f87a2eba-cedf-4ab0-957b-5f5b8ad2175c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-150-370/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01444-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.35; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžinerinis projektavimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1327-432/2021 pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinis projektavimas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projkelva“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir ieÅ¡kovė, perkančioji organizacija) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inžinerinis projektavimas“ (toliau – ir atsakovė, tiekėja) 18 259,13 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTilto ir viadukų, esančių valstybinės reikÅ¡mės keliuose (tilto per DÅ«kÅ¡tÄ kelyje Nr. 5259, viaduko per geležinkelį kelyje Nr. 4717, viaduko kelyje A2), techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiÅ«ra“. IeÅ¡kovės vieÅ¡ojo pirkimo komisijai sudarius pasiÅ«lymų eilę, nustačius laimėtojÄ (Å«kio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Projkelva“ (toliau – ir trečiasis asmuo)) ir pakvietus jį sudaryti sutartį, atsakovė pateikė pasiraÅ¡ytus sutarčių egzempliorius, tačiau 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimÄ nepateikti sutarties dėl II pirkimo dalies užtikrinimo laidavimo dokumento.

Atsakovės nurodytos priežastys patvirtina, kad atsakovė priėmė sprendimÄ nesudaryti sutarties ne dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių jai tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet dėl to, kad vieÅ¡ojo pirkimo objektas (ekonominės naudos perspektyva), paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovės pirkimui numatytai sumai, kitų dalyvių pasiÅ«lymų sumoms, tapo atsakovei nebepatrauklus. Atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dalyviui, kurio pasiÅ«lymas pagal patvirtintÄ pasiÅ«lymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiÅ«lymo.

IeÅ¡kovė, sudariusi pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiÅ«lymas pagal patvirtintÄ pasiÅ«lymų eilę buvo pirmas po atsakovės pasiÅ«lymo, patyrė 18 498,13 Eur nuostolius (kainų skirtumas tarp I ir II vietos pasiÅ«lymų (32 577,51 – 14 079,38)). 2020 m. sausio 16 d. atsakovė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 239 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai draudimo iÅ¡moka pagal pasiÅ«lymo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , todėl atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius – 18 259,13 Eur (18 498,13 Eur – 239 Eur).

3. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės teigimu, konkurso sÄ lygų 41 punkte nurodyta, jog tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu privalo pateikti pasiÅ«lymo galiojimÄ užtikrinantį dokumentÄ â€“ banko garantijÄ arba draudimo bendrovės laidavimÄ . Minimų sÄ lygų 45.2 punkte nurodyta, kad dalyvis netenka pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo, jei laimėjęs vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atsisako pasiraÅ¡yti pirkimo sutartį. Kitų sÄ lygų, reglamentuojančių galimÄ papildomÄ atsakovės civilinę atsakomybę, konkurso dokumentuose nurodyta nebuvo.

IeÅ¡kovė, konkurso sÄ lygose aiÅ¡kiai numačiusi ribotÄ atsakovės, kaip konkurso dalyvės, kurios pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu, civilinę atsakomybę, t. y. Å¡iÄ atsakomybę apribojant pasiÅ«lymo laidavimo draudimo suma, negali reikalauti tokios atsakomybės, kuri nebuvo numatyta konkurso sÄ lygose. Atsakovė savo iniciatyva ieÅ¡kovei pervedė pasiÅ«lymo laidavimo draudimo sumÄ , todėl laikytina, kad žala, kurios ieÅ¡kovė gali reikalauti iÅ¡ atsakovės pagal konkurso sÄ lygas, ieÅ¡kovei visiÅ¡kai atlyginta.

Atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 18 259,13 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 420,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė (jungtinės veiklos partnerių vardu) pateikė pasiÅ«lymus, neginčijo pirkimo sÄ lygų, dėl to laikoma, kad atsakovei pirkimo sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir privalomos. Nei konkurso sÄ lygų 41 punkto (kur numatytas 2 proc. kiekvienos pirkimo dalies pasiÅ«lymo vertės pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimas), nei 45.2 punkto (kur numatyta, kad tiekėjas netenka pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumos, jei atsisako pasiraÅ¡yti pirkimo sutartį) nuostatos, nei kurioje nors kitoje konkurso sÄ lygų nuostatoje nenumatytas tiekėjo atleidimas nuo prievolės atlyginti nuostolius ar Å¡ios prievolės apribojimas, tiekėjui be pagrindo atsisakius sudaryti sutartį. Tad apie Å¡iÄ prievolę sprendžiama, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas.

6. Atsakovės sprendimas atsisakyti pateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumentÄ yra atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį (be užtikrinimo sutarties vykdymas neįmanomas) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 86 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstas atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį yra VPÄ® 86 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (atsakingai dalyvauti viešųjų pirkimų procedÅ«rose) nevykdymas (deliktas), sukeliantis neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai, kadangi ji negauna to, kÄ tikėjosi gauti ir turi pasirÅ«pinti, kad sutartis bÅ«tų sudaryta su antrÄ jį pagal eilę pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju.

Teismo vertinimu, yra visos atsakovės civilinės atsakomybės už nurodytÄ teisės pažeidimÄ sÄ lygos. Neteisėti veiksmai – atsisakymas pateikti sutarties įvykdymÄ užtikrinantį dokumentÄ (VPÄ® 86 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas). Atsakovei nepateikus nurodyto dokumento, sutarties vykdymas tampa neįmanomas, tokia padėtis prilyginama atsakovės atsisakymui sudaryti sutartį. Å alių ikisutartiniai santykiai buvo pažengę – Å¡alys sudarė pirkimo sutartį. Tad pagrįsta laikyti, jog Å¡ios sutarties vykdymÄ neįmanomu padarę atsakovės veiksmai (atsisakymas pateikti sutarties įvykdymÄ užtikrinantį dokumentÄ ) yra teisės pažeidimas.

Priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos (nesudaryta sutartis su pirmÄ jį pagal eilę ieÅ¡kovei naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju laimėjusiame pasiÅ«lyme nurodytomis sÄ lygomis) yra akivaizdus, kadangi sutarties įvykdymÄ užtikrinančio dokumento pateikimas buvo bÅ«tina pirkimo sÄ lyga; atsakovė tyčia atsisakė pateikti sutarties įvykdymÄ užtikrinantį dokumentÄ , suvokdama, jog dėl Å¡ios aplinkybės su ja sudaryta sutartis nebus vykdoma, todėl yra kalta dėl Å¡io VPÄ® pažeidimo.

IeÅ¡kovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kadangi atsakovės pasiÅ«lyme nurodytomis palankiomis sÄ lygomis nenupirko jai reikalingų darbų, o sudariusi sutartį su antrÄ jÄ vietÄ pasiÅ«lymų eilėje užėmusiu pasiÅ«lymu, už Å¡iuos darbus turės mokėti didesnę kainÄ .

7. Esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, jai kyla prievolė visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Nuostolių dydis nustatytinas iÅ¡ II vietÄ užėmusio pasiÅ«lymo kainos atėmus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kainÄ (32 577,51 – 14 079,38 = 18 498,13 Eur). IeÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad reikiamus darbus nusipirks už atsakovės pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet dėl atsakovės kaltų veiksmų Å¡iuos darbus ieÅ¡kovė turėjo įsigyti už 18 498,13 Eur didesnę kainÄ .

Dėl to ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė atlygintų Å¡iuos nuostolius. Dalis ieÅ¡kovės patirtų nuostolių atlyginta atsakovei pervedus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 239 Eur pasiÅ«lymo galiojimo laidavimo draudimo sumÄ . Likusi nuostolių atlyginimo dalis (18 259,13 Eur) priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 8.1. Teismas taikė deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, neatkreipdamas dėmesio į atsakovės įrodinėtÄ aplinkybę bei pateiktus įrodymus, kad Å¡alių buvo sudaryta pirkimo sutartis konkurso II daliai. Å iÄ aplinkybę įrodo atsakovės į bylÄ pateikta sutartis su Å¡alių paraÅ¡ais, Å¡ios aplinkybės neneigė ir ieÅ¡kovė. Esant sudarytai sutarčiai, deliktinė civilinė atsakomybė nebėra galima, o atsakovės civilinė atsakomybė privalo bÅ«ti nustatyta remiantis sutarties nuostatomis, kurios numato atsakomybę už Å¡ios sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Ginčo sutartis nustatė, kad atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius ginčo sutartį bei ja prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė netenka teisės į pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ . Todėl atsakovė savanoriÅ¡kai sumokėjo visÄ pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumÄ ieÅ¡kovei. Nepagrįsta sprendimo iÅ¡vada, jog atsakovė nutraukė toli pažengusias derybas, o ne jau sudarytÄ sutartį. Atitinkamai, nepagrįstas ir sprendimo motyvas, kad atsakovei taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, o ne sutartinė civilinė atsakomybė. 8.2.

Teismas nevertino fakto, kad civilinė atsakomybė, kuriÄ sprendimu atsakovei pritaikė teismas, pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta. Nesudarius sutarties arba jos neįvykdžius, atsakovė netenka pasiÅ«lymo įvykdymo užtikrinimo sumos. IeÅ¡kovė, pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, jos ir neturi teisės reikalauti. 8.3. IeÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai kvalifikuotini kaip tiesioginiai. Jei atsakovė dar prieÅ¡ konkurso pradžiÄ bÅ«tų įvertinusi savo pajėgumus ir nusprendusi pasiÅ«lymo konkurso II daliai neteikti, ieÅ¡kovė ir taip bÅ«tų sudariusi sutartį su dabartiniu II vietos laimėtoju už tokiÄ pačiÄ kainÄ .

Kad ir kaip būtų pasielgusi atsakovė, ieškovė nuostolių nepatyrė, t. y. liko toje pačioje situacijoje, kurioje ji būtų buvusi, jei atsakovė iš viso nebūtų pateikusi savo pasiūlymo konkurso II daliai. Nėra priežastinio ryšio.

9. Atsiliepime ieÅ¡kovė VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 9.1. Atsakovės sÄ moningas sprendimas nepateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento, ieÅ¡kovės pagrįstai kvalifikuotas atsisakymu sudaryti sutartį. Atsakovė savo pateikto pasiÅ«lymo neatÅ¡aukė iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos. Atsakovės argumentai, lėmę atsisakymÄ sudaryti sutartį, patvirtina, kad toks sprendimas priimtas tik susipažinus su viešųjų pirkimų komisijos nustatyta pasiÅ«lymu eile ir neturi nieko bendra su jos deklaruotomis priežastimis. 9.2.

Atsisakydama pasiraÅ¡yti sutartį atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (neatÅ¡aukė savo pasiÅ«lymo, kuris jo pripažinimo laimėjusiu metu galiojo, nesirÅ«pino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ ieÅ¡kovei, prieÅ¡ pateikiant pasiÅ«lymÄ neįvertino visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiÅ«lymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį), taip pat pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju, t. y. pažeidė įsipareigojimus sudaryti sutartį.

Å alis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Pateikdama pasiÅ«lymÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su visomis pirkimo sÄ lygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį su ieÅ¡kovė. Atsakovės veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nesÄ Å¾iningi, nesÄ Å¾iningai Å¡aliai turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. 9.3. Atsakovei kilo deliktinė atsakomybė. Nuostoliai patirti ikisutartiniuose santykiuose.

Konkurso sÄ lygos nėra Å¡alių sutartis ar susitarimas, nustatantis ribotÄ konkurso dalyvio civilinę atsakomybę. Å alims ginčo dalyje nepasiekus sutarties sudarymo stadijos, nėra prielaidų vertinti, kad Å¡alys susitarė dėl deliktinės atsakomybės ribojimo. Atsakovei taikytina atsakomybė bendraisiais pagrindais. 9.4. Apeliaciniame skunde suformuota pozicija grindžiama teiginiu, jog atsakovė pasirašė sutartį, nepagrįsta. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė tvirtino prieÅ¡ingai. Nėra pagrindo konstatuoti esant sutarties sudarymo faktÄ , nes atsakovė atsisakė sudaryti sutartį.

Sutarties pasiraÅ¡ymas ir sudarymas nėra tapačios kategorijos, juolab viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo srityje. Sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis sutartyje ir įstatyme nustatytais pagrindais, sÄ lygoms ir procedÅ«romis. Viešųjų pirkimų procedÅ«ros pasibaigia sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo tęsiamos ir sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Sutarties pasiraÅ¡ymas nėra tapatus sutarties sudarymui. 9.5.

Atsakovė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę dėl pasiÅ«lymo galiojimÄ užtikrinančio dokumento pateikimo. Å ios Å¡alutinės prievolės egzistavimas ir realizavimas negali paneigti ieÅ¡kovės teisės reikalauti patirtų nuostolių visiÅ¡ko atlyginimo. IeÅ¡kovė pasiÅ«lymo galiojimÄ užtikrinančiu dokumentu nepasinaudojo, nes atsakovė sumÄ , atitinkančiÄ pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo dokumento vertę, sumokėjo tiesiogiai ieÅ¡kovei. PasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas.

Tokios teisės egzistavimas ir realizavimas nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės nuostolių, virÅ¡ijančių pateiktos pasiÅ«lymo užtikrinimo priemonės ribas, reikalauti teismine tvarka, realizuojant visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . 9.6. DeklaratyvÅ«s teiginiai, esÄ atsakovė dalyvavo konkurse, teikė pasiÅ«lymus visose pirkimo dalyse, tačiau nesitikėjo, kad bus laimėta visose pirkimo dalyse, ne tik negali bÅ«ti pripažinti objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis atsisakymÄ sudaryti sutartį, bet rodo dalyvavimÄ konkurse net neturint tikslo sudaryti sutarties laimėjimo atveju arba nesÄ Å¾iningÄ elgesį dalyvaujant visuose pirkimuose, laimėjimo atveju atsirenkant naudingiausius, nebepatrauklių atsisakant.

Aplinkybė dėl neturimų pajėgumų įvykdyti sutartį yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Aplinkybė, ar tiekėjas bus pajėgus laimėjimo atveju įvykdyti sutartį, turėjo bÅ«ti įvertinta dar prieÅ¡ teikiant pasiÅ«lymÄ . 9.7. Žala (nuostoliai) ieÅ¡kovei atsirado dėl to, kad nebuvo sudaryta sutartis su laimėtoja paskelbta mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusia tiekėja (atsakove), kadangi ji atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, o dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė turėjo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su II vietoje pagal pasiÅ«lymų eilę likusia tiekėja, todėl tiekėjų pasiÅ«lytų kainų skirtumas laikytinas ieÅ¡kovės patirta žala (nuostoliais).

IeÅ¡kovės nebuvo nurodyta ir įrodinėta žala patirta dėl atsakovės dalyvavimo konkurse. Atsakovės pozicija procesiniuose dokumente netiksli ir neatitinka ieÅ¡kovės įrodinėtų aplinkybių. BÅ«tent atsakovės veiksmai (elgesys) lėmė ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, laikytina įrodyta priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) sÄ lyga. Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį ar veiksmai įstatymo prasme prilyginami atsisakymu sudaryti sutartį padarys ieÅ¡kovei žalos.

Atsakovė kalta, nes, teikdama pasiÅ«lymÄ dalyvauti pirkimo teisiniuose santykiuose, o vėliau atsisakydama sudaryti sutartį nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 11. 2019 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovė paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (tarptautinis atviras konkursas) „Tilto ir viadukų, esančių valstybinės reikÅ¡mės keliuose (tilto per DÅ«kÅ¡tÄ kelyje Nr. 5259, viaduko per geležinkelį kelyje Nr. 4717, viaduko kelyje A2), techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiÅ«ra“.

Pirkimas buvo sudarytas iš trijų dalių:

1) tilto per DÅ«kÅ¡tÄ valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 5259 Sudervė–PaÄ Å¾uoliai–MaiÅ¡iagala 11,495 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiÅ«ra;

2) viaduko virš geležinkelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai 0,780 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra;

3) viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 25,634 km (kairėje kelio pusėje) kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra. Pirkimo užduotyje viešajam pirkimui patvirtinta maksimali kainos su PVM riba – 145 050 Eur: I pirkimo daliai – 21 450 Eur; II pirkimo daliai – 81 700 Eur; III pirkimo daliai – 41 900 Eur. 12. 2019 m. spalio 22 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame dėl II pirkimo dalies nustatyta, kad ūkio subjektų grupės – atsakovės ir trečiojo asmens – pasiūlymo kaina (14 079,38 Eur) yra neįprastai maža.

Viešųjų pirkimų komisija nutarė prašyti pagrįsti neįprastai mažas kainas bei pateikti trūkstamus duomenis. 2019 m. spalio 25 d. įvyko viešųjų pirkimo komisijos posėdis, kuriame, susipažinus su ūkio subjektų grupės pateiktais duomenimis, konstatuota, kad pasiūlyme nurodytos kainos buvo tinkamai pagrįstos. 13. 2019 m. lapkričio 5 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame nustatyta pasiūlymų eilė ir priimtas sprendimas ūkio subjektų grupės – atsakovės ir trečiojo asmens – pasiūlymus visoms trims pirkimo dalims pripažinti laimėjusiais, dėl kurių bus sudaromos pirkimo sutartys.

PirkimÄ laimėjęs dalyvis įpareigotas perkančiajai organizacijai pateikti pasiraÅ¡ytų sutarčių egzempliorius.

14. Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. pasiraÅ¡ytus II pirkimo dalies sutarties egzempliorius, kuriuos 2019 m. gruodžio 2 d. taip pat pasirašė ir ieÅ¡kovės atstovas. 15. 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimÄ sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovė paprašė perkančiosios organizacijos nurodyti sÄ skaitÄ , į kuriÄ pati atsakovė pervestų pasiÅ«lymo užtikrinime nurodytÄ sumÄ . 16. 2019 m. gruodžio 19 d. viešųjų pirkimų komisija konstatavo, kad Å«kio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo – atsisakė sudaryti pirkimo sutartį II pirkimo daliai.

Komisija nutarė pasinaudoti Å«kio subjektų grupės pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimu. Taip pat komisija konstatavo, kad tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas II pirkimo daliai pagal nustatytÄ pasiÅ«lymų eilę yra pirma po Å«kio subjektų grupės, atsisakiusios sudaryti sutartį, pasiÅ«lymo, yra UAB „Kelprojektas“ (pasiÅ«lyta kaina – 32 577,51 Eur). Komisija ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu II pirkimo daliai nutarė pripažinti dalyvės UAB „Kelprojektas“ pasiÅ«lymÄ . 2020 m. sausio 8 d. komisijos posėdyje UAB „Kelprojektas“ pasiÅ«lymas II pirkimo daliai pripažintas laimėjusiu. 17. 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė, atsakydama į atsakovės 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tÄ , nurodė, kad lėšas pasiÅ«lymo užtikrinimui turi sumokėti draudimo bendrovė.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pateiktu pasiÅ«lymo užtikrinimu nesinaudos (t. y. į draudimo bendrovę nesikreips) tik tuo atveju, jeigu atsakovė atlygins visus nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė atsakovei atsisakius sudaryti sutartį dėl II pirkimo dalies (t. y. skirtumÄ tarp II vietoje esančio UAB „Kelprojektas“ pasiÅ«lymo ir laimėjusio atsakovės pasiÅ«lymo, dėl kurio atsakovė atsisakė sudaryti sutartį). 18. 2020 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į draudimo bendrovę praÅ¡ydama pervesti pasiÅ«lymo laidavimo draudimo sumÄ â€“ 239 Eur.

Draudimo bendrovė 2020 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovę informavo nutraukusi žalos bylos administravimÄ , kadangi pasiÅ«lymo laidavimo draudimo sumÄ ieÅ¡kovei pervedė pati atsakovė.

19. Atsakovė ieÅ¡kovei 2020 m. sausio 14 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovė atsisakė atlyginti nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė dėl dalyvio atsisakymo sudaryti sutartį dėl pirkimo II dalies. Atsakovė nurodė, kad tinkamu nuostolių atlyginimu Å¡ioje situacijoje laikytinas pasinaudojimas atsakovės pateiktu pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimu, o tuo atveju, jeigu pirkimo dalyviui tokioje situacijoje kyla atsakomybė didesne apimtimi, atsakovė to nežinojo, nesuprato ir dėl to kaltas neaiÅ¡kumas pirkimo dokumentuose. 20. 2020 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovė su UAB „Kelprojektas“ pasirašė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl pirkimo II dalies, sutarties suma – 32 577,51 Eur.

21. IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡tu įspėjo atsakovę, jog neįvykdžius reikalavimo per papildomai nustatytÄ terminÄ , kreipsis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo, o taip pat duomenis apie skolÄ perduos skolininkų duomenis administruojančiai įmonei. Atsakovė ieÅ¡kovės reikalavimÄ vykdyti atsisakė. Dėl sutarties sudarymo (įsigaliojimo) fakto 22. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡alys sudarė sutartį konkurso II daliai, o Å¡iÄ aplinkybę įrodo atsakovės pateikta sutartis su Å¡alių paraÅ¡ais. Atsakovės vertinimu, esant sudarytai sutarčiai, deliktinė civilinė atsakomybė nebėra galima, o atsakovės civilinė atsakomybė privalo bÅ«ti nustatyta remiantis sutarties nuostatomis.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimÄ laimėjęs dalyvis (Å«kio subjektų grupė – atsakovė ir trečiasis asmuo) įpareigotas ieÅ¡kovei pateikti pasiraÅ¡ytų sutarčių egzempliorius. Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. pasiraÅ¡ytus II pirkimo dalies sutarties egzempliorius, kuriuos 2019 m. gruodžio 2 d. taip pat pasirašė ir ieÅ¡kovės atstovas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad priėmė sprendimÄ sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento.

24. Tačiau sutarties dėl II pirkimo dalies 109 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja, Å¡alims pasiraÅ¡ius jÄ ir tiekėjui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentÄ , nurodytÄ sutarties 67 punkte, ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba sutarties nutraukimo. Sutarties 67 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo per 10 darbo dienų po sutarties pasiraÅ¡ymo dienos savo sÄ skaita pateikti konkurso sÄ lygų 86.1.2. punkte nurodytos sumos dydžio banko arba draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo garantijÄ arba laidavimo draudimo raÅ¡tÄ pagal užsakovo konkurso sÄ lygų 6 priede pateiktÄ formÄ .

Pirkimo sÄ lygų 86 punkte perkančioji organizacija reikalavo, kad pirkimo sutarties sÄ lygų įvykdymas bÅ«tų užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimu; dalyvis, kurio pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu, per 10 darbo dienų nuo pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymo privalės perkančiajai organizacijai pateikti deramai įformintÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, banko arba draudimo bendrovės besÄ lygiÅ¡kÄ ir neatÅ¡aukiamÄ pirkimo sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ (laidavimÄ ) perkančiajai organizacijai priimtina forma bei visus jÄ lydinčius dokumentus.

25. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis neįsigaliojo, kadangi neįvykdytos visos sutarties 109 punkte nurodytos sÄ lygos – atsakovė nepateikė sutarties II pirkimo daliai įvykdymo užtikrinimo dokumento. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis konkurso II daliai sudaryta nebuvo, o apeliaciniame skunde teigia prieÅ¡ingai. Taip pat svarbu ir tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, jeigu bÅ«tų buvusi Å¡alių sudaryta (įsigaliojusi), ji galėtų bÅ«ti nutraukta vadovaujantis sutartyje ir VPÄ® bei CK nustatytais pagrindais, sÄ lygoms ir procedÅ«romis, tačiau sutarties nutraukimo klausimas nebuvo sprendžiamas, o atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo tęsiamos ir sutartis sudaryta su kitu tiekėju.

Pritartina ieÅ¡kovės argumentams, kad Å¡iuos atveju sutarties pasiraÅ¡ymas nėra tapatus sutarties sudarymui (įsigaliojimui). Dėl minėtų motyvų nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis dėl pirkimo II dalies buvo sudaryta (įsigaliojo) ir atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindo 26. IeÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės (tiekėjos, kuri, laimėjusi vieÅ¡ojo pirkimo II dalį, atsisakė pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentÄ II sutarties daliai) nuostolių atlyginimÄ (atsakovės pasiÅ«lytos paslaugų kainos ir II vietoje likusio tiekėjo pasiÅ«lytos paslaugų kainos skirtumÄ ).

27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai atsisakė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, nustatė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad tokia civilinė atsakomybė, kuriÄ sprendimu atsakovei pritaikė teismas, pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, o buvo numatyta tik tai, kad nesudarius sutarties arba jos neįvykdžius, atsakovė netenka pasiÅ«lymo įvykdymo užtikrinimo sumos, o kadangi atsakovė sumÄ , kuri atitiko ieÅ¡kovės pirkimo dokumentų sÄ lygas, pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovė pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, jos ir neturi teisės reikalauti.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau minėta, atsakovei Å¡iuo atveju taikytina ne sutartinė atsakomybė, o atsakomybė dėl netinkamo ikisutartinių (viešųjų pirkimų procedÅ«rų pagrindu kilusių) pareigų vykdymo. Pagrindinis derybų tikslas – sandorio sudarymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje draudimas derėtis, jeigu Å¡alis apskritai neketina sudaryti sutarties, laikomas viena iÅ¡ pagrindinių pareigų, patenkančių į sÄ Å¾iningumo principo turinį.

Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus, bÅ«tina rasti sÄ Å¾iningumo ir sutarties laisvės principų pusiausvyrÄ . Sutarties laisvės principas įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis ir neatsako už tai, jog susitarimas nepasiekiamas. Taigi, sÄ Å¾iningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis Å¡alių sutarties laisvę esant ikisutartiniams santykiams. Už įstatymo nustatytos pareigos derėtis sÄ Å¾iningai nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti bÅ«tinas sÄ lygų visetas:

žala, priežastinis ryÅ¡ys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalÄ asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesÄ Å¾iningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sÄ lygų buvimÄ , tarp jų neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi bÅ«ti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

30. Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp Å¡alių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras. VPÄ® nustato vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo procedÅ«ras, tvarkÄ , kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių Å¡alys. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu tarp pasiÅ«lymÄ pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis.

Taigi, pirkimÄ laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iÅ¡ ikisutartinių santykių Å¡alis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių Å¡alims pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos bÅ«tų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iÅ¡ civilinės teisės principų – teisėtų lÅ«kesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs pirkimÄ , be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).

31. Dėl nurodytų motyvų nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad tokia civilinė atsakomybė, kuriÄ sprendimu atsakovei taikė teismas, atsakovei negali kilti, kadangi pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta. Atsakovės pareigos ikisutartiniuose (viešųjų pirkimų) teisiniuose santykiuose kyla deliktinės atsakomybės pagrindu, net ir tokiems pagrindams nesant tiesiogiai numatytiems pirkimo dokumentuose.

32. Pirkimo sÄ lygų 41 punkte nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu privalo pateikti pasiÅ«lymo galiojimÄ užtikrinantį dokumentÄ â€“ banko garantijÄ arba draudimo bendrovės laidavimÄ elektronine forma, pateikiamÄ atskiru failu, pasiraÅ¡ytÄ pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ iÅ¡davusio banko ar draudimo bendrovės originaliu saugiu elektroniniu paraÅ¡u, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, kurioje pasiÅ«lymas turi bÅ«ti užtikrinamas ne mažesnei sumai negu 2 proc. kiekvienos pirkimo dalies pasiÅ«lymo vertės be PVM. Pirkimo sÄ lygų 45.3 punkte nustatyta, kad dalyvis netenka pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo, jeigu laimėjęs vieÅ¡Ä jį pirkimÄ nepateikia pirkimo sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinančio dokumento pagal pirkimo sutarties sÄ lygų įvykdymo užtikrinimo formÄ .

33. Net ir tuo atveju, jei pirkimo sÄ lygose buvo nustatytas reikalavimas pateikti pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ , tai neatleidžia tiekėjo nuo pareigos atlyginti perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie virÅ¡ijo pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumÄ . Net jei pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo iÅ¡ tiekėjų bÅ«tų papraÅ¡yta, tai iÅ¡ esmės nesumažintų perkančiosios organizacijos patirtų padidėjusių sutarčių sudarymo iÅ¡laidų, o tik pakeistų perkančiosios organizacijos interesų užtikrinimo tvarkÄ ir galimÄ bylinėjimÄ si su tiekėjais (perkančioji organizacija galėtų reikalauti tokios žalos, kurios nepadengtų užtikrinimo priemonės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

34. Nurodyti motyvai patvirtina, kad atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, o aplinkybė, kad atsakovė pervedė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumÄ , nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuostolių, virÅ¡ijančių pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumÄ . Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog atsakovei pervedus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo sumÄ , ir ieÅ¡kovei pirkimo dokumentuose nenumačiusi papildomos atsakomybės, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 35. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog, kad ir kaip bÅ«tų pasielgusi atsakovė, ieÅ¡kovė nuostolių nepatyrė, t. y. liko toje pačioje situacijoje, kurioje ji bÅ«tų buvusi, jei atsakovė iÅ¡ viso nebÅ«tų pateikusi savo pasiÅ«lymo konkurso II daliai. Nepaisant to, ar atsakovė bÅ«tų nepateikusi savo pasiÅ«lymo konkurso II pirkimo daliai, ar jį pateikusi, bet sutarties neįvykdžiusi, rezultatas vis tiek bÅ«tų buvęs tas pats, t. y. ieÅ¡kovė bÅ«tų sudariusi pirkimo sutartį su dalyviu, pasiÅ«liusiu didesnę kainÄ .

Atsakovės vertinimu, neegzistuoja nei žala nei priežastinis ryšys.

36. VPÄ® 86 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiÅ«lyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį, raÅ¡tu atsisako jÄ sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasiraÅ¡o pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį VPÄ® ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sÄ lygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta VPÄ® 86 straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį.

Tuo atveju perkančioji organizacija siÅ«lo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį tiekėjui, kurio pasiÅ«lymas pagal nustatytÄ pasiÅ«lymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį, jeigu tenkinamos VPÄ® 45 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytos sÄ lygos.

37. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai ir VPÄ® taikymas dėl ypatingo Å¡ių santykių pobÅ«džio lemia specifinį ikisutartinės atsakomybės instituto aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms. Klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis vieÅ¡iesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia (be kita ko), dėl to, jog vieÅ¡uosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiÅ«lymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sÄ lygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiÅ«lymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sÄ lygas; dėl to Å¡ie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panaÅ¡Å«s į sutarties sudarymÄ dokumentų apsikeitimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020).

38. Atsakovė, teikdama ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ , sutiko su visomis pirkimo dokumentų sÄ lygomis ir pateikė pasiÅ«lymo kainÄ , o pripažinus jos pasiÅ«lymÄ laimėjusiu, įgijo ir prievolę sudaryti pirkimo sutartį, nes pagrindinis vieÅ¡ojo pirkimo tikslas yra pirkimo sutarties sudarymas.

39. Tiekėjas turi teisę pakeisti arba atÅ¡aukti savo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ kol nesuėjo pasiÅ«lymų pateikimo terminas. Å iam terminui suėjus, pasiÅ«lymo pakeitimas arba praneÅ¡imas, kad pasiÅ«lymas atÅ¡aukiamas pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos (VPÄ® 41 straipsnio 4 dalis). Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

40. Taigi atsakovė, galiojant jos pasiÅ«lymui, gavo ieÅ¡kovės kvietimÄ sudaryti sutartį. Kaip jau minėta, VPÄ® 86 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais laikoma, kada tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Å ioje byloje nustatyti atsakovės veiksmai patenka į Å¡ios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu.

41. Atsakomybė dėl tiekėjo VPĮ 86 straipsnio 2 straipsnyje nustatyto atsisakymo pasiraÅ¡yti pirkimo ar preliminariÄ jÄ sutartį taikoma, atsižvelgiant ir į tai, kad VPĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tiekėjo teisė pakeisti arba atÅ¡aukti savo pasiÅ«lymÄ . Pagal minėtÄ Â VPĮ 41 straipsnio 4 dalį tiekėjas gali pakeisti ar atÅ¡aukti pasiÅ«lymÄ , neprarasdamas teisės į savo pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ , jeigu jo buvo reikalaujama, tik kol nesuėjo pasiÅ«lymų pateikimo terminas.

Toks pakeitimas arba praneÅ¡imas, kad pasiÅ«lymas atÅ¡aukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos. Taigi, po Å¡io termino tiekėjas nebetenka teisės atÅ¡aukti pasiÅ«lymo ir laimėjimo atveju turi pareigÄ pasiraÅ¡yti sutartį. VPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, kurio pasiÅ«lymas nustatytas laimėjęs, kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 pažymėjo, kad, jei perkančiosios organizacijos nėra visiÅ¡kai laisvos nutraukti (ar stabdyti) vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, tai ir tiekėjų diskrecija tai padaryti yra ribota; nors tiekėjai negali bÅ«ti verčiami prieÅ¡ savo valiÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, bet jie supranta (turi suprasti) jiems kylančiÄ rizikÄ dėl atsisakymo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei.

Å is viešųjų pirkimų proceso Å¡alių elgesio modelis iÅ¡ esmės atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ ikisutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020). Jeigu derybas Å¡alis nutraukė, nes negalėjo sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

43. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakovės atsisakymo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį priežastis, nes tai gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl tokio subjekto veiksmų sÄ Å¾iningumo.

44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad, įvertinusi turimus pajėgumus tiltų konstrukcijų projektavimui ir esamų sutarčių terminus bei kiekį, priėmė sprendimÄ sutarčiai dėl II pirkimo dalies neteikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Atsakovės teigimu, ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir, kadangi nesitikėjo laimėti visų trijų konkurso pirkimo dalių, apskaičiavusi savo pajėgumus ir pamačiusi, kad visoms trims konkurso dalims tinkamai įvykdyti atsakovei nepakaks pajėgumų, sÄ Å¾iningai atsisakė sudaryti sutartį dėl konkurso II pirkimo dalies.

Atsakovės vertinimu, jei ji bÅ«tų pasielgusi prieÅ¡ingai, o vėliau, atsakovei trÅ«kstant pajėgumų, sutartis bÅ«tų netinkamai įvykdyta ar neįvykdyta, ieÅ¡kovė bÅ«tų galbÅ«t negavusi to, ko tikėjosi, todėl bÅ«tų pažeisti ir ieÅ¡kovės interesai. Atsakovės teigimu, ji pasielgė sÄ Å¾iningai ir toks poelgis apsaugojo ieÅ¡kovę nuo nuostolių.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė, atsisakydama pateikti sutarties užtikrinimo laidavimo dokumentÄ sutarčiai dėl II pirkimo dalies, elgėsi sÄ Å¾iningai. Å ios iÅ¡vados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkurso sÄ lygos buvo pakankamai aiÅ¡kios, kad vidutinis tokioje srityje veikiantis Å«kio subjektas galėtų parengti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ , įvertintų įsipareigojimÄ laimėjimo atveju bÅ«ti saistomu sutarties, patikrintų savo pajėgumÄ atlikti perkamus darbus ir suprastų konkurso dalyviams tenkančios atsakomybės rizikÄ ir ribas. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl neturimų pajėgumų įvykdyti sutartį yra nepagrįsta duomenimis, atsakovė nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, jų įvykdymo terminu, turimÄ darbuotojų skaičių ar kitų duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ties susidÅ«rė su pajėgumo trÅ«kumu.

47. Taip pat atsakovė nepaaiÅ¡kina, kodėl atsakovei paaiÅ¡kėjo, kad ji neturi pakankamai pajėgumų visoms trims pirkimo dalims vykdyti tik tuo metu, kai ji jau pasirašė pirkimo sutartį dėl II pirkimo dalies ir pasiraÅ¡ytų sutarčių egzempliorius perdavė ieÅ¡kovei. Kaip jau minėta, dar 2019 m. lapkričio 5 d. įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kuriame nustatyta pasiÅ«lymų eilė ir priimtas sprendimas atsakovės pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu, atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašė II pirkimo dalies sutarties egzempliorius ir tik 2019 m. gruodžio 16 d. informavo ieÅ¡kovę, kad, neteiks sutarties užtikrinimo laidavimo dokumento. Kita vertus, sutiktina su ieÅ¡kove, kad aplinkybė, ar tiekėjas bus pajėgus laimėjimo atveju įvykdyti sutartį, turėjo bÅ«ti atsakingai įvertinta dar prieÅ¡ teikiant pasiÅ«lymÄ konkursui, nes tokios aplinkybės (tiekėjos pajėgumas) turėjo bÅ«ti tiekėjai žinomos dar iki pasiÅ«lymo pateikimo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintas kaip nesÄ Å¾iningas, atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

49. Perkančioji organizacija turi teisę gauti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ tiekėjo, kuris atsisakė sudaryti sutartį. Atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (nesirÅ«pino, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ perkančiajai organizacijai, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lymÄ , neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiÅ«lymÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su visomis pirkimo sÄ lygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti, pažeidė sÄ Å¾iningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lÅ«kesčių principus (CK 1.2 straipsnis).

50. Asmens dalyvavimas konkurse (pirkime) reiÅ¡kia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursÄ , sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; Å«kio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ su sutarties sÄ lygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukÅ«rė pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visÄ bei iÅ¡samiÄ informacijÄ , sutinka su konkurso sÄ lygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursÄ jo sÄ lygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020).

51. Atsakovės nurodytos atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį priežastys yra nepakankamos ir nesudaro pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius, nes atsakove turėjo bÅ«ti žinomos iki pasiÅ«lymo pateikimo. Kaip jau minėta, pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį, akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Atsakovės veiksmai (atsisakymas sudaryti sutartį) lėmė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo sudaryti sutartį pateikimÄ vieÅ¡ojo pirkimo II vietos laimėtojui ir su tuo susijusius ieÅ¡kovės nuostolius (I ir II vietos laimėtojų pasiÅ«lymų kainos skirtumÄ ).

52. IeÅ¡kovė turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad pripažinusi galiojantį atsakovės pasiÅ«lymÄ laimėjusiu ir apie tai informavusi atsakovę (akceptavusi pasiÅ«lymÄ ), ji su atsakove ir trečiuoju asmeniu galės sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė, dalyvaudama pirkime ir pateikdama pasiÅ«lymÄ , įgijo prievolę laimėjimo atveju pirkimo sutartį sudaryti, o ieÅ¡kovė įgijo teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti Å¡ios prievolės įvykdymo. Å iuo atveju įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas atsakovei sukelia pasekmes – nuspręsdama nesudaryti sutarties, ji prisiėmė rizikÄ dėl galimų ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimo.

53. Pagal VPĮ 86 straipsnį, pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su II vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Kelprojektas“ (pasiūlyta kaina – 32 577,51 Eur), todėl nepriklausomai nuo atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, perkamas paslaugas dėl II pirkimo dalies įsigijus didesne kaina.

54. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba VPÄ® 86 straipsnio komentare yra nurodžiusi, kad pagrįstais nuostoliais gali bÅ«ti laikomas skirtumas tarp pirkimo ar preliminariÄ jÄ sutartį atsisakiusio pasiraÅ¡yti tiekėjo pasiÅ«lymo kainos ir kito eilėje esančio tiekėjo pasiÅ«lymo, kuriam pasiÅ«lyta sudaryti sutartį, ir (arba), su kuriuo perkančioji organizacija faktiÅ¡kai sudarė pirkimo sutartį, pasiÅ«lymo kainos; tam tikrais atvejais perkančioji organizacija gali reikalauti ir didesnių nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, jeigu dėl to perkančioji organizacija turėjo atlikti naujas pirkimo procedÅ«ras – tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti atlyginti ne tik kainų skirtumÄ , tačiau ir iÅ¡laidas, skirtas naujoms procedÅ«roms organizuoti.

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį ieÅ¡kovei sukėlė nuostolius, nes pastaroji turėjo sudaryti pirkimo sutartį su II vietoje pasiÅ«lymų eilėje buvusia tiekėja ir todėl patyrė 18 259,13 Eur (18 498,13 Eur – 239 Eur) nuostolių, kurie grindžiami tiekėjų pasiÅ«lytų kainų skirtumu, kadangi atsakovė sukÅ«rė ieÅ¡kovei teisėtÄ lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovė įsigis perkamas paslaugas atsakovės nurodyta kaina, o atsakovė, dalyvaudama vieÅ¡ajame pirkimo, įsipareigojo pirkimo sutartį sudaryti ir Å¡ios pareigos, veikdama nesÄ Å¾iningai, nevykdė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl atsakovės kaltės, kurios nepaneigia jos procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) egzistavimÄ , nes bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai ir lėmė ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , atsakovės atžvilgiu ikisutartinė atsakomybė taikyta pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties 56. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetant, atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Alma Urbanavičienė