f884e06f-6583-4ec4-9bef-0b5975e387df · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-862-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01389-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodo, kad pradėjo derybas su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrove (duomenys neskelbtini) dėl trečiajam asmeniui priklausiusių (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo ir 2015 m. balandžio 8 d. sudarė ketinimų protokolÄ , kuriuo, be kita ko, nustatė minimaliÄ bei preliminariÄ akcijų pardavimo kainas bei susitarimo galiojimo terminÄ (2015 m. gegužės 29 d.). Remdamiesi Akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitos, parengtos 2015 m. kovo 1 d., duomenimis, nustatė (duomenys neskelbtini) akcijų kainÄ , kuri buvo laikoma sandorio kaina. 3. (duomenys neskelbtini) valdyba inicijavo 2015 m. balandžio 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , informavo akcininkus apie jo darbotvarkę. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 15 d. gavo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ pateikti papildomÄ informacijÄ apie numatomÄ sudaryti akcijų perleidimo sandorį, o 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pateikė konkuruojantį, jo nuomone, vertingesnį pasiÅ«lymÄ dėl akcijų įsigijimo. 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) ir kitiems akcininkams papildomÄ informacijÄ apie ketinamÄ sudaryti sandorį. 2015 m. balandžio 25 d. neeilinio akcininkų susirinkimo metu nutarta suteikti papildomo laiko (duomenys neskelbtini) pateikti informacijÄ , pagrindžiančiÄ jo alternatyvų pasiÅ«lymÄ ir galimybes jį įvykdyti, atitinkamai suteikiant akcininkams laiko įvertinti abu pasiÅ«lymus.

Å io įpareigojimo iki nustatyto termino ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) neįvykdė. 4. 2015 m. balandžio 29 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Respublikos teismas 2015 m. balandžio 30 d. sÄ lyginiu sprendimu tenkino (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ . 5. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) teismui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino ir nustatė (duomenys neskelbtini) terminÄ ne vėliau kaip per 30 dienų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) kompetentingame (duomenys neskelbtini) teisme.

6. Å alys, suinteresuotos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, pateikė skundus tiek (duomenys neskelbtini) teismams. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi taip pat panaikino (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

7. Panaikinus taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl derybų atnaujinimo. 2016 m. balandžio 27 d. Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl (duomenys neskelbtini), o 2016 m. liepos 12 d. susitarimÄ dėl kainos, kuriuo nustatyta galutinė ir nekeičiama akcijų pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini). 8. (duomenys neskelbtini) teismas 2016 m. birželio 20 d. tenkino (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo.

9. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymais nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė, jog akcijų pardavimo sutarties Å¡alys negalėjo įgyvendinti pirminio susitarimo ir įsigyti akcijų už sutartÄ (duomenys neskelbtini) kainÄ , o akcijų vertė bei kaina kol buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės padidėjo (duomenys neskelbtini). Susidaręs kainų skirtumas yra UAB (duomenys neskelbtini) nuostoliai, patirti dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, todėl priteistini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalies pagrindu iÅ¡ atsakovo.

Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų ir UAB (duomenys neskelbtini) patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys – (duomenys neskelbtini), veikdamas savo rizika ir neturėdamas pakankamo pagrindo, sustabdė susitarimo vykdymÄ , o UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo įsigyti akcijų už susitarimu sutartÄ jų vertę ir įsigydama akcijas turėjo sumokėti didesnę kainÄ , nei bÅ«tų sumokėjusi, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikytos.

10. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad nepagrįstus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) pateikė ne siekiant ginti tariamai pažeistas teises, bet kitais, nesÄ Å¾iningais tikslais. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai, inter alia (be kita ko), pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o ieÅ¡kovės patirta žala atlygintina ir CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo procesinėmis ir akcininko teisėmis reiškiant ieškinį dėl teisių gynimo, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kyla atsakovo atsakomybė dėl žalos.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14. Kasacinis teismas nurodė, kad vertinant ar atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos kaip pritaikytos nepagrįstai dar iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė patirtus nuostolius sieja su tuo, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki (duomenys neskelbtini) nepavyko sudaryti planuoto akcijų įsigijimo sandorio pagal jos pirminį pasiÅ«lymÄ , o kai laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir derybos atnaujintos, akcijų kaina buvo pakilusi ir ieÅ¡kovė jas įsigijo už didesnę kainÄ nei ta, kuriÄ bÅ«tų sumokėjusi, jei sandorio sudarymas (duomenys neskelbtini) nebÅ«tų buvęs sustabdytas.

Taip pat svarbus aspektas yra tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių dalykas buvo trečiojo asmens disponavimo konkrečiu jam priklausančiu turtu apribojimas, pačiam atsakovui nereiÅ¡kiant reikalavimų dėl Å¡io turto, o tik siekiant apginti, jo vertinimu, pažeistÄ jo, kaip mažumos akcininko, teisę į informacijÄ .

15. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai ieÅ¡kovė patirtÄ Å¾alÄ sieja su laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos dar nepradėjus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, taikymu, o pati byla baigėsi teismui nepriėmus sprendimo dėl jos esmės, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, vertinant atsakovo elgesį atitikties pareigai elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai aspektu, yra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimÄ lėmusios priežastys. Nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi nustatyta aplinkybė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teisiÅ¡kai nepagrįstas, o ne atsakovo (duomenys neskelbtini) teisme reikÅ¡tų reikalavimų trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumas.

16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo elgesys reiÅ¡kiant nepagrįstais pripažintus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais. Kasacinis teismas nurodė, kad tam, jog bÅ«tų iÅ¡spręstas nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimas, turi bÅ«ti nustatytos kitos civilinės atsakomybės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygos – žala ir jos dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (duomenys neskelbtini), yra šalutinė aplinkybė nagrinėjamoje byloje, o esminė aplinkybė yra ne šių procesinių sprendimų vykdymas, tačiau atsakovo veiksmų suderinamumas su jam nustatyta rūpestingumo pareiga, todėl pagrįstai byla dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui yra nagrinėjama jo gyvenamosios vietos ir žalos atsiradimo vietos teisme.

19. Teismas akcentavo, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, teismas iÅ¡ naujo pirmoje instancijoje nagrinėdamas bylÄ , privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, juo labiau, jog ieÅ¡kovė, grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, netikslino ieÅ¡kinio reikalavimų.

20. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) teisme, įrodo ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ . Be to, teismo nuomone yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas ne tik veikė neteisėtai, kai pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstus praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau ir piktnaudžiavo akcininko teisėmis, t. y. tai, kad atsakovas buvo gavęs visÄ reikiamÄ informacijÄ akcininko sprendimams priimti, nustatė tiek (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad atsakovo veiksmai įrodo, jog jis siekė vienintelio tikslo – piktnaudžiaudamas savo, kaip akcininko teisėmis, blokuoti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sandorio sudarymÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus.

21. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prarado galimybę užbaigti sandorį ir įsigyti turtÄ už sutartÄ kainÄ , vėliau už tÄ patį turtÄ turėjo sumokėti didesnę kainÄ dėl padidėjusios turto vertės, o tai yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, kuriuos atsakovas turi atlyginti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė prarado galimybę įsigyti akcijas už (duomenys neskelbtini) ir užbaigdama sandorį su trečiuoju asmeniu patyrė (duomenys neskelbtini) nuostolius, kadangi turėjo sumokėti už nupirktÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) daugiau negu bÅ«tų sumokėjusi (duomenys neskelbtini), jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos.

22. Teismo vertinimu, grynai ekonominio pobÅ«džio žala galėtų bÅ«ti priteisiama tik jeigu yra vertinama asmens kaltės forma, o nagrinėjamoje byloje atsakovas, praÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti jo nurodytus draudimus pradėtame teisminiame procese, yra visiÅ¡kai atsakingas be kaltės už tokiais draudimais sukeltų nuostolių kompensavimÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos neatitinka RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartų ar jų dalimi esančių Tarptautinių vertinimo standartų.

24. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta ir daugiau vertintojų iÅ¡vadų, kurios nepaneigia (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitose pateiktų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovės įsigyto turto vertės pokyčio. Konstatuota, jog atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie paneigtų ne tik (duomenys neskelbtini) ataskaitas, bet ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas, kurios pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos yra pagrįstos, todėl atsakovo kritika (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitų turiniui yra nepagrįsta.

25. Teismo sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovė įrodė patirtų nuostolių faktÄ ir dydį.

26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp ieÅ¡kovės patirtos (duomenys neskelbtini) žalos ir atsakovo neteisėto kreipimosi į (duomenys neskelbtini) teismus su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 27. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 27.1. Sprendimo dalis, kurioje pateiktos teismo iÅ¡vados, yra identiÅ¡ka ieÅ¡kovės baigiamosios kalbos kopija. IÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, suraÅ¡ydamas motyvuojamÄ jÄ dalį, atliko ieÅ¡kovės procesinio dokumento teiginių kopijavimÄ , patvirtina faktas, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje paliktos gramatinės klaidos, analogiÅ¡kos baigiamojoje kalboje esančioms klaidoms. Pirmosios instancijos teismas savarankiÅ¡kai neatliko įrodymų tyrimo ir teisinio vertinimo, neįsigilino į bylos aplinkybes.

Nesant sprendime teismo motyvų, laikytina, jog yra neatskleista bylos esmė, kadangi nėra žinomi tikrieji teismo motyvai dėl bylos įrodymų ir aplinkybių. 27.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti klausimo dėl atsakovo piktnaudžiavimo akcininko teisėmis. IeÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi tik vienÄ materialinį reikalavimÄ â€“ reikalavimÄ atlyginti žalÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su atsakovo, kaip akcininko, elgesiu (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimuose.

Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, kadangi teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) akcininko teisių naudojimosi akcininkų susirinkime. 27.3. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje įregistruota ir veikianti įmonė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėto naudojimosi akcininko teisėmis akcininkų susirinkimuose, privalėjo taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos įstatymus, reglamentuojančius akcininko teises.

Pirmosios instancijos teismui to neatlikus, sprendimo iÅ¡vados dėl netinkamo teisės taikymo yra naikintinos. 27.4. (duomenys neskelbtini) teisme nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kuriame bÅ«tų konstatuotas atsakovo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumas. 27.5. IÅ¡vadas dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis paneigia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) įvykdė atsakovo (duomenys neskelbtini) teismui pateikto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl informacijos suteikimo. Atsakovo ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti, (duomenys neskelbtini) pateikus reikalautÄ informacijÄ .

Gavęs Å¡iÄ informacijÄ , atsakovas atsisakė ieÅ¡kinio ir (duomenys neskelbtini) teisme inicijuota byla Å¡iuo pagrindu buvo nutraukta. Tuo atveju, jeigu atsakovo siekis buvo piktnaudžiauti akcininko teisėmis ir siekti akcijų pirkimo – pardavimo sandorio nesudarymo, atsakovas nebÅ«tų atsisakęs ieÅ¡kinio ir toliau ėmęsis veiksmų sandorio užkardymui. 27.6. Atsakovas laikosi pozicijos, kad CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir tarptautinės teisės garantuojama žmogaus teise kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas visais atvejais yra verčiamas prisiimti neigiamas finansines pasekmes dėl ieÅ¡kinio atmetimo net tada, kai kreipimasis į teismÄ yra pamatuotas, apgalvotas ir objektyviuoju požiÅ«riu racionalus, t. y. teisėtas ir nepažeidžiantis bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir nesukelti kitam asmeniui žalos. 27.7. Trečiojo asmens akcininkai nepatvirtino sutikimo sandoriui, susirinkimas akcininkų balsų dauguma buvo atidėtas, vadinasi, iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neegzistavo aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) akcininkai bÅ«tų pritarę akcijų perleidimui ieÅ¡kovei.

Be to, nei ieškovė, nei (duomenys neskelbtini) neturėjo sutartinės pareigos sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sandorio, ieškovė galėjo atsisakyti sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį didesne kaina, bet ieškovė sandorį sudarė, todėl patirti nuostoliai nulemti pačios ieškovės sprendimų ir veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas negali būti atsakingas dėl to, kad ieškovė laisva valia nusipirko akcijas didesne kaina. 27.8.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadarė tiesioginės turtinės žalos ieÅ¡kovei, kadangi jas pritaikius ieÅ¡kovės turtas nesumažėjo ir / ar nesÄ lygojo tiesioginės žalos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės turtinė padėtis nepasikeitė sudarius (duomenys neskelbtini) sandorį (duomenys neskelbtini) didesne kaina, kadangi kainos padidėjimas yra ekvivalentiÅ¡kas įsigytų akcijų rinkos vertės padidėjimui. IeÅ¡kovė, sumokėdama didesnę akcijų kainÄ , įgijo didesnės vertės turtÄ (akcijas) ir dėl to nėra patyrusi turtinių praradimų.

Be to, netaikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis. 27.9. Akcijų perleidimu grupės viduje buvo įvykdytas aktyvų – vertybinių popierių – ir valdymo perskirstymas tarp grupės įmonių. Kitaip tariant, ginčo akcijų perleidimo sandoris nebuvo komercinis sandoris. 27.10. IÅ¡ susitarimo dėl kainos paskaičiavimo matyti, kad jame nurodytas (duomenys neskelbtini) dydžio kainos padidėjimas buvo apskaičiuotas remiantis ginčo įmonių finansiniais rezultatais ir duomenimis, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų naudotų finansinių duomenų pagrįstumÄ , įskaitant, finansinių dokumentų, kuriais buvo remiamasi apskaičiuojant kainos padidėjimÄ . 27.11.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grynai ekonominio pobÅ«džio žalos rūšį eliminuoja civilinės atsakomybės prigimtis, t. y. griežtoji atsakomybė, tačiau atsakomybės prigimtis negali Å¡alinti žalos rÅ«Å¡ies, kadangi žalos rÅ«Å¡is yra tokia, kokia yra. 27.12. Teismas neužtikrino (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitas paruoÅ¡usio vertintojo (duomenys neskelbtini) apklausos. 27.13. IeÅ¡kovė nėra pateikusi į bylÄ akcijų vertinimo ataskaitos, kuri bÅ«tų sudaryta, remiantis Turto verslo vertinimo metodika.

Taigi, byloje nėra pateiktas leistinas įrodymas, kurio pagrindu gali bÅ«ti nustatoma akcijų rinkos vertė ir kuris galėtų patvirtinti akcijų rinkos vertę ir jos pokytį. Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės taikyti RICS standartų ir jų pagrindu grįsti priimamų sprendimų. Be to, ataskaitos sudarytos neapžiÅ«rėjus turto. 27.14. IeÅ¡kovės pateiktos kitos iÅ¡vados dėl turto vertės nepagrindžia žalos fakto ir dydžio. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada buvo paruoÅ¡ta siekiant įvertinti ginčo akcijų sandorio naudingumÄ ieÅ¡kovei, kitose iÅ¡vadose taip pat neatliktas akcijų vertinimas. 27.15.

IeÅ¡kovė nebuvo proceso Å¡alimi (duomenys neskelbtini) teisme inicijuotose bylose. Be to, ieÅ¡kovė nebuvo (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių subjektu, t. y. apsaugos priemonės buvo adresuotos ir sukÅ«rė procesinius ribojimus tik trečiajam asmeniui, tačiau ne ieÅ¡kovei ar jos turtui ar turtinėms ir neturtinėms teisėms. 27.16. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti, kad atsakovo elgesys teikiant praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) Respublikos teismui yra neteisėtas procesinis elgesys, kadangi tokio pobÅ«džio klausimÄ teisę spręsti turi tik (duomenys neskelbtini) Respublikos teismas.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ , nutraukti apeliacinį procesÄ dalyje dėl bylos jurisdikcijos, atmesti praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 28.1. Aplinkybė, kad teismo sprendime remiamasi ieÅ¡kovės baigiamojoje kalboje pateiktais apibendrinimais, nėra pagrindas abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

Prielaidos, kad neva pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko įrodymų tyrimo ir teisinio vertinimo ar neįsigilino į bylos aplinkybes, neturi pagrindo. 28.2. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, ar apeliantas piktnaudžiavo akcininko teisėmis, ar ne, nebuvo. (duomenys neskelbtini) teismuose priimti procesiniai sprendimai neriboja, nedraudžia ir neužkerta kelio ieškovei įrodinėti apelianto neteisėtų veiksmų piktnaudžiaujant akcininko teisėmis fakto, ir, atitinkamai, remtis šiomis aplinkybėmis. 28.3.

Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, rėmėsi ir aplinkybe, jog apeliantas piktnaudžiavo akcininko teisėmis. 28.4. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas ne tik veikė neteisėtai, kai pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstus praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau ir piktnaudžiavo akcininko teisėmis, atitinka kasacinio teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriuose buvo konstatuoti apelianto neteisėti veiksmai. 28.5. Pirmosios instancijos teismas negali nukrypti nuo Kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečiu klausimu. 28.6.

IeÅ¡kovė žalÄ patyrė Lietuvoje, be to, tiek ieÅ¡kovės buveinės vieta yra Lietuvoje, tiek ir apelianto gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl pagrįstai byloje taikyta Lietuvos teisė. 28.7. (duomenys neskelbtini) teismo galutiniu sprendimu aiÅ¡kiai buvo konstatuota, kad apeliantas turėjo visÄ reikiamÄ informacijÄ tam, jog galėtų suformuluoti ir priimti informuotÄ sprendimÄ vykstančiame akcininkų susirinkime. 28.8. Nesutikimas su teismo sprendimu, pateikiant kitokiÄ Ä¯rodymų interpretacijÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. 28.9.

IÅ¡vada, kad apeliantas piktnaudžiaudamas teise siekė blokuoti sandorio sudarymÄ , yra pagrįsta byloje esančiais ir tinkamai iÅ¡tirtais įrodymais. 28.10. Apelianto teiginiai dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neturi pagrindo. Ä®statyme pagrįstai ir teisėtai įtvirtina civilinė atsakomybė be kaltės, kuri taikoma nustačius visas likusias civilinės atsakomybės sÄ lygas. Toks civilinės atsakomybės modelis yra pagrįstas ir visiÅ¡kai suderinamas su teisinės valstybės principu. 28.11.

Pagrįstai konstatuota, kad apeliantas prisidengė tariamu informacijos trÅ«kumu tam, jog galėtų stabdyti sandorio su ieÅ¡kove sudarymÄ . 28.12. Pagrįstai konstatuota, kad apeliantas turi prisiimti rizikÄ už žalÄ , kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. 28.13. Apelianto argumentai apie tai, kad nėra įrodytas bÅ«tinumas sudaryti sandorį ar tai, jog nesudarius sandorio, bÅ«tų patirta žala, neturi pagrindo. IeÅ¡kovė įrodė, kad turėjo valiÄ Ä¯sigyti akcijas iÅ¡ trečiojo asmens ir apeliantas tam sutrukdė, veikdamas neteisėtai ir, kol buvo trukdoma, turto vertė, taigi ir akcijų kaina padidėjo, tai nulėmė didesnes ieÅ¡kovės iÅ¡laidas. 28.14.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė žalos dydį, kurį sudaro skirtumas tarp akcijų kainų. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) suma susidarė ne susitarimo dėl kainos paskaičiavimo, tačiau dėl įmonių rezultatų. 28.15. Apeliantas nepaneigė išvados, kad kainų skirtumo metodas gali būti taikomas ir deliktinės atsakomybės atveju. 28.16. Žalos dydis yra pagrįstas vertinimo ataskaitomis, t. y. rašytiniais įrodymais, jų turinys aiškus, sudaryta galimybė duomenis analizuoti ir vertinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog neapklausus vertintojo buvo pažeistos atsakovo teisės. 28.17.

Apeliantas, kritikuodamas (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitas, nepateikia įrodymų, kurie suteiktų pagrindÄ abejoti (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitų pagrįstumu. Turto vertinimas atliktas vadovaujantis tarptautiniais RICS standartais, kurių sudėtinė dalis yra ir Tarptautiniai vertinimo standartai.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 29.1. Apeliantas neturėjo galimybės spręsti (duomenys neskelbtini) valdymo klausimų, kadangi tai iÅ¡imtinė valdybos kompetencija. Apeliantas turėjo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, gauti (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytÄ informacijÄ . 29.2. Dauguma (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo metu bÅ«tų pritarę akcijų perleidimo sandoriui. (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas neįvyko iÅ¡imtinai dėl atsakovo veiksmų, t. y. konkuruojantį pasiÅ«lymÄ dėl akcijų įsigijimo atsakovas pateikė nelaukęs jo praÅ¡ytos papildomos informacijos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) valdybos. 29.3.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas turėjo pakankamai informacijos savo, kaip akcininko, sprendimui priimti. 29.4. Atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, įvertinimas ir kvalifikavimas yra ne (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent Lietuvos Respublikos civilinės materialinės teisės klausimas. 29.5. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų vertinimų paslaugų sutartis sudarė su įmone, veikiančia (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti akcijų vertę bendrovių, įsteigtų įvairiose Europos SÄ jungos valstybėse.

Taigi, bÅ«tų neracionalu ir nesuprantama, jeigu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų užsakiusi, jog įmonė atliktų vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, (duomenys neskelbtini) abu kartus užsakė, kad (duomenys neskelbtini) atliktų DESKTOP tipo vertinimus, ne pagal Turto verslo vertinimo metodikÄ , o pagal tarptautinius vertinimo standartus. 29.6. Atsakovas siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti ir nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias Å¡ioje byloje galutinai ir neginčijamai jau nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas yra galutinai ir neginčijamai nustatytas ir nėra nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 31. Apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau ir – Konstitucinis Teismas), siekiant nustatyti, ar CPK 146 straipsnio 2 dalies neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

32. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį, praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui.

33. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai ir atsirastų bÅ«tinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡ios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinas nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog atsakovo iÅ¡keltos abejonės dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindÄ tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ .

34. Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė Å¡io asmens konstitucines teises ar laisves. Taigi, atsakovas Å¡iÄ Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę gali įgyvendinti kreipdamasis į Konstitucinį TeismÄ su individualiu skundu. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos 35. Atsakovas, be kita ko, praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, kad žodinis bylos nagrinėjimas padėtų geriau atskleisti, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei sudarytų galimybę apklausti liudytojÄ , pasiraÅ¡iusį byloje pateiktas Akcijų vertinimo pažymas.

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus į atsakovo praÅ¡ymÄ , kuriuose ieÅ¡kovė praÅ¡o jo netenkinti, o trečiasis asmuo spręsti teismo nuožiÅ«ra, argumentuojant, jog tiek liudytojo apklausa, tiek žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingi.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas Å¡iuo atveju praÅ¡ymÄ dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo grindžia bÅ«tinybe apklausti liudytojÄ .

37. Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos įstatyme.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nereiÅ¡kė. Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ nėra savalaikis, apeliaciniame skunde nebuvo pareikÅ¡tas, taip pat praÅ¡yme nurodyti argumentai dėl liudytojo apklausos yra nauji, skunde jie nebuvo nurodyti. Tai prieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį padavimo terminui keisti (pildyti) Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl liudytojo apklausa nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

39. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos netenkinamas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 40. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kopijÄ bei teisės srities mokslininko teisinę iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teismui pateikė teisės srities mokslininko teisinę iÅ¡vadÄ . Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teismui pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinio teisės akto iÅ¡traukos kartu su vertimu į lietuvių kalbÄ kopijÄ .

41. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, kad trečiojo asmens pateikti įrodymai bei atsakovo pateikti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡alys nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, jog bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylÄ nepriima.

Be to, apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai ir bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, nėra pagrindo priimti teisės srities mokslininkų iÅ¡vadų, kuriose pasisakyta dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies konstitucingumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, nustatyti.

Dėl kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumo ir atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos 43. Kasacinis teismas, plėtodamas CPK 146 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad skolininkas taip pat gali patirti nuostolių taikius laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, kuri baigta neiÅ¡nagrinėjus jos iÅ¡ esmės, todėl taip pat gali bÅ«ti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų lėmusios ieÅ¡kinio atmetimÄ ; nutartis nutraukti bylÄ , prieÅ¡ingai nei sprendimas atmesti ieÅ¡kinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 37 punktas; kt.).

Tuo atveju, kai byla neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir todėl ieÅ¡kinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali bÅ«ti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 35 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019, 42 punktas).

44. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, egzistavimo. Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo galimai neteisėto (duomenys neskelbtini) teisių naudojimosi akcininkų susirinkime, be to, iÅ¡vadas dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis paneigia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) įvykdė atsakovo (duomenys neskelbtini) teismui pateikto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl informacijos suteikimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas dėl to, kad ieÅ¡kovė laisva valia nusipirko akcijas didesne kaina. Atsakovas teigia, kad nebuvo priimtas (duomenys neskelbtini) teismo procesinis sprendimas, kuriame bÅ«tų konstatuotas atsakovo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumas.

45. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama aplinkybė, jog apskųstame sprendime atsakovo elgesys, reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teisme, negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu (duomenys neskelbtini) teisme. Be to, nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo veiksmus turėtų bÅ«ti taikomi (duomenys neskelbtini) teisės aktai.

46. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamÄ teismo sprendimÄ (nutartį) ir perduoda bylÄ Å¾emesnės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali bÅ«ti nurodoma, kaip reikia aiÅ¡kinti atitinkamÄ teisės normÄ , kokias faktines aplinkybes privalu aiÅ¡kintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir motyvai nereiÅ¡kia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip iÅ¡spręsti bylÄ , tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismÄ teisingai iÅ¡aiÅ¡kinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu bÅ«tina – dar kartÄ analizuoti bylos medžiagÄ , pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) iÅ¡lieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva.

Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

48. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarties 52 punktas) sprendė, kad yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. ieÅ¡kovė įrodė, jog yra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pateikiant praÅ¡ymus teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė asmeniui tenkančios bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu. Kasacinis teismas konstatavo, jog atsakovo elgesys reiÅ¡kiant nepagrįstais pripažintus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose vertintinas kaip pažeidžiantis bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. laikytinas neteisėtais veiksmais.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvus, konstatuoja, jog atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo, kurie yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Nustačius, jog kasacinis teismas neginčijamai pripažino, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. reiÅ¡kė nepagrįstais pripažintus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) teismuose bei tokiu bÅ«du pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, apelianto argumentai, kuriais ginčijami atsakovo neteisėti veiksmai, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga, yra atmetami.

50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimÄ lėmusias priežastis, yra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pateikiant praÅ¡ymÄ teismams dėl jų taikymo, o (duomenys neskelbtini) teisme atsakovo reikÅ¡tų reikalavimų trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) teisės aktų taikymo nagrinėjamam ginčui. Dėl žalos dydžio 51. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi į bylÄ akcijų vertinimo ataskaitos, kuri bÅ«tų sudaryta, remiantis Turto verslo vertinimo metodika, kadangi Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės taikyti RICS standartų ir jų pagrindu grįsti priimamų sprendimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu.

52. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad turto arba verslo vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. RICS yra tarptautinė nekilnojamojo turto rinkos tyrimų organizacija, vienijanti nekilnojamojo turto specialistus ir rengianti pripažintus standartus jų veiklai. RICS vertinimo standartai yra plačiai taikomi turto ir verslo vertintojų, kadangi jie yra suderinti su tarptautiniais vertinimo standartais, kurie turto vertinimÄ atliekantiems vertintojams yra taikomi visa apimtimi (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

53. Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atliktų turto vertinimo pažymų, turto rinkos vertė nustatyta ir vertinimai parengti pagal Tarptautinius vertinimo standartus, taip pat ir pagal RICS standartus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės pateiktos turto (akcijų) vertinimo pažymos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus, kurie sudaro galimybę turto vertę nustatyti pagal Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, t. y. (duomenys neskelbtini) atliktais turto vertinimais. Be to, akcentuotina, jog atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitų neatitikimo Tarptautiniams vertinimo standartams faktÄ (CPK 178 straipsnis).

54. Apeliaciniame skunde teigiama, jog laikinosios apsaugos priemonės nepadarė tiesioginės turtinės žalos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra pakitusi sudarius Akcijų pirkimo – pardavimo sandorį (duomenys neskelbtini) didesne kaina, kadangi Å¡is kainos padidėjimas yra ekvivalentiÅ¡kas įsigytų akcijų rinkos vertės padidėjimui. IeÅ¡kovė nėra patyrusi turto vertės sumažėjimo ar jo netekimo, nes jos turėtas turtas (piniginės lėšos) įgavo akcijų iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. buvo ekvivalentiÅ¡kai kompensuotas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus.

55. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sÄ lygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikÅ¡damas ieÅ¡kinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡nagrinėjimo jo naudai, ieÅ¡kovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali bÅ«ti atlyginami tik tie realÅ«s ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, 36 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 nurodyta, kad civilinės atsakomybės sÄ lygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡lieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė ketinimų protokolÄ dėl (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo. Ketinimų protokole nurodė Akcijų rinkos vertę 2015 m. kovo 1 d. – ji buvo (duomenys neskelbtini). 58. 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) inicijavo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ 2015 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 15 d. gavo akcininko (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl papildomos informacijos apie numatomÄ sudaryti akcijų perleidimo sutartį pateikimo. 2015 m. balandžio 21 d. atsakovas pateikė konkuruojantį pasiÅ«lymÄ dėl akcijų įsigijimo. 59. 2015 m. balandžio 25 d. vyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu turėjo bÅ«ti svarstomas akcijų pardavimo pagal susitarimÄ klausimas.

Susirinkimas atidėtas iki 2015 m. gegužės 5 d., akcininkams suteikiant laiko įvertinti (duomenys neskelbtini) ir atsakovo pasiÅ«lymus bei atsakovui suteikiant laiko pagrįsti savo pasiÅ«lymÄ . 60. 2015 m. balandžio 29 d. atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti draudimo atlikti veiksmus orderį (taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones). (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. balandžio 30 d. tenkino (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ ir pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini). 61. 2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir uždraudė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismas nustatė (duomenys neskelbtini) terminÄ ne vėliau kaip per 30 dienų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kompetentingame (duomenys neskelbtini) teisme. 62. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. 63. 2015 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė uždrausti vykdyti akcijų perleidimo sandorį arba apriboti jo vykdymÄ ir (arba) pareikalauti iÅ¡ bendrovės pateikti (bendrovės akcininkų pritarimui) sandorį, dėl kurio buvo susitarta ir kuris buvo užbaigtas pagal visas siÅ«lomo sandorio sÄ lygas ir atlikti tai pagal tokius įsakymus ir nurodymus, kuriuos teismas laiko tinkamais ir priimtinais. 64. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. 65. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl derybų atnaujinimo. 2016 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) užsakymu parengtos naujos akcijų rinkos vertės nustatymo ataskaitos, bendra nustatyta akcijų rinkos vertė 2015 m. spalio 31 d. sudarė (duomenys neskelbtini). 66. 2016 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimÄ dėl akcijų pardavimo.

Å alys susitarė, kad galutinė akcijų pardavimo kaina bus patvirtinta atlikus iÅ¡samius galutinius skaičiavimus ir bus Å¡alių patvirtinta joms pasiraÅ¡ius susitarimÄ dėl kainos. 67. 2016 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) atsiėmimo. 68. 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimÄ dėl kainos, kuriuo nustatyta akcijų pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini).

69. Taigi, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo pradinio 2015 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ketinimų protokolo sudarymo iki galutinio 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl kainos Akcijų vertė padidėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, negalėdama sudaryti Akcijų pirkimo – pardavimo sandorio 2015 m. balandžio mėn. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, realiai patyrė prašomus priteisti nuostolius, kurie patirti dėl byloje neginčijamai nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų.

Apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kovė, sumokėjusi didesnę kainÄ už Akcijas, įgijo didesnės vertės turtÄ , nepaneigia nustatyto fakto, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė už tÄ patį turtÄ , t. y. Akcijas, sumokėjo (duomenys neskelbtini) daugiau negu bÅ«tų galėjusi sumokėti sandorį sudarant 2015 m. balandžio mėn. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įrodė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai patirtos žalos faktÄ (CPK 178 straipsnis).

70. Taip pat atsakovas nesutinka su Akcijų kainos padidėjimu nuo 2015 m. spalio 31 d., kuomet buvo atliktas (duomenys neskelbtini) turto vertinimas, iki 2016 m. liepos 12 d., kuomet ieÅ¡kovė ir (duomenys neskelbtini) sudarė galutinį susitarimÄ dėl Akcijų kainos. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Akcijų vertės padidėjimÄ (duomenys neskelbtini) suma.

71. Civilinėje teisėje galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Å is principas reiÅ¡kia tai, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo esmė, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali bÅ«ti atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų patirta nuostolių. Žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

72. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), vis dėlto kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai patyrė praÅ¡omus priteisti nuostolius, kuriuos sudaro Akcijų kainos padidėjimas laikotarpiu, kuomet nepagrįstai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų už Akcijas sumokėjo (duomenys neskelbtini) didesnę kainÄ , t. y. ieÅ¡kovė realiai patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , sumokėdama už Akcijas (duomenys neskelbtini) daugiau nei bÅ«tų mokėjusi 2015 m. balandžio mėn., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IÅ¡ 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudaryto susitarimo dėl kainos matyti, jog Akcijų vertės padidėjimas grindžiamas parduodamų įmonių gautu pelnu laikotarpiu, kuomet buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, bei įmonių grupės nekilnojamojo turto pabrangimu.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad 2015 – 2016 m. Lietuvos rinkoje nekilnojamojo turto kainos reikÅ¡mingai augo, todėl kainų pokytis, kuris atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra pagrįstas ir atitiko rinkos tendencijÄ , t. y. padidėjo bendrovės nekilnojamojo turto vertė. Be to, pažymėtina, jog sandorio Å¡alys, įvertinę 2015 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) atliktÄ turto vertinimÄ bei bendrovių finansinės situacijos pokytį nuo minėto turto vertinimo atlikimo iki galutinio 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl kainos, susitarė dėl Akcijų kainos, jÄ laikė pagrįsta ir atitinkančia rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės realiai patirtais nuostoliais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovei priteista (duomenys neskelbtini) patirtų nuostolių suma yra pagrįsta, atitinkanti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , todėl sprendžiama, kad Å¡is nuostolių, kuriuos patyrė ieÅ¡kovė, dydis, pagrįstai priteistas iÅ¡ atsakovo (CK 6.249, 6.251 straipsniai).

74. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. teigiama, jog teismas savarankiškai nevertino įrodymų, o pritarė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai. Be to, teismas neužtikrino liudytojo apklausos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

75. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

76. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

77. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apskųsto sprendimo turiniu, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, vertino tiek (duomenys neskelbtini) atliktų akcijų vertinimo iÅ¡vadas, tiek ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas, kurios pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos yra pagrįstos.

Apskųstame teismo sprendime, vadovaujantis minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė patirtų nuostolių dydį. Akcentuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų prielaidas abejoti byloje esančių turto vertinimo pažymų bei juose esančių duomenų pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo iÅ¡vadÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ , jų pakankamumÄ , t. y. esant byloje duomenims, jog akcijų kaina per laikotarpį, kuomet buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus), padidėjo, pagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės realiai patirti nuostoliai sudaro (duomenys neskelbtini) ir juos privalo atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados sutapo su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, nepaneigia teismo savarankiškai atlikto įrodymų vertinimo fakto. Apelianto argumentas dėl liudytojo apklausos būtinumo nepaneigia aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl  byloje esančių įrodymų viseto pakankamumo ir patikimumo, o apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl neužtikrinimo liudytojo apklausos nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

78. Ä®statymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

79. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovė įrodė patirtų nuostolių faktÄ bei jų dydį, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 78 punkte, vien tik tai, kad atsakovo dėstomos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, nesuponuoja iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

80. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Dėl procesinės bylos baigties 81. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 82. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

83. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

84. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ bei (duomenys neskelbtini) už teisinės iÅ¡vados pateikimÄ .

85. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

IeÅ¡kovės teisinės pagalbos iÅ¡laidos buvo patirtos 2021 m. birželio 10 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal vieÅ¡ai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali bÅ«ti 1 981,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžius, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei už advokato teisines paslaugas priteisiama (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagrindo virÅ¡yti apskaičiuotÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio sumÄ byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprijungė prie bylos ieÅ¡kovės pateiktos teisės srities mokslininko iÅ¡vados, jos nevertino bei ja nesivadovavo, todėl ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už Å¡ios iÅ¡vados parengimÄ neatlyginamos.

86. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė JÅ«ratė Varanauskaitė