausiai, buvo padėtas spintoje ant virÅ¡aus.

V. P. pagriebė jį ir perpjovė L. Ž. veidÄ , jos kairiojo žando pusę. Kraujas bėgo nestipriai. KÄ tuo metu sakė V. P., negali pasakyti. Ji pradėjo rėkti, atbėgo iÅ¡ kito kambario sÅ«nus L.. Atėjęs į kambarį jis lyg tai pastÅ«mė V. P.. Galėjo bÅ«ti, kad ji atstÅ«mė V. P. nuo nukentėjusiosios. Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , nežino. Ji patyrė stresÄ ir Å¡okÄ dėl to, kad V. P. jos draugei perpjovė veidÄ . Nepamena, ar jis grasino tuo metu, kai pjovė veidÄ . V.

P. kartais vartodavo alkoholį. Anksčiau jis dirbo mėsininku. L. Ž. įpareigojimo iÅ¡vyti V. P. iÅ¡ namų nedavė, ji jautė pareigÄ pastovėti už jÄ kaip draugė. Tai buvo pirmas kartas, kai jÄ pasikvietė į namus. Kelios dienos prieÅ¡ įvykį L. Ž. skambino V. P., gal ji kaip draugė norėjo padėti. Neprisimena, ar ji pati L. Ž. prašė jai padėti. Kai V. P. skambino jos buvęs draugas, V. P. nežinojo, kad tai jos draugas, nes jis neprisistatė, tik grasino kažkÄ V. P. padaryti.

Negirdėjo pokalbio, bet suprato, kad grasino, nes buvo visokie nešvankūs žodžiai. Po to V. P. pradėjo vyti L. Ž. iš namų. Tada įvyko konfliktas, po kurio buvo sužalota nukentėjusioji. L. L. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis. 2017 m. rugsėjo 27 d. jis buvo namie. Tėtis irgi buvo namie. Mama su drauge grįžo namo. Tėtis buvo išgėręs, ar mama su drauge buvo išgėrusios, nežino. Mamos draugės vardo ir pavardės nežino, nepažįsta jos. Kilo konfliktas, kurį pradėjo mamos draugė.

Ji pradėjo imti tėčio daiktus, kurie jai nepriklauso. Po to tėčiui paskambino kažkoks vyras ir pradėjo grasinti jam. Telefono garsiakalbis buvo įjungtas. Paskui iÅ¡girdo, kad mamos draugė pradėjo rėkti. Jis pats iki to laiko buvo kitame kambaryje. IÅ¡girdęs riksmÄ atėjo į kambarį ir pamatė, kad mamos draugei prapjautas veidas. Matė virtuvinį peilį ant spintelės, mano, kad su juo prapjovė veidÄ . Jis tėčio praÅ¡ymu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Tėtis buvo pasimetęs, matė, kad jis gailėjosi dėl to, kÄ padarė.

Mano, jog tokį tėčio veiksmÄ iÅ¡provokavo mamos draugės elgesys. Girdėjo, kad telefonu vyras sakė, kad iÅ¡veÅ¡ tėtį į miÅ¡kÄ ir susidoros su juo. Tėtis prašė, kad atstotų nuo jo visi. Mano, kad įvykio aplinkybes po įvykio atsiminė geriau. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė liudytojo L. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 72–73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L.

P. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val. į namus atėjo neblaivus tėtis V. P.. Jis iÅ¡ karto atsigulė miegoti. Galėjo bÅ«ti po 22.00 val., namo grįžo mama su drauge, kurios nepažįsta. Buvo kitame kambaryje, girdėjo, kaip mama ir jos draugė pradėjo Å¡aukti ant tėčio, sakė jam iÅ¡eiti, mamos draugė grasino, jei jis neiÅ¡eis, atvažiuos kažkokia chebra, jį sumuÅ¡, iÅ¡veÅ¡. Jis atėjo iÅ¡ kito kambario ir pamatė, kad mamos draugė buvo paėmusi tėčio mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Tėtis prašė, kad atiduotų telefonÄ . Girdėjo, kaip į tėčio telefonÄ paskambino kažkoks nepažįstamas vyriÅ¡kis. Kadangi buvo įjungtas garsiakalbis, girdėjo, kaip tas vyriÅ¡kis sakė, kad atvažiuos, tėtis nebegyvens, kad kažkur iÅ¡veÅ¡. Tėtis tam vyriÅ¡kiui atsikalbinėjo, sakė, kad atvažiuotų, kad jo nebijo. Po pokalbio mamos draugė toliau spaudė tėtį, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ buto. VisÄ laikÄ prie jų nebuvo, buvo atėjęs tik tada, kai paėmė telefonÄ , sakė, kad tėčiui atiduotų telefonÄ , po to vėl nuėjo į kitÄ kambarį.

Neilgai trukus iÅ¡girdo, kaip mama ir jos draugė Å¡aukia. Atbėgo į tÄ kambarį, kur jie visi buvo, ir pamatė, kad mamos draugė sėdėjo ant sofos ir laikėsi už veido, kuris kraujavo. Matė, kad veidas buvo perpjautas. Tėtis stovėjo tarp virtuvės ir kambario, rankose laikė virtuvinį peilį. Jis iÅ¡ jo rankų paėmė peilį. Tėtis žiÅ«rėjo iÅ¡sigandęs. Mama buvo prie savo draugės, žiÅ«rėjo, kas nutiko jos veidui. Jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ .

Atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė peilį, jie tėtį išvežė į areštinę. Atvykę greitosios medicininės pagalbos medikai išsivežė mamos draugę, mama važiavo kartu. Mama ir jos draugė buvo blaivios, tėtis neblaivus (1 t., b. l. 72). L. L. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Neprisimena, ar mama šaukė ant tėčio, jos draugė tikrai rėkavo. Anksčiau nelabai girdėdavo, kad mama šauktų ar rėktų ant tėčio. Būdavo ir taip, kad kartais pati mama aštrindavo konfliktus.

Mama bijodavo tėčio. Buvo pamiršęs ikiteisminio tyrimo metu pasakyti, kad tėtis prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . 2017 m. rugsėjo 28 d. apžiÅ«ros protokole, užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus butÄ , ant sofos matomos raudonos spalvos dėmės, rastas ir paimtas rankÅ¡luostis su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 5–11). 2017 m. rugsėjo 28 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyr. patrulis Ž. K. pateikė peilį plastikine rankena (1 t., b. l. 12). 2017 m. spalio 17 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji L.

Ž. pateikė moteriÅ¡kÄ tamsiai mėlynos spalvos suknelę (1 t., b. l. 13). 2017 m. spalio 17 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas peilis plastikine rankena ir pilkos spalvos suknelė. Peilis 27 cm ilgio, geležtės ilgis -13 cm, peilio rankena pagaminta iÅ¡ mėlynos spalvos plastiko, jos ilgis 14 cm. Suknelės priekinėje dalyje matomos rusvos spalvos dėmės. Priekinėje dalyje, ties kairiu kampu, suknelės siÅ«lė iÅ¡irusi (1 t., b. l. 18–21). 2017 m. spalio 24 d. bendrojo pagalbos centras pateikė L.

P. 2017 m. rugsėjo 27 d., 23.25 val. skambučio į bendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 25–26). 2017 m. lapkričio 20 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, sudaryta stenograma (1 t., b. l. 27–28). Fotonuotraukose užfiksuota nukentėjusioji L. Ž. ir jai padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 54–61). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr.7383 užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 28 d., 00.22 val.

V. P. nustatytas 1,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 88). 2017 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2862/2017(02) nurodyta, kad L. Ž. nustatyta nubrozdinimas nosies srityje, žaizda veido kairėje. L. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31). 2017 m. spalio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3059/2017(02) nurodyta, kad L. Ž. nustatyti randai veido kairėje bei nosies nugarėlėje, kurie atitinka 2017 m. spalio 2 d. teismo medicinos apžiūroje bei medicininiuose dokumentuose - LSMUL Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje A-5914660 - nustatytus sužalojimus.

