2025-10-29 Nr. AB-17624-3-61-3-04676-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1207-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04676-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytė-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180454 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (15/6-3)1U-9 (toliau – ir Išsiuntimo sprendimas) vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėja nurodė, kad siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (ji yra prieglobsčio prašytoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies prasme), todėl, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą – panaikinus Sprendimą ir įpareigojus atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji nebūtų grąžinta į Lietuvą dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.

Pareiškėja mano, kad, taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užtikrinti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus, turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl išsiuntimas į kilmės valstybę gali sukelti jai itin neigiamas pasekmes.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, teikdama kartotinius prašymus suteikti prieglobstį, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti nepagrįstais, tikėtinai nepagrindė ir ketvirtojo prašymo. Be to, įstatymo leidėjas sieja pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones su neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Nors pareiškėja grindžia prašymą būtent šiuo argumentu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galbūt atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį. Pareiškėjos teiginiai iš esmės paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais paskaičiavimais. Prielaida, kad pareiškėja gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, neįvykdė šios pareigos, nes nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėja E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo Išsiuntimo sprendimo vykdymo, pareiškėjai nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Išsiuntimo sprendime Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavesta vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina, kad, nesustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymo, pareiškėja bus išsiųsta iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo.

Pareiškėja nurodo, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų neįmanomas, t. y. pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, ji nebus grąžinta į Lietuvą. Pareiškėja yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn kilmės šalyje, nes nuo 2024 m. kovo 6 d. pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų. Be to, (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo konkrečią nepataisomą žalą pareiškėjos pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kuri neišvengiamai bus padaryta, jei pareiškėja grįš į kilmės valstybę.

Pareiškėjos vertinimu, tai, kad jos skundo objektas yra Sprendimas, o ne Išsiuntimo sprendimas, kurio vykdymą prašoma stabdyti, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skundo teiginiai nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamoje byloje. Teikdama prieglobsčio prašymus, pareiškėja nėra nurodžiusi, kad ji yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn kilmės valstybėje, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymu. (Duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių savo tariamą narystę organizacijoje patvirtinančių įrodymų, pareiškėja dalyvavo organizacijos (duomenys neskelbtini) rengtuose forumuose Vilniuje kaip žiūrovė. Taigi pareiškėja atskirajame skunde nenurodė, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala bus padaryta jai, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjos argumentai, kad ji bus išsiųsta į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžinta, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėja, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pažymėtina, kad, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pareiškėja grindė prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad, jos nuomone, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji bus išsiųsta į kilmės valstybę, o, teismui priėmus jai palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas. Pareiškėjos nuomone, taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Išsiuntimo sprendimo vykdymą, būtų užtikrinamas proporcingumo principas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog Išsiuntimo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas jau buvo patikrintas teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2292-629/2021), galimybė įvykdyti šį sprendimą yra, be kita ko, susijusi su šioje byloje ginčijamo Sprendimo galiojimu. Ginčijamame Sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimai, šie klausimai buvo spręsti Išsiuntimo sprendime. Pareiškėja sieja jai galinčias kilti neigiamas pasekmes būtent su Išsiuntimo sprendimo įvykdymu (grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, ji galbūt patirtų persekiojimo veiksmus, negalėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nagrinėjant ginčą dėl Sprendimo panaikinimo ir kt.). Taigi aplinkybė, kad pareiškėja ginčija Migracijos departamento Sprendimą, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti dėl Išsiuntimo sprendimo vykdymo stabdymo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti ketvirtą paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-415/2025).

Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia, kad jai būtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ketvirtą paskesnį prašymą ji grindžia baime patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl veiklos organizacijoje (duomenys neskelbtini), taip pat dėl negalėjimo gauti medicininės pagalbos gydyti (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie išvados, kad, netaikius pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Išsiuntimo sprendimo, ji gali būti išsiųsta į kilmės valstybę; išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai gali būti neįmanoma efektyviai dalyvauti inicijuotos administracinės bylos nagrinėjime, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pripažino pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, į pareiškėjos amžių (gim. (duomenys neskelbtini) ir į pareiškėjos nurodomas su jos sveikatos būkle susijusias aplinkybes, taip pat į tai, kad, pagal byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, sustabdant Išsiuntimo sprendimo vykdymą, nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjos E. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (15/6-3)1U-9 vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 25S180454 teisėtumo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis