Legislator Case Law & Legislation
f87b0592-0e68-49de-8726-e5ee27251250 AI generated

Administrative court partially dismissed prosecutor's disciplinary penalty, ordering reinstatement and awarding litigation costs.

Case Number f87b0592-0e68-49de-8726-e5ee27251250
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The administrative court partially dismissed the General Prosecutor's decision to demote the plaintiff, ordering his reinstatement to his former position and awarding him half of his litigation costs. The plaintiff argued that the disciplinary penalty was unjustified because he was acting as a union representative when he reported misconduct, a fact the prosecutor allegedly ignored. The court found the penalty improper and granted the plaintiff's request to reverse the demotion while rejecting other claims, resulting in a partial victory for the plaintiff.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis; 88 straipsnio 1 ir 4 punktai: When a disciplinary penalty is imposed without proper consideration of the official's duty to report misconduct, the court may partially revoke the penalty and order reinstatement.

Keywords

AI generated
administrative disciplinary penalty reinstatement to former position union representative duties litigation costs award partial dismissal of appeal prosecutor misconduct reporting administrative court jurisdiction

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 4 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-2860-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00971-2020-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. R., jo atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo atstovui Olegui Lago, liudytojui G. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymÄ Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas).

Prašė sprendimÄ vykdyti skubiai. Nurodo, kad skundžiamu Ä®sakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnespareigas nuo 2020 m. kovo 18 d., nustatant pareiginės algos koeficientÄ 16.5. PareiÅ¡kėjas su Ä®sakymu nesutinka ir mano, kad tarnybinė nuobauda jam skirta nepagrįstai. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad informacijÄ , kuriÄ komentavo dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ 2019 m. balandžio 27 d. publikuotame straipsnyje „Prokurorai pratrÅ«ko: mus pavertė politikų įrankiu“, naujienų portale lrytas.lt straipsnyje „Lietuvos ryto tyrimas“, jis sužinojo dėl savo kaip prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko statuso.

Tai, kad prokuroras kalbintas kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas rodo ir publikacijoje nurodytos pareiÅ¡kėjo pareigos, t. y. profesinės sÄ jungos pirmininko. Atsakovė visiÅ¡kai nevertino fakto, kad pareiÅ¡kėjas savo nuomonės visai nebÅ«tų reiÅ¡kęs, jei nebÅ«tų profesinės sÄ jungos pirmininkas. Publikacijoje iÅ¡sakyta nuomonė buvo pateikta, kaip vertinimas, negerovių iÅ¡kėlimas prokuratÅ«roje, o pareiÅ¡kėjui, kaip profesinės sÄ jungos pirmininkui, prokurorų atstovui, yra privalu praneÅ¡ti apie negeroves, kylančias institucijoje.

PareiÅ¡kėjas siekė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ateityje sukurti kuo geresnes ir skaidresnes darbo sÄ lygas prokurorams. Taip pat paaiÅ¡kina, kad atsakovas neanalizavo pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų. Su žurnaliste kalbėjo apie senesnius (6–8 metų senumo įvykius) (turint mintyje CŽV kalėjimus), kad pokalbio metu vyko bendro pobÅ«džio diskusija dėl žiniasklaidoje atskleidžiamų skandalingų faktų ir buvo minimos hipotetinės situacijos. Atviros diskusijos metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teiginiai apie galimÄ neteisėtÄ persekiojimÄ ir poveikį tyrimui iÅ¡plaukė iÅ¡ anksčiau buvusios diskusijos apie CŽV kalėjimus.

PareiÅ¡kėjas su žurnaliste diskutavo apie galimas poveikio priemones ir bÅ«dus per specialiÄ sias tarnybas darytipoveikį prokurorams ir tyrėjams, tačiau jis tikįs Lietuvos teismais ir teisingumu. Visas interviu buvo atvira diskusija, o galutinė versija buvo iÅ¡spausdinta, net jam nedavus peržvelgti viso galutinio interviu varianto, visiÅ¡kai nepaisant jo pateiktų pastabų. PareiÅ¡kėjo žurnalistei iÅ¡sakyta nuomonė buvo iÅ¡kreipta ir pateikta, kaip jo teiginiai, didžioji dalis teiginių buvo iÅ¡traukta iÅ¡ konteksto.

Mano, kad sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais. BÅ«tent dėl jo, kaip darbuotojus atstovaujančio organo – Profesinės sÄ jungos pirmininko – veiksmų, pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, visiÅ¡kai neatsižvelgiat į straipsnio tikslÄ bei turinį, jis buvo pradėtas persekioti dėl savo veiklos profesinėje sÄ jungoje, darbdaviui nepatiko iÅ¡sakyta kritika ir vietoje to, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinti prokuratÅ«ros darbo trÅ«kumai ir problemos, siekiant susidoroti sukritikÄ iÅ¡sakiusiu profesinės sÄ jungos pirmininku, buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Mano, kad įrodinėjimo pareiga diskriminacijos bylose turi bÅ«ti perkelta darbdaviui. Mano, kad skirta nuobauda yra neproporcinga. Pirma, nėra tarnybinio nusižengimo, už kritikÄ tarnybinė nuobauda apskritai neturi bÅ«ti skiriama ir dar viena griežčiausių. Antra, neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo ilgametį darbÄ , tik teigiamas charakteristikas ir nuolatinį skatinimÄ . Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011) pasisakyta dėl prokurorų iÅ¡sakomos kritikos, ginama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ bei draudimas persekioti už kritikÄ yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis; 33 straipsnio 2 dalis).

Kritikos turiniui, yra keliamas tiesos bei pagrįstumo reikalavimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (toliau – ir EŽTT), tokio pobÅ«džio kritika, kuri neturi savyje faktinio pagrindo, priskiriama vertinamųjų teiginių kategorijai, kurios (teiginio, nuomones) tikrumas, nors ir nepasiduoda įrodinėjimui, bet ir tokia nuomone (kritika) gali peržengti leistinas kritikos ribas, jeigu ji neturi jokio faktinio pagrindo (pvz.,1991 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Oberschlic prieÅ¡ AustrijÄ (PareiÅ¡kimo Nr. 11662/85).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyta kritika buvo susijusi suprokuratÅ«roje esančiomis ydomis, prokuratÅ«ros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, galimai darančiais įtakÄ prokuratÅ«ros darbui. Dėl Å¡ių aspektų pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyta kritika vertintina kaip nepažeidžianti nei Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir PÄ®), nei Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 „Dėl Lietuvos Prokurorų etikos kodekso ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“, 2012 m. sausio 9 d.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-15 patvirtinta nauja redakcija (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas), reikalavimų, priimtina ir reikÅ¡minga vieÅ¡ojo intereso pagrindais. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovė visiÅ¡kai neįrodė savo teiginių apie itin didelę ir sunkiai pataisomÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju, nei iÅ¡ 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vados ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), nei iÅ¡ 2019 m. liepos 12 d.

Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570 ,,Dėl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vados“ (toliau – ir Sprendimas) nematyti, kad atsakovė prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ butų nustačiusi PareiÅ¡kėjo kaltę. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai: atsakovė praleido PÄ® 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ 6 mėnesių terminÄ . Nagrinėjamu atveju IÅ¡vada buvo suraÅ¡yta 2019 m. birželio 17 d. Å ios iÅ¡vados pagrindu 2019 m. liepos 12 d. buvo priimtas Sprendimas skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ pažeminimÄ pareigose.

Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2020 m. kovo 5 d., vadinasi tarnybinė nuobauda skirta praėjus beveik 8 mėnesiams nuo sužinojo apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ momento. Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , nevertinami kaip tokia iÅ¡imtis (žr. pvz.,2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės28 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).

Nors prokurorams valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas, Å¡i LVAT praktika aiÅ¡kintina kaip analogija ir prokurorų tarnybos teisiniams santykiams. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo komentarai žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas gali bÅ«ti pateisinami visuomenės informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais, tačiau atkreipė dėmesį, kad prokuroras turėtų susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus, o bet kokio pobÅ«džio komentarai turi bÅ«ti teikiami nepažeidžiant nustatytų etikos reikalavimų, t. y. neįžeidžiamai ir laikantis pagarbos.

Straipsnyje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formuoja nepagrįstai neigiamÄ nuomonę apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , taip yra menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratÅ«ra, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais. Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjo kaltė apibÅ«dinta IÅ¡vados 13 punkte, bÅ«tent: „Komisija įvertino, kad pareiÅ¡kėjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenės informavimo atstove – žurnaliste, atsakinėdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybėmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, straipsnyje nurodytais teiginiais <...>“.

Taigi, IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas suvokė savo veikos neteisėtÄ pobÅ«dį, numatė neigiamų pasekmių atsiradimÄ ir norėjo taip elgtis, tai yra jo veika yra tyčinė. Be to, IÅ¡vadoje konstatuotas teisės pažeidimo objektas (11punktas), objektyvioji pusė, tai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryÅ¡ys (13.1–13.5 papunkčiai, 14 punktas), taip pat subjektas – prokuroras J. R.. Taigi visi pareiÅ¡kėjo padaryto teisės pažeidimo sudėties elementai IÅ¡vadoje pilnai nustatyti.

PareiÅ¡kėjo kaltė taip pat apibrėžta Sprendimo 5 pastraipoje, kurioje nurodyta, kad, kaipmatyti iÅ¡ prokuroro J. R. 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, J. R., kalbėdamas su žurnaliste ir aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jo pateikta informacija bus pavieÅ¡inta visuomenės informavimo priemonėje, kaip medžiagÄ Å¾urnalistės straipsniui teikė informacijÄ , kurios dalį jis pats vertino kaip nepatikrintÄ ir galinčiÄ bÅ«ti gandais, dalį – pagrįstÄ emocijomis arba interpretacijomis, žiniasklaidoje publikuotais straipsniais.

Taigi pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas padarytas tyčine kaltės forma. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie diskriminacijÄ yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019. Teismas sprendime, vertindamas Prokurorų profesinės sÄ jungos nurodytus atsisakymo skirti J. R. tarnybinę nuobaudÄ motyvus, konstatavo, jog Generalinės prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su J.

R. veikla Prokurorų profesinėje sÄ jungoje. Prokurorų profesinė sÄ junga administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019 teismui atsiliepime pripažįsta, kad prokuroras J. R., pateikdamas savo nuomonę žurnalistei vieÅ¡ai, nevykdė Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko funkcijų, o tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja J. R. argumentams, jog jis žurnalistės buvo kalbintas ne kaip eilinis prokuroras, o kaip asmuo, galintis iÅ¡sakyti nuomonę apie visÄ prokuratÅ«ros sistemÄ , t. y. kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesams atstovaujantis asmuo – Profesinės sÄ jungos pirmininkas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik atsiliepime teismui administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019 nurodė, kad su žurnaliste kalbėjosi kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesus atstovaujantis asmuo. Iki to laiko J. R. nei Prokurorų etikos komisijai, nei Generalinei prokuratÅ«rai nenurodė Å¡ios aplinkybės. PareiÅ¡kėjo argumentus, kad su žurnaliste kalbėjosi kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesams atstovaujantis asmuo ir dėl to buvo diskriminuojamas, vertintina kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti konstatuota, kad tarnybinė nuobauda skirta siekiant nubausti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡imtinai tik dėl to, kad jis yra Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininkas ir narys.

Dėl laisvės reikÅ¡ti įsitikinimus nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 10 d. nutarime pažymėjo, kad valstybė gali apriboti valstybės tarnautojų teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kiek tai yra susiję su jų tarnybinėmis pareigomis ir funkcijomis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybės tarnautojo laisvę reikÅ¡ti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ gali riboti pagrindiniai jo veiklos etikos principai.

Minėtų teisių bei etikos principų ryšį LVAT yra pabrėžęs ne vienoje administracinėje byloje (pvz. nutartys Nr. A-756-851/2008, A-438-2561/2011 ir kt.). Kadangi pareiÅ¡kėjo pasisakymai žiniasklaidoje buvo dezinformacinio pobÅ«džio, neatitiko Prokurorų etikos kodekso reikalavimų, jo iÅ¡sakyti teiginiai negali bÅ«ti laikomi įsitikinimų reiÅ¡kimu ir valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbo kritika. Mano, kad tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pagal PÄ® 41 straipsnio 6 dalį tarnybinę nuobaudÄ Ä¯sakymu skiria Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos iÅ¡vadÄ .

Generalinio prokuroro Å¡i iÅ¡vada nesaisto. Sprendime Generalinis prokuroras motyvavo savo pasirinkimÄ : prokuroro J. R. niekuo nepagrįsti teiginiai pažemina prokuroro vardÄ , valstybės institucijų ir visos valstybės tarnybos autoritetÄ , skatina nepagarbÄ Ä¯statymams, pakerta visuomenės pasitikėjimÄ valstybe ir jos institucijomis, valstybės vadovais, demokratiniu valstybės valdymu ir teise, ir taip griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ valstybės institucijų autoriteto, pasitikėjimo valstybės teisine sistema sumenkinimas, diskreditavimas ir pan. paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012, Nr. 2K-316/2013, 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014).

Publikuoti prokuroro J. R. teiginiai sukėlė milžiniÅ¡kÄ visuomenės pyktį ir reakcijÄ Å¾iniasklaidoje. Jie buvo cituojami daugelio nacionalinių ir regioninių žiniasklaidos priemonių straipsniuose, Å¡iais klausimais buvo rengiamos TV laidos, situacijÄ tiria Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija. 2019 m. gegužės 6 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posėdyje apygardų vyriausieji prokurorai informavo Generalinį prokurorÄ , kad sulaukė daugybės prokurorų, pasipiktinusių publikuotais teiginiais, skambučių, kad prokurorai teigė besijaučiantys labai įžeisti ir pažeminti, kad jų darbas nuvertintas (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolas Nr. 17.9.-6800).

Nuobaudos parinkimÄ lėmė pareiÅ¡kėjo einamos pareigos: vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui keliami aukÅ¡ti tarnybinės veiklos ir elgesio standartai, todėl iÅ¡ vadovo pagrįstai tikimasi, kad jis bus stiprus moralinis ir dorovinis autoritetas pavaldiniams. Tačiau prokuroras J. R., nepaisydamas Å¡ių reikalavimų, prokurorus, galimai ir savo pavaldinius, iÅ¡vadino „vergais ir sukčiais“, kitais teiginiais sumenkino jų tarnybÄ ir juos įžeidė. Generalinis prokuroras įvertino ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančias aplinkybes.

Å ios aplinkybės yra nurodytos Sprendime ir IÅ¡vadoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ProkuratÅ«ros įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 6 dalimi, Prokurorų etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-16 „Dėl Prokurorų etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“, 52 punktu. Dėl terminų pažymi, kad maksimalus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra 36 mėnesiai nuo veikos padarymo dienos. PareiÅ¡kėjas veikÄ padarė 2019 m. balandžio 27 d. (straipsnio dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikacijos diena).

Skundžiamas įsakymas priimtas 2020 m. kovo 5 d., tai yra nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Pabrėžia, kad Generalinė prokuratÅ«ra neturėjo galimybės paskirti nuobaudÄ anksčiau dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi turėjo laikytis teisės aktuose nustatytų privalomų procedÅ«rų. Nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. kovo 4 d. tarp Generalinės prokuratÅ«ros ir Prokurorų profesinės sÄ jungos vyko ginčas dėl profesinės sÄ jungos nesutikimo paskirti PareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ .

Skundžiamas įsakymas priimtas 2020 m. kovo 5 d., tai yra kitÄ dienÄ Å¡iam ginčui pasibaigus. Å ių procedÅ«rų nesilaikymas sudarytų profesinių sÄ jungų valdymo organų nariams prielaidÄ piktnaudžiauti teise bei iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. PÄ® numatytų privalomų procedÅ«rų laikymasis, kai jos nustatyta tvarka dar yra ginčijamos ir nagrinėjamos dviejų instancijų administraciniuose teismuose (nesant procesinio delsimo ar vilkinimo), negali bÅ«ti pagrindas kaltam asmeniui iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai paneigtas atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2011 m. susikÅ«rė prokurorų profesinė sÄ junga. Valdžia buvo stipri, todėl reikėjo kontrolės mechanizmų, nebijoti iÅ¡sakyti kritikÄ . Pastebėjo, kad bijo vieÅ¡umo, o Å¡iaip visi raÅ¡tai kaip žirniai į sienÄ . Jau seniau buvo praktika vieÅ¡inti spaudoje. PareiÅ¡kėjas 2011 m. buvo iÅ¡rinktas prokurorų profesinės sÄ jungos pavaduotoju, o nuo 2015 m. pirmininku. K. atsistatydino iÅ¡ pavaduotojų.

IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėjas stabdė iniciatyvas kritikuoti, bandė spręsti problemas. Valdžia ėmė slapukauti, ieÅ¡koti, kas nutekino informacijÄ . Reaguojant į narių iÅ¡ Kauno skundus, 2018 m. Prokurorų profesinė sÄ junga užsakė Valicko psichologinio klimato Kaune tyrimÄ . 2019 m. pradžioje 15 min pasirodė straipsnis apie J. G., vasario ar kovo mėnesį vyko visuotinis profesinės sÄ jungos narių susirinkimas, kuriame G. J. kėlė klausimų dėl nepotizmo. Profesinės sÄ jungos narių susirinkimas nubalsavo, kad reikia kreiptis į Generalinį prokurorÄ dėl informacijos pateikimo, kreipėsi.

Tuo metu kolektyvinės sutarties apsiraÅ¡ymas ėjo į pabaigÄ . 2019 m. pasirodė straipsnis apie Generalinio prokuroro skyrimÄ , daugelį jis Å¡okiravo. Žurnalistė paskambino pareiÅ¡kėjui ir pasiÅ«lė susitikti pasikalbėti apie prokuratÅ«ros sistemines bėdas, Generalinio prokuroro paskyrimÄ J. G. į pareigas. PareiÅ¡kėjas sutiko susitikti, susitiko, suprato, kad turi anoniminių Å¡altinių. PaaiÅ¡kino, kad uždavė retorinį klausimÄ â€žar prokurorai vergai, baudžiauninkai?“.

Kritikavo vadovybę, nenorÄ spręsti problemas, o ne prokurorus, jų nevadino baudžiauninkais, vergais. A. R. rašė apie prokuratÅ«ros reformas Rytų Europoje, kur pastebėjo neigiamas tendencijas prokurorų nepriklausomumo aspektais. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad 2014 m. su M. D. bendravo kaip profesinės sÄ jungos pirmininko pavaduotojas. 2019 m. spalį visuotiniame profesinės sÄ jungos surinkime buvo nubalsuota už tai, kad jis liktų pirmininku. Profesinės sÄ jungos taryba nubalsavo, kad ne profesinės sÄ jungos pozicija tai, kÄ jis kalbėjo žurnalistei.

D. V. kritikavo daug smarkiau, bet už tai nebuvo persekiojamas. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad iÅ¡ anksto neplanavo taip kalbėti. Iki 2015 m. su žurnalistais susitikdavo po 2 kartus per mėnesį, o po 2015 m. susitikimai bÅ«davo daugiau teorinio lygmens. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad teikė nuomonę kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas. Su žurnaliste susitiko vieÅ¡ai. Nė viena byla iÅ¡ komentuotų nebuvo jo. Pokalbio idėja buvo, kad jeigu tai tiesa, tai kur žiÅ«ri prokurorų vadovybė.

Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad dirbti gali grįžti, su tiesioginiu vadovu sutaria puikiai. Pripažįsta, kad nepavyko iÅ¡vengti emocionalumo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ iki tol eitas pareigas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad profesinės sÄ jungos pirmininkas turi pareigÄ atskleisti negeroves. Profesinių sÄ jungų įstatymas nustato tokiÄ pirmininko teisę. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad Prokurorų etikos kodeksas taikomas ir profesinės sÄ jungos pirmininkui.

Kritika iÅ¡sakyta prokuratÅ«ros vadovybės ir politikų atžvilgiu. Seimo komisijos IÅ¡vadÄ reikia vertinti, nes joje užfiksuotos aplinkybės, pasisakymai realiai buvo, ji buvo panaikinta dėl kitų motyvų. Ä® teismo klausimÄ dėl diskriminacijos atsakė, kad aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, yra pareiÅ¡kėjo pareigų ėjimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjas papildytų reikalavimÄ praÅ¡ymu grÄ Å¾inti į ankstesnes pareigas. PaaiÅ¡kino, kad teismų sprendimai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, todėl jais reikia vadovautis: pasakyta, kad ne kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas veikė. Ä® teismo klausimÄ , ar Prokurorų etikos kodekso naujausi pakeitimai paskelbti TAR atsakė, kad negali atsakyti. Teismo posėdyje liudytojas G. J. paliudijo, kad yra prokuroras, realių pavaldumo santykių tarp jo ir pareiÅ¡kėjo nėra, yra profesinės sÄ jungos narys, buvo tarybos narys iki 2019 m. vasario.

Tiksliai nepamena. Profesinė sÄ junga įsteigta 2011 m. vasario 17 d., veikė aktyviai, rašė raÅ¡tus D. V., iÅ¡ vadovybės atsakymų suprato, kad jie nepatenkinti. Buvo susitikę su E. P. kaip kandidatu, susidarė įspÅ«dis, kad problemų nežino. Generalinio prokuroro prašė susitikti ir kalbėjo apie atrankas, manė kad jos neteisingos, laimi ne pirmas kandidatas. 2018 m. profesinės sÄ jungos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad santykiai su vadovybe yra sudėtingi. ProkuratÅ«ros vadovybė nedaro monitoringo, kas vyksta su valdymu.

Apie tyrimÄ buvo informuotas Generalinis prokuroras. Pirmas tyrimas 2013 m. irgi buvo profsÄ jungos iniciatyva. Susirinkime pasakė, kad reikia vieÅ¡inti tyrimo rezultatus. VieÅ¡umo, kiek pamena, nebuvo. 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio susirinkimo metu kalbėjo apie poreikį kažkÄ daryti. Susirinkimas nusprendė, kad reikia gauti informacijÄ dėl sÄ skrydžio. 2019 m. pradžioje buvo paruoÅ¡tas raÅ¡tas tarybai, bet ji nieko nedarė. PasiÅ«lymo eiti į spaudÄ susirinkimo 2019 m. balandžio 3 d. metu nebuvo. 2019 m. birželio 10 d. buvo raÅ¡tas Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Europos institucijoms profesinės sÄ jungos vardu dėl paskyrimų į pareigas.

Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad susirinkime klausimo dėl politikų įtakos prokurorams nebuvo. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad 2016 m. kritikavo, bet nebuvo trauktas atsakomybėn. Dabar jo nepatraukė atsakomybėn. Nes etikos komisija nubalsavo taip. Etikos komisijoje buvo daug visuomenės atstovų. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad nežino, kad kas bÅ«tų nubaustas už interviu spaudai. ApklausÄ inicijavo Vilniaus ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad pokalbyje nedalyvavo, jo negirdėjo.

J. R. interviu davė kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas. Teismas konstatuoja: Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjas susitiko su žurnaliste R. K.. 2019 m. balandžio 25 d. žurnalistė R. K. el. paÅ¡tu atsiuntė pareiÅ¡kėjui preliminarų straipsnį. 2019 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas el. laiÅ¡ku pateikė savo pastebėjimus dėl straipsnio. 2019 m. balandžio 27 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikuotas straipsnis „Prokurorai pratrÅ«ko: mus pavertė politikų įrankiu“, naujienų portale lrytas.lt publikuotas straipsnis „Lietuvos ryto tyrimas.

Prokurorai prabilo apie užsakytas bylas, susidorojimus ir neÅ¡varius politikų žaidimus“ (toliau – ir Publikacija), kuriame atspausdintas pareiÅ¡kėjo interviu su žurnaliste R. K.. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė paprašė pareiÅ¡kėjo pateikti turimÄ informacijÄ ir konkrečias faktines aplinkybes apie Publikacijoje paskelbtus pareiÅ¡kėjo teiginius. 2019 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“. 2019 m. gegužės 8 d. vyko Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posėdis, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2020–2022 m. strateginio veiklos plano projekto svarstymas – valstybės biudžeto poreikio pagal priemones projektas ir diskusija tema „ProkuratÅ«ra skaidrumo ir atvirumo visuomenei kontekste“.

Posėdyje nutarta:

1) siÅ«lyti Generaliniam prokurorui peržiÅ«rėti Prokurorų atrankos nuostatus skiriant didesnį dėmesį Å¡iems klausimams: tikslingumas skelbti atrankos dalyvių balus; naujas vertinimo kriterijus „Busimo vadovo vertinimas“; formalizuoti susitikimo su tinkamiausiais kandidatais prieÅ¡ paskiriant į pareigas procedÅ«rÄ ; Generalinio prokuroro sprendimo dėl skyrimo paaiÅ¡kinimas; balų pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius vertinimo kriterijus santykis;

2) siÅ«lyti Generaliniam prokurorui kreiptis į Prokurorų etikos komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ir įvertinti vieÅ¡ai iÅ¡sakytus teiginius dėl neva vykstančio politikų kiÅ¡imosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose bei kitų dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbiamose publikacijoje nurodytų atvejų, o, esant pagrindui, pavesti vertinti minėtas aplinkybes ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2019 m. gegužės 10 d.

Generalinis prokuroras raÅ¡tu Nr. 17.9.-6892 „Kreipimasis dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimo“ kreipėsi į Prokurorų etikos komisijÄ ir be kita ko prašė iÅ¡tirti, ar pareiÅ¡kėjas bendraudamas su visuomenės informavimo priemonių atstovais ir iÅ¡sakydamas teiginius apie galimai vykstantį aukÅ¡tų politikų kiÅ¡imÄ si į bylų tyrimÄ , neteisėtÄ persekiojimÄ , poveikį tyrimui, galimai padarytas kitas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei nurodydamas kitus atvejus, kurie buvo publikuoti, laikėsi Prokurorų etikos kodekso 7.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.1, 5.7.2, 5.9.1 papunkčių reikalavimų bei kitų prokuroro elgesio bei profesinės etikos (veiklos) principų ir normų. 2019 m. gegužės 14 d. buvo priimtas nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-2-01-00015-19, kuriuo prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu dėl spaudimo ar poveikio M.

D.. 2019 m. gegužės 15 d. Prokurorų etikos komisijos pirmininkas nusprendė pradėti tyrimÄ pagal 2019 m. gegužės 10 d. Generalinio prokuroro kreipimÄ si dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų. 2019 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu Nr. 17.9.-7146 „Dėl paaiÅ¡kinimo“ papraÅ¡ytas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimo Prokurorų etikos kodekso pažeidimo. 2019 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kėjas pateikė el. laiÅ¡kų kopijas ir nurodė, kad paaiÅ¡kinimus pateiks Prokurorų etikos komisijos posėdyje. 2019 m. gegužės 31 d. vyko Prokurorų etikos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo pareiÅ¡kėjas. 2019 m. birželio 17 d.

Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-10 ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiÅ«lė jam skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570,,Dėl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vados“ pritarė IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, tačiau nesutiko su IÅ¡vados siÅ«lymu skirti PareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Sprendime buvo konstatuota, kad PareiÅ¡kėjui skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2019 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.- 3393 ,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ žemesnes pareigas – prokurorų profesinės sÄ jungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į Prokurorų profesinę sÄ jungÄ praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas.

Prokurorų profesinė sÄ junga 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,Dėl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , jog atsisako duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui. Atsakovė savo nesutikimÄ grindė tuo, jog duodant sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , bÅ«tų paneigtas darbuotojų (sÄ vokÄ naudojant plačiÄ ja prasme) jungimosi į profesines sÄ jungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sÄ jungas apginti profesines, ekonomines ir socialines teises. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Profesinės sÄ jungos 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,Dėl praÅ¡ymoduoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ iÅ¡reikÅ¡tÄ nesutikimÄ paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinęnuobaudÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2020 generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3368-438/2020 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ . Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2020 m. kovo 5 d., vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuriuo Atsakovė praÅ¡ymas leisti skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , buvo tenkintas, priėmė Ä®sakymÄ Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J.

R. skyrimo“. Ä®sakyme nurodyta, kad vadovaujantis PÄ® 36 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, 391 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į Prokurorų etikos komisijos 2019 m. birželio 17 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-10 ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Generalinioprokuroro 2019 m. liepos 12 d. sprendimÄ Nr. 17.9-9570 ,,Dėl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vados“, PareiÅ¡kėjas pripažįstamas pažeidęs Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 (padorumo principas), 5.7.2 p. (solidarumo principas), 5.9.1 p. (atsakomybės principas) ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus.

Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas nuo 2020 m. kovo 18 d., nustatant pareiginės algos koeficientÄ 16.5. PÄ® 391 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Å io įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Prokurorų etikos komisija Å¡io Ä®statymo ir Generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

Prokurorų etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo iÅ¡vadÄ , o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardÄ Å¾eminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – iÅ¡vadÄ Generaliniam prokurorui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių patikrinimų prokurorų atžvilgiu atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. I-86 (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužės 18 d.) (toliau – ir Nuostatai). Minėtos PÄ® nuostatos pagrindžia, kad tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorui taikymo pagrindas yra prokurorų etikos komisijos pateiktoje iÅ¡vadoje nustatyti pažeidimai – tiek konkretÅ«s faktai, patvirtinantys atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtÄ veikimÄ ir / ar neveikimÄ , tiek teisės aktų nuostatos, numatančios konkrečias elgesio taisykles, etikos principus, kurie buvo pažeisti.

Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vada apibrėžia tarnybinės atsakomybės taikymo ribas, t. y. negali bÅ«ti pritaikyta atsakomybė už tokius veiksmus ir / ar neveikimÄ , kurie nebuvo nustatyti iÅ¡vadoje, o tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykÄ nustato PÄ® 41 straipsnio 2 dalyje numatyto subjekto kreipimesi nurodyti duomenys. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo nurodytas Generalinio prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 „Kreipimasis dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimo“.

Pagal LVAT praktikÄ bylÄ dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti, ar Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti tarnybinę atsakomybę, bet turi įvertinti, ar tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas esant teisėtam pagrindui, nustatyti, dėl kokių faktų, veikų ar kt. jis buvo pradėtas (LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1743-492/2019). Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo teisėtumo ir apimties Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas be teisėto pagrindo.

Tokių aplinkybių nenurodė ir proceso dalyviai. Generalinio prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 „Kreipimasis dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimo“ nurodyta, kad poreikis kreiptis kilo pasirodžius straipsniams spaudoje ir gavus pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 5 d. paaiÅ¡kinimus, taip pat tokį sprendimÄ priėmus Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. posėdyje. Generalinio prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 „Kreipimasis dėl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimo“ konkrečiai nurodoma praÅ¡oma iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjo veika: ar pareiÅ¡kėjas bendraudamas su visuomenės informavimo priemonių atstovais ir iÅ¡sakydamas teiginius apie galimai vykstantį aukÅ¡tų politikų kiÅ¡imÄ si į bylų tyrimÄ , neteisėtÄ persekiojimÄ , poveikį tyrimui, galimai padarytas kitas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei nurodydamas kitus atvejus, kurie buvo publikuoti, laikėsi Prokurorų etikos kodekso 7.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.1, 5.7.2, 5.9.1 papunkčių reikalavimų bei kitų prokuroro elgesio bei profesinės etikos (veiklos) principų ir normų. 2019 m. gegužės 15 d.

Prokurorų etikos komisijos pirmininkas nusprendė pradėti tyrimÄ pagal 2019 m. gegužės 10 d. Generalinio prokuroro kreipimÄ si dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas esant teisėtam pagrindui, galima aiÅ¡kiai identifikuoti, dėl kokių faktų, veikų ar kt. jis buvo pradėtas, kokių teisės normų pažeidimas pareiÅ¡kėjui inkriminuotas. Dėl neteisėtos veikos Nuostatų 5 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas.

Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad eidamas Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko pareiga reiÅ¡kė kritikÄ vadovybei, politikams. Teismas pažymi, kad Prokurorų etikos kodeksas patvirtintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 „Dėl Lietuvos Prokurorų etikos kodekso ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“. 2012 m. sausio 9 d.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroras įsakymu Nr. I-15 patvirtino naujÄ Prokurorų etikos kodekso redakcijÄ , kurios nuostatas pareiÅ¡kėjas, anot atsakovės, pažeidė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar Å¡is įsakymas paskelbtas teisės aktų registre. Tačiau teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. I-68 yra paskelbtas Valstybės žiniose (Valstybės žinios, 2004 m. gegužės 7 d., Nr. 76-2634), be to, pareiÅ¡kėjui inkriminuojamų papunkčių analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos abiejuose Prokurorų etikos kodekso redakcijose.

Taigi teismas nagrinės pareiÅ¡kėjui inkriminuojamas veikas ir jas analizuos pagal naujausiÄ Prokurorų etikos kodekso redakcijÄ . Prokurorų etikos kodekso (čia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojančia redakcija) 5.2.2 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu privalo neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija. Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis solidarumo principu privalo susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , padėti kolegoms apsiginti nuo Å¡meižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskriminavimo.

Prokurorų etikos kodekso (čia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojančia redakcija) 5.9.1 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis atsakomybės principu privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos, vardÄ . Prokurorų etikos kodekso (čia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojančia redakcija) 7.1 papunktis nustato, kad prokuroras, sakydamas vieÅ¡as kalbas, raÅ¡ydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, yra dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, dėsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

Kaip nurodo LVAT (2013 m. vasario 25 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A520-252/2013), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

EŽTT, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, apimančiÄ tiek asmens teisę skleisti informacijÄ , tiek visuomenės teisę jÄ gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v.

Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.). IÅ¡ EŽTK plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., Constantinescu v.

Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės tarnautojo ar pareigÅ«no teisė laisvai reikÅ¡ti savo įsitikinimus bei kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau tai turi bÅ«ti daroma nepaneigiant Å¡ių laisvių ir teisių prigimties bei esmės, laikantis konstitucinio proporcingumo principo, o vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos.

Konstitucijoje įtvirtintos vertybės (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai; reikalavimas nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos ir pan.) ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei jo pagrindu priimto Lietuvos prokurorų etikos kodekso paminėtos nuostatos, yra tos teisės normos, kurios riboja prokuroro, kaip valstybės institucijos pareigÅ«no teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , t. y., nustato sÄ lygas ir ribas, kurių nepažeisdamas prokuroras gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ ( LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011).

IÅ¡vadoje Prokurorų etikos komisija pateikia 1) apibendrintÄ pareiÅ¡kėjo veikos vertinimÄ ir 2) konkrečius teiginius ir pažeistas teisės normas. Taigi teismas analizuoja tik Å¡ias pareiÅ¡kėjui inkriminuotas veikas.

1) Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo komentarai žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratūros veiklos ydas gali būti pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais, tačiau atkreipė dėmesį, kad prokuroras turėtų susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus, o bet kokio pobūdžio komentarai turi būti teikiami nepažeidžiant nustatytų etikos reikalavimų, t. y. neįžeidžiamai ir laikantis pagarbos. Teismas pritaria atsakovės apibendrintam vertinimui – pareiškėjas turėjo teisę duoti komentarus žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratūros veiklos ydas, tai gali būti pateisinama visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais. Tačiau:

1) būtina nurodyti, kad pateikiama nuomonė, o ne faktai. Aiškiai nurodyti kieno nuomonė teikiama;

2) pateikta nuomonė turi turėti pagrindimÄ (konkretų (liudytojai, nustatyti faktai, kt.) ar abstraktų (moksliniai tyrimai, anoniminės prokurorų apklausos, kt.);

3) nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama neįžeidžiamai, pagarbiai. Nagrinėjamu atveju diskusijoje su žurnaliste pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nenurodė, kad jis teikia nuomonę, o ne faktus, nenurodė kieno nuomonę jis reiÅ¡kė (savo, profesinės sÄ jungos, visų prokurorų, Generalinės prokuratÅ«ros), komentavo konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus ir savo nuomonės nepagrindė įrodymais. Pažymėtina, kad Generalinis prokuroras 2019 m. balandžio 29 d. paprašė pareiÅ¡kėjo pateikti turimÄ informacijÄ ir konkrečias faktines aplinkybes apie Publikacijoje paskelbtus pareiÅ¡kėjo teiginius, Prokurorų etikos komisija 2019 m. gegužės 31 d. posėdyje detaliai aiÅ¡kinosi ginčui aktualias aplinkybes, teismo posėdyje teismas klausė pareiÅ¡kėjo apie jo nuomonės pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė savo nuomonę patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis pasakojo žurnalistei kitų prokurorų jam, kaip profesinės sÄ jungos pirmininkui, papasakotas problemas. Teismas pažymi, kad nesant kitokių įrodymų (o jų į bylÄ pareiÅ¡kėjas nepateikė, prieÅ¡ingai – atsakovė pateikė įrodymus, kad M. D. apklaustas ikiteisminiame tyrime neigė poveikį jam) Å¡ia pareiÅ¡kėjo veika buvo pažeistas Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytas reikalavimas – prokuroras privalo neskleisti gandų ir paskalų.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunktį, nes nesusilaikė nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunktį, kai su žurnaliste bendravo emocionaliai (to neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas – „pasidaviau emocijoms“), kalbėjo spontaniÅ¡kai, o ne dėstė gerai apgalvotas mintis (pareiÅ¡kėjas ir prokurorų etikos komisijos posėdyje, ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad planavo kalbėti apie nepotizmÄ , o palietė daug kitų temų), neakcentavo, kad dėsto savo nuomonę.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad visÄ informacijÄ iÅ¡ kitų prokurorų jis sužinojo ir interviu jis davė kaip Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininkas. Teismas atmeta Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo versijÄ kaip gynybinę. Prokurorų profesinė sÄ junga administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019 teismui atsiliepime pripažįsta, kad prokuroras J. R., pateikdamas savo nuomonę žurnalistei vieÅ¡ai, nevykdė Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko funkcijų. 2019 m. gegužės 8 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posėdyje S. K., kuris yra prokuratÅ«roje veikiančių profesinių sÄ jungų deleguotas asmuo, kad ginčo Publikacija nebuvo derinta su Prokurorų profesinės sÄ jungos taryba, nebuvo rengiama jokių susirinkimų, pritarimo nebuvo.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nederino interviu su Prokurorų profesine sÄ junga, liudytojas teismo posėdyje paliudijo, kad profesinėje sÄ jungoje nebuvo svarstoma kreiptis į spaudÄ ir net nebuvo svarstomi visi pareiÅ¡kėjo Publikacijoje iÅ¡spausdinti teiginiai. Liudytojas paliudijo, kad Prokurorų profesinėje sÄ jungoje buvo svarstoma dėl nepotizmo, tačiau politikų kiÅ¡imasis į prokurorų darbÄ nebuvo minimas. Be to, teismas nustatė skirtingus profesinės sÄ jungos veikimo metodus: ir pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, ir liudytojas paliudijo apie kitokius profesinės sÄ jungos veikimo metodus (diskusijas visuotiniame susirinkime, taryboje, mokslinių tyrimų užsakymÄ ir atlikimÄ , bendravimÄ su Generaliniu prokuroru raÅ¡tu, susitikimus, kreipimÄ si informacijos ir t.t.).

2) IÅ¡vados 13 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenės informavimo atstove – žurnaliste, atsakinėdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybėmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, nurodytais teiginiais pažeidė Prokurorų etikos kodeksÄ . Toliau teismas analizuos konkrečius Prokurorų etikos komisijos vertintus teiginius.

„Jeigu aukÅ¡ti politikai nesikiÅ¡tų į bylas, jei turėtume stiprų nepriklausomÄ generalinį prokurorÄ , tiek daug žmonių nebÅ«tų iÅ¡vykę. AukÅ¡ti politikai pasijuto dievybėmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietÄ . Jie baudžia arba papirkinėja <...>“. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 ir 7.1 papunkčių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunkčio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedėstė gerai apgalvotų minčių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

„– Negi bylų tyrimus galima vairuoti? (žurnalistės klausimas) – Juk taip ir buvo padaryta vadinamoji CŽV kalėjimo byla! Prezidentė žaidė prieÅ¡ LietuvÄ per ankstesnį prokuratÅ«ros vadovÄ . Atsirado byla, ji buvo vilkinama. Todėl mes ir gavome į kaulus Europos žmogaus teisių teisme“. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčio reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunkčio reikalavimai, nes nesusilaikė nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , 7.1 papunkčio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedėstė gerai apgalvotų minčių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

„– Negi ta byla tebuvo žaidimas, kažkieno įnoris? Kam tai naudinga? (žurnalistės klausimas) – Apie tai bijoma viešai kalbėti, nes yra žmonių, kurie pasipriešino ir dėl to nukentėjo. Ant tokio užsiundomos tarnybos, juos terorizuoja žvalgybininkai, vyksta susidorojimai“. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiškėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 ir 7.1 papunkčių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad šiuo pareiškėjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunkčio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiškas ir santūrus, nedėstė gerai apgalvotų minčių, suvokdamas, kad jos gali būti suprastos kaip visos prokuratūros nuomonė.

„– JÅ«s – ne pirmasis pareigÅ«nas, iÅ¡ kurio tenka iÅ¡girsti, kad susidorojama su tais, kurie pasiprieÅ¡ina sistemai. Kaip tai vyksta? (žurnalistės klausimas) – Sugalvojama, kaip neparankų paÅ¡alinti. Tam tikrų tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimÄ . Pakanka, kad neįvardytas informacijos Å¡altinis kÄ nors praneÅ¡tų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Kai kurie aukÅ¡ti politikai labai greitai iÅ¡moko tokias pamokas.

Buvo paduodamas sÄ raÅ¡as žmonių ir liepiama jiems pareikÅ¡ti įtarimus, nors tam nebÅ«davo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai. Kaip žmogus po to nusiplaus dėmę?“. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 papunkčio reikalavimai, nes pareiÅ¡kėjas skleidė gandus, paskalas, 7.1 papunkčio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedėstė gerai apgalvotų minčių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

„GalbÅ«t mes dabar turėtume kitokiÄ politinės korupcijos, vadinamÄ jÄ â€žMG Baltic“ bylÄ , kurioje kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi prieÅ¡ įstatymÄ yra lygÅ«s? Jeigu taikomi dvejopi standartai, vadinasi, vykdomas kriminalinis nusikaltimas. Å i korupcijos byla parodė, kad vyko politine kova, o jėgos struktÅ«ros į jÄ Ä¯trauktos“. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 ir 7.1 papunkčių reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kėjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunkčio reikalavimai, nes nesusilaikė nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , 7.1 papunkčio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedėstė gerai apgalvotų minčių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

Teismas pabrėžia, kad pritaria pareiÅ¡kėjo pozicijai, kad Publikacijoje buvo vieÅ¡ai reiÅ¡kiama kritika. Tačiau LVAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobÅ«džio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika, o bÅ«tent, kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas („neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų,“; „susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų“), o kritikos reiÅ¡kimo bÅ«dui (formai) – kultÅ«ringo ir moralaus elgesio reikalavimai („bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija“;

„su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santÅ«riai, objektyviai, vengti familiarumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo“; „vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos, vardÄ â€œ) (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011). PÄ® 391 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro vardÄ Å¾eminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratÅ«ros autoritetÄ ir visuomenės pasitikėjimÄ ja menkinantis elgesys ar kitoks Å¡iurkÅ¡tus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.

Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ta kritika neatitiko turinio reikalavimų (buvo nepagrįsta, neįrodyta, paremta emocijomis, nuogirdomis, nebuvo akcentuota, kad tai pareiÅ¡kėjo nuomonė ir t.t.), tačiau nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, 2019 m. balandžio 19 d. diskusijos su žurnaliste metu nekultÅ«ringai ar nemoraliai elgėsi, atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ prokurorų, pažemino prokuroro vardÄ .

Bet koks Prokurorų etikos kodekso nuostatų pažeidimas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia prokuroro vardo pažeminimo. Taip pat teismas pabrėžia, kad bet koks prokuroro ar prokuratÅ«ros vardo menkinimas automatiÅ¡kai nėra prokuroro vardo pažeminimas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo interviu sumenkino prokuratÅ«ros autoritetÄ , tačiau jo nepažemino (tai pagal savo laipsnį, tarnybinio nusižengimo Å¡iurkÅ¡tumÄ skirtingos sÄ vokos). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunkčio, t. y. pareiÅ¡kėjas vadovavosi atsakomybės principu, vengė tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos, vardÄ .

Dėl kaltės PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atsakovė nenustatė pareiÅ¡kėjo kaltės. Teismas kritiÅ¡kai vertina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo kaltės forma nėra apibendrintai ir aiÅ¡kiai nurodyta IÅ¡vadoje. Vis dėlto prabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

NežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios reikÅ¡mės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedÅ«ros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo bÅ«ti padarytos nepagrįstos ir neteisingos iÅ¡vados, vertinant pareigÅ«no veiksmus (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3606-968/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas pažeidimas pripažintinas neesminiu, nes pareiÅ¡kėjo kaltė (nors apibendrintai neįvardinta) buvo analizuota ir atskleista IÅ¡vadoje. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pareiÅ¡kėjo kaltė aptarta IÅ¡vados 13 punkte: „Komisija įvertino, kad pareiÅ¡kėjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenės informavimo atstove – žurnaliste, atsakinėdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybėmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, straipsnyje nurodytais teiginiais <...>“.

Taigi, teismas konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas suvokė / turėjo suvokti savo veikos neteisėtÄ pobÅ«dį, numatė / turėjo numatyti neigiamų pasekmių atsiradimÄ ir, nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti. Taigi pareiÅ¡kėjo veika yra padaryta netiesiogine tyčia. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad žurnalistė iÅ¡traukė jo žodžius iÅ¡ konteksto, kaip gynybinę versijÄ . Pirma, pareiÅ¡kėjo pozicija prieÅ¡taringa. Viena vertus, jis teigia, kad teiginiai iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto, kita vertus, teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko visas iÅ¡sakytas mintis.

Antra, pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų po Publikacijos paskelbimo. Trečia, 2019 m. balandžio 25 d. žurnalistė R. K. el. paÅ¡tu atsiuntė pareiÅ¡kėjui preliminarų straipsnį. 2019 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas el. laiÅ¡ku pateikė savo pastebėjimus dėl straipsnio, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjas suvokė straipsnio turinį ir kaip žurnalistė suprato jų 2019 m. balandžio 19 d. diskusijÄ , tikslino savo žodžius „girdėjau kalbas“, „tie teiginiai galimai teisingi“, „kažkas turėtų atlikti tyrimÄ ir nustatyti“, tačiau leido skelbti PublikacijÄ („dėl CŽV kalėjimų bylos viskas OK“).

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 19 d. vieÅ¡o susitikimo su žurnaliste metu skleidė gandus ir paskalas, nesusilaikė nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo dalykiÅ¡kas, santÅ«rus, spontaniÅ¡kai dėstė savo mintis, nors turėjo suvokti, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė, nepatikslino komentarų pobÅ«džio (kad tai ne faktai, o pareiÅ¡kėjo nuomonė, susidariusi iÅ¡ nuogirdų ir publikacijų spaudoje) ir pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

Å iÄ veikÄ pareiÅ¡kėjas atliko netiesiogine tyčia. Dėl pasekmių ir priežastinio ryÅ¡io PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovas neįrodė itin didelės žalos ginčo atveju. IÅ¡vadoje konstatuota, kad Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formuoja nepagrįstai neigiamÄ nuomonę apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , taip yra menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratÅ«ra, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais. Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo niekuo nepagrįsti teiginiai pažemina prokuroro vardÄ , valstybės institucijų ir visos valstybės tarnybos autoritetÄ , skatina nepagarbÄ Ä¯statymams, pakerta visuomenės pasitikėjimÄ valstybe ir jos institucijomis, valstybės vadovais, demokratiniu valstybės valdymu ir teise, ir taip griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus.

Publikuoti prokuroro J. R. teiginiai sukėlė milžiniÅ¡kÄ visuomenės pyktį ir reakcijÄ Å¾iniasklaidoje. Jie buvo cituojami daugelio nacionalinių ir regioninių žiniasklaidos priemonių straipsniuose, Å¡iais klausimais buvo rengiamos TV laidos, situacijÄ tyrė Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija. 2019 m. gegužės 6 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posėdyje apygardų vyriausieji prokurorai informavo Generalinį prokurorÄ , kad sulaukė daugybės prokurorų, pasipiktinusių publikuotais teiginiais, skambučių, kad prokurorai teigė besijaučiantys labai įžeisti ir pažeminti, kad jų darbas nuvertintas (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolas Nr. 17.9.-6800).

Teismas konstatuoja, kad dėl pareiÅ¡kėjo neteisėtų veiksmų kilo neigiamų pasekmių: Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formavo nepagrįstai neigiamÄ nuomonę apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , menkino visuomenės pasitikėjimÄ prokuratÅ«ra, valstybės institucijomis, valstybės tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais. TÄ Ä¯rodo rezonansas spaudoje ir visuomenėje, klausimų dėl prokurorams daromos įtakos įtraukimas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos darbotvarkę, Generalinio prokuroro spaudai ir kitoms valstybės institucijoms duoti paaiÅ¡kinimai, tyrimo, pasibaigusio 2019 m. gegužės 14 d.

Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ priėmimu, atlikimas ir t. t. Tačiau teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai pažemino prokuroro vardÄ , griovė konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs Publikacijos turinį, taip pat iÅ¡ į bylÄ pateiktų prokurorų anoniminės apklausos duomenų, kurie rodo, kad prokurorų vertinimai nevienareikÅ¡miai, ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo Nr. 17.9.-6800, kuriame užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjo kelti nepotizmo, favoritizmo klausimai buvo analizuojami ir Generaliniam prokurorui pateikti pasiÅ«lymai peržiÅ«rėti Prokurorų atrankos nuostatus.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo komentarai žiniasklaidai buvo vieÅ¡a kritika, kuri neatitiko reikalavimų, keliamų jos turiniui, tačiau, be kita ko, 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjo diskusijoje su žurnaliste buvo ir aktualių problemų, kurios paskatino svarstyti Prokurorų atrankos nuostatų tobulinimÄ . Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo elgesys neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimÄ prokuratÅ«ra, valstybės institucijomis, valstybės tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais, tačiau jis nėra lemiamas, nes visuomenės pasitikėjimÄ lemia įvairių veiksnių visuma: ekonominės, socialinės, teisinės priežastys, kiti plačiai visuomenėje nuskambėję ir rezonanso sulaukę įvykiai, kitų asmenų elgesys ir t.t.

Dėl diskriminacijos PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad jis yra diskriminuojamas, nes eina profesinės sÄ jungos pirmininko pareigas. Mano, kad įrodinėjimo pareiga, kad diskriminacijos nebuvo, turi bÅ«ti perkelta darbdaviui. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta. Pirma, pareiÅ¡kėjas nenurodė prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) aplinkybių (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis). Faktas, kad pareiÅ¡kėjas eina prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko pareigas, nėra nagrinėjamoje byloje pakankamas, kad bÅ«tų vertinamas kaip prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) aplinkybė.

PareiÅ¡kėjas profesinės sÄ jungos veikloje dalyvauja ir eina vadovaujančias pareigas nuo 2011 m., tarnybinė nuobauda skirta 2019 m. Antra, teismas remiasi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019 nurodyta, jog Generalinės prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su J. R. veikla Prokurorų profesinėje sÄ jungoje. Dėl terminų PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda buvo skirta praleidus 6 mėnesių terminÄ .

PÄ® 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardÄ Å¾eminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. LVAT praktikoje buvo pasisakyta, kad atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , nevertinami kaip tokia iÅ¡imtis (žr. pvz.,2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės 28 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).

Taip pat LVAT praktikoje pažymėta, kad vieno mėnesio termino pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo naikinimui ir laikytinas formaliu, neturinčiu lemiamos reikÅ¡mės Ä®sakymo teisėtumui, nes termino tarnybiniam nusižengimo tyrimui atlikti paskirtis – užtikrinti operatyvų tarnybinio tyrimo atlikimÄ , kuris gali užsitęsti ne tik dėl valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laiko, bet ir dėl kitų objektyvių priežasčių (LVAT 2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-231/2009; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-1180-756/2015).

Nagrinėjamoje byloje 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui IÅ¡vadÄ . Tai laikytina tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena. Generalinis prokuroras 2019 m. liepos 12 d. Sprendimu konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2019 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.- 3393 ,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ žemesnes pareigas – prokurorų profesinės sÄ jungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į Prokurorų profesinę sÄ jungÄ praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ .

Prokurorų profesinė sÄ junga 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,Dėl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , jog atsisako duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui. 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Profesinės sÄ jungos 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,Dėl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€œ iÅ¡reikÅ¡tÄ nesutikimÄ paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2020 generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3368-438/2020 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ . Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2020 m. kovo 5 d. priėmė ginčijamÄ Ä®sakymÄ . Taigi teismas kritiÅ¡kai vertina praleistÄ 6 mėnesių terminÄ , tačiau, vadovaudamasis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu laiko tai nežymiu, neesminiu atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimu, kuris neturi jokios reikÅ¡mės sprendimo pagrįstumui (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3606-968/2019).

Pažymėtina, kad atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai, operatyviai ėmėsi veiksmų iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjo tarnybinį nusižengimÄ ir priėmė sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pats paskyrimas užtruko, nes teisme buvo ginčijamas Prokurorų profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ . Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI-4868-809/2019 bÅ«tent pareiÅ¡kėjas apeliacinį skundÄ pateikė paskutinę termino apskųsti teismo sprendimÄ dienÄ (2020 m. sausio 2 d.).

Taigi atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai, o pareiÅ¡kėjo elgesys prisidėjo prie terminų eigos. Maksimalus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra 36 mėnesiai nuo veikos padarymo dienos nebuvo praleistas. Kitoks teisės aiÅ¡kinimas ir taikymas sudarytų prielaidas nepagrįstai iÅ¡vengti patraukimo atsakomybėn įstatyme numatytais pagrindais (LVAT 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019). Dėl proporcingumo PÄ® 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinę nuobaudÄ Ä¯sakymu skiria arba sprendimÄ dėl prokuroro, atleisto iÅ¡ tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimÄ , tarnybinį nusižengimÄ , prokuroro vardÄ Å¾eminantį poelgį ar kitÄ Prokurorų etikos kodekso pažeidimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos iÅ¡vadÄ ar Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotÄ teikimÄ , tačiau Generalinio prokuroro Å¡i iÅ¡vada ir teikimai nesaisto.

LVAT yra ne kartÄ konstatavęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , kaltės forma yra netiesioginė tyčia. Dėl pareiÅ¡kėjo neteisėtos veikos kilo neigiamų pasekmių: Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formavo nepagrįstai neigiamÄ nuomonę apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , menkino visuomenės pasitikėjimÄ prokuratÅ«ra, valstybės institucijomis, valstybės tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas prokuratÅ«roje dirba nuo 1993 m., nuo 2000 m. eina vyriausiojo prokuroro pareigas, charakterizuojamas itin teigiamai, tarnybinių nuobaudų niekada neturėjo, ne kartÄ skatintas, per paskutinius penkerius metus Generalinio prokuroro padėkomis ir vardinėmis dovanomis skatintas 3 kartus, paskutinis vertinimas 2016 m. – Prokurorų atestacijos komisija pareiÅ¡kėjo tarnybÄ vertino labai gerai, Generalinis prokuroras Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, 2017 m. apdovanotas Prokuroro garbės ženklu 2-ojo laipsnio medaliu.

PÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) perkėlimas į žemesnes pareigas;

4) atleidimas iÅ¡ tarnybos. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pirma, teismas atsižvelgia į ilgametę nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kėjo tarnybÄ . Teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo eitas pareigas, jų sudėtingumÄ ir ilgametį nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų atlikimÄ . PareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra pirmasis po ilgos nepriekaiÅ¡tingos tarnybos. Jis, teismo vertinimu, nėra svarbesnis už ilgametę nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ .

Antra, teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas nesusijęs su pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų vykdymu. PrieÅ¡ingai – byloje pateikta pareiÅ¡kėjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad tai aukÅ¡tos teisinės kvalifikacijos specialistas, kvalifikuotas vadovas, gerbiamas prokurorų ir darbuotojų. TÄ patvirtina ir tarnybinių nuobaudų nebuvimas, gausÅ«s skatinimai. Trečia, kilusias neigiamas pasekmes teismas vertina kaip didelę žalÄ , tačiau pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai buvo tik vienas iÅ¡ veiksnių, formuojančių visuomenės požiÅ«rį į prokuratÅ«rÄ , valstybės institucijas ir t. t.

Ketvirta, teismas atsižvelgia į LVAT praktikÄ sprendžiant dėl tarnybinių nuobaudų parinkimo. Pagal LVAT praktikÄ (LVAT 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-632-756/2018) prokurorui kvalifikacinio rango pažeminimas buvo pripažintas pagrįstu, kai prokurorė padarė kelis trunkamuosius tarnybinius pažeidimus (vienas iÅ¡ jų tiesiogine tyčia, kiti dėl nerÅ«pestingumo), susijusius su ikiteisminio tyrimo pareigų vykdymu. PareiÅ¡kėjo padarytas vienas tarnybinis nusižengimas, nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pareigų vykdymu, padarytas netiesiogine tyčia.

PareiÅ¡kėjas remiasi LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011, kurioje pareiÅ¡kėjui už vadovybės kritikÄ paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta. Teismas taip pat vadovaujasi minėtoje nutartyje suformuluotais LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais. Tačiau pareiÅ¡kėjo ir prokuroro administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011 situacija yra skirtingos: LVAT administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011 konstatavo, kad prokuroras iÅ¡sakė kritikÄ abstraktaus bei negatyvaus pobÅ«džio teiginiais, o pasisakymai dėl vieno konkretaus atvejo atitiko kritikai keliamus turinio reikalavimus (kalbėta apie visuotinai žinomas aplinkybes).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 19 d. diskusijoje su žurnaliste gausiai minėjo konkrečias bylas, nepateikė savo nuomonę pagrindžiančių įrodymų, jo paaiÅ¡kinimus apie CŽV kalėjimų bylÄ paneigė M. D. ir t. t. Teismas jau konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika neatitiko reikalavimų, keliamų jos turiniui. Taip pat teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011 buvo konstatuoti ir kiti nagrinėjamai bylai neaktualÅ«s nuobaudos panaikinimo pagrindai (paskirtoji pareiÅ¡kėjui nuobauda buvo panaikinta ir dėl jos neteisėtumo (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinį nusižengimÄ padarė esant jo kaltei. Atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tai lemia tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ pareiÅ¡kėjui. Tarnybinis nusižengimas padarytas sÄ moningai tyčia, pareiÅ¡kėjas užima vadovaujančias pareigas, dėl tarnybinio nusižengimo kilo neigiamų pasekmių. Tai lemia griežtesnės nei pastaba tarnybinės nuobaudos papeikimo skyrimÄ .

Pažymėtina, kad Prokurorų etikos komisija taip pat siÅ«lė pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ papeikimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, tenkina pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies: pakeičia Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ perkėlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ . Teismo vertinimu, papeikimas yra adekvati tarnybinė nuobauda. Pripažinus, kad keičiama nuobauda iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ perkėlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ , pareiÅ¡kėjo perkėlimas į žemesnes pareigas laikytinas neteisėtu, atsižvelgiant į teismo posėdyje patikslintÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o sprendimÄ vykdyti skubiai. Sprendimo dalis dėl J. R. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Å¡ios normos taikymo praktikÄ nagrinėjant ginčus dėl grÄ Å¾inimo į valstybės tarnybÄ (2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007), nukreipiama vykdyti skubiai. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Vilius Mačiulaitis. Ä® bylÄ buvo pateiktas praÅ¡ymas atlyginti 1 391,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bei su praÅ¡ymu pateikti dokumentai patvirtina, jog praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro tokios iÅ¡laidos: 1028,5 Eur skundo teismui parengimas, 363 Eur pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas teismui parengtas 2020 m. kovo 16 d., iÅ¡laidoms už skundo parengimÄ taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 1 317,6 Eur.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ tokiu atveju sudaro 3 294 Eur (1 317,6 Eur x 2,5). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1028,5 Eur suma nevirÅ¡ija nurodyto maksimumo, todėl galėtų bÅ«ti priteista. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti 363 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame. PraÅ¡yme nenurodyta, kiek laiko užtruko pasirengimas teismo posėdžiui, o teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , specialių žinių poreikį (byla nelaikytina sudėtinga, pagal savo specifikÄ skundo reikalavimai nepriskirtini naujiems teisės aiÅ¡kinimo klausimams), sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo atstovui turėjo pakakti 1 val. pasirengti teismo posėdžiams todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už minėtas teisines paslaugas gali bÅ«ti 135,86 Eur.

Administracinė byla Nr. eI3-2860-1047/2020 buvo iÅ¡nagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 29 min., ir 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, kurio trukmė yra 2 val. 32 min., o tai pagal Rekomendacijų 9 punktÄ prilyginama 3 val. IÅ¡laidoms už atstovavimÄ teismo posėdyje bei pasirengimÄ teismo posėdžiui taikytinas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – 1 358,6 Eur.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 3 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 407,58 Eur (1 358,6 Eur x 0,3). Taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma 363 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ juose nurodyto maksimumo, todėl galėtų bÅ«ti priteista. Byloje yra pateikti įrodymai, kad praÅ¡omas priteisti sumas pareiÅ¡kėjas sumokėjo. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (Ä®sakymo dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ perkėlimo į žemesnes pareigas keičiama į papeikimÄ , pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾inamas į pareigas), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patenkinta 50 procentų pareiÅ¡kėjo reikalavimų.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjui priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis lygi 695,75 Eur (1 391,5 Eur / 2). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiÅ¡kėjui priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl pareiÅ¡kėjui J. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡ viso priteistina 695,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ perkėlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ . Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ J. R. į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas.

Sprendimo dalį dėl J. R. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti pareiÅ¡kėjo J. R. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 695,75 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus septyniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Beata Martišienė