Likę veido randai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 35). Ekspertas G. A. C. jis yra susipažinęs su 2017 m. spalio 2 d. specialisto iÅ¡vada bei su papildoma 2017 m. spalio 19 d. specialisto iÅ¡vada, nurodė, kad iÅ¡ pirmosios 2018 m. spalio 2 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad į jų tarnybÄ kreipėsi L. Ž.. Ji su savimi turėjo užduotį atlikti objekto tyrimÄ . Jis atliko apžiÅ«rÄ 2017 m. spalio 2 d., 14 val. 10 min. ir nustatė, jog nosies nugarėlėje yra nubrozdinimas bei žaizda veido kairėje.

Nenuėmė tvarsčių, nes neleidžiama nuimti tvarsčių, kai po jais yra sužalojimai. Tiriamoji pateikė LSMU skubios pagalbos skyriaus iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. po vidurnakčio ji kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir jai buvo nustatyta veido žaizda. Jo iÅ¡vada tokia, jog tokie sužalojimai, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo taisyklių 9 punktu, laikomi nežymiais. Nustatyta, jog tokie sužalojimai padaryti peiliu. Taisyklių 9 – ame punkte numatyta, kad nežymus sveikatos sužalojimas yra tuomet, kai nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Jis L. Ž. paaiÅ¡kino, jog po žaizdos visada lieka randas, todėl, esant galimybei, paprašė vėliau vėl kreiptis į juos, kad nustatytų, ar tinkamai konstatuotas sveikatos sužalojimas. 2017 m. spalio 19 d. gavo iÅ¡ policijos užduotį atlikti papildomÄ objekto tyrimÄ . Tiriamoji kreipėsi 2017 m. lapkričio 17 d. Pirmos apžiÅ«ros metu jam atrodė, jog ant nosies buvo nubrozdinimas. Nebuvo tikras, ar tai žaizda, ar nubrozdinimas. Žaizdos atveju visada lieka randas. Norėjo patikrinti, ar gerai veikia veido mimikos.

Padarė nuotraukas, atliko antrÄ apžiÅ«rÄ . 2017 m. lapkričio 15 d. nustatė veido kairės pusės bei nosies nugarėlės randus. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktÄ tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai sužalojimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis Sveikatos sutrikdymo nuostatų taisyklių 9 lentele, randai laikomi nesunkiu veido sužalojimu atsižvelgiant į Å¡ioje lentelėje pateiktus 50.1 arba 50.2 punktais. Punktas 50.1 teigia, jog nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi veido ir kaklo priekiniai arba Å¡oniniai randai bei nudegimai, sužalojimai, neryÅ¡kÅ«s veido pažeidimai, pigmentinės dėmės, kosmetiniai randai, dėl ko prarandamas 10 - ties procentų darbingumas.

Tuo tarpu punktas 50.2 sako, jog nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi ryÅ¡kÅ«s veido pažeidimai, dėl ko prarandamas 25 procentų darbingumas. Punktas 50.3 numato labai ryÅ¡kius pažeidimus, trukdančius veido mimikai, dėl ko prarandamas 50 procentų darbingumas. Dėl to norėjo dar kartÄ apžiÅ«rėti tiriamÄ jÄ ir nustatyti, ar sužalojimai atitinka nustatytÄ sveikatos sutrikdymo laipsnį. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 bei 7.2 punktus, nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas toks sutrikdymas, po kurio prarandama nuo 5 iki 30 procentų bendrojo darbingumo.

Sunkus sveikatos sutrikdymas bÅ«na tada, kai prarandamas 30 ir daugiau procentų darbingumas. Tiriamosios sužalojimas atitinka 50.2 punktÄ , t. y. nustatyti ryÅ¡kÅ«s veido pažeidimai, dėl ko tiriamoji prarado 25 procentus bendro darbingumo. Dabar, remiantis Å¡iomis taisyklėmis, pataiso specialisto iÅ¡vados Nr. pG3059/2017/02 (31 b. l.) antrÄ jį punktÄ , t. y. sveikatos sutrikdymo mastas lieka nesunkus, bet vietoj 7.1. punkto turi bÅ«ti 50.2 punktas. Punktas 6.12 numato, jog nepataisomas kÅ«no subjaurojimas nustatomas tada, kai tokios iÅ¡vados prieina teisėsaugos institucijos ir nustatoma, kad tokio subjaurojimo neįmanoma paÅ¡alinti.

Å io punkto komentare numatyta, kad jei teismo medicinos gydytojai nustato, kad po sužalojimo susidarę odos randai, deformacijos, mimikos sutrikimai, galÅ«nių judesių apribojimai iÅ¡nykti negali, tai laikoma nepataisomais sužalojimais. Tokie randai iÅ¡nykti negali, tačiau kÅ«no subjaurojimo faktÄ nustato policijos įstaigos. Nuo 2003 m. tokius faktus nustato teisėsauga. Tam, kad bÅ«tų nustatytas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas, tiriamasis gali kreiptis į plastikos chirurgÄ ir jei jis konstatuoja, jog tai kÅ«no subjaurojimas, tada teismas sprendžia ir vertina, ar tai tikrai nepataisomas subjaurojimas.

Å is randas, kuris padarytas tiriamajai, negali iÅ¡nykti. Ekspertas, perskaitęs 2017 m. spalio 9 d. medicinos dokumento iÅ¡ UAB „Grožio chirurgija“ iÅ¡raÅ¡Ä (1 t., b. l. 168), nurodė, kad hipertrofijos požymiai – kai randas yra iÅ¡kilęs ir kai iÅ¡ rando atsiranda papildomi randai, o pas tiriamÄ jÄ randas tiesus. Teismui iÅ¡kilus klausimams dėl nukentėjusiajai L. Ž. padaryto kÅ«no sužalojimo laipsnio, 2018m. spalio 15 d. nutartimi byloje paskyrė teismo medicininę kompleksinę gyvų asmenų ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar L.

Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas yra nepataisomas kÅ«no subjaurojimas ar jis yra pataisomas bei kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas padarytas nukentėjusiajai L. Ž., ekspertizę pavesdamas atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui, tyrimui pasitelkiant gydytojÄ plastikos chirurgÄ G. P., operavusį nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 32/2018(02) matyti, kad Komisija, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį bei remdamasi baudžiamÄ ja byla Nr. 1-1498-667/2018 ir L.

Ž. medicininių dokumentų duomenimis, duoda Å¡iÄ iÅ¡vadÄ : L. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas nosies srityje ir žaizda, pagal turimus duomenis vertintina kaip pjautinė, veido kairėje (kairiame skruoste). Å ie sužalojimai sietini su 2017 m. rugsėjo 27 d trauma (duomenų apie kitas galimas traumos aplinkybes ir laikÄ nepateikta). VisiÅ¡kai paÅ¡alinti rando L. Ž. kairiame skruoste neįmanoma, tačiau įmanoma kosmetinių operacijų ir procedÅ«rų pagalba jį koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato (sumažinti, susiaurinti, padaryti kiek įmanoma mažiau pastebimÄ ).

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktas reglamentuoja, kad nepataisomas kÅ«no subjaurojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kai prie tokių iÅ¡vadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ dėl kÅ«no sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo galimybės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13 ir 13.3 punktuose nurodoma, kad kÅ«no sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti rekonstrukcinės - plastinės operacijos.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punkto komentare (patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 233) nurodoma, jog „teismo medicinos gydytojai nustato, kad po sužalojimo susidarę odos randai, deformacijos, mimikos sutrikimai arba galÅ«nių judesių apribojimai savaime arba taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali ir tada sužalojimÄ Ä¯vertina kaip nepataisomÄ . KÅ«no subjaurojimo faktÄ nustato teisėsaugos institucija“.

L. Ž. konstatuotas odos randas veide, jo iÅ¡nykimo ir plastikos (chirurginio gydymo) perspektyva įvertinta aukščiau. Taigi, Å¡iuo atveju, jei teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadÄ dėl veido rando paÅ¡alinimo galimybės, nuspręs, kad Å¡is randas yra nepataisomas kÅ«no subjaurojimas ir tai nurodys ekspertams, sveikatos sutrikdymo mastas bus perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kol tai nėra padaryta, L. Ž. konstatuotas odos randas veide, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 ir 7.1 punktais (nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 108–112).

IÅ¡ „GP klinikos“ pažymos matyti, kad L. Ž. 2018 m. spalio 16 d. atlikta „kreivos linijos“ plastika ir deÅ¡iniojo skruosto lipoplastika (2 t., b. l. 143, 144). Ekspertas S. M. teisme parodė, kad jis tvirtino 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 32/2018(02) iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad nukentėjusioji L. Ž. įrodinėja, kad randai veide, tai, kas liko po sužalojimo, yra bjauru. Ekspertas įvertino sužalojimus, o dabar teisėsaugos institucijos turi nuspręsti, tai bjauru ar ne.

Jei teismas pasakys, kad randas laikytinas bjauriu, tai bus vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei randas nebjaurus, tai bus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iki teismo pasakymo, kad randas bjaurus, laikosi tos nuomonės, kad jis yra nebjaurus. Taisyklėse yra nurodyta, kad vertinant sveikatos sutrikdymÄ mastÄ , rekonstrukcinės operacijos įtakos neturi. Esmė tame, kad po sužalojimo nukentėjusiajai iÅ¡sivystė randas. Klausimas yra tame, ar randas bjauroja nukentėjusiÄ jÄ . Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , jie laukia teismo sprendimo, o tada jau gali pasakyti, tai nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 23 val., namuose, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu perrėžė L.

Ž. kairės pusės skruostÄ , padarydamas randus veido kairėje bei nosies nugarėlėje, bendro 13 cm ilgio, kurių visiÅ¡kai paÅ¡alinti neįmanoma, t. y., veidÄ nepataisomai subjaurojo. Kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažįsta įvykio aplinkybes, tik nesutinka dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip padarytÄ tyčinį sunkų kÅ«no sužalojimÄ . Kaltinamasis nurodė, kad žmona R. P. į namus atsivedė draugę L. Ž., kuri prie jo kabinėjosi, naudojo psichologinį smurtÄ , grasino, sekiojo jam iÅ¡ paskos, vijo jį iÅ¡ namų.

Virtuvėje jis atidarinėjo butelį alaus ir stumdamas nuo savęs L. Ž. perrėžė jai peiliu veidÄ . Jis jos nepuolė, viskas atsitiko dėl to, kad nukentėjusioji iÅ¡vedė jį iÅ¡ kantrybės. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina siekiu iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusioji L. Ž. ir liudytoja R. P. paneigė kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes. Jos nurodė, kad R. P., sužinojusi kad namuose neblaivus V. P., paprašė draugės L. Ž. palydėti jÄ namo.

L. Ž. žiniomis, V. P. visokiais bÅ«dais jai grasina, R. P. yra įbauginta. Namuose buvo prirÅ«kyta, ji moralizavo V. P.. Ä® V. P. telefonÄ paskambinęs tuometinis R. P. draugas grasino jam. V. P. buvo agresyvus, mosikavo kumščiais. Kilusio konflikto metu V. P. griebė peilį ir perpjovė juo L. Ž. veidÄ â€“ kairįjį skruostÄ . IÅ¡girdęs mamos riksmÄ atlėkė sÅ«nus L. ir parvertė V. P., paėmė iÅ¡ jo peilį. Nukentėjusiajai L. Ž. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti 2017 m. spalio 19 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG3059/2017(02), kurioje nurodyta, kad L. Ž. nustatyti randai veido kairėje bei nosies nugarėlėje, kurie atitinka 2017 m. spalio 2 d. teismo medicinos apžiÅ«roje bei medicininiuose dokumentuose - LSMUL Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje A-5914660 - nustatytus sužalojimus. Likę veido randai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 35). 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 32/2018(02) nurodyta, kad Komisija, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį bei remdamasi baudžiamÄ ja byla Nr. 1-1498-667/2018 ir L.

