Administrative court partially dismissed prosecutor's disciplinary penalty, ordering reinstatement and awarding litigation costs.
Legislator summary
AI generatedThe administrative court partially dismissed the General Prosecutor's decision to demote the plaintiff, ordering his reinstatement to his former position and awarding him half of his litigation costs. The plaintiff argued that the disciplinary penalty was unjustified because he was acting as a union representative when he reported misconduct, a fact the prosecutor allegedly ignored. The court found the penalty improper and granted the plaintiff's request to reverse the demotion while rejecting other claims, resulting in a partial victory for the plaintiff.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis; 88 straipsnio 1 ir 4 punktai: When a disciplinary penalty is imposed without proper consideration of the official's duty to report misconduct, the court may partially revoke the penalty and order reinstatement.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. eI3-2860-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00971-2020-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Beata MartiÅ¡ienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui J. R., jo atstovui advokatui Viliui MaÄiulaiÄiui, atsakovo atstovui Olegui Lago, liudytojui G. J., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J.
R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dÄl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas J. R. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymÄ Nr. P-256 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimoâ (toliau â ir Ä®sakymas).
PraÅ¡Ä sprendimÄ vykdyti skubiai. Nurodo, kad skundžiamu Ä®sakymu jam buvo skirta tarnybinÄ nuobauda â perkÄlimas į žemesnespareigas nuo 2020 m. kovo 18 d., nustatant pareiginÄs algos koeficientÄ 16.5. PareiÅ¡kÄjas su Ä®sakymu nesutinka ir mano, kad tarnybinÄ nuobauda jam skirta nepagrįstai. PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad informacijÄ , kuriÄ komentavo dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ 2019 m. balandžio 27 d. publikuotame straipsnyje âProkurorai pratrÅ«ko: mus pavertÄ politikų įrankiuâ, naujienų portale lrytas.lt straipsnyje âLietuvos ryto tyrimasâ, jis sužinojo dÄl savo kaip prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko statuso.
Tai, kad prokuroras kalbintas kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkas rodo ir publikacijoje nurodytos pareiÅ¡kÄjo pareigos, t. y. profesinÄs sÄ jungos pirmininko. AtsakovÄ visiÅ¡kai nevertino fakto, kad pareiÅ¡kÄjas savo nuomonÄs visai nebÅ«tų reiÅ¡kÄs, jei nebÅ«tų profesinÄs sÄ jungos pirmininkas. Publikacijoje iÅ¡sakyta nuomonÄ buvo pateikta, kaip vertinimas, negerovių iÅ¡kÄlimas prokuratÅ«roje, o pareiÅ¡kÄjui, kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkui, prokurorų atstovui, yra privalu praneÅ¡ti apie negeroves, kylanÄias institucijoje.
PareiÅ¡kÄjas siekÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ateityje sukurti kuo geresnes ir skaidresnes darbo sÄ lygas prokurorams. Taip pat paaiÅ¡kina, kad atsakovas neanalizavo pareiÅ¡kÄjo nurodytų faktų. Su žurnaliste kalbÄjo apie senesnius (6â8 metų senumo įvykius) (turint mintyje CŽV kalÄjimus), kad pokalbio metu vyko bendro pobÅ«džio diskusija dÄl žiniasklaidoje atskleidžiamų skandalingų faktų ir buvo minimos hipotetinÄs situacijos. Atviros diskusijos metu pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad teiginiai apie galimÄ neteisÄtÄ persekiojimÄ ir poveikį tyrimui iÅ¡plaukÄ iÅ¡ anksÄiau buvusios diskusijos apie CŽV kalÄjimus.
PareiÅ¡kÄjas su žurnaliste diskutavo apie galimas poveikio priemones ir bÅ«dus per specialiÄ sias tarnybas darytipoveikį prokurorams ir tyrÄjams, taÄiau jis tikįs Lietuvos teismais ir teisingumu. Visas interviu buvo atvira diskusija, o galutinÄ versija buvo iÅ¡spausdinta, net jam nedavus peržvelgti viso galutinio interviu varianto, visiÅ¡kai nepaisant jo pateiktų pastabų. PareiÅ¡kÄjo žurnalistei iÅ¡sakyta nuomonÄ buvo iÅ¡kreipta ir pateikta, kaip jo teiginiai, didžioji dalis teiginių buvo iÅ¡traukta iÅ¡ konteksto.
Mano, kad sprendimas jam skirti tarnybinÄ nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais. BÅ«tent dÄl jo, kaip darbuotojus atstovaujanÄio organo â ProfesinÄs sÄ jungos pirmininko â veiksmų, pasisakymų visuomenÄs informavimo priemonÄms, visiÅ¡kai neatsižvelgiat į straipsnio tikslÄ bei turinį, jis buvo pradÄtas persekioti dÄl savo veiklos profesinÄje sÄ jungoje, darbdaviui nepatiko iÅ¡sakyta kritika ir vietoje to, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinti prokuratÅ«ros darbo trÅ«kumai ir problemos, siekiant susidoroti sukritikÄ iÅ¡sakiusiu profesinÄs sÄ jungos pirmininku, buvo paskirta tarnybinÄ nuobauda.
Mano, kad įrodinÄjimo pareiga diskriminacijos bylose turi bÅ«ti perkelta darbdaviui. Mano, kad skirta nuobauda yra neproporcinga. Pirma, nÄra tarnybinio nusižengimo, už kritikÄ tarnybinÄ nuobauda apskritai neturi bÅ«ti skiriama ir dar viena griežÄiausių. Antra, neatsižvelgta į pareiÅ¡kÄjo ilgametį darbÄ , tik teigiamas charakteristikas ir nuolatinį skatinimÄ . PabrÄžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011) pasisakyta dÄl prokurorų iÅ¡sakomos kritikos, ginama teisÄ turÄti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, teisÄ kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ bei draudimas persekioti už kritikÄ yra žmogaus laisvÄs, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis; 33 straipsnio 2 dalis).
Kritikos turiniui, yra keliamas tiesos bei pagrįstumo reikalavimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (toliau â ir EŽTT), tokio pobÅ«džio kritika, kuri neturi savyje faktinio pagrindo, priskiriama vertinamųjų teiginių kategorijai, kurios (teiginio, nuomones) tikrumas, nors ir nepasiduoda įrodinÄjimui, bet ir tokia nuomone (kritika) gali peržengti leistinas kritikos ribas, jeigu ji neturi jokio faktinio pagrindo (pvz.,1991 m. gegužÄs 23 d. sprendimas byloje Oberschlic prieÅ¡ AustrijÄ (PareiÅ¡kimo Nr. 11662/85).
NagrinÄjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjo iÅ¡sakyta kritika buvo susijusi suprokuratÅ«roje esanÄiomis ydomis, prokuratÅ«ros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, galimai daranÄiais įtakÄ prokuratÅ«ros darbui. DÄl Å¡ių aspektų pareiÅ¡kÄjo iÅ¡sakyta kritika vertintina kaip nepažeidžianti nei Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau â ir PÄ®), nei Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 âDÄl Lietuvos Prokurorų etikos kodekso ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimoâ, 2012 m. sausio 9 d.
Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-15 patvirtinta nauja redakcija (toliau â ir Prokurorų etikos kodeksas), reikalavimų, priimtina ir reikÅ¡minga vieÅ¡ojo intereso pagrindais. PareiÅ¡kÄjo nuomone, atsakovÄ visiÅ¡kai neįrodÄ savo teiginių apie itin didelÄ ir sunkiai pataisomÄ Å¾alÄ . NagrinÄjamu atveju, nei iÅ¡ 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vados ,,DÄl prokuroro J. R. veiksmųâ (toliau â ir IÅ¡vada), nei iÅ¡ 2019 m. liepos 12 d.
Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570 ,,DÄl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vadosâ (toliau â ir Sprendimas) nematyti, kad atsakovÄ prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ butų nustaÄiusi PareiÅ¡kÄjo kaltÄ. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad buvo praleisti tarnybinÄs nuobaudos skyrimo terminai: atsakovÄ praleido PÄ® 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ 6 mÄnesių terminÄ . NagrinÄjamu atveju IÅ¡vada buvo suraÅ¡yta 2019 m. birželio 17 d. Å ios iÅ¡vados pagrindu 2019 m. liepos 12 d. buvo priimtas Sprendimas skirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â pažeminimÄ pareigose.
Ä®sakymas dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo priimtas 2020 m. kovo 5 d., vadinasi tarnybinÄ nuobauda skirta praÄjus beveik 8 mÄnesiams nuo sužinojo apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ momento. Atvejai, kai tarnybinÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ra užtrunka ilgiau nei 6 mÄnesius dÄl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti profesinÄs sÄ jungos atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ , nevertinami kaip tokia iÅ¡imtis (žr. pvz.,2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužÄs28 d.nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1057-520/2015).
Nors prokurorams valstybÄs tarnybos įstatymas nÄra taikomas, Å¡i LVAT praktika aiÅ¡kintina kaip analogija ir prokurorų tarnybos teisiniams santykiams. AtsakovÄ Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra (toliau â ir GeneralinÄ prokuratÅ«ra) atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ paaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjo komentarai žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas gali bÅ«ti pateisinami visuomenÄs informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, kad prokuroras turÄtų susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkreÄius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus, o bet kokio pobÅ«džio komentarai turi bÅ«ti teikiami nepažeidžiant nustatytų etikos reikalavimų, t. y. neįžeidžiamai ir laikantis pagarbos.
Straipsnyje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formuoja nepagrįstai neigiamÄ nuomonÄ apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , taip yra menkinamas visuomenÄs pasitikÄjimas prokuratÅ«ra, visa teisingumo sistema bei valstybÄs vadovais. AtsakovÄ teigia, kad pareiÅ¡kÄjo kaltÄ apibÅ«dinta IÅ¡vados 13 punkte, bÅ«tent: âKomisija įvertino, kad pareiÅ¡kÄjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenÄs informavimo atstove â žurnaliste, atsakinÄdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinÄjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybÄmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, straipsnyje nurodytais teiginiais <...>â.
Taigi, IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas suvokÄ savo veikos neteisÄtÄ pobÅ«dį, numatÄ neigiamų pasekmių atsiradimÄ ir norÄjo taip elgtis, tai yra jo veika yra tyÄinÄ. Be to, IÅ¡vadoje konstatuotas teisÄs pažeidimo objektas (11punktas), objektyvioji pusÄ, tai yra veika, pasekmÄs ir priežastinis ryÅ¡ys (13.1â13.5 papunkÄiai, 14 punktas), taip pat subjektas â prokuroras J. R.. Taigi visi pareiÅ¡kÄjo padaryto teisÄs pažeidimo sudÄties elementai IÅ¡vadoje pilnai nustatyti.
PareiÅ¡kÄjo kaltÄ taip pat apibrÄžta Sprendimo 5 pastraipoje, kurioje nurodyta, kad, kaipmatyti iÅ¡ prokuroro J. R. 2019 m. gegužÄs 3 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, J. R., kalbÄdamas su žurnaliste ir aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jo pateikta informacija bus pavieÅ¡inta visuomenÄs informavimo priemonÄje, kaip medžiagÄ Å¾urnalistÄs straipsniui teikÄ informacijÄ , kurios dalį jis pats vertino kaip nepatikrintÄ ir galinÄiÄ bÅ«ti gandais, dalį â pagrįstÄ emocijomis arba interpretacijomis, žiniasklaidoje publikuotais straipsniais.
Taigi pareiÅ¡kÄjo tarnybinis nusižengimas padarytas tyÄine kaltÄs forma. PareiÅ¡kÄjo teiginiai apie diskriminacijÄ yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisÄjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019. Teismas sprendime, vertindamas Prokurorų profesinÄs sÄ jungos nurodytus atsisakymo skirti J. R. tarnybinÄ nuobaudÄ motyvus, konstatavo, jog GeneralinÄs prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nÄra susijÄs su J.
R. veikla Prokurorų profesinÄje sÄ jungoje. Prokurorų profesinÄ sÄ junga administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019 teismui atsiliepime pripažįsta, kad prokuroras J. R., pateikdamas savo nuomonÄ Å¾urnalistei vieÅ¡ai, nevykdÄ Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko funkcijų, o tai iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja J. R. argumentams, jog jis žurnalistÄs buvo kalbintas ne kaip eilinis prokuroras, o kaip asmuo, galintis iÅ¡sakyti nuomonÄ apie visÄ prokuratÅ«ros sistemÄ , t. y. kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesams atstovaujantis asmuo â ProfesinÄs sÄ jungos pirmininkas.
Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas tik atsiliepime teismui administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019 nurodÄ, kad su žurnaliste kalbÄjosi kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesus atstovaujantis asmuo. Iki to laiko J. R. nei Prokurorų etikos komisijai, nei Generalinei prokuratÅ«rai nenurodÄ Å¡ios aplinkybÄs. PareiÅ¡kÄjo argumentus, kad su žurnaliste kalbÄjosi kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesams atstovaujantis asmuo ir dÄl to buvo diskriminuojamas, vertintina kaip gynybinÄ pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti tarnybinÄs atsakomybÄs. Mano, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, kuriais remiantis galÄtų bÅ«ti konstatuota, kad tarnybinÄ nuobauda skirta siekiant nubausti pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡imtinai tik dÄl to, kad jis yra Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininkas ir narys.
DÄl laisvÄs reikÅ¡ti įsitikinimus nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 10 d. nutarime pažymÄjo, kad valstybÄ gali apriboti valstybÄs tarnautojų teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kiek tai yra susijÄ su jų tarnybinÄmis pareigomis ir funkcijomis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybÄs tarnautojo laisvÄ reikÅ¡ti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ gali riboti pagrindiniai jo veiklos etikos principai.
MinÄtų teisių bei etikos principų ryšį LVAT yra pabrÄžÄs ne vienoje administracinÄje byloje (pvz. nutartys Nr. A-756-851/2008, A-438-2561/2011 ir kt.). Kadangi pareiÅ¡kÄjo pasisakymai žiniasklaidoje buvo dezinformacinio pobÅ«džio, neatitiko Prokurorų etikos kodekso reikalavimų, jo iÅ¡sakyti teiginiai negali bÅ«ti laikomi įsitikinimų reiÅ¡kimu ir valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbo kritika. Mano, kad tarnybinÄ nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pagal PÄ® 41 straipsnio 6 dalį tarnybinÄ nuobaudÄ Ä¯sakymu skiria Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos iÅ¡vadÄ .
Generalinio prokuroro Å¡i iÅ¡vada nesaisto. Sprendime Generalinis prokuroras motyvavo savo pasirinkimÄ : prokuroro J. R. niekuo nepagrįsti teiginiai pažemina prokuroro vardÄ , valstybÄs institucijų ir visos valstybÄs tarnybos autoritetÄ , skatina nepagarbÄ Ä¯statymams, pakerta visuomenÄs pasitikÄjimÄ valstybe ir jos institucijomis, valstybÄs vadovais, demokratiniu valstybÄs valdymu ir teise, ir taip griauna konstitucinius demokratinÄs teisinÄs valstybÄs pagrindus. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ valstybÄs institucijų autoriteto, pasitikÄjimo valstybÄs teisine sistema sumenkinimas, diskreditavimas ir pan. paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012, Nr. 2K-316/2013, 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014).
Publikuoti prokuroro J. R. teiginiai sukÄlÄ milžiniÅ¡kÄ visuomenÄs pyktį ir reakcijÄ Å¾iniasklaidoje. Jie buvo cituojami daugelio nacionalinių ir regioninių žiniasklaidos priemonių straipsniuose, Å¡iais klausimais buvo rengiamos TV laidos, situacijÄ tiria Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija. 2019 m. gegužÄs 6 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posÄdyje apygardų vyriausieji prokurorai informavo Generalinį prokurorÄ , kad sulaukÄ daugybÄs prokurorų, pasipiktinusių publikuotais teiginiais, skambuÄių, kad prokurorai teigÄ besijauÄiantys labai įžeisti ir pažeminti, kad jų darbas nuvertintas (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužÄs 8 d. posÄdžio protokolas Nr. 17.9.-6800).
Nuobaudos parinkimÄ lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo einamos pareigos: vadovaujamas pareigas einanÄiam asmeniui keliami aukÅ¡ti tarnybinÄs veiklos ir elgesio standartai, todÄl iÅ¡ vadovo pagrįstai tikimasi, kad jis bus stiprus moralinis ir dorovinis autoritetas pavaldiniams. TaÄiau prokuroras J. R., nepaisydamas Å¡ių reikalavimų, prokurorus, galimai ir savo pavaldinius, iÅ¡vadino âvergais ir sukÄiaisâ, kitais teiginiais sumenkino jų tarnybÄ ir juos įžeidÄ. Generalinis prokuroras įvertino ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, įskaitant ir pareiÅ¡kÄjÄ charakterizuojanÄias aplinkybes.
Å ios aplinkybÄs yra nurodytos Sprendime ir IÅ¡vadoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ProkuratÅ«ros įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 6 dalimi, Prokurorų etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-16 âDÄl Prokurorų etikos komisijos nuostatų patvirtinimoâ, 52 punktu. DÄl terminų pažymi, kad maksimalus tarnybinÄs nuobaudos skyrimo terminas yra 36 mÄnesiai nuo veikos padarymo dienos. PareiÅ¡kÄjas veikÄ padarÄ 2019 m. balandžio 27 d. (straipsnio dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ publikacijos diena).
Skundžiamas įsakymas priimtas 2020 m. kovo 5 d., tai yra nepraleidus tarnybinÄs nuobaudos skyrimo termino. PabrÄžia, kad GeneralinÄ prokuratÅ«ra neturÄjo galimybÄs paskirti nuobaudÄ anksÄiau dÄl objektyvių, nuo jos valios nepriklausanÄių priežasÄių, kadangi turÄjo laikytis teisÄs aktuose nustatytų privalomų procedÅ«rų. Nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. kovo 4 d. tarp GeneralinÄs prokuratÅ«ros ir Prokurorų profesinÄs sÄ jungos vyko ginÄas dÄl profesinÄs sÄ jungos nesutikimo paskirti PareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ .
Skundžiamas įsakymas priimtas 2020 m. kovo 5 d., tai yra kitÄ dienÄ Å¡iam ginÄui pasibaigus. Å ių procedÅ«rų nesilaikymas sudarytų profesinių sÄ jungų valdymo organų nariams prielaidÄ piktnaudžiauti teise bei iÅ¡vengti tarnybinÄs atsakomybÄs. PÄ® numatytų privalomų procedÅ«rų laikymasis, kai jos nustatyta tvarka dar yra ginÄijamos ir nagrinÄjamos dviejų instancijų administraciniuose teismuose (nesant procesinio delsimo ar vilkinimo), negali bÅ«ti pagrindas kaltam asmeniui iÅ¡vengti tarnybinÄs atsakomybÄs. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai paneigtas atsakomybÄs neiÅ¡vengiamumo principas.
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2011 m. susikÅ«rÄ prokurorų profesinÄ sÄ junga. Valdžia buvo stipri, todÄl reikÄjo kontrolÄs mechanizmų, nebijoti iÅ¡sakyti kritikÄ . PastebÄjo, kad bijo vieÅ¡umo, o Å¡iaip visi raÅ¡tai kaip žirniai į sienÄ . Jau seniau buvo praktika vieÅ¡inti spaudoje. PareiÅ¡kÄjas 2011 m. buvo iÅ¡rinktas prokurorų profesinÄs sÄ jungos pavaduotoju, o nuo 2015 m. pirmininku. K. atsistatydino iÅ¡ pavaduotojų.
IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kÄjas stabdÄ iniciatyvas kritikuoti, bandÄ sprÄsti problemas. Valdžia ÄmÄ slapukauti, ieÅ¡koti, kas nutekino informacijÄ . Reaguojant į narių iÅ¡ Kauno skundus, 2018 m. Prokurorų profesinÄ sÄ junga užsakÄ Valicko psichologinio klimato Kaune tyrimÄ . 2019 m. pradžioje 15 min pasirodÄ straipsnis apie J. G., vasario ar kovo mÄnesį vyko visuotinis profesinÄs sÄ jungos narių susirinkimas, kuriame G. J. kÄlÄ klausimų dÄl nepotizmo. ProfesinÄs sÄ jungos narių susirinkimas nubalsavo, kad reikia kreiptis į Generalinį prokurorÄ dÄl informacijos pateikimo, kreipÄsi.
Tuo metu kolektyvinÄs sutarties apsiraÅ¡ymas Äjo į pabaigÄ . 2019 m. pasirodÄ straipsnis apie Generalinio prokuroro skyrimÄ , daugelį jis Å¡okiravo. ŽurnalistÄ paskambino pareiÅ¡kÄjui ir pasiÅ«lÄ susitikti pasikalbÄti apie prokuratÅ«ros sistemines bÄdas, Generalinio prokuroro paskyrimÄ J. G. į pareigas. PareiÅ¡kÄjas sutiko susitikti, susitiko, suprato, kad turi anoniminių Å¡altinių. PaaiÅ¡kino, kad uždavÄ retorinį klausimÄ âar prokurorai vergai, baudžiauninkai?â.
Kritikavo vadovybÄ, nenorÄ sprÄsti problemas, o ne prokurorus, jų nevadino baudžiauninkais, vergais. A. R. raÅ¡Ä apie prokuratÅ«ros reformas Rytų Europoje, kur pastebÄjo neigiamas tendencijas prokurorų nepriklausomumo aspektais. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad 2014 m. su M. D. bendravo kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininko pavaduotojas. 2019 m. spalį visuotiniame profesinÄs sÄ jungos surinkime buvo nubalsuota už tai, kad jis liktų pirmininku. ProfesinÄs sÄ jungos taryba nubalsavo, kad ne profesinÄs sÄ jungos pozicija tai, kÄ jis kalbÄjo žurnalistei.
D. V. kritikavo daug smarkiau, bet už tai nebuvo persekiojamas. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad iÅ¡ anksto neplanavo taip kalbÄti. Iki 2015 m. su žurnalistais susitikdavo po 2 kartus per mÄnesį, o po 2015 m. susitikimai bÅ«davo daugiau teorinio lygmens. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad teikÄ nuomonÄ kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkas. Su žurnaliste susitiko vieÅ¡ai. NÄ viena byla iÅ¡ komentuotų nebuvo jo. Pokalbio idÄja buvo, kad jeigu tai tiesa, tai kur žiÅ«ri prokurorų vadovybÄ.
Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad dirbti gali grįžti, su tiesioginiu vadovu sutaria puikiai. Pripažįsta, kad nepavyko iÅ¡vengti emocionalumo. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjo atstovas praÅ¡Ä skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ iki tol eitas pareigas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad profesinÄs sÄ jungos pirmininkas turi pareigÄ atskleisti negeroves. Profesinių sÄ jungų įstatymas nustato tokiÄ pirmininko teisÄ. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad Prokurorų etikos kodeksas taikomas ir profesinÄs sÄ jungos pirmininkui.
Kritika iÅ¡sakyta prokuratÅ«ros vadovybÄs ir politikų atžvilgiu. Seimo komisijos IÅ¡vadÄ reikia vertinti, nes joje užfiksuotos aplinkybÄs, pasisakymai realiai buvo, ji buvo panaikinta dÄl kitų motyvų. Ä® teismo klausimÄ dÄl diskriminacijos atsakÄ, kad aplinkybÄs, leidžianÄios daryti prielaidÄ dÄl tiesioginÄs ar netiesioginÄs diskriminacijos buvimo, yra pareiÅ¡kÄjo pareigų Äjimas. Teismo posÄdyje atsakovo atstovas praÅ¡Ä skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Papildomai paaiÅ¡kino, kad neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kÄjas papildytų reikalavimÄ praÅ¡ymu grÄ Å¾inti į ankstesnes pareigas. PaaiÅ¡kino, kad teismų sprendimai turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamoje byloje, todÄl jais reikia vadovautis: pasakyta, kad ne kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkas veikÄ. Ä® teismo klausimÄ , ar Prokurorų etikos kodekso naujausi pakeitimai paskelbti TAR atsakÄ, kad negali atsakyti. Teismo posÄdyje liudytojas G. J. paliudijo, kad yra prokuroras, realių pavaldumo santykių tarp jo ir pareiÅ¡kÄjo nÄra, yra profesinÄs sÄ jungos narys, buvo tarybos narys iki 2019 m. vasario.
Tiksliai nepamena. ProfesinÄ sÄ junga įsteigta 2011 m. vasario 17 d., veikÄ aktyviai, raÅ¡Ä raÅ¡tus D. V., iÅ¡ vadovybÄs atsakymų suprato, kad jie nepatenkinti. Buvo susitikÄ su E. P. kaip kandidatu, susidarÄ Ä¯spÅ«dis, kad problemų nežino. Generalinio prokuroro praÅ¡Ä susitikti ir kalbÄjo apie atrankas, manÄ kad jos neteisingos, laimi ne pirmas kandidatas. 2018 m. profesinÄs sÄ jungos užsakymu atliktas tyrimas parodÄ, kad santykiai su vadovybe yra sudÄtingi. ProkuratÅ«ros vadovybÄ nedaro monitoringo, kas vyksta su valdymu.
Apie tyrimÄ buvo informuotas Generalinis prokuroras. Pirmas tyrimas 2013 m. irgi buvo profsÄ jungos iniciatyva. Susirinkime pasakÄ, kad reikia vieÅ¡inti tyrimo rezultatus. VieÅ¡umo, kiek pamena, nebuvo. 2019 m. balandžio 3 d. visuotinio susirinkimo metu kalbÄjo apie poreikį kažkÄ daryti. Susirinkimas nusprendÄ, kad reikia gauti informacijÄ dÄl sÄ skrydžio. 2019 m. pradžioje buvo paruoÅ¡tas raÅ¡tas tarybai, bet ji nieko nedarÄ. PasiÅ«lymo eiti į spaudÄ susirinkimo 2019 m. balandžio 3 d. metu nebuvo. 2019 m. birželio 10 d. buvo raÅ¡tas Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Europos institucijoms profesinÄs sÄ jungos vardu dÄl paskyrimų į pareigas.
Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad susirinkime klausimo dÄl politikų įtakos prokurorams nebuvo. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad 2016 m. kritikavo, bet nebuvo trauktas atsakomybÄn. Dabar jo nepatraukÄ atsakomybÄn. Nes etikos komisija nubalsavo taip. Etikos komisijoje buvo daug visuomenÄs atstovų. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad nežino, kad kas bÅ«tų nubaustas už interviu spaudai. ApklausÄ inicijavo Vilniaus ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros. Ä® teismo klausimÄ atsakÄ, kad pokalbyje nedalyvavo, jo negirdÄjo.
J. R. interviu davÄ kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkas. Teismas konstatuoja: Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kÄjas susitiko su žurnaliste R. K.. 2019 m. balandžio 25 d. žurnalistÄ R. K. el. paÅ¡tu atsiuntÄ pareiÅ¡kÄjui preliminarų straipsnį. 2019 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kÄjas el. laiÅ¡ku pateikÄ savo pastebÄjimus dÄl straipsnio. 2019 m. balandžio 27 d. dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ publikuotas straipsnis âProkurorai pratrÅ«ko: mus pavertÄ politikų įrankiuâ, naujienų portale lrytas.lt publikuotas straipsnis âLietuvos ryto tyrimas.
Prokurorai prabilo apie užsakytas bylas, susidorojimus ir neÅ¡varius politikų žaidimusâ (toliau â ir Publikacija), kuriame atspausdintas pareiÅ¡kÄjo interviu su žurnaliste R. K.. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovÄ papraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo pateikti turimÄ informacijÄ ir konkreÄias faktines aplinkybes apie Publikacijoje paskelbtus pareiÅ¡kÄjo teiginius. 2019 m. gegužÄs 3 d. pareiÅ¡kÄjas pateikÄ raÅ¡tÄ âDÄl informacijos pateikimoâ. 2019 m. gegužÄs 8 d. vyko Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posÄdis, į kurio darbotvarkÄ Ä¯traukti klausimai Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros 2020â2022 m. strateginio veiklos plano projekto svarstymas â valstybÄs biudžeto poreikio pagal priemones projektas ir diskusija tema âProkuratÅ«ra skaidrumo ir atvirumo visuomenei konteksteâ.
PosÄdyje nutarta:
1) siÅ«lyti Generaliniam prokurorui peržiÅ«rÄti Prokurorų atrankos nuostatus skiriant didesnį dÄmesį Å¡iems klausimams: tikslingumas skelbti atrankos dalyvių balus; naujas vertinimo kriterijus âBusimo vadovo vertinimasâ; formalizuoti susitikimo su tinkamiausiais kandidatais prieÅ¡ paskiriant į pareigas procedÅ«rÄ ; Generalinio prokuroro sprendimo dÄl skyrimo paaiÅ¡kinimas; balų pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius vertinimo kriterijus santykis;
2) siÅ«lyti Generaliniam prokurorui kreiptis į Prokurorų etikos komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ir įvertinti vieÅ¡ai iÅ¡sakytus teiginius dÄl neva vykstanÄio politikų kiÅ¡imosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose bei kitų dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbiamose publikacijoje nurodytų atvejų, o, esant pagrindui, pavesti vertinti minÄtas aplinkybes ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka. 2019 m. gegužÄs 10 d.
Generalinis prokuroras raÅ¡tu Nr. 17.9.-6892 âKreipimasis dÄl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimoâ kreipÄsi į Prokurorų etikos komisijÄ ir be kita ko praÅ¡Ä iÅ¡tirti, ar pareiÅ¡kÄjas bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonių atstovais ir iÅ¡sakydamas teiginius apie galimai vykstantį aukÅ¡tų politikų kiÅ¡imÄ si į bylų tyrimÄ , neteisÄtÄ persekiojimÄ , poveikį tyrimui, galimai padarytas kitas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei nurodydamas kitus atvejus, kurie buvo publikuoti, laikÄsi Prokurorų etikos kodekso 7.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.1, 5.7.2, 5.9.1 papunkÄių reikalavimų bei kitų prokuroro elgesio bei profesinÄs etikos (veiklos) principų ir normų. 2019 m. gegužÄs 14 d. buvo priimtas nutarimas atisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-2-01-00015-19, kuriuo prokuroras atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu dÄl spaudimo ar poveikio M.
D.. 2019 m. gegužÄs 15 d. Prokurorų etikos komisijos pirmininkas nusprendÄ pradÄti tyrimÄ pagal 2019 m. gegužÄs 10 d. Generalinio prokuroro kreipimÄ si dÄl pareiÅ¡kÄjo veiksmų. 2019 m. gegužÄs 17 d. pareiÅ¡kÄjas raÅ¡tu Nr. 17.9.-7146 âDÄl paaiÅ¡kinimoâ papraÅ¡ytas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl galimo Prokurorų etikos kodekso pažeidimo. 2019 m. gegužÄs 24 d. pareiÅ¡kÄjas pateikÄ el. laiÅ¡kų kopijas ir nurodÄ, kad paaiÅ¡kinimus pateiks Prokurorų etikos komisijos posÄdyje. 2019 m. gegužÄs 31 d. vyko Prokurorų etikos komisijos posÄdis, kuriame dalyvavo pareiÅ¡kÄjas. 2019 m. birželio 17 d.
Prokurorų etikos komisija pateikÄ Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-10 ,,DÄl prokuroro J. R. veiksmųâ, kurioje konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. R. pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiÅ«lÄ jam skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570,,DÄl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vadosâ pritarÄ IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus, taÄiau nesutiko su IÅ¡vados siÅ«lymu skirti PareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ .
Sprendime buvo konstatuota, kad PareiÅ¡kÄjui skirtina griežtesnÄ tarnybinÄ nuobauda â perkÄlimas į žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra 2019 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.- 3393 ,,DÄl sutikimo paskirti tarnybinÄ nuobaudÄ â perkÄlimÄ Ä¯ žemesnes pareigas â prokurorų profesinÄs sÄ jungos valdymo organo nariuiâ kreipÄsi į Prokurorų profesinÄ sÄ jungÄ praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â perkÄlimÄ Ä¯ žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas.
Prokurorų profesinÄ sÄ junga 2019 m. rugpjÅ«Äio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,DÄl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â informavo Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , jog atsisako duoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kÄjui. AtsakovÄ savo nesutikimÄ grindÄ tuo, jog duodant sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , bÅ«tų paneigtas darbuotojų (sÄ vokÄ naudojant plaÄiÄ ja prasme) jungimosi į profesines sÄ jungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sÄ jungas apginti profesines, ekonomines ir socialines teises. 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. atsakovÄ kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti ProfesinÄs sÄ jungos 2019 m. rugpjÅ«Äio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,DÄl praÅ¡ymoduoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â iÅ¡reikÅ¡tÄ nesutikimÄ paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄnuobaudÄ .
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2020 generalinÄs prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3368-438/2020 pareiÅ¡kÄjo apeliacinį skundÄ atmetÄ ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ . Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2020 m. kovo 5 d., vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuriuo AtsakovÄ praÅ¡ymas leisti skirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ , buvo tenkintas, priÄmÄ Ä®sakymÄ Nr. P-256 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J.
R. skyrimoâ. Ä®sakyme nurodyta, kad vadovaujantis PÄ® 36 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, 391 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į Prokurorų etikos komisijos 2019 m. birželio 17 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-10 ,,DÄl prokuroro J. R. veiksmųâ, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Generalinioprokuroro 2019 m. liepos 12 d. sprendimÄ Nr. 17.9-9570 ,,DÄl prokurorų etikos komisijos iÅ¡vadosâ, PareiÅ¡kÄjas pripažįstamas pažeidÄs Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 (padorumo principas), 5.7.2 p. (solidarumo principas), 5.9.1 p. (atsakomybÄs principas) ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus.
Ä®sakymu pareiÅ¡kÄjui skirta tarnybinÄ nuobauda â perkÄlimas į žemesnes pareigas nuo 2020 m. kovo 18 d., nustatant pareiginÄs algos koeficientÄ 16.5. PÄ® 391 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinÄn atsakomybÄn. Å io įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinÄja Prokurorų etikos komisija Å¡io Ä®statymo ir Generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
Prokurorų etikos komisija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo iÅ¡vadÄ , o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardÄ Å¾eminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, â iÅ¡vadÄ Generaliniam prokurorui dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo. Tarnybinių patikrinimų prokurorų atžvilgiu atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d.
įsakymu Nr. I-86 (Äia ir toliau vadovaujamasi teisÄs akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužÄs 18 d.) (toliau â ir Nuostatai). MinÄtos PÄ® nuostatos pagrindžia, kad tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo prokurorui taikymo pagrindas yra prokurorų etikos komisijos pateiktoje iÅ¡vadoje nustatyti pažeidimai â tiek konkretÅ«s faktai, patvirtinantys atsakomybÄn traukiamo asmens neteisÄtÄ veikimÄ ir / ar neveikimÄ , tiek teisÄs aktų nuostatos, numatanÄios konkreÄias elgesio taisykles, etikos principus, kurie buvo pažeisti.
Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vada apibrÄžia tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo ribas, t. y. negali bÅ«ti pritaikyta atsakomybÄ už tokius veiksmus ir / ar neveikimÄ , kurie nebuvo nustatyti iÅ¡vadoje, o tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykÄ nustato PÄ® 41 straipsnio 2 dalyje numatyto subjekto kreipimesi nurodyti duomenys. NagrinÄjamu atveju laikytina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo nurodytas Generalinio prokuroro 2019 m. gegužÄs 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 âKreipimasis dÄl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimoâ.
Pagal LVAT praktikÄ bylÄ dÄl tarnybinÄs nuobaudos panaikinimo nagrinÄjantis teismas turi ne tik patikrinti, ar Prokurorų etikos komisijos iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ taikyti tarnybinÄ atsakomybÄ, bet turi įvertinti, ar tarnybinis patikrinimas buvo pradÄtas esant teisÄtam pagrindui, nustatyti, dÄl kokių faktų, veikų ar kt. jis buvo pradÄtas (LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1743-492/2019). DÄl tarnybinio patikrinimo pradÄjimo teisÄtumo ir apimties NagrinÄjamoje byloje teismas nenustatÄ, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradÄtas be teisÄto pagrindo.
Tokių aplinkybių nenurodÄ ir proceso dalyviai. Generalinio prokuroro 2019 m. gegužÄs 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 âKreipimasis dÄl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimoâ nurodyta, kad poreikis kreiptis kilo pasirodžius straipsniams spaudoje ir gavus pareiÅ¡kÄjo 2019 m. gegužÄs 5 d. paaiÅ¡kinimus, taip pat tokį sprendimÄ priÄmus Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužÄs 8 d. posÄdyje. Generalinio prokuroro 2019 m. gegužÄs 10 d. raÅ¡te Nr. 17.9.-6892 âKreipimasis dÄl prokurorų galimai padarytų pažeidimų iÅ¡tyrimoâ konkreÄiai nurodoma praÅ¡oma iÅ¡tirti pareiÅ¡kÄjo veika: ar pareiÅ¡kÄjas bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonių atstovais ir iÅ¡sakydamas teiginius apie galimai vykstantį aukÅ¡tų politikų kiÅ¡imÄ si į bylų tyrimÄ , neteisÄtÄ persekiojimÄ , poveikį tyrimui, galimai padarytas kitas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei nurodydamas kitus atvejus, kurie buvo publikuoti, laikÄsi Prokurorų etikos kodekso 7.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.1, 5.7.2, 5.9.1 papunkÄių reikalavimų bei kitų prokuroro elgesio bei profesinÄs etikos (veiklos) principų ir normų. 2019 m. gegužÄs 15 d.
Prokurorų etikos komisijos pirmininkas nusprendÄ pradÄti tyrimÄ pagal 2019 m. gegužÄs 10 d. Generalinio prokuroro kreipimÄ si dÄl pareiÅ¡kÄjo veiksmų. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo pradÄtas esant teisÄtam pagrindui, galima aiÅ¡kiai identifikuoti, dÄl kokių faktų, veikų ar kt. jis buvo pradÄtas, kokių teisÄs normų pažeidimas pareiÅ¡kÄjui inkriminuotas. DÄl neteisÄtos veikos Nuostatų 5 punktas nustato, kad tarnybinÄs nuobaudos skyrimo pagrindas â prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas.
Tarnybinio pažeidimo sudÄtį sudaro: prieÅ¡ingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltÄ (tyÄia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryÅ¡ys tarp prokuroro neteisÄto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisÄs aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudÄties elementams: neteisÄtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyÄia ar neatsargumas).
IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad eidamas Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko pareiga reiÅ¡kÄ kritikÄ vadovybei, politikams. Teismas pažymi, kad Prokurorų etikos kodeksas patvirtintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 âDÄl Lietuvos Prokurorų etikos kodekso ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimoâ. 2012 m. sausio 9 d.
Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroras įsakymu Nr. I-15 patvirtino naujÄ Prokurorų etikos kodekso redakcijÄ , kurios nuostatas pareiÅ¡kÄjas, anot atsakovÄs, pažeidÄ. Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovas negalÄjo atsakyti į klausimÄ , ar Å¡is įsakymas paskelbtas teisÄs aktų registre. TaÄiau teismas pabrÄžia, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. I-68 yra paskelbtas ValstybÄs žiniose (ValstybÄs žinios, 2004 m. gegužÄs 7 d., Nr. 76-2634), be to, pareiÅ¡kÄjui inkriminuojamų papunkÄių analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos abiejuose Prokurorų etikos kodekso redakcijose.
Taigi teismas nagrinÄs pareiÅ¡kÄjui inkriminuojamas veikas ir jas analizuos pagal naujausiÄ Prokurorų etikos kodekso redakcijÄ . Prokurorų etikos kodekso (Äia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanÄia redakcija) 5.2.2 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu privalo neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija. Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis solidarumo principu privalo susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , padÄti kolegoms apsiginti nuo Å¡meižto žiniasklaidoje, neadekvaÄios kritikos ar profesinio diskriminavimo.
Prokurorų etikos kodekso (Äia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanÄia redakcija) 5.9.1 papunktis nustato, kad prokuroras, vadovaudamasis atsakomybÄs principu privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybÄs pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybÄs institucijos, vardÄ . Prokurorų etikos kodekso (Äia ir toliau vadovaujamasi nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanÄia redakcija) 7.1 papunktis nustato, kad prokuroras, sakydamas vieÅ¡as kalbas, raÅ¡ydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, yra dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, dÄsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
Kaip nurodo LVAT (2013 m. vasario 25 d. LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-252/2013), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, taÄiau Å¡i teisÄ nÄra absoliuti. LaisvÄ reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaÄiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisÄ, neturi varžyti kitų asmenų teisių.
EŽTT, aiÅ¡kindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinanÄio teisÄ Ä¯ saviraiÅ¡kos laisvÄ, apimanÄiÄ tiek asmens teisÄ skleisti informacijÄ , tiek visuomenÄs teisÄ jÄ gauti, turinį, yra nurodÄs, kad teisÄ skleisti informacijÄ ir idÄjas apima ne tik teisÄ skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idÄjas, kurios yra palankios ir neįžeidžianÄios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenÄ ar jos dalį.
Toks Å¡ios teisÄs normos turinio aiÅ¡kinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plaÄių pažiÅ«rų, be kurių neįmanoma demokratinÄ visuomenÄ, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiÅ¡kos laisvÄ nÄra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresatoâ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v.
Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.). IÅ¡ EŽTK plÄtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinÄje visuomenÄje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžianÄių formuluoÄių (žr., pvz., Constantinescu v.
Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybÄs tarnautojo ar pareigÅ«no teisÄ laisvai reikÅ¡ti savo įsitikinimus bei kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taÄiau tai turi bÅ«ti daroma nepaneigiant Å¡ių laisvių ir teisių prigimties bei esmÄs, laikantis konstitucinio proporcingumo principo, o vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika turi nekenkti valstybÄs valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos.
Konstitucijoje įtvirtintos vertybÄs (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai; reikalavimas nekenkti valstybÄs valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos ir pan.) ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei jo pagrindu priimto Lietuvos prokurorų etikos kodekso paminÄtos nuostatos, yra tos teisÄs normos, kurios riboja prokuroro, kaip valstybÄs institucijos pareigÅ«no teisÄ kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , t. y., nustato sÄ lygas ir ribas, kurių nepažeisdamas prokuroras gali įgyvendinti savo konstitucinÄ teisÄ â kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ ( LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011).
IÅ¡vadoje Prokurorų etikos komisija pateikia 1) apibendrintÄ pareiÅ¡kÄjo veikos vertinimÄ ir 2) konkreÄius teiginius ir pažeistas teisÄs normas. Taigi teismas analizuoja tik Å¡ias pareiÅ¡kÄjui inkriminuotas veikas.
1) IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjo komentarai žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas gali bÅ«ti pateisinami visuomenÄs informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, kad prokuroras turÄtų susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkreÄius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus, o bet kokio pobÅ«džio komentarai turi bÅ«ti teikiami nepažeidžiant nustatytų etikos reikalavimų, t. y. neįžeidžiamai ir laikantis pagarbos. Teismas pritaria atsakovÄs apibendrintam vertinimui â pareiÅ¡kÄjas turÄjo teisÄ duoti komentarus žiniasklaidai apie galimas sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas, tai gali bÅ«ti pateisinama visuomenÄs informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais. TaÄiau:
1) bÅ«tina nurodyti, kad pateikiama nuomonÄ, o ne faktai. AiÅ¡kiai nurodyti kieno nuomonÄ teikiama;
2) pateikta nuomonÄ turi turÄti pagrindimÄ (konkretų (liudytojai, nustatyti faktai, kt.) ar abstraktų (moksliniai tyrimai, anoniminÄs prokurorų apklausos, kt.);
3) nuomonÄ turi bÅ«ti reiÅ¡kiama neįžeidžiamai, pagarbiai. NagrinÄjamu atveju diskusijoje su žurnaliste pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai nenurodÄ, kad jis teikia nuomonÄ, o ne faktus, nenurodÄ kieno nuomonÄ jis reiÅ¡kÄ (savo, profesinÄs sÄ jungos, visų prokurorų, GeneralinÄs prokuratÅ«ros), komentavo konkreÄius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus ir savo nuomonÄs nepagrindÄ Ä¯rodymais. PažymÄtina, kad Generalinis prokuroras 2019 m. balandžio 29 d. papraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo pateikti turimÄ informacijÄ ir konkreÄias faktines aplinkybes apie Publikacijoje paskelbtus pareiÅ¡kÄjo teiginius, Prokurorų etikos komisija 2019 m. gegužÄs 31 d. posÄdyje detaliai aiÅ¡kinosi ginÄui aktualias aplinkybes, teismo posÄdyje teismas klausÄ pareiÅ¡kÄjo apie jo nuomonÄs pagrįstumÄ .
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ savo nuomonÄ patvirtinanÄių įrodymų. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jis pasakojo žurnalistei kitų prokurorų jam, kaip profesinÄs sÄ jungos pirmininkui, papasakotas problemas. Teismas pažymi, kad nesant kitokių įrodymų (o jų į bylÄ pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, prieÅ¡ingai â atsakovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, kad M. D. apklaustas ikiteisminiame tyrime neigÄ poveikį jam) Å¡ia pareiÅ¡kÄjo veika buvo pažeistas Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytas reikalavimas â prokuroras privalo neskleisti gandų ir paskalų.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunktį, nes nesusilaikÄ nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ . Taip pat pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunktį, kai su žurnaliste bendravo emocionaliai (to neneigia ir pats pareiÅ¡kÄjas â âpasidaviau emocijomsâ), kalbÄjo spontaniÅ¡kai, o ne dÄstÄ gerai apgalvotas mintis (pareiÅ¡kÄjas ir prokurorų etikos komisijos posÄdyje, ir teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad planavo kalbÄti apie nepotizmÄ , o palietÄ daug kitų temų), neakcentavo, kad dÄsto savo nuomonÄ.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad visÄ informacijÄ iÅ¡ kitų prokurorų jis sužinojo ir interviu jis davÄ kaip Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininkas. Teismas atmeta Å¡iÄ pareiÅ¡kÄjo versijÄ kaip gynybinÄ. Prokurorų profesinÄ sÄ junga administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019 teismui atsiliepime pripažįsta, kad prokuroras J. R., pateikdamas savo nuomonÄ Å¾urnalistei vieÅ¡ai, nevykdÄ Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko funkcijų. 2019 m. gegužÄs 8 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posÄdyje S. K., kuris yra prokuratÅ«roje veikianÄių profesinių sÄ jungų deleguotas asmuo, kad ginÄo Publikacija nebuvo derinta su Prokurorų profesinÄs sÄ jungos taryba, nebuvo rengiama jokių susirinkimų, pritarimo nebuvo.
PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad nederino interviu su Prokurorų profesine sÄ junga, liudytojas teismo posÄdyje paliudijo, kad profesinÄje sÄ jungoje nebuvo svarstoma kreiptis į spaudÄ ir net nebuvo svarstomi visi pareiÅ¡kÄjo Publikacijoje iÅ¡spausdinti teiginiai. Liudytojas paliudijo, kad Prokurorų profesinÄje sÄ jungoje buvo svarstoma dÄl nepotizmo, taÄiau politikų kiÅ¡imasis į prokurorų darbÄ nebuvo minimas. Be to, teismas nustatÄ skirtingus profesinÄs sÄ jungos veikimo metodus: ir pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, ir liudytojas paliudijo apie kitokius profesinÄs sÄ jungos veikimo metodus (diskusijas visuotiniame susirinkime, taryboje, mokslinių tyrimų užsakymÄ ir atlikimÄ , bendravimÄ su Generaliniu prokuroru raÅ¡tu, susitikimus, kreipimÄ si informacijos ir t.t.).
2) IÅ¡vados 13 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenÄs informavimo atstove â žurnaliste, atsakinÄdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinÄjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybÄmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, nurodytais teiginiais pažeidÄ Prokurorų etikos kodeksÄ . Toliau teismas analizuos konkreÄius Prokurorų etikos komisijos vertintus teiginius.
âJeigu aukÅ¡ti politikai nesikiÅ¡tų į bylas, jei turÄtume stiprų nepriklausomÄ generalinį prokurorÄ , tiek daug žmonių nebÅ«tų iÅ¡vykÄ. AukÅ¡ti politikai pasijuto dievybÄmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietÄ . Jie baudžia arba papirkinÄja <...>â. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 ir 7.1 papunkÄių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunkÄio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedÄstÄ gerai apgalvotų minÄių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
ââ Negi bylų tyrimus galima vairuoti? (žurnalistÄs klausimas) â Juk taip ir buvo padaryta vadinamoji CŽV kalÄjimo byla! PrezidentÄ Å¾aidÄ prieÅ¡ LietuvÄ per ankstesnį prokuratÅ«ros vadovÄ . Atsirado byla, ji buvo vilkinama. TodÄl mes ir gavome į kaulus Europos žmogaus teisių teismeâ. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkÄio reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunkÄio reikalavimai, nes nesusilaikÄ nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , 7.1 papunkÄio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedÄstÄ gerai apgalvotų minÄių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
ââ Negi ta byla tebuvo žaidimas, kažkieno įnoris? Kam tai naudinga? (žurnalistÄs klausimas) â Apie tai bijoma vieÅ¡ai kalbÄti, nes yra žmonių, kurie pasiprieÅ¡ino ir dÄl to nukentÄjo. Ant tokio užsiundomos tarnybos, juos terorizuoja žvalgybininkai, vyksta susidorojimaiâ. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 ir 7.1 papunkÄių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 7.1 papunkÄio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedÄstÄ gerai apgalvotų minÄių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
ââ JÅ«s â ne pirmasis pareigÅ«nas, iÅ¡ kurio tenka iÅ¡girsti, kad susidorojama su tais, kurie pasiprieÅ¡ina sistemai. Kaip tai vyksta? (žurnalistÄs klausimas) â Sugalvojama, kaip neparankų paÅ¡alinti. Tam tikrų tarnybų vadovams nurodoma pradÄti kriminalinÄs žvalgybos veiksmus, tyrimÄ . Pakanka, kad neįvardytas informacijos Å¡altinis kÄ nors praneÅ¡tų, tarkime, kad asmuo paÄmÄ kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Kai kurie aukÅ¡ti politikai labai greitai iÅ¡moko tokias pamokas.
Buvo paduodamas sÄ raÅ¡as žmonių ir liepiama jiems pareikÅ¡ti įtarimus, nors tam nebÅ«davo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai. Kaip žmogus po to nusiplaus dÄmÄ?â. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkÄių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 papunkÄio reikalavimai, nes pareiÅ¡kÄjas skleidÄ gandus, paskalas, 7.1 papunkÄio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedÄstÄ gerai apgalvotų minÄių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
âGalbÅ«t mes dabar turÄtume kitokiÄ politinÄs korupcijos, vadinamÄ jÄ âMG Balticâ bylÄ , kurioje kažkodÄl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti â nelieÄiami. KodÄl ne visi prieÅ¡ įstatymÄ yra lygÅ«s? Jeigu taikomi dvejopi standartai, vadinasi, vykdomas kriminalinis nusikaltimas. Å i korupcijos byla parodÄ, kad vyko politine kova, o jÄgos struktÅ«ros į jÄ Ä¯trauktosâ. Prokurorų etikos komisija teigia, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 ir 7.1 papunkÄių reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo pareiÅ¡kÄjo teiginiu ir elgesiu duodant interviu 2019 m. balandžio 19 d. buvo pažeisti Prokurorų etikos kodekso 5.7.2 papunkÄio reikalavimai, nes nesusilaikÄ nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , 7.1 papunkÄio reikalavimai, nes prokuroras, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, nedÄstÄ gerai apgalvotų minÄių, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
Teismas pabrÄžia, kad pritaria pareiÅ¡kÄjo pozicijai, kad Publikacijoje buvo vieÅ¡ai reiÅ¡kiama kritika. TaÄiau LVAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobÅ«džio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika, o bÅ«tent, kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas (âneÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų,â; âsusilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarųâ), o kritikos reiÅ¡kimo bÅ«dui (formai) â kultÅ«ringo ir moralaus elgesio reikalavimai (âbendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancijaâ;
âsu žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santÅ«riai, objektyviai, vengti familiarumo ar prieÅ¡iÅ¡kumoâ; âvengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybÄs pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybÄs institucijos, vardÄ â) (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011). PÄ® 391 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro vardÄ Å¾eminanÄiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratÅ«ros autoritetÄ ir visuomenÄs pasitikÄjimÄ ja menkinantis elgesys ar kitoks Å¡iurkÅ¡tus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Teismas pritarÄ atsakovÄs pozicijai, kad pareiÅ¡kÄjo reikÅ¡ta kritika neatitiko turinio reikalavimų (buvo nepagrįsta, neįrodyta, paremta emocijomis, nuogirdomis, nebuvo akcentuota, kad tai pareiÅ¡kÄjo nuomonÄ ir t.t.), taÄiau nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas, 2019 m. balandžio 19 d. diskusijos su žurnaliste metu nekultÅ«ringai ar nemoraliai elgÄsi, atliko veiksmus, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenÄje galiojanÄiomis įprastinÄmis moralÄs nuostatomis ir teisÄtais lÅ«kesÄiais, kurių visuomenÄ tikisi iÅ¡ prokurorų, pažemino prokuroro vardÄ .
Bet koks Prokurorų etikos kodekso nuostatų pažeidimas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia prokuroro vardo pažeminimo. Taip pat teismas pabrÄžia, kad bet koks prokuroro ar prokuratÅ«ros vardo menkinimas automatiÅ¡kai nÄra prokuroro vardo pažeminimas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo interviu sumenkino prokuratÅ«ros autoritetÄ , taÄiau jo nepažemino (tai pagal savo laipsnį, tarnybinio nusižengimo Å¡iurkÅ¡tumÄ skirtingos sÄ vokos). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas nepažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunkÄio, t. y. pareiÅ¡kÄjas vadovavosi atsakomybÄs principu, vengÄ tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybÄs pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybÄs institucijos, vardÄ .
DÄl kaltÄs PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad atsakovÄ nenustatÄ pareiÅ¡kÄjo kaltÄs. Teismas kritiÅ¡kai vertina faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjo kaltÄs forma nÄra apibendrintai ir aiÅ¡kiai nurodyta IÅ¡vadoje. Vis dÄlto prabrÄžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali bÅ«ti pripažintas neteisÄtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .
NežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priÄmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios reikÅ¡mÄs sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisÄtu ir jį panaikinti ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedÅ«ros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dÄl to galÄjo bÅ«ti padarytos nepagrįstos ir neteisingos iÅ¡vados, vertinant pareigÅ«no veiksmus (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1427-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-3606-968/2019).
NagrinÄjamoje byloje nustatytas pažeidimas pripažintinas neesminiu, nes pareiÅ¡kÄjo kaltÄ (nors apibendrintai neįvardinta) buvo analizuota ir atskleista IÅ¡vadoje. Teismas pritaria atsakovÄs pozicijai, kad pareiÅ¡kÄjo kaltÄ aptarta IÅ¡vados 13 punkte: âKomisija įvertino, kad pareiÅ¡kÄjas, akivaizdžiai suprasdamas, kad bendrauja su visuomenÄs informavimo atstove â žurnaliste, atsakinÄdamas į jos klausimus apie kitus prokurorus, jų atliktus, atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinÄjamas baudžiamÄ sias bylas, savo teiginius grįsdamas nepatikrintais duomenimis, kitų asmenų galimai jam papasakotomis aplinkybÄmis ir jų subjektyviu suvokimu bei interpretavimu, straipsnyje nurodytais teiginiais <...>â.
Taigi, teismas konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas suvokÄ / turÄjo suvokti savo veikos neteisÄtÄ pobÅ«dį, numatÄ / turÄjo numatyti neigiamų pasekmių atsiradimÄ ir, nors jų nenorÄjo, taÄiau sÄ moningai leido joms atsirasti. Taigi pareiÅ¡kÄjo veika yra padaryta netiesiogine tyÄia. Teismas atmeta pareiÅ¡kÄjo argumentus, kad žurnalistÄ iÅ¡traukÄ jo žodžius iÅ¡ konteksto, kaip gynybinÄ versijÄ . Pirma, pareiÅ¡kÄjo pozicija prieÅ¡taringa. Viena vertus, jis teigia, kad teiginiai iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto, kita vertus, teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad palaiko visas iÅ¡sakytas mintis.
Antra, pareiÅ¡kÄjas nesiÄmÄ jokių veiksmų po Publikacijos paskelbimo. TreÄia, 2019 m. balandžio 25 d. žurnalistÄ R. K. el. paÅ¡tu atsiuntÄ pareiÅ¡kÄjui preliminarų straipsnį. 2019 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kÄjas el. laiÅ¡ku pateikÄ savo pastebÄjimus dÄl straipsnio, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kÄjas suvokÄ straipsnio turinį ir kaip žurnalistÄ suprato jų 2019 m. balandžio 19 d. diskusijÄ , tikslino savo žodžius âgirdÄjau kalbasâ, âtie teiginiai galimai teisingiâ, âkažkas turÄtų atlikti tyrimÄ ir nustatytiâ, taÄiau leido skelbti PublikacijÄ (âdÄl CŽV kalÄjimų bylos viskas OKâ).
Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas 2019 m. balandžio 19 d. vieÅ¡o susitikimo su žurnaliste metu skleidÄ gandus ir paskalas, nesusilaikÄ nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbÄ , bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nebuvo dalykiÅ¡kas, santÅ«rus, spontaniÅ¡kai dÄstÄ savo mintis, nors turÄjo suvokti, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ, nepatikslino komentarų pobÅ«džio (kad tai ne faktai, o pareiÅ¡kÄjo nuomonÄ, susidariusi iÅ¡ nuogirdų ir publikacijų spaudoje) ir pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytus reikalavimus.
Å iÄ veikÄ pareiÅ¡kÄjas atliko netiesiogine tyÄia. DÄl pasekmių ir priežastinio ryÅ¡io PareiÅ¡kÄjas teigia, kad atsakovas neįrodÄ itin didelÄs žalos ginÄo atveju. IÅ¡vadoje konstatuota, kad Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formuoja nepagrįstai neigiamÄ nuomonÄ apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , taip yra menkinamas visuomenÄs pasitikÄjimas prokuratÅ«ra, visa teisingumo sistema bei valstybÄs vadovais. Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjo niekuo nepagrįsti teiginiai pažemina prokuroro vardÄ , valstybÄs institucijų ir visos valstybÄs tarnybos autoritetÄ , skatina nepagarbÄ Ä¯statymams, pakerta visuomenÄs pasitikÄjimÄ valstybe ir jos institucijomis, valstybÄs vadovais, demokratiniu valstybÄs valdymu ir teise, ir taip griauna konstitucinius demokratinÄs teisinÄs valstybÄs pagrindus.
Publikuoti prokuroro J. R. teiginiai sukÄlÄ milžiniÅ¡kÄ visuomenÄs pyktį ir reakcijÄ Å¾iniasklaidoje. Jie buvo cituojami daugelio nacionalinių ir regioninių žiniasklaidos priemonių straipsniuose, Å¡iais klausimais buvo rengiamos TV laidos, situacijÄ tyrÄ Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija. 2019 m. gegužÄs 6 d. vykusiame Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posÄdyje apygardų vyriausieji prokurorai informavo Generalinį prokurorÄ , kad sulaukÄ daugybÄs prokurorų, pasipiktinusių publikuotais teiginiais, skambuÄių, kad prokurorai teigÄ besijauÄiantys labai įžeisti ir pažeminti, kad jų darbas nuvertintas (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužÄs 8 d. posÄdžio protokolas Nr. 17.9.-6800).
Teismas konstatuoja, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo neteisÄtų veiksmų kilo neigiamų pasekmių: Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formavo nepagrįstai neigiamÄ nuomonÄ apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , menkino visuomenÄs pasitikÄjimÄ prokuratÅ«ra, valstybÄs institucijomis, valstybÄs tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybÄs vadovais. TÄ Ä¯rodo rezonansas spaudoje ir visuomenÄje, klausimų dÄl prokurorams daromos įtakos įtraukimas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos darbotvarkÄ, Generalinio prokuroro spaudai ir kitoms valstybÄs institucijoms duoti paaiÅ¡kinimai, tyrimo, pasibaigusio 2019 m. gegužÄs 14 d.
Nutarimu atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ priÄmimu, atlikimas ir t. t. TaÄiau teismas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai pažemino prokuroro vardÄ , griovÄ konstitucinius demokratinÄs teisinÄs valstybÄs pagrindus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinÄs Publikacijos turinį, taip pat iÅ¡ į bylÄ pateiktų prokurorų anoniminÄs apklausos duomenų, kurie rodo, kad prokurorų vertinimai nevienareikÅ¡miai, ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužÄs 8 d. posÄdžio protokolo Nr. 17.9.-6800, kuriame užfiksuota, kad pareiÅ¡kÄjo kelti nepotizmo, favoritizmo klausimai buvo analizuojami ir Generaliniam prokurorui pateikti pasiÅ«lymai peržiÅ«rÄti Prokurorų atrankos nuostatus.
Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo komentarai žiniasklaidai buvo vieÅ¡a kritika, kuri neatitiko reikalavimų, keliamų jos turiniui, taÄiau, be kita ko, 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kÄjo diskusijoje su žurnaliste buvo ir aktualių problemų, kurios paskatino svarstyti Prokurorų atrankos nuostatų tobulinimÄ . Teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjo elgesys neigiamai paveikÄ visuomenÄs pasitikÄjimÄ prokuratÅ«ra, valstybÄs institucijomis, valstybÄs tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybÄs vadovais, taÄiau jis nÄra lemiamas, nes visuomenÄs pasitikÄjimÄ lemia įvairių veiksnių visuma: ekonominÄs, socialinÄs, teisinÄs priežastys, kiti plaÄiai visuomenÄje nuskambÄjÄ ir rezonanso sulaukÄ Ä¯vykiai, kitų asmenų elgesys ir t.t.
DÄl diskriminacijos PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nurodÄ, kad jis yra diskriminuojamas, nes eina profesinÄs sÄ jungos pirmininko pareigas. Mano, kad įrodinÄjimo pareiga, kad diskriminacijos nebuvo, turi bÅ«ti perkelta darbdaviui. Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo argumentus atmeta. Pirma, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) aplinkybių (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis). Faktas, kad pareiÅ¡kÄjas eina prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko pareigas, nÄra nagrinÄjamoje byloje pakankamas, kad bÅ«tų vertinamas kaip prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) aplinkybÄ.
PareiÅ¡kÄjas profesinÄs sÄ jungos veikloje dalyvauja ir eina vadovaujanÄias pareigas nuo 2011 m., tarnybinÄ nuobauda skirta 2019 m. Antra, teismas remiasi įsiteisÄjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybÄmis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d sprendime administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019 nurodyta, jog GeneralinÄs prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nÄra susijÄs su J. R. veikla Prokurorų profesinÄje sÄ jungoje. DÄl terminų PareiÅ¡kÄjas teigia, kad tarnybinÄ nuobauda buvo skirta praleidus 6 mÄnesių terminÄ .
PÄ® 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad tarnybinÄ nuobauda gali bÅ«ti paskirta per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos, taÄiau ne vÄliau kaip per trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. LVAT praktikoje buvo pasisakyta, kad atvejai, kai tarnybinÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ra užtrunka ilgiau nei 6 mÄnesius dÄl kreipimosi į teismÄ siekiant panaikinti profesinÄs sÄ jungos atsisakymÄ duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ , nevertinami kaip tokia iÅ¡imtis (žr. pvz.,2015 m. kovo 24 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužÄs 28 d.nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1057-520/2015).
Taip pat LVAT praktikoje pažymÄta, kad vieno mÄnesio termino pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo sprendimo dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo naikinimui ir laikytinas formaliu, neturinÄiu lemiamos reikÅ¡mÄs Ä®sakymo teisÄtumui, nes termino tarnybiniam nusižengimo tyrimui atlikti paskirtis â užtikrinti operatyvų tarnybinio tyrimo atlikimÄ , kuris gali užsitÄsti ne tik dÄl valstybÄs tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotÄs ir atostogų laiko, bet ir dÄl kitų objektyvių priežasÄių (LVAT 2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-231/2009; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinÄje byloje eA-1180-756/2015).
NagrinÄjamoje byloje 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisija pateikÄ Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui IÅ¡vadÄ . Tai laikytina tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kÄjimo diena. Generalinis prokuroras 2019 m. liepos 12 d. Sprendimu konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjui skirtina griežtesnÄ tarnybinÄ nuobauda â perkÄlimas į žemesnes apygardos prokuratÅ«ros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra 2019 m. liepos 17 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.- 3393 ,,DÄl sutikimo paskirti tarnybinÄ nuobaudÄ â perkÄlimÄ Ä¯ žemesnes pareigas â prokurorų profesinÄs sÄ jungos valdymo organo nariuiâ kreipÄsi į Prokurorų profesinÄ sÄ jungÄ praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ .
Prokurorų profesinÄ sÄ junga 2019 m. rugpjÅ«Äio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,DÄl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â informavo Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , jog atsisako duoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kÄjui. 2019 m. rugpjÅ«Äio 21 d. atsakovÄ kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti ProfesinÄs sÄ jungos 2019 m. rugpjÅ«Äio 13 d. raÅ¡tu Nr. T-1 ,,DÄl praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â iÅ¡reikÅ¡tÄ nesutikimÄ paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ .
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2020 generalinÄs prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3368-438/2020 pareiÅ¡kÄjo apeliacinį skundÄ atmetÄ ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ . Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2020 m. kovo 5 d. priÄmÄ ginÄijamÄ Ä®sakymÄ . Taigi teismas kritiÅ¡kai vertina praleistÄ 6 mÄnesių terminÄ , taÄiau, vadovaudamasis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu laiko tai nežymiu, neesminiu atitinkamo individualaus administracinio akto priÄmimo procedÅ«ros pažeidimu, kuris neturi jokios reikÅ¡mÄs sprendimo pagrįstumui (žr., pvz., 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1427-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-3606-968/2019).
PažymÄtina, kad atsakovÄ elgÄsi sÄ Å¾iningai, operatyviai ÄmÄsi veiksmų iÅ¡tirti pareiÅ¡kÄjo tarnybinį nusižengimÄ ir priÄmÄ sprendimÄ dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo. Pats paskyrimas užtruko, nes teisme buvo ginÄijamas Prokurorų profesinÄs sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ . PažymÄtina, kad administracinÄje byloje Nr. eI-4868-809/2019 bÅ«tent pareiÅ¡kÄjas apeliacinį skundÄ pateikÄ paskutinÄ termino apskųsti teismo sprendimÄ dienÄ (2020 m. sausio 2 d.).
Taigi atsakovÄ elgÄsi sÄ Å¾iningai, o pareiÅ¡kÄjo elgesys prisidÄjo prie terminų eigos. Maksimalus tarnybinÄs nuobaudos skyrimo terminas yra 36 mÄnesiai nuo veikos padarymo dienos nebuvo praleistas. Kitoks teisÄs aiÅ¡kinimas ir taikymas sudarytų prielaidas nepagrįstai iÅ¡vengti patraukimo atsakomybÄn įstatyme numatytais pagrindais (LVAT 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-3140-556/2019). DÄl proporcingumo PÄ® 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinÄ nuobaudÄ Ä¯sakymu skiria arba sprendimÄ dÄl prokuroro, atleisto iÅ¡ tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimÄ , tarnybinį nusižengimÄ , prokuroro vardÄ Å¾eminantį poelgį ar kitÄ Prokurorų etikos kodekso pažeidimÄ ir tarnybinÄs nuobaudos, kuri turÄtų bÅ«ti jam skirta, priima Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos iÅ¡vadÄ ar Å¡io straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotÄ teikimÄ , taÄiau Generalinio prokuroro Å¡i iÅ¡vada ir teikimai nesaisto.
LVAT yra ne kartÄ konstatavÄs, kad nagrinÄjant administracines bylas dÄl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisÄtumo, teismine tvarka kiekvienu konkreÄiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinÄs nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
NagrinÄjamoje byloje teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas padarÄ tarnybinį nusižengimÄ , kaltÄs forma yra netiesioginÄ tyÄia. DÄl pareiÅ¡kÄjo neteisÄtos veikos kilo neigiamų pasekmių: Publikacijoje pateiktų prokuroro J. R. teiginių visuma formavo nepagrįstai neigiamÄ nuomonÄ apie Lietuvos prokuratÅ«rÄ , ikiteisminių tyrimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , menkino visuomenÄs pasitikÄjimÄ prokuratÅ«ra, valstybÄs institucijomis, valstybÄs tarnyba, visa teisingumo sistema bei valstybÄs vadovais.
Taip pat teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas prokuratÅ«roje dirba nuo 1993 m., nuo 2000 m. eina vyriausiojo prokuroro pareigas, charakterizuojamas itin teigiamai, tarnybinių nuobaudų niekada neturÄjo, ne kartÄ skatintas, per paskutinius penkerius metus Generalinio prokuroro padÄkomis ir vardinÄmis dovanomis skatintas 3 kartus, paskutinis vertinimas 2016 m. â Prokurorų atestacijos komisija pareiÅ¡kÄjo tarnybÄ vertino labai gerai, Generalinis prokuroras Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, 2017 m. apdovanotas Prokuroro garbÄs ženklu 2-ojo laipsnio medaliu.
PÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios tarnybinÄs nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) perkÄlimas į žemesnes pareigas;
4) atleidimas iÅ¡ tarnybos. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjui paskirta tarnybinÄ nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pirma, teismas atsižvelgia į ilgametÄ nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kÄjo tarnybÄ . Teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kÄjo eitas pareigas, jų sudÄtingumÄ ir ilgametį nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kÄjo tiesioginių pareigų atlikimÄ . PareiÅ¡kÄjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra pirmasis po ilgos nepriekaiÅ¡tingos tarnybos. Jis, teismo vertinimu, nÄra svarbesnis už ilgametÄ nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ .
Antra, teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjo tarnybinis nusižengimas nesusijÄs su pareiÅ¡kÄjo tiesioginių pareigų vykdymu. PrieÅ¡ingai â byloje pateikta pareiÅ¡kÄjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad tai aukÅ¡tos teisinÄs kvalifikacijos specialistas, kvalifikuotas vadovas, gerbiamas prokurorų ir darbuotojų. TÄ patvirtina ir tarnybinių nuobaudų nebuvimas, gausÅ«s skatinimai. TreÄia, kilusias neigiamas pasekmes teismas vertina kaip didelÄ Å¾alÄ , taÄiau pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjo neteisÄti veiksmai buvo tik vienas iÅ¡ veiksnių, formuojanÄių visuomenÄs požiÅ«rį į prokuratÅ«rÄ , valstybÄs institucijas ir t. t.
Ketvirta, teismas atsižvelgia į LVAT praktikÄ sprendžiant dÄl tarnybinių nuobaudų parinkimo. Pagal LVAT praktikÄ (LVAT 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-632-756/2018) prokurorui kvalifikacinio rango pažeminimas buvo pripažintas pagrįstu, kai prokurorÄ padarÄ kelis trunkamuosius tarnybinius pažeidimus (vienas iÅ¡ jų tiesiogine tyÄia, kiti dÄl nerÅ«pestingumo), susijusius su ikiteisminio tyrimo pareigų vykdymu. PareiÅ¡kÄjo padarytas vienas tarnybinis nusižengimas, nesusijÄs su ikiteisminio tyrimo pareigų vykdymu, padarytas netiesiogine tyÄia.
PareiÅ¡kÄjas remiasi LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011, kurioje pareiÅ¡kÄjui už vadovybÄs kritikÄ paskirta tarnybinÄ nuobauda buvo panaikinta. Teismas taip pat vadovaujasi minÄtoje nutartyje suformuluotais LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais. TaÄiau pareiÅ¡kÄjo ir prokuroro administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011 situacija yra skirtingos: LVAT administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011 konstatavo, kad prokuroras iÅ¡sakÄ kritikÄ abstraktaus bei negatyvaus pobÅ«džio teiginiais, o pasisakymai dÄl vieno konkretaus atvejo atitiko kritikai keliamus turinio reikalavimus (kalbÄta apie visuotinai žinomas aplinkybes).
PareiÅ¡kÄjas 2019 m. balandžio 19 d. diskusijoje su žurnaliste gausiai minÄjo konkreÄias bylas, nepateikÄ savo nuomonÄ pagrindžianÄių įrodymų, jo paaiÅ¡kinimus apie CŽV kalÄjimų bylÄ paneigÄ M. D. ir t. t. Teismas jau konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjo vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika neatitiko reikalavimų, keliamų jos turiniui. Taip pat teismas pabrÄžia, kad administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011 buvo konstatuoti ir kiti nagrinÄjamai bylai neaktualÅ«s nuobaudos panaikinimo pagrindai (paskirtoji pareiÅ¡kÄjui nuobauda buvo panaikinta ir dÄl jos neteisÄtumo (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o jam paskirtÄ tarnybinÄ nuobaudÄ panaikinti. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas tarnybinį nusižengimÄ padarÄ esant jo kaltei. AtsakomybÄ Å¡alinanÄių aplinkybių teismas nenustatÄ. Tai lemia tarnybinÄs nuobaudos paskyrimÄ pareiÅ¡kÄjui. Tarnybinis nusižengimas padarytas sÄ moningai tyÄia, pareiÅ¡kÄjas užima vadovaujanÄias pareigas, dÄl tarnybinio nusižengimo kilo neigiamų pasekmių. Tai lemia griežtesnÄs nei pastaba tarnybinÄs nuobaudos papeikimo skyrimÄ .
PažymÄtina, kad Prokurorų etikos komisija taip pat siÅ«lÄ pareiÅ¡kÄjui skirti tarnybinÄ nuobaudÄ papeikimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinÄ nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kÄjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnÄ nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, tenkina pareiÅ¡kÄjo skundÄ iÅ¡ dalies: pakeiÄia Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d.
įsakymo Nr. P-256 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimoâ dalį dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ perkÄlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ . Teismo vertinimu, papeikimas yra adekvati tarnybinÄ nuobauda. Pripažinus, kad keiÄiama nuobauda iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ perkÄlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ , pareiÅ¡kÄjo perkÄlimas į žemesnes pareigas laikytinas neteisÄtu, atsižvelgiant į teismo posÄdyje patikslintÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , pareiÅ¡kÄjas grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas â Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o sprendimÄ vykdyti skubiai. Sprendimo dalis dÄl J. R. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Å¡ios normos taikymo praktikÄ nagrinÄjant ginÄus dÄl grÄ Å¾inimo į valstybÄs tarnybÄ (2007 m. rugpjÅ«Äio 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS10-480/2007), nukreipiama vykdyti skubiai. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstÄ daugiau argumentų, taÄiau, teismo nuomone, jie nÄra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinÄ bylÄ ir niekaip nekeiÄia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todÄl jų teismas nenagrinÄs. Å iame kontekste paminÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkriÄio 14 d.
LVAT administracinÄ byla Nr. A261-3555/2011). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti jam bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, todÄl pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti.
Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Vilius MaÄiulaitis. Ä® bylÄ buvo pateiktas praÅ¡ymas atlyginti 1 391,5 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau â ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas bei su praÅ¡ymu pateikti dokumentai patvirtina, jog praÅ¡omas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro tokios iÅ¡laidos: 1028,5 Eur skundo teismui parengimas, 363 Eur pasirengimas teismo posÄdžiui ir atstovavimas jame. Kadangi pareiÅ¡kÄjo skundas teismui parengtas 2020 m. kovo 16 d., iÅ¡laidoms už skundo parengimÄ taikytinas 2019 m. III ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) â 1 317,6 Eur.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ tokiu atveju sudaro 3 294 Eur (1 317,6 Eur x 2,5). PareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti 1028,5 Eur suma nevirÅ¡ija nurodyto maksimumo, todÄl galÄtų bÅ«ti priteista. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o atlyginti 363 Eur už pasirengimÄ teismo posÄdžiui ir atstovavimÄ jame. PraÅ¡yme nenurodyta, kiek laiko užtruko pasirengimas teismo posÄdžiui, o teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, sudÄtingumÄ , specialių žinių poreikį (byla nelaikytina sudÄtinga, pagal savo specifikÄ skundo reikalavimai nepriskirtini naujiems teisÄs aiÅ¡kinimo klausimams), sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo atstovui turÄjo pakakti 1 val. pasirengti teismo posÄdžiams todÄl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už minÄtas teisines paslaugas gali bÅ«ti 135,86 Eur.
AdministracinÄ byla Nr. eI3-2860-1047/2020 buvo iÅ¡nagrinÄta dviejuose teismo posÄdžiuose 2020 m. birželio 18 d. teismo posÄdyje, kurio trukmÄ â 29 min., ir 2020 m. liepos 2 d. teismo posÄdyje, kurio trukmÄ yra 2 val. 32 min., o tai pagal Rekomendacijų 9 punktÄ prilyginama 3 val. IÅ¡laidoms už atstovavimÄ teismo posÄdyje bei pasirengimÄ teismo posÄdžiui taikytinas 2019 m. IV ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) â 1 358,6 Eur.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 3 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 407,58 Eur (1 358,6 Eur x 0,3). Taigi pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti suma 363 Eur už pasirengimÄ teismo posÄdžiams ir atstovavimÄ juose nurodyto maksimumo, todÄl galÄtų bÅ«ti priteista. Byloje yra pateikti įrodymai, kad praÅ¡omas priteisti sumas pareiÅ¡kÄjas sumokÄjo. PareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (Ä®sakymo dalis dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ perkÄlimo į žemesnes pareigas keiÄiama į papeikimÄ , pareiÅ¡kÄjas grÄ Å¾inamas į pareigas), todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patenkinta 50 procentų pareiÅ¡kÄjo reikalavimų.
Atitinkamai pareiÅ¡kÄjui priteisiama bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis lygi 695,75 Eur (1 391,5 Eur / 2). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinÄtos bylos pobÅ«dį, sudÄtingumÄ , sprendžia, jog nÄra pagrindo papildomai mažinti pareiÅ¡kÄjui priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjui J. R. iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros iÅ¡ viso priteistina 695,75 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86â87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo J. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. P-256 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimoâ dalį dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ perkÄlimo į žemesnes pareigas į papeikimÄ . Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjÄ J. R. į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas.
Sprendimo dalį dÄl J. R. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti pareiÅ¡kÄjo J. R. naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros 695,75 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus septyniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ pareiÅ¡kÄjo J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Beata MartiÅ¡ienÄ