Legislator Case Law & Legislation
2021-06-09 Nr. AB-12398-3-61-3-01021-2020-1 AI generated

2021-06-09 Nr. AB-12398-3-61-3-01021-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-09 Nr. AB-12398-3-61-3-01021-2020-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-09 Nr. AB-12398-3-61-3-01021-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 300 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-633-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01021-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 300 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 31 d. iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: ausinės „Panasonic RPHT 161“ (vertė – 100 Eur), MP3 grotuvas „Bush“ (vertė – 150 Eur) ir MP3 įkroviklis „Tunex“ (vertė – 50 Eur). Visi šie daiktai turėjo būti grąžinti 2019 m. birželio 19 d., tačiau iki 2020 m. kovo 12 d. Vilniaus PN administracija daiktų negrąžino, dėl to pareiškėjas patyrė 300 Eur turtinę žalą. Dėl 2019 m. kovo 31 d. paimtų ir negrąžintų daiktų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 12 d. jis negalėjo klausytis mėgstamos muzikos, padedančios kęsti kančias, mokytis užsienio kalbos, nes MP3 grotuve buvo įdiegta mokomoji medžiaga. Pareiškėjas teigė dėl to patyręs dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tapo dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, prarado socialinius įgūdžius, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado fiziniai negalavimai. Visa tai lėmė pasitikėjimo savimi praradimą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 700 Eur.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN paaiškino, kad Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 62-215 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 31 d. 18 val. 25 min. kameroje turėjo elektros prietaisus ir kitus daiktus, kurių pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalį turėti negalėjo, kadangi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. NN-370 buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) atlikti nuobaudą – perkėlimą 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas.

Dinaminės priežiūros metu 2019 m. kovo 31 d. Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialistai pamatė, jog pareiškėjas per kameros lango apsauginį tinklą traukia daiktus į savo kamerą. Pareigūnai apie 18.25 val. nedelsiant atliko nuteistojo dalinę kratą, kurios metu jokių draudžiamų daiktų neaptiko. Užėję į kamerą Nr. 330, pareigūnai miegamoje vietoje rado pagalvę ir antklodę, po kuriomis buvo paslėptos ausinės „Panasonic RP HT 161“ kartu su MP3 grotuvu „Bush“, taip pat ant stalo aptiko įkroviklį „Tunex“ ir savadarbį elektros kaitintuvą.

Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuteistasis privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei to paties kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Minėti draudžiami turėti ir laikyti daiktai buvo paimti ir perduoti į budėtojų dalį saugojimui. Dėl nuteistojo padaryto pažeidimo surašyti tarnybiniai pranešimai Nr. 118-260 ir 118-260/1. Pareiškėjas atsisakė pateikti pasiaiškinimą raštu dėl aplinkybių, susijusių su draudžiamų daiktų laikymu. Atsisakymas užfiksuotas 2019 m. kovo 31 d. protokole Nr. 57-167. Pareiškėjas visiškai nepagrindė prašomos priteisti 300 Eur turtinės žalos dydžio, taip pat nepagrindė neturtinės žalos fakto. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Šiuo atveju nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo J. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. NN-370 pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą – perkėlimą 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 62-215 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 18.25 val. Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialistė (dinaminei priežiūrai) kameroje Nr. 330 nuteistojo miegamoje vietoje rado pagalvę, antklodę, po antklode paslėptas „Panasonic RP HT 161“ ausines su MP3 grotuvu „Bush“ bei ant stalo padėtą MP3 įkroviklį „Tunex“. Šie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip BVK 12 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkto reikalavimų pažeidimas.

7. Teismas nurodė, kad pažeidimo nustatymo aplinkybės užfiksuotos Lukiškių TI-K Saugumo valdymo skyriaus specialistės (dinaminei priežiūrai) 2019 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime, fotonuotraukose. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad specialistė 2019 m. kovo 31 d. apie 18 val. 25 min. su Saugumo ir valdymo skyriaus specialistu (dinaminei apžiūrai) Z. K. pamatė, kaip nuteistasis J. V., laikomas kameroje Nr. 330, per kameros lango apsauginį tinklą traukia į savo kamerą daiktus su iš popieriaus padaryta meškere. Nuėję prie kameros Nr. 330 durų, pro stebėjimo langelį pamatė nuteistąjį toliau „žvejojant per apsauginį tinklą“. Atrakinus kameros Nr. 330 duris, nuteistojo buvo pareikalauta nedelsiant išeiti iš kameros ir atsistoti veidu į sieną. Pareigūnas Z. K. nuteistajam atliko dalinę kratą, kurios metu uždraustų daiktų pas nuteistąjį nerado. Pareigūnei užėjus į kameros vidų, nuteistojo miegamoje vietoje buvo rasta pagalvė, antklodė ir po antklode paslėptos „Panasonic RP HT 161“ ausinės su MP3 grotuvu „Bush“ bei ant stalo padėtas MP3 įkroviklis „Tunex“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš nuteistojo paimti daiktai: ausinės „Panasonic RP HT 161“ su MP3 grotuvu „Bush“, MP3 įkroviklis „Tunex“ ir savadarbis elektros kaitintuva, kurie perduoti į budėtojų dalį.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti daiktai, kuriais, jo teigimu, jis negalėjo naudotis nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 12 d., buvo paimti iš jo, konstatavus bausmės režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijo jam paskirtos nuobaudos teisėtumą, tačiau teigia, kad 2019 m. kovo 31 d. iš jo paimti daiktai jam turėjo būti grąžinti 2019 m. birželio 19 d.

9. Teismas nurodė, kad pagal BVK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. BVK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: 1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki šešių mėnesių; 2) turinčių skolą už nurodytų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.

10. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad iš nuteistojo (suimtojo) paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai gali būti grąžinti tik esant raštu išreikštai nuteistojo (suimtojo) ar šiuos daiktus nuteistajam (suimtajam) perdavusių asmenų valiai.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 31 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kadangi padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl iš jo buvo paimti jo skunde nurodyti prietaisai. Pareiškėjas skunde nenurodė ir byloje duomenų nėra, kad pasibaigus nuobaudos atlikimo laikui, t. y. 2019 m. birželio 19 d., jis ar asmenys, perdavę jam šiuos prietaisus, Vilniaus PN administracijai būtų teikę prašymą grąžinti 2019 m. kovo 31 d. iš pareiškėjo paimtus daiktus: ausines „Panasonic RP HT 161“ su MP3 grotuvu „Bush“, MP3 įkroviklį „Tunex“ ir, kad Vilniaus PN administracija atsisakė tokį reikalavimą tenkinti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. kovo 31 d. pas pareiškėją kameroje rasti daiktai – ausinės „Panasonic RP HT 161“ su MP3 grotuvu „Bush“, MP3 įkroviklis „Tunex“, buvo įsigyti už jo asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus ar perduoti jam Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka kitų asmenų.

12. Teismas darė išvadą, kad tai, jog pareiškėjui po 2019 m. birželio 19 d. nebuvo grąžinti jo skunde nurodyti daiktai, lėmė paties pareiškėjo pasyvus elgesys, todėl nėra pagrindo konstatuoti, neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo). Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 12 d. negalėjo naudotis skunde nurodytais daiktais, kadangi nebuvo išreiškęs tokios valios Vilniaus PN administracijai. Taigi, visos dėl to kilusios pareiškėjui neigiamos pasekmės yra susijusios su jo paties pasyviu elgesiu. Pagrindo teigti, kad neturtinė žala atsirado dėl neteisėto Vilniaus PN pareigūnų neveikimo, nėra. Todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė nenustatęs Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

III. 14. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsireikalavo iš atsakovo duomenų (žurnalo) apie nuteistiesiems perduodamus daiktus. Teismas savo sprendimu sudarė sąlygas Vilniaus PN piktnaudžiauti savo teise, t. y. neatiduoti aparatūros ją pasisavinant savo reikmėms. Tokiu būdu iš pareiškėjo daiktai buvo paimti tam tikram laikotarpiui, dėl to, kad jis juos naudojo neleistinoje vietoje, už tai buvo nubaustas, tačiau pasibaigus nuobaudai jie turėjo būti grąžinti, bet įstaiga jų negrąžino. Pareiškėjo nuomone, teismas nesprendė klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo, neteisingai sprendė dėl neturtinės žalos. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nemotyvavo, kodėl suteikė teisę Vilniaus PN negrąžinti pareiškėjui paimtų daiktų pasibaigus nuobaudai. Taip pat buvo pažeistos ir materialiosios teisės normos, todėl teismo sprendimas naikintinas.

16. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės abstrakčiais argumentais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Būtina įrodyti, kad tam tikri trūkumai tiesiogiai turėjo įtakos besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl 300 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. V. kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų negrąžinus iš jo paimtų daiktų, kurių jis pagal BVK nuostatas neturėjo teisės turėti: ausinių „Panasonic RP HT 161“ su MP3 grotuvu „Bush“, MP3 įkroviklio „Tunex“. Pareiškėjo teigimu, minėti daiktai turėjo jam būti grąžinti pasibaigus nuobaudos atlikimo laikui, tačiau nebuvo grąžinti, dėl to kilo turtinė žala. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 12 d. negalėjo minėtais daiktais naudotis, todėl patyrė neturtinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo atžvilgiu Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus, jam neabejotinai kilo turtinė ir neturtinė žala, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidus proceso teisės normas, nepasisakyta dėl turtinės žalos, nepagrįstai nepriteista neturtinė žala.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus sprendimus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažymi, kad pagal BVK 96 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 3 dalį elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: 1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki šešių mėnesių; 2) turinčių skolą už nurodytų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. Pagal BVK 96 straipsnio 4 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.

26. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad pareiškėjas atliko nuobaudą – perkėlimą 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, kuomet 2019 m. kovo 31 d. pas pareiškėją buvo rasti elektros prietaisai, kurie buvo paimti iš jo BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Minėti daiktai grąžinti turėjo būti atitinkamai BVK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą. Nagrinėjamu atveju jokio prašymo dėl minėtų iš pareiškėjo paimtų daiktų grąžinimo Vilniaus PN pateikta nebuvo. Be to, kaip matyti iš BVK 96 straipsnio 4 dalies formuluotės – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą. Taigi, BVK nuostatos nenustato, kad daiktai turėjo būti grąžinami pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN, negrąžinę pareiškėjui nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 12 d. iš jo paimtų elektros prietaisų, atliko neteisėtus veiksmus.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas surinko pakankamą įrodymų visumą, būtiną tinkamai ir išsamiai išnagrinėti byloje kilusį ginčą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatė ir teismas, ištyręs bylos medžiagą. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė