f8876e19-c950-455d-96f7-e642f8eaf630 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Baudziamasis isakymasBaudžiamoji byla Nr. 1-246-853/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50754-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                       T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Š.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriojeR. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, baustas administracine tvarka, anksčiau teismo neteistas, 2013-11-12 prokurorės nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė :

R. M. smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2016-10-13 laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 12.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su žmona L. M., trenkė du kartus rankos kumščiu jai į kairį petį, trenkė du kartus rankos kumščiu jai į deÅ¡inį petį bei trenkė vienÄ kartÄ rankos kumščiu jai į kairės veido pusės apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajai L. M. sukėlė fizinį skausmÄ .Kaltinamasis R.

M. 2016-10-28 įtariamojo apklausos metu, nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad savo žmonai L. M. rankos kumščiu į petį trenkė tik vienÄ kartÄ , į kurį petį trenkė nepamena. 2016-10-13 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jam bÅ«nant namuose neblaiviam tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes žmona nenorėjo jo iÅ¡leisti iÅ¡ namų, o jis norėjo iÅ¡eiti. Supykęs trenkė vienÄ kartÄ rankos kumščiu jai į petį, o į kurį pataikė negali tiksliai pasakyti.

Daugiau smÅ«gių žmonai nesudavė ir po to išėjo iÅ¡ namų. 2016-10-19 taip pat kilo žodinis konfliktas tarp jo ir žmonos, bet jos nemušė, o tik žodžiais jÄ iÅ¡keikė, gal ir negražiai jÄ pavadino bei vartojo necenzÅ«rinius žodžius prieÅ¡ jÄ , žmonai tikrai negrasino, gal tik galėjo iÅ¡sprÅ«sti koks žodis, nes buvo supykęs. Labai gailisi dėl to, kad trenkė vienÄ kartÄ rankos kumščiu savo žmonai, jai sukėlė fizinį skausmÄ ir jÄ iÅ¡gÄ sdino (49-50 b. l.). 2016-10-31 papildomos apklausos metu parodė, kad dėl anksčiau pateikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ kaltu prisipažįsta.

Gali papildomai pasakyti, kad anksčiau buvo gėda prisipažinti, kad bÅ«damas neblaivus galėjo užgauti ir iÅ¡gÄ sdinti savo žmonÄ L. M.. Buvo pergėręs alkoholio ir konflikto metu buvo supykęs ant žmonos ir trenkė rankos kumščiu jai į abu pečius ir į veido sritį, bet kur tiksliai pataikė ir kiek kartų pasakyti negali. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, žmonos atsiprašė ir ji atleido (52-53 b. l.).Kaltinamojo R. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:bendra įvykio registracijos informacija ROIK 0116000590342, kurioje nurodyta, kad pranešėja pranešė, kad prieÅ¡ kelias dienas neblaivus vyras jÄ mušė, gÄ sdina vaikus, rėkauja ir grasina sumuÅ¡ti (7 b. l.);2016-10-11 tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-10-19 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), grįžęs vyras R.

M. konfliktavo su savo žmona L. M., koneveikė, vadino necenzÅ«riniais žodžiais jÄ ir jos vaikus, Å¡aukė buvo agresyvus, apvertė Å¡aldytuvÄ , taip pat gÄ sdino vaikus. R. M. supratęs, kad kviečiama policija pasiÅ¡alino. SmurtÄ patyrusi L. M. verkė, o sÅ«nus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgo iÅ¡ namų, kai prasidėjo konfliktas. L. M. teigė, kad anksčiau buvo įvykę smurto artimoje aplinkoje atvejai (13-14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios L. M. parodymai, kur ji parodė, kad 2016-10-19 apie 8.00 val. vyras R.

M. atsikėlęs išėjo iÅ¡ namų. Po kelių valandų grįžo neblaivus, pasiėmė akinius ir vėl išėjo, dar kelis kartus buvo parėjęs namo vis girtesnis ir vėl iÅ¡eidavo. Kai grįždavo namo jis bÅ«davo agresyvus, iÅ¡sakydavo savo priekaiÅ¡tus ir iÅ¡eidavo toliau gerti. Apie 15.00 val. grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, priekaiÅ¡tavo jai, o Å¡i jam pasakė, kad jis gali susikrauti daiktus ir eiti lauk. R. M. supyko, pradėjo jÄ koneveikti necenzÅ«riniais žodžiais ir liepė sukrauti jo daiktus, kuriuos yra pirkęs. PrieÅ¡ tai jis dukrai G.

M. liepė atiduoti jos telefonÄ , kurį buvo pirkęs ir padovanojęs. Dukra atsisakė telefonÄ atiduoti. Kuo toliau, tuo R. M. agresyvėjo. Koridoriuje jis ėmė stumti Å¡aldytuvÄ norėdamas jį apversti, bet neapvertė, nes ji stovėjo Å¡alia ir prilaikė Å¡aldytuvÄ . Pamačius, jog jis pradėjo namuose mėtyti daiktus, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kai iÅ¡girdo, kad kviečiama policija R. M. pabėgo. R. M. nesmurtavo, tik koneveikė, garsiai ant jos Å¡aukė, mėtė daiktus. Pastaruosius tris mėnesius jis geria kiekvienÄ dienÄ .

Paskutines kelias dienas kai jis yra neblaivus, darėsi agresyvus, grasino, kad juos visus nužudys ir pats žadėjo nusižudyti užsidėdamas kilpÄ ant kaklo, bet savo grasinimų neįvykdė. Anksčiau smurtas buvo prieÅ¡ du metus. (21-23 b. l.). 2016-10-27 papildomai apklausta parodė, kad 2016-10-13 laiku nuo 10.30 val. iki 12.00 val. namuose, tarp jos ir vyro R. M. kilo žodinis konfliktas, bÅ«damas girtas jÄ pradėjo įžeidinėti, priekaiÅ¡tavo jai. R. M. kelis kartus pakartojęs, kad ji jau gali kviesti policijÄ , trenkė po du kartus rankos kumščiais jai į kairės ir deÅ¡inės rankos pečius bei trenkė vienÄ kartÄ rankos kumščiu jai į veido sritį, į kairės pusės apatinį žandikaulį.

Daugiau smÅ«gių nesudavė. Po suduotų smÅ«gių ji buvo savo vietoje ir verkė, nes skaudėjo, sumuÅ¡imo vietose buvo mėlynės. Po smÅ«gių sudavimo vyras liko kambaryje ir toliau jai priekaiÅ¡tavo dėl nebÅ«tų dalykų. Konflikto metu nieko daugiau nebuvo, konfliktas baigėsi, kai vaikai grįžo namo. Dėl smÅ«gių sudavimo į policijÄ nesikreipė ir pas gydytojus nėjo. Nesikreipė, nes bijojo, kad gali baigtis blogiau. Vyro grasinimai tęsiasi toliau (24-25 b. l.). 2016-10-31 papildomai apklausta parodymai, kur ji papildomai parodė, kad savo vyrui atleido, jam pretenzijų nebeturi, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. (27 b. l.);2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G.

M. parodymai, kur ji parodė, kad trečiadienį, apie 14.30 val. jai grįžus iÅ¡ mokyklos namo, įėjus į namus iÅ¡girdo, kad tėvai virtuvėje konfliktuoja, tėtis R. Å¡aukia ant mamos L.. Namuose daugiau nieko nebuvo. Įėjus į virtuvę pamatė, kad tėtis girtas. Jis naudojo keiksmažodžius, mamai sakė, kad ligoninėje ji gali prigerti vaistų ir nusižudyti. Tėtis mamÄ vadino įvairiais negražiais žodžiai, kurių tiksliai nepamena. Dėl ko tėvai pykosi nežino. Tėtis kai bÅ«na girtas pastoviai konfliktuoja.

Mama tėčio neįžeidinėjo, tik ramino, kad Å¡itaip nesielgtų. Tėtis konflikto metu mamai grasino, kad paims peilį ir pirmÄ papjaus mamÄ , o po to ir vaikus, nes jam Å¡eima nereikalinga. Peilio pasiėmęs nebuvo. Tėtis taip pat minėjo, kad jeigu jį pasodins į kalėjimÄ , tai jis kai iÅ¡eis, bus blogai. Ji pati tėtį ramino, sakė, kad baigtų konfliktuoti. Tėtis jÄ pamatęs liepė duoti savo telefonÄ , tačiau ji atsakiusi, kad telefonas yra jo dovanotas ir ji telefono neduos. Jai tėtis negrasino ir prieÅ¡ jÄ jokio smurto nenaudojo, tačiau ji matė kad tėtis mamÄ stumdė.

Mama ant žemės nukritusi nebuvo. Pamena, kad tėtis norėjo nuversti Å¡aldiklį, kuris buvo koridoriuje, bet mama spėjo jį prilaikyti ir jis nenukrito. Daugiau daiktų tėtis nemėtė. Mama pamačiusi, kad tėtis elgiasi agresyviai iÅ¡kvietė policijÄ bei tėtis išėjo iÅ¡ namų ir grįžo po 20.00 val. Girtas tėtis namuose kelia triukÅ¡mÄ , tačiau prieÅ¡ jÄ nėra naudojęs jokio fizinio ar kitokio smurto. Kai namie bÅ«na tik vaikai tėtis elgiasi ramiai, bet grįžus mamai, visada pradeda konfliktuoti.

PraeitÄ pirmadienį grįžusi namo ji matė ant mamos veido ir rankos sumuÅ¡imo žymes. Mama pasakė, kad tėtis bÅ«damas girtas jÄ sumušė. Ji matė patinusį žandikaulį, buvo gumbas deÅ¡inėje pusėje ir mėlynė ant deÅ¡inės rankos peties. Mama į policijÄ ir medikus nesikreipė. Anksčiau nėra mačiusi, kad tėtis bÅ«tų naudojęs smurtÄ (32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio liudytojo E. M. parodymai, kur jis parodė, kad praeitÄ trečiadienį, tikslios dienos nepamena, po pamokų nuėjo į bibliotekÄ ir po to grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini).

Namie buvo apie 15.00 val. Namuose buvo mama L., tėtis R. ir sesuo G.. Jam grįžus tėtis gulėjo lovoje, mama su seserimi buvo virtuvėje. Matė, kad tėtis yra neblaivus, t. y. smirdėjo alkoholiu ir iš tėčio judesių suprato, kad tėtis yra girtas. Tėtis atsikėlęs nuėjo į virtuvę gamintis valgyti ir ten pradėjo konfliktuoti su mama. Girdėjo, kad tėtis keikėsi įvairiais žodžiais, keiksmažodžiais, kurių minėti nenori. Tėtis priekaištavo mamai. Tėtis konflikto metu taip pat grasino, kad išeis iš kalėjimo, juos papjaus ir jiems bus blogai.

Tėtis buvo paėmęs peilį ir sakė, kad papjaus mamÄ ir vaikai gyvens be jos. Tėtis su peiliu nieko nesužalojo, tik laikė rankoje. IÅ¡kėlęs į viršų nebuvo. Tėtis taip pat buvo paėmęs dubenėlį su karÅ¡ta sriuba ir norėjo apipilti mamÄ . Jis dubenėliu užsimojo, bet neapipylė. Konflikto metu pradėjo reikalauti telefono iÅ¡ sesers Gabijos, bet sesuo pasakė, kad neduos ir tėtis daugiau nieko nesakė. TÄ dienÄ nė vieno iÅ¡ jų nestumdė ir jokio fizinio smurto nenaudojo.

Tėtis jį pravardžiavo, tai iÅ¡girdęs išėjo iÅ¡ namų, kas vyko toliai nežino. Ä® namus mama jį parsivedė po kokios valandos. Mama sakė, kad buvo policija ir tėčio namuose nėra. Sesuo vėliau pasakojo, kad tėtis namuose nuvertė Å¡aldytuvÄ . Tėtis niekada nėra smurtavęs prieÅ¡ jį. Kai tėtis konfliktuoja jaučiasi nemaloniai, jis bÅ«na piktas ir jis jo bijo. Praeita pirmadienį tėtis mušė mamÄ , nes jis matė sumuÅ¡imo žymes, t. y. mėlynę ant mamos rankos peties.

Ant kurios rankos tiksliai nepamena. Mama pasakė, kad jÄ mušė tėtis. Daugiau sužalojimų nematė ant mamos kÅ«no. Pats konflikto nematė. Tėtis paskutinius trys mėnesius geria alkoholį beveik kasdien. Geria pas draugus, į namus jau grįžta girtas ir tada be priežasties pradeda konfliktuoti, keliÄ triukÅ¡mÄ , konfliktuoja su mama. Mama ant tėčio neÅ¡aukia ir jo nepravardžiuoja, tik pavadina girtuokliu (34 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio liudytojo E. M. parodymai, kur jis parodė, kad tėtis namuose Å¡aukia, triukÅ¡mauja.

Tai vyksta labai dažnai, beveik kasdien. Tėtis dažnai bÅ«na girtas. Jis geria ne namuose. Grįžta į namus girtas ir pradeda Å¡aukti. Tėtis dažnai pykstasi su mama, naudoja keiksmažodžius ir kitus negražius žodžius, kurių nepamena. Kai tėtis jis jaučiasi blogai, jam tai nepatinka ir tėčio bijo. Tėtis į namus grįžta arba dienÄ arba vakare. Kai jis Å¡aukia ne visada gali pailsėti. Tėtis barasi, pyksta beveik kasdien. Nėra matęs, kad jo sesę, brolį ar mamÄ tėtis muÅ¡tų.

Jis nėra mušęs ir jo. Yra girdėjęs, kad tėtis yra sakęs, kad mamÄ užmuÅ¡. Taip pat tėtis sakė, kad kai grįš iÅ¡ kalėjimo, jis atkerÅ¡ys. Tėtis labai seniai geria alkoholį, kai grįžo iÅ¡ Danijos, kur dirbo. Grįžo vasarÄ . Kai tėtis grįžo prasidėjo problemos, konfliktai. Jis nežino ar nori su tėčiu gyventi (36 b. l.);2016-10-19 alkotesterio Å¡aknelėje užfiksuota, kad L. M. nustatytas 0,00 promilių girtumas (16 b. l.).Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R.

M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes R. M. smurtavo, t. y. trenkė du kartus rankos kumščiu į kairį petį, trenkė du kartus rankos kumščiu į deÅ¡inį petį bei trenkė vienÄ kartÄ rankos kumščiu į kairės veido pusės apatinį žandikaulį nukentėjusiajai, ir sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, t. y. sutuoktinei L. M.. Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, R.

M. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – nes jis kaltę pripažino visiÅ¡kai bei jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. M. ir liudytojų G. M., E. M. ir E. M. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R.

M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: vieÅ¡ieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiÅ«lyti baigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Ä®tariamajam sutikus, 2016 m. lapkričio 3 d. apie tai buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R.

M. suprato galimybę užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama Å¡io proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi sutiko.Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Skiriant bausmę R.

M. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.R. M. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau teismo neteistas (39 b. l.), tačiau 2013-11-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (40-41 b. l.), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (42-43 b. l.), vedęs, nedirbantis (44 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje (45 b. l.).

Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės siÅ«lomÄ bausmę, minėto straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, trukmę nustatant artimÄ sankcijos maksimumui.Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R.

M. visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtÄ Â bausmę sumažinti vienu trečdaliu.Kaltinamajam R. M. iÅ¡aiÅ¡kintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (54-55 b. l.) ir 2016-10-28 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios L.

M., įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu (61-62 b. l.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R.

M. vieÅ¡uosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. palikti nepakeistÄ ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. M., įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu.IÅ¡aiÅ¡kinti R.

M., kad darbÄ nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo Å¡ios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtas valandas.

IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba areÅ¡tu. VieÅ¡ieji darbai keičiami bauda arba areÅ¡tu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia vieÅ¡uosius darbus bauda arba areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ pasiraÅ¡ytinai įteikti kaltinamajam R.

M..Informuoti kaltinamÄ jį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai iÅ¡vykęs – nuo įteikimo kam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja                                                                                Andželika Butkuvienė