f883acf7-7ece-4f5f-b44f-438b6ceef6bd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-276-254/2013;Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.5.1.; 60.; 61.; 99.5.; 121.14., 121.18.; (S)  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Izoldos Nėnienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvirex“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-73-835/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Construction“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juvirex“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jutransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Paumilė“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo už krovinio praradimÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (II t. b. l. 96-100) ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 89 061,52 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su firma „Bilatris Limited“ 2011-12-14 pasirašė paraiÅ¡kÄ atlikti krovinio - 3 spausdinimo cilindrų pervežimÄ marÅ¡rutu PrancÅ«zija – Rusija, krovinio siuntėjas „Keller Dorion Graphics“, krovinio gavėjas įmonė „Tarkett ZAO“.

IeÅ¡kovė įsipareigojo organizuoti Å¡io krovinio pervežimÄ ir 2011-12-14 su atsakove sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo 2011-12-14 pasikrauti PrancÅ«zijoje krovinį ir 2011-12-19 pristatyti jį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku krovinio nepristačius paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė krovinio pervežimÄ patikėjo UAB „Jutransa“, o Å¡i – UAB „Paumilė“, o krovinys buvo pavogtas. Krovinio gavėjas dėl prarasto krovinio skubiai užsakė naujÄ siuntinį už 25 794 Eur, todėl užsakovė firma „Bilatris Limited“ ieÅ¡kovei pateikė 2011-12-30 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už prarastÄ krovinį 25 794 Eur sumai.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ Å¾alÄ firmai „Bilatris Limited“ atlygino, suteikdama krovinių pervežimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (IV t. b. l. 167-171) patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 84 248,32 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-12-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 527,45 Lt žyminio mokesčio, 1 853,24 Lt už vertimus ir teisines paslaugas bei 3 036,66 Lt už advokato teisines paslaugas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 228,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė krovinio gavimo fakto neginčijo, tačiau pervežimo metu krovinys buvo pagrobtas, galimai suklastojus UAB „Paumilė” spaudus, automobilio dokumentus ir kitus duomenis. Teismas nurodė, kad pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR konvencija) vežėjų atsakomybė yra sutartinė civilinė. Pagal konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama, todėl vežėjas, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, turi įrodyti, kad krovinys prarastas dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

Atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie prarasto krovinio biržos ar rinkos vertę. IeÅ¡kovės pateiktÄ â€žKeller Dorian Graphics“ 2011-12-23 proformÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ TAR110, pagal kuriÄ Ä¯monė „Tarkett ZAO“ ketino įsigyti 3 cilindrų rinkinius su graviravimo darbų atlikimu, nelaikė prekių rinkos vertės įrodymu, nes nebuvo duomenų apie jos apmokėjimÄ ir palyginimÄ su analogiÅ¡kais sandoriais. Todėl teismas vadovavosi krovinio verte, nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose ir pateiktais muitinei.

Teismas nustatė, kad iÅ¡ 2011-11-03 sÄ skaitos Nr. 003-1/2011 matyti, jog perdirbti įvežti cilindrai kainavo po 3200 Eur, bendra perdirbti įvežtų prekių suma buvo 9600 Eur. IÅ¡ krovinį lydinčio 2011-12-01 dokumento FA015074 nustatė, kad perdirbimo darbai kainavo 14 700 Eur. Teismas sprendė, kad perdirbtų prekių statistinė vertė apskaičiuojama prie įvežtų prekių vertės pridėjus perdirbimo veiklos vertę, taip pat įtraukus papildomas iÅ¡laidas, susijusias tik su kelionės dalimi, kuri eksportuojant prekes vyksta eksportuojančios valstybės narės statistinėje teritorijoje.

IÅ¡ 2011-12-15 Europos bendrijos muitinės deklaracijos 23673469 teismas nustatė, kad grÄ Å¾inamų prekių – 3 cilindrų su grafiniu atvaizdu – vertė yra 24 400 Eur. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis krovinio gavėjo įmonės „Tarkett ZAO“ 2012-04-02 praneÅ¡imu krovinio gavėjui žala dėl prarasto krovinio vežto iÅ¡ siuntėjo „Keller Dorion Graphics“ yra visiÅ¡kai atlyginta. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų tarpusavio užskaitų suderinimo aktų, pervežimų užsakymų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, bankinių mokėjimų nurodymų, CMR važtaraščių, sutarčių nustatė, kad krovinio pervežimÄ užsakiusiai firmai „Bilatris Limited“ ieÅ¡kovė žalÄ atlygino visiÅ¡kai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė (V t. b. l. 1-7) praÅ¡o sprendimÄ panaikinti 84 248,32 Lt dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principÄ , CPK 263, 265 ir 270 straipsnius, nes sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas. Esminis klausimas Å¡ioje byloje buvo vežėjo atsakomybė, todėl sprendime teismas aiÅ¡kiai nurodė pagrindus vežėjo civilinei atsakomybei atsirasti, apžvelgė Å¡iuo klausimu susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nustatė aplinkybes ir vežėjo veiksmus, kurie turi reikÅ¡mės nustatant vežėjo kaltės formÄ , tačiau to neįvertino bylos kontekste.

Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jÄ nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, nors byloje yra pateikta paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti, spręsdamas vežėjos atsakomybės klausimÄ . Sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų ar dokumentų, kurie reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje. Apeliantė sprendžia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės paaiÅ¡kinimų ir parodymų, nes neiÅ¡sprendė draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atsakomybės klausimo;Teismas sprendime nenurodė apeliantės kaltės formos.

Byloje pateikti įrodymai liudija, jog vežėja sÄ moningai nesiekė kilusių padarinių, elgėsi apdariai ir rÅ«pestingai, organizuodama krovinio pervežimÄ atsakingai rinkosi trečiuosius asmenis sutarčiai su ieÅ¡kove įvykdyti. Apie krovinio pervežimui pasirinktÄ bendrovę UAB „Jutransa“ apeliantė pasidomėjusi internetu, neigiamų atsiliepimų nerado, tačiau įsitikino, kad bendrovė laiku moka mokesčius ir privalomas įmokas. Apie UAB „Paumilė“, kuri atliko faktinį krovinio pervežimÄ , apeliantė taip pat pasidomėjo, tačiau informacijos, verčiančios abejoti jos patikimumu, taip pat nerado.

Be to, apeliantė domėjosi krovinio draudimu ir jai UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotoja patvirtino, jog UAB „Paumilė“ krovinį yra apdraudusi ir pateikė draudimo liudijimo kopijÄ . Net ir ėmusis aukščiau nurodytu atsargumo priemonių, apeliantė iÅ¡ anksto negalėjo numatyti aplinkybių, dėl kurių krovinys buvo prarastas. BÅ«tent dėl to apeliantė turi bÅ«ti atleista nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi. Nustatytu laiku kroviniui neatvykus, apeliantė iÅ¡kart bandė susiekti su UAB „Jutransa“, o to nepavykus padaryti, nedelsiant kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu įtariant krovinio vagystę.

Å io pareiÅ¡kimo pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (Nr. 52-2-008-11). Apeliantės kaltę paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad krovinio vagystei buvo iÅ¡ anksto kruopščiai ruoÅ¡iamasi – suklastoti asmenų ir įmonių dokumentai, antspaudai, transporto priemonių dokumentai;Teismas sprendime nepasisakė dėl draudimo sutarties galiojimo, nors tai turėjo esminę reikÅ¡mę nustatant už prarastÄ krovinį atsakingÄ asmenį. Teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl draudimo bendrovės atsakomybės, nors ieÅ¡kovė ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė UAB DK „PZU Lietuva“ įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu.

Draudimo bendrovė teigė, jog sutartis įsigalioja nuo pinigų už sutartį sumokėjimo momento, tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad sutartyje buvo nurodyta konkreti draudimo sutarties įsigaliojimo data – 2011-06-12. Pasiteiravus, DK patikino atsakovę, kad krovinys apdraustas. Pripažinus draudimo sutartį galiojančia, atsakomybė atlyginti žalÄ už praprastÄ krovinį tektų bÅ«tent draudimo bendrovei, o reikalavimas apeliantės atžvilgiu bÅ«tų atmestas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad atsakovė, su ieÅ¡kove sudarydama ir pasiraÅ¡ydama krovinio vežimo sutartį, sukÅ«rė prievolinius santykius. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad prievolė bÅ«tų tinkamai įvykdyta, o atsakovei atsirado pareiga prievolę tinkamai įvykdyti. Krovinį pakrovusi bendrovė važtaraščiu (CMR) patvirtino, kad krovinys buvo perduotas vežėjui, t. y. atsakovei, tačiau atsakovė perduodama krovinio vežimÄ pagal žodinį susitarimÄ kitam vežėjui ir prarasdama krovinį, pareigos, kylančios pagal krovimo vežimo sutartį neprarado, todėl visa žala atsiradusi iÅ¡ susidariusių aplinkybių tenka atsakovei.

Esant vežėjų daugetui, nepriklausomai nuo to, kad kurie nors iÅ¡ Å¡ių asmenų faktiÅ¡kai krovinio pervežėjų funkcijų nevykdė, jų atsakomybė nustatytina atsižvelgiant į konkrečių pervežimo sutarčių nuostatas ir CMR konvencijos 3 straipsnį, numatantį, jog pagal Å¡iÄ KonvencijÄ vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ir kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo patikėta gabenti turtÄ , kurį ji privalėjo įteikti gavėjui, todėl ji privalėjo bÅ«ti pareiginga, t. y. labai atsargia ir atidžia. Kasacinio teismo praktikoje vagystė laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybė tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis). Dėl to pripažintina, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , reiÅ¡kia vežėjo didelį neatsargumÄ , prilyginamÄ tyčiniams veiksmams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad draudimo sutartyje (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1362575) numatyta 200 Lt draudimo įmokÄ sumokėti 2011-12-15, tačiau draudėjas draudimo įmokos nei iki nurodytos datos, nei vėliau nesumokėjo. CK 6.966 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinta, jog Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visÄ ar pirmÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ). Jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos (premijos), tai draudimo sutartis nutrÅ«ksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita.

Trečiasis asmuo paaiÅ¡kina, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog pagal su UAB „Paumilė“ sudarytÄ Vežamų krovinių draudimo sutartį (draudimo polisas PZULT Nr. 1362575) bei vadovaujantis Taisyklių 6.1. punktu, vienkartinės krovinių draudimo sutarties galiojimo terminai nustatomi pagal draudėjo užpildytÄ praÅ¡ymÄ krovinio draudimo sutarčiai sudaryti. Tokia draudimo sutartis galioja tik draudžiamiesiems įvykiams, kurie įvyko po to, kai visa draudimo įmoka, arba susitarus su Draudiku, jos dalis pateko į Draudiko kasÄ ar sÄ skaitÄ . t. y. sudarant draudimo sutartį.

Draudikas ir Draudėjas susitarė pastarosios įsigaliojimÄ susieti su draudimo įmokos sumokėjimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl draudimo sutarties galiojimo nesiejant tai su draudimo įmokos sumokėjimu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nepagrįsti, o draudimo poliso PZULT Nr. 1362575 apsauga minėtam įvykiui negaliojo. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nėra draudžiamasis, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taip pat pažymėjo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas UAB „Paumilė“ 2011-12-21 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad nuo 2011-08-11 civilinės atsakomybės draudimas (CMR UAB „Paumilė“ automobilių parkui (10 vnt.) yra draustas draudimo bendrovėje BTA bei kad iÅ¡kilus nesusipratimui UAB „Paumilė“ patvirtino, jog minėtam automobiliui Renault Premium v. n. DJS 202, papildomas CMR draudimas nebuvo sudarytas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę, jos ribojimÄ už krovinio praradimÄ pagal Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ civiliniame procese bei procesinio dokumento (sprendimo) turinį, klausimai. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Skundžiamame teismo sprendime buvo tik konstatuota, kad atsakovė neįrodė CMR 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, tačiau jame nenurodyti argumentai, kodėl teismas atmetė atsakovės paaiÅ¡kinimus ir jos pateiktus įrodymus dėl jos atleidimo nuo atsakomybės. Kolegija pažymi, kad procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla ir Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl padarytų procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo turinį (CPK 270 str. 4 d. 2,3 p.), pažeidimo nebuvo neteisingai iÅ¡spręsta byla, be to, šį pažeidimÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė Å¡ias aplinkybes, kurios jos manymu sudaro pagrindÄ atleisti jÄ nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo taikant CMR 17 straipsnio 2 dalį. Atsakovė pagal kito asmens užsakymÄ 2011-12-01 sudarė sutartį su UAB „Jutransa“, prieÅ¡ tai gavusi įmonės registravimo pažymėjimÄ faksu (3 t., b.l. 70).

Gavus ieÅ¡kovės užsakymÄ , žodžiu susitarė su UAB „Jutransa“ dėl ieÅ¡kovės įrenginių pervežimo, jai buvo atsiųstas faksu 2011-12-14 PZU Lietuva Krovinių draudimo liudijimas Nr. 1362575, kuriuo buvo apdraustas krovinys, gabenamas marÅ¡rutu PrancÅ«zija-Lietuva UAB „Paumilė“ automobiliu Renault DJS202/Krone US699, todėl mano, kad gerai įsitikino vežėjų patikimumu, o, kad taps nusikaltėlių auka numatyti negalėjo. Sužinojus, kad krovinys nepristatytas, 2011-12-20 pareiÅ¡kimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus, kuriame nurodė jog dėl krovinio vežimo bendravo su UAB „Jutransa“, kuriÄ atstovavo R.

Å ., atsiuntęs atsakovei negaliojantį liudijimÄ dėl UAB „Paumilė“ automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo. Vėliau atsakovė iÅ¡siaiÅ¡kino, jog UAB „Paumilė“ transporto priemonė tuo metu buvo Å vedijoje, o Å¡i įmonė niekada neveža krovinių iÅ¡ PrancÅ«zijos, nebendrauja su UAB „Jutransa“, nepažįsta R. Å . ir P. B. Atsakovė tik Å¡ių paaiÅ¡kinimų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrindu prašė atleisti jÄ nuo atsakomybės.Byloje nustatyta, kad dėl krovinio pargabenimo 2011-12-14 krovinio vežimo sutartį ieÅ¡kovė sudarė tik su atsakove.

Pastaroji, kad įvykdytų Å¡iÄ sutartį, pasitelkė trečiuosius asmenis - atsakovę UAB „Jutransa“, o pastaroji dar ir UAB „Paumilė“. Pagal CMR konvencijÄ ekspeditorius turi atsakyti kaip vežėjas, nes CMR konvencijos 3 str. nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsakovė patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog krovinio galutinis vežėjas bus UAB „Paumilė“.

Todėl atsakovė, faktiÅ¡kai atlikusi ekspedicijos veiksmus, yra vežėja CMR konvencijos 3 str. prasme, todėl ji turi atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius dėl krovinio praradimo (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Apeliantė nurodo, kad krovinys buvo prarastas, nes ji negalėjo išvengti UAB „Juvirex“ apgaulės. UAB „Jutransa“ direktorius R. Š. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė 2011 m. jokios veiklos nevykdė, o jos veikla buvo krovinių ekspedijavimo, bet ne pervežimo, transporto užsakyme esantis antspaudas ne įmonės, parašas taip pat ne direktoriaus (3 t., b.l. 70), todėl jis neigė bet kokius ryšius su atsakove dėl krovinio pervežimo sutarties sudarymo.

Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad atsakovė savo prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis neįvertinusi jų patikimumo. Atsakovė sutartį dėl ieÅ¡kovės užsakymo pervežimo sudarė su UAB „Jutransa“ tik žodžiu, neturėdama patikimų duomenų, kad įmonė vykdo veiklÄ . Turėdama žinių, kad krovinio vežėja bus ir UAB „Paumilė“, gavusi transporto priemonės ir krovinio draudimo liudijimÄ , neįsitikino ar jis įsigaliojo; jai nesukėlė abejonių tai, kad tiek pervežimo sutartį su UAB „Jutransa“, tiek ir draudimo liudijimÄ dėl kitai bendrovei (UAB „Paumilė“) priklausančios transporto priemonės draudimo pasirašė tas pats asmuo R.

Š.; atsakovė nei su vienos bendrovės atstovu nebuvo susitikusi ir bendravusi tiesiogiai, nors pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad su UAB „Jutransa“ anksčiau nebuvo sudariusi sutarčių ir naudojusis jų paslaugiomis pervežant krovinius. Iš to darytina išvada, kad atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl skundžiamas teismo sprendimas šiuo aspektu negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 37 str., ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę dėl išlaidų, susijusių su vežimu, kitiems vežime dalyvavusiems asmenims.Dėl apeliacinio skundo aplinkybių, susijusių su krovinio draudimu.

Draudimo sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimÄ . Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kuriÄ draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugÄ , taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtÄ rizikÄ . CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmokÄ , nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugÄ privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumÄ ar sumas (draudimo įmokÄ (premijÄ ).

Beveik analogiÅ¡kai draudimo įmoka apibrėžiama ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Draudimo įmokos (premijos) sumokėjimas rodo dviÅ¡alį draudimo teisinį santykį. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visÄ ar pirmÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrÄ jÄ draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu.

Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties Å¡alių ginÄÄ dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju bÅ«tina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju PZU Lietuva Krovinių draudimo liudijime PZULT Nr. 1362575 (2 t., b.l.

89) nurodyta, kad draudžiama UAB „Paumilė“ transporto priemonė (duomenys neskelbtini) su kroviniu, kuris gabenamas marÅ¡rutu PrancÅ«zija-Lietuva. Draudimo liudijime buvo nurodyta į Vežamų krovinių savanoriÅ¡ko draudimo taisykles Nr. 010 (3 t., b.l. 23-33), kurių 6.1 punkte nurodyta, kad vienkartinė krovinių draudimo sutartis galioja tik draudžiamiesiems įvykiams, kurie įvyko po to, kai visa draudimo įmoka arba, susitarus su Draudiku, jos dalis pateko į Draudiko kasÄ ar sÄ skaitÄ , todėl jos įsigaliojimas atitinka CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę.

Å iuo aspektu kolegija pažymi, kad apeliantas be pagrindo Draudimo liudijime nurodytÄ draudimo laikotarpio pradžiÄ â€“ 2011-12-15 sieja su sutarties įsigaliojimu. Draudėjas 200 Lt draudimo įmokÄ turėjo sumokėti 2011-12-15, tačiau pagal bylos duomenis draudėjas nei Å¡iÄ dienÄ , nei vėliau įmokos neįmokėjo. Be to, pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo organams, UAB „Paumilė“ transporto priemonė net nedalyvavo vežime, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl draudiko atsakomybės yra nepagrįsti.

 Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Dalė Burdulienė Leonas JachimavičiusIzolda Nėnienė