f87e296e-48d5-40cc-bac6-a8741b90833b · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-54-795/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01551-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina BaÅ¡kienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 8 d. nutarimo, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. E. V. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 0.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, bÅ«damas neblaivus (0,89 promilės), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 8 d. nutarimu E. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) bauda. E. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 8 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. V. nesuprato, kÄ ir kaip užkliudė, kokiÄ Å¾alÄ padarė, todėl neturėjo tikslo bėgti iÅ¡ įvykio vietos, o tik pavažiavo 100 metrų iki gatvės Å¡viestuvo, kad galėtų pažiÅ«rėti, ar susilietimo metu buvo padaryta žala jo ir (ar) svetimam automobiliui. Anot apelianto, tokios aplinkybės neleidžia daryti neginčijamų iÅ¡vadų apie E. V. tyčinę kaltės formÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatyta, kad po įvykusio kontakto, t. y. susilietimo su kažkuo, E. V. bÅ«tų iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės, pamatęs padarytus sugadinimus ir tik tada tyčia pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos.

Taigi, apeliaciniame skunde konstatuojama, jog jis iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, bet prieÅ¡ingai, ketino transporto priemonę apžiÅ«rėti labiau apÅ¡viestoje vietoje ir įvertinti, ar yra padaryta žala. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar E. V. ketino susisiekti su transporto priemones savininku, palikdamas jam savo kontaktus, kad pastarasis galėtų užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , taip pat netyrė aplinkybių, ar tikrai įvykio vietoje nedegė gatvės Å¡viestuvas. Atkreiptas dėmesys, kad apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog E. V. mobilusis buvo iÅ¡sikrovęs ir jis neturėjo galimybės paskambinti policijai.

Vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog E. V. veiksmuose nebuvo nustatytas tyčios elementas, vadinasi, turėtų bÅ«ti vertinama, kad jo veikoje nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. 3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. V. nesutinka, jog vairavo neblaivus. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatytos aplinkybės, ar E. V. pasakė pareigÅ«nams, kad kÄ tik vartotojo alkoholį, todėl pareigÅ«nai, nustatinėję girtumÄ , privalėjo palaukti 15 minučių.

Teismas neiÅ¡reikalavo policijos pareigÅ«nų asmeninių įraÅ¡ymo kamerų vaizdo įraÅ¡o, kad galėtų byloje nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis E. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), rodmenys. Apylinkės teismas, vertindamas girtumo patikros laikÄ , įvertino, kad važiuojant liudytojo D. Å . nurodytu marÅ¡rutu, t. y. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) miesto ribos link prekybos centro „S.“, iki sustojimo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) g. buvo praėjęs 10–15 minučių tarpas, kuris rekomenduotinas naudojant alkotesterį.

Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, ypač atsižvelgdamas į tai, jog nuo pareigÅ«nų atvykimo iki neblaivumo nustatymo buvo praėję tik 5–6 minutės, t. y. apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad alkotesteriu užfiksuoti duomenys yra netikslÅ«s. 3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u (2019 m. rugsėjo 21 d. 0 val. 13 min. 16 s.), nustatyta, jog liudytojas V. L. (V. L.) nurodė, kad pastebėjo maÅ¡inÄ , kuri užkabino kieme transporto priemonę ir bandė pabėgti, o jis sulaikė.

Liudytojas nurodė, jog nežino, ar vairuotojas girtas. Liudytojas D. Å . parodė, kad jis vairavo ir matė E. V. geriantį alų, tačiau, anot apelianto, Å¡io liudytojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jis, net ir matydamas E. V. gurkÅ¡nojantį, negalėjo tinkamai įvertinti ir nustatyti, kiek Å¡is yra iÅ¡gėręs ir kada baigė gerti. 3.4. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo D. Å . nurodytÄ marÅ¡rutÄ ir E. V. bandymÄ pastatyti automobilį, netinkamai įvertino atstumÄ ir laikÄ .

Nustatyta tokia laiko seka: Bendrajame pagalbos centre pranešimas buvo gautas 2019 m. rugsėjo 21 d. 0.13 val.; pareigūnai išsiųsti 0 val. 16 min. 8 s., atvyko 0 val. 17 min; alkotesterio rodmenys užfiksuoti – 0 val. 21 min. 32 s. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi policijos pareigūno M. S. parodymais, kuriuose buvo nurodyta, kad pareigūnai atvyko per 5–7 min., tačiau pateiktų duomenų chronologija rodo, kad pareigūnai atvyko per 1 minutę 13 sekundžių. 3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog, vadovaujantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareigūnas klausė E. V., kada jis gėrė alkoholį.

E. V. atsakė, kad gėrė po varžybų. IÅ¡ parodymų nėra nustatyta, ar policijos pareigÅ«nas teisingai suformulavo klausimÄ ir ar buvo klausta, kada E. V. vartojo alkoholį paskutinį kartÄ . Pažymėta ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra duomenų, kad bÅ«tų buvęs nustatytas laikas, kada alkoholis vartotas paskutinį kartÄ . Anot apelianto, nuo pažeidimo užfiksavimo iki girtumo nustatymo buvo praėjusios 6 minutės. 3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra vaizdo įraÅ¡o, kuris patvirtintų, jog transporto priemonės vairuotojo neblaivumas buvo nustatytas laikantis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sÄ lygų ir norminių teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde teigiama, jog visas iÅ¡kilusias abejones pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta viena iÅ¡ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad kaltininkas prisipažino padaręs Å¡iame kodekse numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti.

Å i aplinkybė, anot apelianto, yra užfiksuota raÅ¡ytiniuose E. V. paaiÅ¡kinimuose. 3.7. Apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal tris ANK straipsnius: 423 straipsnio 3 dalis, 426 straipsnio l dalis, 417 straipsnio 8 dalis, tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas priėmė sprendimÄ tik pagal du ANK straipsnius, o dėl E. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nepasisakė, todėl toks teismo priimtas nutarimas negali bÅ«ti teisėtas ir turėtų bÅ«ti panaikintas.

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini), laikinai atliekanti Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 8 d. nutarimÄ . Atsiliepime pažymima, jog E. V. kaltė dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, asmenų paaiÅ¡kinimais, pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. 4.1.

E. V. paskirtos 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos ir galutinai skirta nuobauda neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, ribų, nekonfiskuojant transporto priemonės. Taigi atsiliepime padaryta iÅ¡vada, jog naikinti ar keisti nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimÄ , neiÅ¡nagrinėjęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualias taikytinas teisės normas. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako bÅ«tent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju E. V. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

7. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

8. E. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ , vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

9. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Å iuo atveju E. V. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo praneÅ¡ti policijai apie įvykusį eismo įvykį.

Asmens kaltė ar nekaltumas gali bÅ«ti įrodinėjami tik remiantis surinktų duomenų visuma, neiÅ¡skiriant ir nesuteikiant nė vienai duomenų rÅ«Å¡iai (nė vieniems įrodymams) prioriteto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino visus bylos medžiagoje esančius duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. V. tvirtinimas, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina visi kiti įrodymai.

10. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog E. V. apeliaciniame skunde prieÅ¡tarauja pats sau. Apeliantas iÅ¡ pradžių pažymėjo, kad nesuprato, ar kÄ užkliudė ir kokiÄ Å¾alÄ padarė, todėl neva neturėjo tikslo bėgti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tuoj po to nurodė, kad į priekį iÅ¡ eismo įvykio vietos pavažiavo, jog galėtų pasižiÅ«rėti, kokia žala yra padaryta jo ar (ir) kitai transporto priemonei. Akivaizdu, jog E. V. suprato, kad padarė eismo įvykį, todėl jam, kaip ir kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra taikomi didesni atsargumo ir atidumo standartai, t. y. dėl Å¡ios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suprasti, kad, sukėlęs eismo įvykį, negali pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o privalo apie jį praneÅ¡ti nukentėjusiajam arba policijai.

E. V. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos yra paneigta jo paties paaiÅ¡kinimu, kuriame jis nurodė, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio norėjo pažiÅ«rėti į įdaužtÄ automobilio priekį, prisipažino, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes buvo iÅ¡sigandęs ir pavargęs (b. l. 11–12). IÅ¡ dalies tai, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, patvirtina ir E. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kai jis teigė, kad, norėdamas pastatyti automobilį, kažkÄ kliudė, o kadangi buvo tamsu ir kiemas buvo neapÅ¡viestas, jis nutarė nuvažiuoti į kitÄ vietÄ pasižiÅ«rėti.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai tik įrodo, kad vos atsitrenkus jo transporto priemonei į kitÄ stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pajuto ir suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau užuot likęs eismo įvykio vietoje ir pasižiÅ«rėjęs, kokia žala padaryta, pranešęs apie tai nukentėjusiajam ir policijai, nutarė iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinti. Aplinkybė, kad E. V. eismo įvykio vietoje net nesustojo ir neiÅ¡lipo įvertinti padarytos žalos, tik parodo jo neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , teisei prieÅ¡ingų veiksmų pavojingumÄ , abejingumÄ kilusios pasekmėms ir žalai.

11. Nesvarbu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo įvykio vietos nutolo nedaug. Tikėtina, kad jis manė, jog to pakaks atsakomybei iÅ¡vengti, be to, galbÅ«t bÅ«tų nuvažiavęs ir tolesnį atstumÄ , jeigu nebÅ«tų buvęs sulaikytas įvykį mačiusio liudytojo ir nebÅ«tų buvusi iÅ¡kviesta policija. Taigi aplinkybę, kad E. V. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, patvirtino ir Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įraÅ¡o turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad liudytojas V.

L. pranešė, kad sulaikė vairuotojÄ , kuris kliudė kitÄ automobilį ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 108). TÄ savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime patvirtino ir pats liudytojas V. L. (b. l. 13). Å iems byloje esantiems duomenims neprieÅ¡tarauja ir policijos pareigÅ«nės S. S. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), PC „M.“ vidiniame kieme prie taromato, pranešėjas sulaikė automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ , kuris kliudė kitÄ stovintį automobilį ir bandė pasiÅ¡alinti (b. l. 7).

VisÄ Å¡iÄ nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę užbaigia pirmosios instancijos teisme liudytojo M. S. duoti parodymai, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog asmuo yra sulaikęs neblaivų vairuotojÄ , kuris bandė pasiÅ¡alinti. PareigÅ«nai atvyko prie parduotuvės „M.“ per 5–7 minutes. Juos pasitiko vyriÅ¡kis su Å¡unimi, kuris paaiÅ¡kino, kad sulaikė vairuotojÄ , kuris, važiuodamas prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, kliudė kitÄ transporto priemonę ir bandė pasiÅ¡alinti.

Visi aptarti duomenys sudaro neprieÅ¡taringÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ , kuri neleidžia abejoti, jog E. V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes siekė iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, kadangi tikrai žinojo, jog sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesama pagrindo netikėti liudytojo M. S. parodymais, jog, atvykę prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, nustatė, kad eismo įvykio vieta buvo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, maždaug už 200 metrų, jÄ apžiÅ«rėjo, nufotografavo abiejų automobilių sugadinimus, paėmė paaiÅ¡kinimus. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, taip pat patvirtina policijos pareigÅ«nų darytos fotonuotraukos ir eismo įvykio planas (b. l. 8, 10).

Å ie faktai parodo, jog nors E. V. po eismo įvykio nuvažiavo netolimÄ atstumÄ , tačiau eismo įvykio vietoje neliko ir neketino vykdyti pareigos praneÅ¡ti nukentėjusiajam arba policijai, o stengėsi iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, bet nesitikėjo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas bus užfiksuotas. Be to, teorijÄ apie tai, kad į priekį pavažiavo tik norėdamas įvertinti sukeltÄ Å¾alÄ (savo automobilio apgadinimų mastÄ ) labiau apÅ¡viestoje vietoje, o ne pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, E. V. iÅ¡kėlė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nurodė savo apeliaciniame skunde, iki tol Å¡ie argumentai policijos pareigÅ«nams iÅ¡dėstyti nebuvo.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai aptartÄ versijÄ Ä¯vertino tik kaip pasirinkÄ gynybos taktikÄ , kurios nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys.

13. Nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia ir E. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar E. V. neketina susisiekti su transporto priemones savininku, ar jo telefonas nėra iÅ¡sikrovęs ir todėl jis negalėjo paskambinti policijai. Tokie argumentai teismo laikytini visiÅ¡kai deklaratyviais, jų negali nei patvirtinti, nei paneigti jokie bylos medžiagoje esantys duomenys, negana to, Å¡ias teorijas E. V. iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde, o viso proceso iki tol metu apie tokiÄ galimybę net neužsiminė.

Kita vertus, vien tai, jog apeliantas pavažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, suponuoja faktÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepranešė ir neplanavo apie eismo įvykį praneÅ¡ti nukentėjusiajam automobilio, į kurį jis, vairuodamas savo transporto priemonę, atsitrenkė, savininkui. Apie E. V. teorijÄ dėl iÅ¡sikrovusio mobiliojo ryÅ¡io telefono, kas neva sutrukdė jam praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, apeliacinės instancijos teismas nemato prasmės pasisakyti plačiau, nes akivaizdu, kad tai yra paskutinis bandymas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, griebiantis bet kokių priemonių ir net nesiekiant pagrįsti savo argumentų arba kaip tik iÅ¡sakant tokiÄ pozicijÄ , kurios Å¡iame proceso etape teismas jau nebeturėtų galimybės patikrinti.

14. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. V. po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su kitu stovinčiu automobiliu pagal Kelių eismo taisykles privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. V. pasielgė priešingai – nebandė aiškintis kito automobilio savininko, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir apie eismo įvykį policijai nepranešė, t. y. E. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma.

15. E. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad E. V. versija, jog jo neblaivumas buvo patikrintas nepraėjus 15 minučių laiko tarpui, kuris rekomenduotinas pagal bendras alkotesterių naudojimo instrukcijas, po jo alaus gėrimo, dėl to alkotesterio rodmenys neatitiko jo realaus neblaivumo laipsnio, yra deklaratyvi. Å iuos apelianto argumentus apygardos teismas taip pat laiko tik gynybine pozicija.

16. Sutiktina su skundžiamo nutarimo išvada, jog pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis E. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, taip pat alkoholio kiekio matuoklio duomenys (b. l. 3, 54, 57), iš kurių matyti, jog po eismo įvykio 2019 m. rugsėjo 21 d. 0 val. 21 min. 32 s. E. V. buvo nustatytas 0,89 promilės girtumas.

IÅ¡ paties E. V. parodymų matyti, kad po varžybų, važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡gėrė nepilnas dvi skardines alaus. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. Å ., kuris taip pat parodė, kad jie važiavo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) gatvę link „S.“. E. V. paprašė jį iÅ¡leisti (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės „M.“, o įvažiavus į (duomenys neskelbtini) E. V. alaus negėrė. IÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no M.

S. parodymų matyti, kad jis klausė E. V., kada pastarasis gėrė alkoholį, šis atsakė, kad po varžybų, o apie tai, kad dar nepraėjo 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo, E. V. neužsiminė. Šios aplinkybės apeliantas nebuvo nurodęs ir savo pirminiame paaiškinime, kuriame prisipažino vartojęs alkoholio, ir jokių pretenzijų dėl atlikto neblaivumo patikrinimo neišreiškė (b. l. 11–12).

17. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) numato, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ . Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Burnoje likęs alkoholis gali iÅ¡kreipti matavimo rezultatus (b. l. 66–97).

18. Detaliai iÅ¡analizavus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , negalima sutikti su apelianto iÅ¡vada, kad nepagrįstai buvo vadovaujamasi liudytojo M. S. parodymais, jog policijos pareigÅ«nai į eismo įvykio vietÄ atvyko per maždaug 5–7 minutes. Visų pirma, bÅ«tina pažymėti, jog pirmosios instancijos, nustatydamas ir vertindamas, ar nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo nustatymo buvo praėjęs 15 minučių laiko tarpas, vadovavosi ne vien liudytojo M. S. parodymais, bet ir nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingų bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma.

Ä®vertindamas sugaiÅ¡tÄ laikÄ , važiuojant liudytojo D. Å . nurodytu marÅ¡rutu, t. y. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) miesto ribos link „S.“ iki įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g., sustojimÄ , E. V. įsėdimÄ Ä¯ automobilį, E. V. bandymÄ pastatyti automobilį, jo nuvažiavimÄ apie 150–200 m iki tos vietos, kur buvo sulaikytas liudytojo V. L., bendravimÄ su Å¡iuo liudytoju, policijos pareigÅ«nų atvykimÄ , jų pasiruoÅ¡imÄ tikrinti E. V. neblaivumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo E. V. alaus paskutinio gėrimo, kuris, pasak liudytojo D.

Š., buvo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), iki jo neblaivumo patikrinimo buvo praėjęs 10–15 minučių tarpas, kuris rekomenduotinas naudojant alkotesterį.

19. Nors pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis matyti, kad nuo iÅ¡kvietimo iki policijos pareigÅ«nų nuvykimo į eismo įvykio vietÄ praėjo ne 5–7 minutės, o 1 minutė ir 13 sekundžių (b. l. 50–51), tačiau Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia, jog nuo E. V. alkoholio vartojimo iki jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu nebuvo praėjusios 15 minučių. BÅ«tina atsižvelgti, jog nuo policijos pareigÅ«nų atvykimo į eismo įvykio vietÄ iki E. V. neblaivumo patikrinimo praėjo dar 4 minutės ir 11 sekundžių (b. l. 54, 57–58).

Pasinaudojant mobiliÄ ja programėle, nustatytina, jog atstumÄ nuo prekybos centro „S.“ iki eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobiliu galima nuvažiuoti maždaug per 5 minutes. Papildomai įvertinus liudytojo D. Å . parodymus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholio nebevartojo nuo pat įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinus aplinkybes, jog nuo eismo įvykio vietos E. V. nuvažiavo dar apie 150–200 metrų (turėjo užtrukti apie 1 minutę), iki policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo kurį laikÄ dar bendravo su jį sulaikiusiu liudytoju V.

L., galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog visos aptartos aplinkybės, taip pat ir nurodytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, patvirtina, kad nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. paskutinio alkoholio vartojimo momento iki jo neblaivumo patikrinimo buvo praėjusios 15 minučių, t. y. apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nas, tikrindamas E. V. neblaivumÄ , pažeidė tokiÄ procedÅ«rÄ reglamentuojančias taisykles. Kaip papildomÄ neesminę, patvirtinančiÄ padarytÄ iÅ¡vadÄ aplinkybę galima nurodyti ir tai, jog paties E. V. nurodytas jo suvartoto alkoholio kiekis neleidžia spręsti, kad jo neblaivumo laipsnis galėjo nevirÅ¡yti teisės aktuose nustatyto leidžiamo neblaivumo laipsnio, kuriam esant galima vairuoti transporto priemones.

20. Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad E. V. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 0.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, bÅ«damas neblaivus (0,89 promilės), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. V. veiksmai teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.

21. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė E. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bÅ«tina pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę visiÅ¡kai pripažino tik raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 11–12). Tuo tarpu tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde E. V. ginčija savo kaltę dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. neigia padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, t. y. nesutinka su jo atliktų veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu.

Pažeidėjo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimÄ yra tuomet, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs Å¡iÄ veikÄ . Toks prisipažinimas laikytinas savanoriÅ¡ku, kai jis apie tai praneÅ¡a savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nors iÅ¡ pradžių E. V. ir prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau vėlesnėse proceso stadijose viskÄ neigė ir taip stengėsi iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti.

Tuo tarpu nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti to padarinius. Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Tačiau jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju E. V. jokio gailesčio dėl savo priešingų teisei veiksmų neišreiškė, buvo tai tik formaliai nurodęs savo rašytiniame paaiškinime, tačiau jo esama pozicija dėl kaltės ginčijimo ir atliktų veiksmų neigimo neleidžia teigti, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Tad apygardos teismas visiškai sutinka su išvada, kad nagrinėjamu atveju nesama E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

22. Apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal tris ANK straipsnius: 423 straipsnio 3 dalis, 426 straipsnio l dalis, 417 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas priėmė sprendimÄ tik pagal du ANK straipsnius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog administracinio nusižengimo protokole E. V. padaryta veika taip pat buvo kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau, teismo nuomone, toks E. V. padarytos veikos kvalifikavimas yra perteklinis, kadangi Å¡ioje byloje nustačius, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta dėl eismo įvykio, kurį nulėmė bÅ«tent reikiamo saugaus atstumo nesilaikymas, darytina iÅ¡vada, kad ANK 423 straipsnio 3 dalis (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 8 dalį (kaip visumos dalį).

ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ E. V. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šį nusižengimÄ padarė, tačiau, siekiant iÅ¡vengti dvigubo nubaudimo, E. V. veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal du ANK straipsnius, o tik pagal vienÄ .

Nagrinėjamu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , jog susiklostė situacija, vadinama normų visumos ir dalies konkurencija. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusižengimo dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. E. V. administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytas kaltinimas visiÅ¡kai nepasikeitė, o jo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti tik pagal vienÄ normÄ , t. y. tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, ir bÅ«tent neperžengiant Å¡ios normos sankcijos ribų nustatyta bauda buvo paskirta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taigi nepagrįsta nuoroda į ANK 417 straipsnio 8 dalį buvo panaikinta, o E. V. veiksmai kvalifikuoti tinkamai tam, kad kvalifikacija atitiktų visas nustatytas faktines aplinkybes ir jų reikÅ¡mingÄ teisinį įvertinimÄ .

23. Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Kristina BaÅ¡kienė