Ž. medicininių dokumentų duomenimis, duoda Å¡iÄ iÅ¡vadÄ : L. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas nosies srityje ir žaizda, pagal turimus duomenis vertintina kaip pjautinė, veido kairėje (kairiame skruoste). Å ie sužalojimai sietini su 2017 m. rugsėjo 27 d trauma (duomenų apie kitas galimas traumos aplinkybes ir laikÄ nepateikta). VisiÅ¡kai paÅ¡alinti rando L. Ž. kairiame skruoste neįmanoma, tačiau įmanoma kosmetinių operacijų ir procedÅ«rų pagalba jį koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato (sumažinti, susiaurinti, padaryti kiek įmanoma mažiau pastebimÄ ).

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12. punktas reglamentuoja, kad nepataisomas kÅ«no subjaurojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kai prie tokių iÅ¡vadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ dėl kÅ«no sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo galimybės (2 t., b. l. 108–112). Å ių aplinkybių pagrindu bei teismui posėdžio metu betarpiÅ¡kai stebint ir apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ bylos teisminio nagrinėjimo metu darytina iÅ¡vada, kad L.

Ž. kairiajame žande esantis randas, atsiradęs dėl pjautinės žaizdos, bjauroja L. Ž. veidÄ , daro jį nemalonios, nepatrauklios iÅ¡vaizdos, atstumiančiu. Teismų praktikoje nepataisomu pripažįstamas toks kÅ«no subjaurojimas, kuris neiÅ¡nyks ar nesumažės natÅ«raliai, arba kurio negalima paÅ¡alinti terapinėmis priemonėmis, jeigu sužalojimo žymes galima paÅ¡alinti tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, teismo medicinos specialisto teisme duotais paaiÅ¡kinimais, gydymo įstaigos pažyma nustatyta, kad nukentėjusiosios veidÄ bjaurojantį randÄ visiÅ¡kai paÅ¡alinti neįmanoma.

Tuo bÅ«du, teismui nustačius, jog dėl kaltinamojo peiliu suduoto smÅ«gio buvo subjaurotas nukentėjusiosios veidas, ir teismo medicinos specialistams konstatavus, jog Å¡is veido subjaurojimas yra nepataisomas (jis neiÅ¡nyks ar nesumažės natÅ«raliai, jo negalima paÅ¡alinti terapinėmis priemonėmis), V. P. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis sunkus nukentėjusiosios L. Ž. sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog aÅ¡triu mėsininko peiliu braukdamas nukentėjusiajai per veidÄ , kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , ir numatė, kad gali sužaloti kitÄ Å¾mogų ir to siekė.

Dėl bausmės BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nelaikytina, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimas kaltu ir gailėjimasis nusikaltus, nes V. P. kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. P. nusikaltimo padarymo metu buvo du kartus teistas, šiuo metu teistas 4 kartus, nusikalto ankstesniems teistumams neišnykęs (1 t., b. l. 77–84, 2 t., b. l. 11-19), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 86), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 85), nedirba (1 t., b. l. 75). Kaltinamasis V. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis, bÅ«damas teistas, teistumui iÅ¡nykus, padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ . Å is nusikaltimas yra baigtas. Yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nedirba, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, jam buvo paskelbta paieÅ¡ka. Kaltinamasis iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamų veikų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Teismas mano, kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos terminÄ nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

BÅ«tent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji L. Ž. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 1500 eurų turtinės žalos, 17500 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 193–196). Turtinę žalÄ sudaro 200 eurų iÅ¡laidos už medicinines paslaugas UAB „Grožio klinika“. Nukentėjusioji nurodė, kad ji neiÅ¡saugojo kitų kvitų, kurie patvirtintų jos iÅ¡laidas veido gydymui, kosmetikai, tačiau jos sudaro 800 eurų.

Ji turėjo iÅ¡laidų vykti į policijÄ , gydymosi įstaigas, teismÄ , kur vyko savo automobiliu. Kelionės iÅ¡laidų kvitų neiÅ¡saugojo. Kelionės iÅ¡laidas vertina 500 eurų suma. Jos neturtinę žalÄ sudaro tai, kad dėl V. P. neteisėto veikimo ji patyrė nepataisomÄ kÅ«no subjaurojimÄ , patyrė stresÄ , sumažėjo jos darbingumas, ji negali susirasti darbo. Moteriai yra svarbi iÅ¡vaizda, ypač veidas. L. Ž. jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, bijo bÅ«ti viena, sumažėjo galimybės bendrauti.

Ji jaučia emocinę depresijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji turėjo gydymosi iÅ¡laidų, kurios sudaro 200 eurų (1 t., b. l. 166). Taip pat iÅ¡ „GP klinikos“ pažymos matyti, kad jau po civilinio ieÅ¡kinio pateikimo teismui L. Ž. 2018 m. spalio 16 d. atlikta „kreivos linijos“ plastika ir deÅ¡iniojo skruosto lipoplastika, už kuriÄ ji sumokėjo 920 eurų (Å¡i suma ieÅ¡kinyje neatsispindi) (2 t., b. l. 143, 144). Akivaizdu, kad nukentėjusioji L. Ž. turėjo ir kitų gydymosi iÅ¡laidų, tačiau jas patvirtinančių kvitų neiÅ¡saugojo.

Taip pat jai padarytÄ turtinę žalÄ sudaro turėtos transporto iÅ¡laidos, kelionės į gydymosi įstaigas, policijÄ ir teismÄ , tačiau jų pagrįsti dokumentais taip pat negali. Vis tik teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji L. Ž. patyrė ne tik jos nurodytas gydymosi iÅ¡laidas, kurios pagrįstos kvitais (200 eurų ir 920 eurų, iÅ¡ viso 1120 eurų), bet ir kitas iÅ¡laidas, nors jos ir nepagrįstos kvitais. Tokiu atveju, teismo manymu, jai priteistinos turtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1500 eurų suma, kurios dalis pagrįsta teismui pateiktais dokumentais, turtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiosios L. Ž. gydymÄ kaltinamajam V. P. reiÅ¡kia 41,65 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 52, 53). Å is ieÅ¡kinys laikytinas įrodytu, pagrįstu, todėl tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis peiliu perpjovė nukentėjusiajai skruostÄ , kur dėl padarytos žaizdos liko randas. Akivaizdu, kad dėl subjaurotos iÅ¡vaizdos jauna moteris jaučia didelį nepatogumÄ , diskomfortÄ , patyrė iÅ¡gyvenimus, stresÄ , baimę, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Vis tik Å¡ioje situacijoje atsižvelgiama ir į tai, koks buvo nukentėjusiosios vaidmuo kilusiame konflikte. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. P., susitaręs su buvusia sutuoktine R.

P. ir su jos leidimu gyvena kartu jos bute. R. P., bijodama neblaivaus V. P., papraÅ¡o draugės L. Ž. kartu grįžti namo. Tačiau namuose moralizuoti ir auklėti kaltinamÄ jį V. P. imasi ne buvusi sutuoktinė, o mažai pažįstama jos draugė, tuo iÅ¡provokuodama konfliktÄ . Tai, kad konflikto metu aktyvi buvo bÅ«tent L. Ž., patvirtino ir liudytojas L. P.. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Ä®vertinus tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek sunkius nukentėjusiajai sukeltus padarinius ateities požiÅ«riu, bei teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei turtinės ir neturtinęs žalos atlyginimo, teismo manymu, 5000 eurų neturtinės žalos dydis užtikrintų kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, neprieÅ¡tarauja formuojamai Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktikai.

Nukentėjusioji L. Ž. civilinį ieÅ¡kinį buvo pareiÅ¡kusi ir PZU Lietuva draudimui, kuris nukentėjusiosios praÅ¡ymu teismo buvo pripažintas civiliniu atsakovu. Savo atsiliepime į nukentėjusiosios ieÅ¡kinį „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ nurodė, kad bendrovė gavo L. Ž. 2017-09-29 pateiktÄ praneÅ¡imÄ apie 2017-09-27 įvykį, kuriuo metu apdraustoji L. Ž. patyrė traumÄ â€“ pjautinę veido žaizdÄ . Bendrovė iÅ¡nagrinėjusi įvykio aplinkybes ir surinkusi visÄ reikalingÄ informacijÄ pripažino įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavo 434,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo 2018-06-13, todėl praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atmesti.

Bendrovė atsiliepime papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės prie civilinio ieÅ¡kinio pateikti dokumentais, susiję su draudimo sutartimi „Saugus kreditas“ yra iÅ¡duoti draudimo bendrovių UAB „SEB gyvybės draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kuri o padalinys, susijęs su ne gyvybės draudimu yra pertvarkyta į UAB „ ADB „Gjensidige“, po pertvarkymo perėmusiÄ visas UAB DK „PZU Lietuva“ teises ir pareigas, todėl su tais ieÅ¡kovės L. Ž. pateiktais dokumentais dėl draudimo sutarties „Saugus kreditas“ „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ nieko bendro neturi (1 t., b.l. 206-207).

ADB „Gjensidige“ savo atsiliepime į nukentėjusiosios L. Ž. ieÅ¡kinį nurodė, kad sutartis „Saugus kreditas“ ar sutartis pagal programÄ â€žSaugus kreditas“ ir iÅ¡ jos iÅ¡einantys reikalavimai neturi nieko bendro su ieÅ¡kinio reikalavimu, nes, kaip matyti, pagal sutartį nėra dengiami asmens turtiniai (gydymo iÅ¡laidos) ir neturtiniai nuostoliai. IÅ¡moka mokama tik draudėjui, kuris turi kredito įsipareigojimus bankui, jam netekus/ praradus darbÄ . Mokamos periodinės mėnesinės iÅ¡mokos iki tol, kol draudėjas įsidarbina, bet ne ilgiau kaip 6 mėn. IÅ¡mokų dydį nustato bankas.

Atsiliepime nurodyta, kad ADB „Gjensidige“ neturi jokios administruojamos bylos, susijusios su civiliniame ieÅ¡kinyje minimu įvykiu ir sutartimi „Saugus kreditas“, todėl ADB „Gjensidige“ mano, kad jų bendrovė į bylÄ civiliniu atsakovu įtraukta be teisinio pagrindo, todėl praÅ¡o nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti (2 t., b.l. 124-125). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji L. Ž. nei su DK „PZU Lietuva“, nei su ADB „Gjensidige“ įvykio dienai nebuvo sudarę galiojančių sutarčių, iÅ¡ kurių atsirastų teisėti reikalavimai susiję su įvykio metu atsiradusiomis pasekmėmis nukentėjusiajai L.

Ž. dėl jos sveikatos sutrikdymo, esant kito asmens, kaltinamojo V. P., tyčiniams veiksmams nukentėjusiosios atžvilgiu. Todėl bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir ADB „Gjensidige“ laikytinos netinkamomis civilinėmis atsakovėmis byloje, dėl ko nukentėjusiosios L. Ž. ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jų atžvilgiu atmestinas. Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusioji L. Ž. praÅ¡o priteisti jai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios L. Ž. patirtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimÄ procese advokatui sumokėjo 1200 eurų (500 eurų +500 eurų+200 eurų) (1 t., b. l. 165, 2 t., b. l. 145). Nukentėjusiosios jos pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbÄ atstovaujant jos interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., 23.35 val. iki 2017 m. spalio 29 d. 11.35 val. (2 paras) (1 t., b. l. 89, 103-104, 106–108), todėl Å¡is laikas įskaitytinas į bausmę. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankÅ¡luostis ir peilis, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 11), paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę 4 (ketverius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. P. atliktÄ laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., 23.35 val. iki 2017 m. spalio 29 d. 11.35 val. (2 paras). Palikti V. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Å ios baudžiamojo poveikio terminas pradedamas skaičiuoti, kai nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. P. Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu konfiskuotino turto – transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 730 Eur. Nukentėjusiosios L. Ž. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

P. nukentėjusiajai L. Ž. 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ V. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 41,65 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 65 ct) žalai atlyginti. Nukentėjusiosios L. Ž. civilinį ieÅ¡kinį DK „PZU Lietuva“, ADB „Gjensidige“ atmesti.

KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankÅ¡luostį ir peilį, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kompaktinį diskÄ , esantį byloje, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius