f8880f3a-e184-4e7b-bd46-3d907bc9bc8d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1589-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04143-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Tomui Kalinui, atsakovės atstovei Vaidai Skinulytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Z.

H. (N. Z. H.) dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja AB „Swedbank“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ dėl N. Z. H. 2018 m. lapkričio 16 d. skundo Nr. 3R-967 (2.13-1) (toliau – Skundžiamas sprendimas). PaaiÅ¡kina, kad „Swedbank“ priėmė tokius vidinius teisės aktus, kurie užtikrina, jog atidarant mirusio kliento seifÄ , bus sudarytas dokumentas, kurio pagrindu mirusio kliento įpėdiniams bus iÅ¡duotas jų nuosavybės teises į paveldėtÄ seifo turinį pagrindžiantis paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsižvelgiant į tai, kad paprastai mirusio kliento seife bÅ«na materialinės vertybės bei grynieji pinigai, mirusio kliento seifo atidarymo metu suraÅ¡omas dokumentas suteikia teisę įpėdiniams gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ bei ateityje įrodyti nuosavybės teise turimo turto kilmę, nuosavybės formÄ , atitinkamo nedalomo turto valdymo tvarkÄ , bei padeda iÅ¡vengti įpėdinių ginčų tiek tarpusavyje, tiek su AB „Swedbank“ ar valstybės institucijomis. Teigia, kad ginčo atveju AB „Swedbank“ siekė tinkamai vykdyti teisės aktus, bei užtikrinti tiek savo, tiek įpėdinių ir valstybės interesus.

Nurodo, jog sprendimÄ mirusio kliento seifo atidarymui taikyti N. Z. H. ginčijamÄ procedÅ«rÄ lėmė tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytÄ individualaus seifo nuomos sutartį yra neatsiejamai susijusios su konkrečiame seife esančiais daiktais bei vertybėmis, įskaitant grynuosius pinigus. PaaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ trečiuosius asmenis įpėdiniai į palikėjo iÅ¡sinuomotame seife rastÄ turtÄ savo nuosavybės teises gali pagrįsti tik remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsniu iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, nes paveldėjimo objektas yra konkrečiame seife esantis turtas.

Taigi pareiÅ¡kėja reikalaudama sudaryti kliento seife rasto turto apyraÅ¡Ä siekė apsaugoti tiek savo, tiek įpėdinių, tiek valstybės teisėtus interesus. Teigia, kad N. Z. H. yra „Swedbank“ klientė, todėl pareiÅ¡kėja jos kaip ir kitų klientų asmens duomenis tvarko iÅ¡ anksto apibrėžtais tikslais, kurie pateikiami pareiÅ¡kėjos patvirtintuose asmens duomenų tvarkymo principuose. Nurodo, kad N. Z. H. kreipiantis į „Swedbank“ kaip mirusio „Swedbank“ kliento – palikėjo įpėdinei ir pateikus paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ â€žSwedbank“ N. Z.

H. asmens duomenis tvarkė grįsdamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktais. Pažymi, kad N. Z. H. apie jos asmens duomenų tvarkymÄ buvo informuota pateikiant atitinkamÄ informacijÄ â€žSwedbank“ patvirtintuose asmens duomenų tvarkymo principuose.

N. Z. H. apie jos asmens duomenų tvarkymÄ taip pat buvo informuota 2018 m. kovo 14 d. „Swedbank“ interneto banko žinute, o taip pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. „Swedbank“ raÅ¡tu. Teigia, jog N. Z. H. asmens duomenų tvarkymas buvo vykdomas ne tik ginant „Swedbank“ teises ir teisėtus interesus, tačiau buvo privalomas ir dėl „Swedbank“ prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPÄ®), vykdymu – priklausomai nuo mirusio kliento seife rastų vertybių galėjo atsirasti „Swedbank“ pareiga pateikti atitinkamÄ informacijÄ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT).

Apibendrindama pareiÅ¡kėja nurodo, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konkrečiu atveju N. Z. H. asmens duomenų tvarkymas buvo grindžiamas ne vien „Swedbank“ teisėtais interesais, bet ir buvo bÅ«tinas vykdant „Swedbank“ pareigas, nustatytas PPTFPÄ®. Dėl minėtos priežasties N. Z. H asmens duomenų tvarkymas negalėtų bÅ«ti sustabdomas remiantis jos praÅ¡ymu. Atkreipia dėmesį, kad pati N. Z. H. dalyvavo atidarant seifÄ ir sudarant seife esančio turto apyraÅ¡Ä , todėl toks jos asmens duomenų tvarkymas nebÅ«tų įmanomas, be aktyvių jos veiksmų („Swedbank“ nesiėmė tvarkyti N. Z.

H. asmens duomenų siekiant atidaryti seifÄ jai nežinant ir nedalyvaujant). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Inspekcija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. kovo 27 d. raÅ¡te Nr. 1R-1895(2.13) nurodė, kad nei tarp N. Z. H. tėvo ir banko sudarytoje sutartyje, nei kitame dokumente nebuvo sutarta ar nustatyta, kokie daiktai bus saugomi seife, padėtų saugoti daiktų priėmimo aktas nebuvo pasiraÅ¡omas.

Nurodo, jog kokie daiktai buvo saugomame iÅ¡sinuomotame seife, pareiÅ¡kėjai žinoma nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinybės daryti daiktų apyraÅ¡Ä atidarant seifÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėja rinkdama duomenis apie seife esančius daiktus, tvarko asmens duomenis platesne nei bÅ«tina apimtimi ir taip pažeidžia duomenų kiekio mažinimo principÄ . Inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad apyraÅ¡o sudarymas padeda iÅ¡vengti pinigų plovimo rizikos. Pažymi, kad iÅ¡sinuomavus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos seifÄ , nei dedant daiktus į seifÄ , nei juos asmeniui pasiimant, nėra sudaromas turto apyraÅ¡as.

Atsižvelgiant į tai nėra aiÅ¡ki bÅ«tinybė sudaryti mirusio asmens iÅ¡nuomotame seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä , taip pat neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent mirusio asmens seife esančių daiktų suraÅ¡ymu, o ne į seifÄ padedamų daiktų suraÅ¡ymui siekiama iÅ¡vengti pinigų plovimo rizikos. Inspekcija kreipėsi į FNTT ir Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybÄ (toliau – LBPT) su praÅ¡ymu pateikti nuomonę, ar teikiant paslaugas pagal seifo nuomos sutartį yra privaloma bankams vykdyti PPTFPÄ® numatytas prievoles, ir ar tokių prievolių vykdymas apima banko pareigÄ sudaryti seife esančių daiktų apraÅ¡Ä , tačiau tiek FNTT, tiek LBPT atsakymuose nurodo, kad PPTFPÄ® finansų įstaigoms tiesiogiai nenumatyta pareiga sudaryti seife esančių daiktų apraÅ¡Ä .

Inspekcijos manymu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo veiksmai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintÄ asmens duomenų tvarkymo sÄ lygÄ . Pažymi, kad pačiam asmeniui nesutinkant su asmens duomenų tvarkymu jo interesais, pareiÅ¡kėja negalėjo priimti sprendimo vis tiek asmens interesais vykdyti jos asmens duomenų tvarkymÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėja skunde neįrodė, kad N. Z. H. asmens duomenų tvarkymui taikoma BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte taikoma sÄ lyga. Atsakovė remiasi aukščiau minėtais FNTT ir LBPT atsakymais, kad PPTFPÄ® nenumatyta pareiga sudaryti seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä , todėl negalėjo daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos rinkta informacija (daiktų apyraÅ¡as) bÅ«tų buvusi bÅ«tina įvykdyti PPTFPÄ® numatytas prievoles.

Teismo posėdyje Inspekcija palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos priimto Skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. N. Z. H. ir kitos įpėdinės atstovas AB „Swedbank“ pateikė Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarės 2017 m. gegužės 3 d. raÅ¡tÄ Nr. S-53, suteikiantį teisę įpėdiniams gauti iÅ¡ AB „Swedbank“ pažymÄ apie mirusio AB „Swedbank“ kliento P. Z. (toliau – Klientas) vardu „Swedbank“ esančias lėšas, draudimo sutartis, pensijos kaupimo sutartis, iÅ¡nuomotus seifus.

AB „Swedbank“ parengė 2017 m. gegužės 12 d. pažymÄ Nr. RLR-SPAMKT-1251 ir jÄ perdavė įpėdinių teisėtam atstovui. 2017 m. liepos 24 d. notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. DM-3321 (toliau – Paveldėjimo liudijimas), įpėdinėms buvo paaiÅ¡kintos AB „Swedbank“ galiojusio proceso apraÅ¡ymo „Individualių seifų nuoma“ nuostatos, reglamentuojančios mirusio kliento vardu iÅ¡nuomoto individualaus seifo atidarymo tvarkÄ .

N. Z. H. iÅ¡ AB „Swedbank“ esančios sÄ skaitos sumokėjo mokestį pagal kliento vardu sudarytÄ seifo nuomos sutartį, tačiau Kliento seifas atidarytas nebuvo. 2018 m. birželio 7 d. prieÅ¡ besibaigiant individualaus seifo nuomos sutarčiai AB „Swedbank“ gavo N. Z. H., kuri yra viena iÅ¡ įpėdinių, skundÄ , dėl AB „Swedbank“ galiojančios mirusio Kliento iÅ¡nuomoto individualaus seifo Nr. 235 (toliau – Seifas), kurį jis iÅ¡sinuomojo pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. individualaus seifo nuomos sutartį (toliau – Sutartis), atidarymo tvarkos, numatančios, kad įpėdiniams tenka visos iÅ¡laidos, susijusios su Seifo atidaryme dalyvaujančio antstolio komisiniu atlyginimu ir reikalavo leisti Seife esančius daiktus atsiimti tik vadovaujantis Paveldėjimo liudijimu. 2018 m. birželio 26 – 29 dienomis vyko AB „Swedbank“ ir N. Z.

H. susiraÅ¡inėjimas elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kais dėl AB „Swedbank“ sprendimo, jog Seifo atidarymo metu dalyvaus AB „Swedbank“ darbuotojai. N. Z. H. AB „Swedbank“ paaiÅ¡kino, kad Seifo atidarymo metu bus sudaroma komisija iÅ¡ įpėdinių ir AB „Swedbank“ darbuotojų, kuri sudarys Seifo atidarymo metu Seife rasto turinio apyraÅ¡Ä ir konstatuos, jog visas Seifo turinys atiduotas įpėdiniams. 2018 m. liepos 5 d. Seifas buvo atidarytas ir visi dalyvavę jo atidarymo metu asmenys pasirašė aktÄ Nr. 1, o įpėdinės, įskaitant N. Z.

H. patvirtino, kad joms buvo atiduotos visos seife rastos vertybės ir grynieji pinigai. 2018 m. liepos 30 d. N. Z. H. pateikė pretenzijÄ AB „Swedbank“, kurioje, vadovaujantis BDAR, buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kokiu teisiniu pagrindu AB „Swedbank“ sudaryta komisija 2018 m. liepos 5 d. susipažino su Seifo turiniu bei uždavė kitus klausimus, kurie susiję su N. Z. H. asmens duomenų tvarkymu. 2018 m. rugpjūčio 17 d. AB „Swedbank“ raÅ¡tu Nr. SR/18-19740 atsakė į klausimus, susijusius su N. Z.

H. tvarkomų asmens duomenų apimtimi bei teisiniu pagrindu, taip pat paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių „Swedbank“ taiko tokiÄ individualaus seifo atidarymo tvarkÄ , kokia buvo pritaikyta Seifo atidarymo metu. BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant įvykdyti sutartį, kurios Å¡alis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto praÅ¡ymu prieÅ¡ sudarant sutartį. To paties straipsnio c punkte nurodyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis bÅ«tina, kad bÅ«tų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, o f punkte nurodyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios Å¡alies interesų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių bÅ«tina užtikrini asmens duomenų apsaugÄ , yra už juos virÅ¡esni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Nagrinėjamu atveju aktualus ir duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Šis principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami arba toliau tvarkomi.

Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvienÄ asmenį, kurių reikia, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendintas jų tikslas. IÅ¡ byloje esančio 2019 m. kovo 27 d. AB „Swedbank“ raÅ¡to Nr. 1R-1895(2.13) (toliau – RaÅ¡tas), kuris skirtas Inspekcijai, matyti, kad pareiÅ¡kėja nurodė, jog nei Sutartyje nei kitame dokumente nėra pateikiamas pagal sutartį nuomojame seife laikomų daiktų sÄ raÅ¡as. Teigiama, kad seifas yra naudojamas nuomos pagrindais ir Bankui nėra žinomi tokiame seife laikomi konkretÅ«s daiktai.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nežinojo kokius daiktus asmuo laiko nuomojame Seife, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinybės tikrinti ir daryti daiktų apyraÅ¡Ä seifo atidarymo metu nebuvo. Tokiu bÅ«du rinkdama duomenis apie Seife esančius daiktus, tvarkė juos plačiau, nei reikia bÅ«tinam tikslui pasiekti - atidaryti SeifÄ , taigi pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad N. Z. H. asmens duomenų tvarkymas buvo vykdomas ir dėl AB„Swedbank“ prievolių, nustatytų PPTFPÄ®, siekiant iÅ¡vengti pinigų plovimo rizikos ir esant reikalui informuoti FNTT.

PPTFPÄ® (galiojusi redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 9 d.) 7 straipsnyje įtvirtinta FNTT teisė įgyvendinant pinigų plovimo ar teroristo finansavimo prevencijos priemones. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad FNTT turi teisę gauti iÅ¡ Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau Å¡iame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, iÅ¡skyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientÄ , arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius, kitÄ informacijÄ , reikalingÄ Å¡io įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti.

Aukščiau minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius (1 punktas) bei kitas šios dalies 2–7 punktuose nurodytais atvejais. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad klientu laikomas asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad finansinės paslaugos yra seifo kamerų nuoma.

PPTFPÄ® 17 straipsnyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokiÄ veiklÄ , kuri, jų nuomone, dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktÅ«ras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iÅ¡ trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtÄ informacijÄ pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo iÅ¡nagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindÄ ir tikslÄ , o tyrimo rezultatus įforminti raÅ¡tu. IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, kad Inspekcija priimdama SkundžiamÄ sprendimÄ kreipėsi į FNTT, kuri 2019 m. spalio 22 d. atsakė Inspekcijai, jog bankai nėra įpareigoti žinoti seifo turinį. Inspekcija raÅ¡tu kreipėsi ir į Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybÄ (toliau – LBPT), kuri 2019 m. spalio 21 d. atsakyme Nr. 1R-6468(2.13E) nurodė, kad bankai turi laikytis PPTFPÄ® nustatytų reikalavimų, teikdami finansines paslaugas įskaitant ir atvejus, kai teikiamos seifo kameros nuomos paslaugos, tačiau PPTFPÄ® finansų įstaigoms (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) tiesiogiai nenumato pareigos sudaryti seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nei PPTFPÄ® nei kiti teisės aktai pareiÅ¡kėjai neįtvirtina pareigos žinoti seifo turinį ir sudaryti daiktų apyraÅ¡Ä , taip pat atsižvelgiant į Inspekcijai pateiktus FNTT ir LBPT atsakymus, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja sudarydama seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä neįrodė, jog jos veiksmai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktÄ , jai nekilo pareigos sudaryti seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä , todėl negalėjo priimti sprendimo ir vykdyti asmens duomenų tvarkymÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat neįrodė, kad N. Z. H. duomenų tvarkymui yra taikoma BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta nuostata. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės sudaryti seife esančių daiktų apyraÅ¡Ä ir veikė neteisėtai. Byloje gautas trečiojo suinteresuoto asmens N. Z. H. atstovo praÅ¡ymas priteisti trečiojo suinteresuoto asmens naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kartu su praÅ¡ymu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė 2020 m. rugsėjo 18 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 57 iÅ¡ kurios matyti, kad už teisinę pagalbÄ advokato padėjėjui Rolandui Rutei N. Z.

H. turėjo sumokėti 400 Eur. Taip pat byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081455, patvirtinantis, jog N. Z. H. atsiskaitė su advokato padėjėju Rolandu Rute už suteiktas teisines paslaugas, jam sumokėjusi 400 Eur. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateiktoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje už suteiktas teisines paslaugas nedetalizavo, kokias konkrečiai teisines paslaugas apėmė atstovavimo paslaugos (t.y. procesinių dokumentų parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje ir kt.), taip pat nepateikė teismui iÅ¡klotinių, patvirtinančių teisinių paslaugų kainos ir darbo laiko sÄ naudų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymas priteisti trečiojo suinteresuoto asmens naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas laikytinas abstrakčiu ir nedetalizuotu, todėl netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė