f87db12b-e60f-4693-baaf-dc14244d55d5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                 Civilinė byla Nr. 2-333-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01658-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;44.5.2.15; 99.5;116.1(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 1 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovei V.

B., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovo atstovei advokatei Neringai MilaÅ¡ienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® Å akių ligoninė, tretieji asmenys A. K., E. Å ., V. U. dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 1995-06-13 Å akių ligoninėje ieÅ¡kovei buvo atlikta tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacija, kuriai vadovavo chirurgė I.

A., jai asistavo chirurgas A. K.. Už chirurginių instrumentų pateikimÄ chirurgams, bei jų inventorizacijÄ po operacijos buvo atsakinga medicinos sesuo - instrumentatorė V. U.. Po operacijos, vizitacijų metu, gydytojams I. A. ir A. K. pasiskundė, kad judėdama, ypač atsisėsdama, pilvo srityje jaučia didelius skausmus, taip pat, kad pilvo ertmėje jaučia esantį svetimkÅ«nį. Gydytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad dėl skausmų judant esÄ kalti plaučiai. Po operacijos taip pat jautė labai didelius skausmus tuÅ¡tindamasi ir Å¡lapindamasi.

Gydytoja I. A. paaiÅ¡kino, kad tai laikinas pooperacinis diskomfortas. Po operacijos praėjus 5 ar 6 dienoms buvo iÅ¡raÅ¡yta gydytis ambulatoriÅ¡kai. Tuo metu, vis dar jautė didelius skausmus, tačiau gydytoja I. A., paaiÅ¡kino, kad tokie skausmai gali tęstis apie pusmetį. Pabrėžia, jog skausmus pilvo sityje jautė nuolatos, dėl ko turėjo vengti fizinių krÅ«vių, negalėjo dirbti. Po operacijos, buvo konsultuojama įvairių specialistų. Apie 1997 m. kreipėsi į ginekologÄ (privačiÄ ginekologijos klinikÄ , kuri tuo metu veikė (duomenys neskelbtini) Kaune) dėl skausmų lytinių santykių metu.

Minėtoje klinikoje buvo atlikti kraujo ir Å¡lapimo tyrimai, echoskopinis tyrimas, tačiau jokie susirgimai nebuvo diagnozuoti. Dėl skausmų pilvo srityje 2006 ar 2007 metais, vėl kreipėsi į privačiÄ medicinos klinikÄ ((duomenys neskelbtini) , Kaune), kurioje taip pat buvo atlikta eilė tyrimų, tačiau jokie susirgimai taip pat nebuvo diagnozuoti (priėmė gydytoja M.). Buvo nukreipta detalesniems tyrimams į KMU klinikas. Gavus siuntimÄ , kreipėsi į KMU klinikas, kur ieÅ¡kovę apžiÅ«rėjo ginekologas, urologas, gastroenterologas, kreipėsi į Kauno Å ilainių poliklinikÄ , nes paÅ«mėjo pilvo skausmai.

Kauno Å ilainių poliklinikoje ieÅ¡kovę apžiÅ«rėjo neurologas, chirurgas Č., gastroenterologė M., kurie paskyrė atlikti tyrimus. ApžiÅ«ros metu, gydytoja ginekologė G., pirÅ¡tais užčiuopė kietÄ darinį. Buvo paskirta atlikti echoskopijÄ , po kurios gydytoja pareiÅ¡kė, jog tai gali bÅ«ti svetimkÅ«nis - galimai chirurginis instrumentas. Gavo siuntimÄ Ä¯ KMU klinikas, kuriose buvo atliktas pilvo rentgeno tyrimas, kurio rezultatai rodė, esant svetimkÅ«nį jos pilvo ertmėje. IÅ¡kviestas chirurgas pasiÅ«lė tuoj pat ieÅ¡kovę stacionarizuoti ir atlikti neplaninę operacijÄ , kurios atsisakė, nes jai - ieÅ¡kovei buvo netikėta rentgeno tyrimo iÅ¡vada. 2008-04-14 svetimkÅ«nio paÅ¡alinimo operacijai nuvyko į Vilniaus GMPU ligoninę, kur jÄ operavo gydytojas J.

S.. 2008-04-16 operacijos metu iÅ¡ ieÅ¡kovės pilvo ertmės buvo paÅ¡alintas svetimkÅ«nis - chirurginis įrankis Reverdeno kablys. Gydytojas paaiÅ¡kino, kad po 1995 m. atliktos operacijos buvo likusi pooperacinė iÅ¡varža, dėl ko neteisingai suaugo audinių sluoksniai. Gydytojo teigimu, pavojų gyvybei kėlė jau vien tai, kad svetimkÅ«nis pagamintas iÅ¡ chromo metalo. BÅ«tent po 1995 metų operacijos juto apsinuodijimo simptomus: ieÅ¡kovę pykino, jautė skausmÄ pilvo srityje, buvo sutrikęs virÅ¡kinimas.

Taip pat nurodo, kad 2008-04-29 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio. 2008-04-29 Kauno apygardos prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-0021-08, pagal LR BK 229 straipsnį. 2009 m. spalio 30 d. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu, ikiteisminis tyrimas, baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-0021-08 nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pažymi, kad prieÅ¡ pateikdama ieÅ¡kinį teismui, pasinaudojo LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau - PTŽSAÄ®) 17 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir 2010-06-04 pateikė pareiÅ¡kimÄ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (neturtinę žalÄ Ä¯vertino - 1 500 000,00 Lt).

Minėta komisija, 2010-09-22 priėmė sprendimÄ Nr. 56-53, kuriame buvo konstatuota, jog V. B. ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo nekokybiÅ¡kos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rÅ«pestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Taip pat buvo pažymėta, jog ligoninėje sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikę medicinos specialistai nebuvo tiek atidÅ«s, rÅ«pestingi bei apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis bÅ«tina; nesiėmė reikiamų veiksmų, kurie bÅ«tų leidę iÅ¡vengti Reverdeno kablio palikimo V.

B. pilvo ertmėje. Buvo nuspręsta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ dalies ir nustayta 10 000,00 Lt neturtinė žala, tuo pačiu įpareigojo VÅ¡Ä® Å akių ligoninę atlyginti minėtÄ neturtinę žalÄ . Nurodo, jog su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta - 10 000, 00 Lt, nesutinka, mano, jog Å¡i suma yra per maža, neatitinka patirtų dvasinių ir fizinių kančių dėl palikto chirurginio instrumento pilvo ertmėje 13 metų.

Tokiu bÅ«du, dėl atsakovės VÅ¡Ä® Å akių ligoninės gydytojų aplaidumo, t.y. dėl pilvo ertmėje palikto svetimkÅ«nio, eilę metų jautė skausmÄ , sveikatos sutrikimus, grėsmę gyvybei, dėl to jautėsi suvaržyta, nepilnavertė, tai sÄ lygojo, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ - patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti gydymo įstaiga. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 200 000 Lt.Atsakovė VÅ¡Ä® Å akių ligoninė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis), kuri konstatuojama tik esant nustatytoms visoms bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygoms. Mano, kad 2010-09-22 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) sprendime Nr. 56-53 iÅ¡dėstyta komisijos nuomonė, jog "nagrinėjamu atveju V.

B. Ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos nebuvo kokybiÅ¡kos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rÅ«pestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus", bei "<...> V. B. Ligoninėje sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikę medicinos specialistai nebuvo tiek atidÅ«s, rÅ«pestingi bei apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina; nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kurie bÅ«tų leidę iÅ¡vengti Reverdeno kablio palikimo V. B. pilvo ertmėje" yra neteisinga, nes paremta tik spėjamojo pobÅ«džio ir su iÅ¡lyga Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog "į V.

B. pilvo ertmę Reverdeno kablys galėjo patekti 1995-06-13, kai Å akių ligoninėje buvo atliekama tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacija, nes daugiau jokių chirurginių operacijų, nei prieÅ¡ tai, nei po to (iÅ¡skyrus 2008-04-16 Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje atliekant svetimkÅ«nio paÅ¡alinimÄ ), V. B. neturėjo". Nurodyta specialisto iÅ¡vada padaryta ikiteisminio tyrimo metu, kuris 2009-10-30 buvo nutrauktas dėl senaties termino, patikėjus ieÅ¡kovės teiginiu, jog ji po 1995 metų tulžies paÅ¡alinimo operacijos daugiau jokių chirurginių intervencijų neturėjusi.

Vienok, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį ieÅ¡kovės teiginį, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Pažymi, jog ieÅ¡kovė, kuri 1995-06-23 iÅ¡raÅ¡ant jÄ iÅ¡ ligoninės, skundėsi skausmais pilvo srityje, be jokių motyvų atsisakė vykti į reabilitacijÄ . Å i aplinkybė patvirtina, jog tuo metu ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė buvusi normali. Taip pat nepagrįsta ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog dėl nuolat juntamų skausmų pilvo srityje, ieÅ¡kovė negalėjusi dirbti.

Nurodo, kad pagal pateiktÄ VSDFV pažymÄ apie V. B. draudimÄ , matyti, jog ir iki operacijos ji nedirbo. Nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl atsakovės darbuotojų aplaidumo.Trečiasis asmuo A. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad Šakių ligoninėje vyrauja praktika, kad ligoniai, kurie buvo operuoti jų ligoninėje ir jausdami kokius nors diskomforto reiÅ¡kinius artimajame pooperaciniame laikotarpyje, o taip pat ir vėliau, kreipiasi į juos gydžiusį, operavusį gydytojÄ dėl nusiskundimų, galimai susijusių su atlikta operacija.

Ligoninėje nerasta jokios medicininės dokumentacijos apie tai, kad V. B. po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ Å akių ligoninės 1995m. po jai atliktos tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacijos, bÅ«tų kreipusis į Å akių ligoninę dėl pilvo skausmų arba kitų nusiskundimų. Nurodo, kad kyla abejonės dėl visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovę, kaip ji pati teigia, varginusių didžiulių skausmų tikimybės bei dėl to, kad Å¡is svetimkÅ«nis nesužalojo, nepažeidė jokių pilvo organų.

Labiau tikėtina, kad paliktas tokio dydžio svetimkÅ«nis pacientės pilve artimajame pooperaciniame laikotarpyje (iki 3 mėn. po operacijos) bÅ«tų sukėlęs skausmo priepuolius arba žarnyno nepraeinamumo klinikÄ , kurių priežastis nedelsiant bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta bet kurioje ligoninėje.Trečiasis asmuo V. U. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacijos, 1995 metais atliktos ieÅ¡kovei V. B., kurioje dalyvavo kaip med. sesuo - operacinės instrumentatorė, operacijos metu atliko veiksmus, kurie įprasti medicinos sesers operacinės instrumentatorės pareigoms bei vykdė visus operatoriaus nurodymus ir paliepimus.Trečiais asmuo E. Å . praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad operacijos, kurioje dalyvavo kaip asistentas operuojant ligonę V. B. 1995 metais neprisimena, kiek laiko dalyvavo minėtoje operacijoje taip pat negali prisiminti, todėl negali atsakyti, kuris iÅ¡ asistentų - jis ar gydytojas A. K. liko padėti užbaigti operacijÄ operatoriui, užsiuvant priekinę pilvo sienÄ . Mano, kad tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacijos metu V. B. pilvo ertmėje negalėjo bÅ«ti paliktas chirurginis instrumentas - Reverdeno kablys, nes prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi priversta nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos pas gydytojus, o ne laukusi daugiau nei 11 metų.

IeÅ¡kovės teiginys, jog 1997 metais, kuomet ji kreipėsi į privačiÄ ginekologijos klinikÄ , kurioje buvo atlikti tyrimai, tame tarpe ir echoskopinis tyrimas, keliantis pagrįstų abejonių, nes bÅ«tent tokio tyrimo metu neįmanoma nepamatyti Reverdeno kablio.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės V. B. pilvo ertmėje, 2008-04-16 jai atliekant chirurginę operacijÄ , buvo rastas metalinis svetimkÅ«nis - Reverdeno kablys, kuris chirurginėje praktikoje naudojamas operacijos (laparatomijos) metu žarnų kilpoms prilaikyti, jas nuspausti ar pastumti į Å¡onÄ nuo operuojamo objekto.

IeÅ¡kovės teigimu, į pilvo ertmę Reverdeno kablys pateko 1995 m. birželio 13 d., kai Å akių ligoninėje buvo atliekama tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacija, nes daugiau jokių chirurginių operacijų, nei prieÅ¡ tai, nei po to, iÅ¡skyrus operacijÄ , kurios metu buvo paÅ¡alintas medicininis instrumentas, ji neturėjusi. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovės darbuotojai, operacijos metu palikę medicininį instrumentÄ , nesuteikė kvalifikuotos ir rÅ«pestingos medicinos pagalbos, savo pareigas atliko aplaidžiai, nerÅ«pestingai, dėl palikto medicininio instrumento ji - ieÅ¡kovė ilgÄ laiko tarpÄ kentė skausmus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, grėsmę gyvybei, mano, kad dėl netinkamų atsakovės suteiktų medicinos paslaugų atsakovė privalo atlyginti jai 200 000 Lt neturtinę žalÄ .Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas ar atsakovės atliktos operacijos metu buvo paliktas ieÅ¡kovės pilvo ertmėje medicininis instrumentas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerÅ«pestingai ir pacientÄ gydė netinkamai, gydytojo nerÅ«pestingumo, neatidumo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientÄ jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp abiejų Å¡alių įrodinėjimo pareigos, ieÅ¡kovas visada turi įrodyti žalÄ , atsakovo veiksmų neteisėtumÄ ir priežastinį ryšį.

Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumÄ , kartu ir veiksmų teisėtumÄ , t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ pažeidimÄ , žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad žala jai buvo padaryta 1995 m., t. y. galiojant 1964 m.

CK, žala atsirado ir tęsėsi iki 2008 m. atliktos operacijos, kurios metu buvo paÅ¡alintas paliktas medicininis instrumentas, todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ taikytinos tiek 1964 m. CK 484 straipsnio, tiek CK 6.283, 6.284 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ pacientams (CK įsigaliojimo 47 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 1995 m. birželio 2 d. iki 1995 m. birželio 23 d. buvo gydyta Å akių ligoninėje, kur 1995 m. birželio 13 d. 11.20 val. atlikta cholecistektomija (tulžies paÅ¡alinimo operacija).

Gydymo stacionare istorijos Nr. 2798 operacijos protokole operacijos apraÅ¡yme nurodoma, kad bendrinėje endotrachėjinėje nejautroje virÅ¡utiniu laparatominiu pjÅ«viu įeita į pilvo ertmę, paÅ¡alinta tulžies pÅ«slė, ložė susiÅ«ta (1 t., b. l. 86). IÅ¡ ieÅ¡kovės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. CP-2650424 iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagal VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikos siuntimÄ 2008-03-15 atlikus ieÅ¡kovės 2-jų krypčių rentgenogramÄ Nr. 1061, 1080 pilvo ertmėje stebimas metalo intensyvumo ovalios formos plokščias svetimkÅ«nis, kuris VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2008 m. balandžio 14 d. operacijos metu atlikus vidurinę laparatomijÄ buvo rastas pilvo ertmėje, konstatuota, jog svetimkÅ«nis tai metalinis chirurginis instrumentas - Reverdeno kablys, Å¡is medicininis instrumentas operacijos metu paÅ¡alintas.

Atsakovė teismui nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad medicininis instrumentas -Reverdeno kablys buvo paliktas jos įstaigoje atliktos operacijos metu, t. y., teigia, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Tai grindžia ekspertų išvadomis, kuriose atsakovės atstovų vertinimu, nėra kategoriškai teigiama, kad medicininis instrumentas paliktas atsakovės atliktos operacijos metu, be to, atsakovės atstovų teigimu, nėra paneigiama galimybė, jog ieškovė yra turėjusi ir daugiau chirurginių operacijų, kurių metu galimai ir buvo paliktas medicininis instrumentas.Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, reikalingos specialios žinios medicinos srityje, todėl teismo medicinos ekspertizės išvados yra svarbūs įrodymai.

Tačiau eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teismas įvertina ekspertų iÅ¡vadÄ , atsižvelgdamas į jos ryšį su kitais įrodymais, bei patikrina, ar iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006).Nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurioje ekspertų komisija ekspertizės akte Nr.EDG 70(204)/12 (01) konstatavo, kad byloje surinktuose ir ekspertams pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad V.

B. bÅ«tų turėjusi daugiau operacijų pilvo srityje, nei 1995-06-13 ir 2008-04-16. Ekspertai pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pilvo ertmės 2008-04-16 paÅ¡alintas metalinis svetimkÅ«nis (Reverdeno kablys) galėjo ten patekti tik 1995-06-13, Å akių ligoninėje atliekant tulžies pÅ«slės paÅ¡alinimo operacijÄ , kadangi daugiau operacijų pilvo srityje V. B. neturėjo. Atsakovo atstovės argumentas, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, kadangi teismas nutartimi paskyrė kompleksinę deontologinę ekspertizę, tačiau buvo atlikta deontologinė ekspertizė, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje paskyrus kompleksinę deontologinę ekspertizę, buvo suformuluoti ekspertams klausimai, turint tikslÄ nustatyti ar atsakovo atliktos operacijos metu ieÅ¡kovės pilvo ertmėje buvo paliktas svetimkÅ«nis. Ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai tyrė pateiktus medicininius duomenis, iÅ¡samiai aprašė atliktų operacijų eigÄ , nurodė, kad medicininis instrumentas, kuris buvo rastas ieÅ¡kovės kÅ«ne, galėjo bÅ«ti naudojamas atliekant tulžies Å¡alinimo operacijÄ , atsakė į teismo pavestus klausimus.

Atsakovės atstovams nurodžius, kad neiÅ¡sami ekspertizės akto tiriamoji dalis, teismas atidėjo bylos nagrinėjimÄ ir į teismo posėdį iÅ¡kvietė ir apklausė ekspertizę atlikusį ekspertÄ , suteikiant galimybę užduoti klausimus ekspertui ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas specialiųjų žinių reikalaujančias aplinkybes. Ekspertizę atlikęs ekspertas savo iÅ¡vadas patvirtinto ir paaiÅ¡kino, jog siekiant atsakyti į teismo suformuluotus klausimus kviestis kitų sričių specialistus nebuvo bÅ«tinybės, kadangi ekspertizę atlikę asmenys turi reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti pagal užduotus teismo klausimus, paÅ¡alino atsakovės atstovų iÅ¡sakytas abejones dėl galimumo žmogui neÅ¡ioti pilvo ertmėje medicininį instrumentÄ daugiau nei 12 (dvylika) metų, taip pat ir dėl neatitikimų tarp medicininiuose dokumentuose ir akte užfiksuotų ieÅ¡kovės organuose rastų pakitimų.Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje dėl V.

B. taikyto gydymo tinkamumo yra pateikti dar du nurodyto pobūdžio įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada Nr. P-SI-70-38 atlikta 2008-04-11 (1 t., b. l. 57-61) bei Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. DG 134/08 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 56-65), kuriose taip pat pateiktos išvados, jog medicininis instrumentas į ieškovės pilvo ertmę galėjo patekti tik Šakių ligoninės atliktos 1995-06-13 operacijos metu.

Atsakovės atstovų nurodytas abejones dėl ieškovei galimai atliktų operacijų, kurių metu medicininis instrumentas galėjo patekti į ieškovės pilvo ertmę, paneigia ir byloje pateikti išrašai iš ieškovės medicininių dokumentų, kuriuose pateikiama informacija, kad jokie kiti ieškovės vidaus organai nėra pašalinti (2 t., b. l. 52-53). Ekspertizės akte įvardijami ieškovės organų pakitimų dydžiai (stebimas darinys 4x38), kuris neatitinka medicininiame dokumente diagnuozuotam, ekspertų išvadų pagrįstumui įtakos neturi, vertintini kaip matematinė klaida, neteisingai cituojant duomenis, esančius ieškovės asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) .

Visi aukščiau paminėti dokumentai turi raÅ¡ytinių įrodymų galiÄ (CPK 197 straipsnis). Taigi byloje surinkta grupė vienos rÅ«Å¡ies įrodymų – asmenų, turinčių specialių medicininių žinių, iÅ¡vadų, kuriose vienareikÅ¡miÅ¡kai duodama iÅ¡vada, jog daugiau operacijų V. B. pilvo srityje nėra turėjusi, iÅ¡ V. B. pilvo ertmės 2008 m. balandžio 16 d. paÅ¡alintas metalinis svetimkÅ«nis (Reverdeno kablys) galėjo ten pateikti tik 1995 m. birželio 13 d., Å akių ligoninėje atliekant tulžies paÅ¡alinimo operacijÄ .Taigi teismas sprendžia, jog iÅ¡tirtų nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, kad ieÅ¡kovės kÅ«ne buvo paliktas medicininis instrumentas atsakovės įstaigoje atliktos operacijos metu.

Byloje paskirtos ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. OperacijÄ atlikusių gydytojų nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ operacijos metu, teismo vertinimu, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad operacijÄ atlikęs gydytojas bei medicinos sesuo, Å¡ios bylos tretieji asmenys A. K. bei V. U., iÅ¡ dalies pripažino, kad operacijos metu naudotas medicininis įrankis galėjo dėl aplaidumo likti ieÅ¡kovės pilvo ertmėje (Ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 113-115, 118-120).

Å i aplinkybė vertintina kaip savo aplaidumo pripažinimas (CPK 187 straipsnis). Sutinkamai tiek su 1964 m. CK 484 straipsnio nuostatomis, tiek su CK 6.283, 6.284 straipsnių nuostatos, reglamentuojančiomis sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ pacientams, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Teismas laiko, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę (CPK 178 straipsnis).

             Lietuvos Aukščiausias Teismas bylose dėl žalos, padarytos medicinos darbuotojų veiksmais, yra konstatavęs, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimo klausimÄ turi bÅ«ti taikomas atidaus, rÅ«pestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. PacientÄ Â ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Dėl to turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-14 nutartis civ. byloje L.M. S. v. Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninė, Nr. 3K-3-1140/2001, nutartis skelbta biuletenyje Teismų praktika 17, p. 136-143; 2003 12 08 nutartis civilinėje byloje R.V.D.L. prieÅ¡ Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę, Nr. 3K-3-1180/2003; 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje O.R., M.R.

V.R. ir kt. prieÅ¡ Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikas, Nr. 3K-3-16/2004; 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje J.R. ir Z.R. prieÅ¡ Vilniaus Universiteto SantariÅ¡kių klinikas Nr. 3K-3-206/2005 ir kt.). Teismas sprendžia, kad operacijos metu palikus medicininį instrumentÄ ieÅ¡kovės kÅ«ne buvo pažeista jos teisė į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ , tai yra atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad suteikiant ieÅ¡kovei sveikatos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiÅ«ros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, ir padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiomis pasekmėmis.

Ieškovė, kaip jau minėta, prašo teismo priteisti jai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Sveikata – tai asmens fizinė, dvasinė, socialinė gerovė (LR Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši žala asmeninė, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Ji apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė nurodė, jog palikus pilvo ertmėje Reverdeno kablį ji jautė skausmus, suvaržymus ir nepatogumus asmeniniame gyvenime bei darbe, jautė didelius iÅ¡gyvenimus dėl pakartotinai atliekamos operacijos, krito jos pasitikėjimas medikais, jų kvalifikacija, pažymėjo, jog Å¡i neturtinė žala jai atsirado dėl to, kad jos kÅ«ne buvo paliktas medicininis instrumentas.Atsakovės atstovai nurodė, jog medicininio instrumento palikimas ieÅ¡kovės organizmui žalos nepadarė, atstovų teigimu, ieÅ¡kovė galėjo elgtis rÅ«pestingiau, t. y. pajutusi skausmus, nepatogumus nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus, taip pat į operacijÄ atlikusiÄ Ä¯staigÄ , kur jai galėjo bÅ«ti žymiai anksčiau diagnozuotas svetimkÅ«nio palikimas, tačiau ieÅ¡kovė, atsakovės atstovų teigimu, delsė, į medikus kreipėsi tik 2007 m., dėl savo veiksmų ilgÄ laikÄ kentė skausmus, patyrė nepatogumus, dėl to pati prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Byloje apklausti liudytojais asmenys, kurie su ieÅ¡kove yra susiję giminystės, kaimynystės, darbiniais ryÅ¡iais, patvirtino ieÅ¡kovės teiginius, kad iÅ¡ kart po operacijos, atliktos Å akių ligoninėje, t. y. dar iki aptinkant svetimkÅ«nį organizme, ieÅ¡kovė jautė skausmus, nepatogumus, negalėjo tinkamai atlikti tiek namų ruoÅ¡os darbų, tiek dirbti samdomÄ darbÄ . IÅ¡ byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų spręstina, kad kreipdamasi į medikus 2007 metais ieÅ¡kovė nurodžiusi, jog įvardintus skausmus, nepatogumus jautė daugiau nei 10 metų, nurodyti simptomai atsiradę po tulžies Å¡alinimo operacijos.

Specialistų iÅ¡vadoje Nr. KG 96/09 (01), kuriÄ atliko Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00021-08 b. l. 76-87) taip pat pateikta iÅ¡vada, patvirtinanti ieÅ¡kovės argumentus, jog paliktas pilvo ertmėje medicininis instrumentas galėjo sukelti pilvo skausmus, skausmingumÄ gulint ant pilvo, kairio Å¡ono, diskomforto pojūčius, pasireiÅ¡kiančius dažnesniu noru Å¡lapintis, nereguliariu tuÅ¡tinimusi. Taigi nustatyta, kad ieÅ¡kovė po atsakovės atliktos operacijos, kurios metu ieÅ¡kovės pilvo ertmėje buvo paliktas medicininis instrumentas, jautė skausmus, nepatogumus, dėl patiriamų skausmų, diskomforto pojūčių, pasireiÅ¡kiančių dažnesniu noru Å¡lapintis, nereguliariu tuÅ¡tinimusi buvo ribojamos jos galimybės dirbti.

Spręstina, kad pakankamai didelio dydžio, kurio svoris 276 g, ilgis 28 cm ir plotis 7 cm, medicininio instrumento palikimas pilvo ertmėje sukėlė ieÅ¡kovės nurodomas pasekmes, Å¡i aplinkybė yra pakankami akivaizdi, nereikalaujanti papildomų įrodinėjimo priemonių. Tačiau pripažįstant, jog ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , pažymėtina ir tai, kad paliktas medicininis instrumentas nesukėlė kÅ«no audinių ar organų vientisumo, vidus organų uždegimo, jų funkcijų sutrikimo, nėra pateikta duomenų, jog ilgalaikis metalinio svetimkÅ«nio buvimas pilvo ertmėje bÅ«tų sukėlęs bendrÄ organizmo apnuodijimÄ .

Minėtoje specialistų iÅ¡vadoje Nr. KG 96/09 (01) taip pat teigiama, kad po svetimkÅ«nio paÅ¡alinimo iÅ¡ organizmo, nusiskundimų susijusių su Reverdeno kablio buvimu pilvo ertmėje iÅ¡likti neturėtų, medicininio instrumento palikimas nesutrikdė sveikatos.Taigi teismas laiko įrodytu, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , nes ji patyrė aukščiau apraÅ¡ytus fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Konstatavus gydymo įstaigos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ieÅ¡kovei atsiradimo, žalos padarymo faktÄ , byloje nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, darytina iÅ¡vada, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas byloje, atsižvelgdamas į Å¡iuos kriterijus: neturtinės žalos pasekmes - neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės sveikatai, sveikatos sutrikdymo mastÄ , žalÄ padariusių asmenų kaltės formÄ â€“ didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs rÅ«pestingumo, atidumo reikalavimų laikymosi neužtikrinimu, atsakovės turtinę padėtį, pačios ieÅ¡kovės delsimÄ kreiptis į medikus, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, teisminę praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.J v.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, bylos Nr. 3K-3-337/2007) sprendžia, jog ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovės 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2 500 Lt (t. 1, b. l. 27, 55) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei (CPK 98 straipsnis) bei 1 200 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio iškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis), ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:              ieškinį tenkinti iš dalies.             Priteisti ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ Šakių ligoninė (kodas 190808235) 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti ieškovei V.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Å akių ligoninė (kodas 190808235) 2 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Å akių ligoninė (kodas 190808235) 1 240 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Egidijus Tamašauskas