Legislator Case Law & Legislation
2019-04-24 Nr. AB-10066-3-62-3-00321-2018-1 AI generated

2019-04-24 Nr. AB-10066-3-62-3-00321-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-04-24 Nr. AB-10066-3-62-3-00321-2018-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-04-24 Nr. AB-10066-3-62-3-00321-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2365-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00321-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo paskirtas į 20 būrį (drausmės grupė), kuriame nebuvo sudarytos sąlygos privačiai naudotis dušu. Paaiškino, kad praustis turėjo kartu su kitais nuteistaisiais, nes dušai neatskirti sienelėmis, be to, dušo patalpose neįrengtos persirengimo kabinos, dėl to rengdavosi drabužius matant kitiems nuteistiesiems. Dušas yra avarinės būklės, o dėl skersvėjo sušalo ir susirgo, kas jam buvo pavojinga dėl jo sveikatos būklės. Pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, baimę, diskomfortą.

3. Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 25) pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė ne uždarosios zonos dušo patalpų foto nuotraukas. Paaiškino, kad dušų patalpose taip pat neįrengtos užuolaidėlės, dėl ko pareiškėją buvo galima laisvai stebėti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 5–7) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką. Drausmės grupėje laikomi nuteistieji prausiasi bendrame duše. Nuteistieji būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Asmeninius drabužius prieš išeinant į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Alytaus PN pareigūnai nuteistųjų dušinėse ir persirengimo kambariuose nestebi, tačiau išgirdus, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, adekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją ir gali užeiti į nuteistųjų persirengimo kambarį ar dušinę. Pertvaros dušinėse yra įrengtos. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 50–53).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2010 m. kovo 30 d. 20 būrio 201 brigadoje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

9. Teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai nereglamentuoja pertvarų įrengimo dušo patalpose, tačiau iš bylos duomenų nustatė, kad nagrinėjamu atveju pertvaros dušo patalpose įrengtos, o nuteistieji gali persirengti persirengimo kambaryje. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kabinų įrengimo kiekvienam besiprausiančiam asmeniui, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog atsakovo atstovas į bylą pateikė ne drausmės grupės, bet uždarosios zonos dušo patalpų foto nuotraukas, tačiau byloje nebuvo jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėjų spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo vedamas praustis į kitą dušą, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl dušo pertvarų ir persirengimo patalpų neįrengimo iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginius, kad dušo patalpos avarinės būklės, paneigė į bylą pateiktos dušo patalpų foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad dušo patalpos yra tvarkingos ir suremontuotos. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl avarinės dušo patalpų būklės atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas tvirtino, kad dėl skersvėjo sušalo ir susirgo, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms nepateikė. Byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos Alytaus PN. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai apie sveikatos pablogėjimą iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.

13. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas pažymėjo, jog nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 14. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 58–59).

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, išdėstytas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą pagal jo pateiktą skundą, teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta jam galimybė tinkamai maudytis, neužtikrintas privatumas, taip Alytaus PN žemino jo orumą. Pareiškėjas neprašė remtis Lietuvos teisės aktais, kadangi jie prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas pateikė ne drausmės grupės 20 būrio, bet uždarosios zonos dušo patalpų nuotraukas.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 62–64).

17. Atsakovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo A. B. teigimu, atsiradusios nesudarius sąlygų privačiai pasinaudoti dušu, atlyginimo.

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad Alytaus PN jam nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai maudytis, neužtikrintas privatumas, taip Alytaus PN žemino jo orumą.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti arba žeminti jo orumą.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad paskirtas į 20 būrį (drausmės grupę) jis turėjo naudotis dušais, kurie buvo avarinės būklės, neatskirti sienelėmis, nebuvo atskirų persirengimo kabinų.

23. Dėl šių pareiškėjo teiginių Alytaus PN nurodė, jog pertvaros nuteistųjų dušinėje yra įrengtos, bei pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Nors pareiškėjas teigia, jog atsakovo atstovo pateiktos kitų zonų, o ne drausmės grupės, dušų nuotraukos, teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN šiuo atveju į bylą pateiktais duomenimis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvairių grupių nuteistieji pagal grafiką vedami į tą patį bendrą dušą, kurio nuotraukos ir buvo pateiktos teismui. Pareiškėjas nurodo tik abstrakčius teiginius, kad jis buvo vedamas į kitą dušą, kuris buvo antisanitarinės būklės. Tačiau pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų, dėl kurių būtų galima spręsti, jog jis turėjo būti vedamas į atskirai įrengtą dušų patalpą, o ne į tą, į kurią vedami kitų grupių nuteistieji. Be to, pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui tik abstrakčiai nurodė, jog buvo vedamas į antisanitarinės būklės dušą, tačiau nepateikė konkrečių argumentų, patvirtinančių, kad pateiktos nuotraukos iš esmės skiriasi nuo dušų, kuriais naudojosi pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas pateikė duomenis, be kita ko, nuotraukas, susijusius būtent su ta dušine, į kurią buvo vedamas pareiškėjas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo naudojimo dušu sąlygų Alytaus PN, todėl jiems pritaria.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į kalinimo sąlygų visumą. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

26. Šiuo atveju remiantis į bylą pateiktomis nuotraukomis bei kitų duomenų visuma, spręstina, jog pareiškėjas naudojosi dušu, iš abiejų pusių atskirtu aukštomis pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas.

27. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad galimas privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

28. Pažymėtina, jog Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra numatyto reikalavimo, kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų ir tuo aspektu, kad pareiškėjas turėjo naudotis bendru persirengimo kambariu su kitais nuteistaisiais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

29. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo abstrakčiais teiginiais dėl dušų avarinės būklės. Pareiškėjas nebuvo nurodęs konkrečių ir detalizuotų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą dušų būklę. Be to, iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad dušo patalpos tvarkingos ir suremontuotos.

30. Nors pareiškėjas ir apeliaciniame skunde akcentuoja savo sveikatos būklę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jų konkrečiai nenurodė ir pats pareiškėjas, kad ginčo laikotarpiu dėl sąlygų Alytaus PN būtų pablogėjusi jo sveikatos būklė.

31. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė pakankamų minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvai, nėra pakankami pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan