f8779d8d-5ee7-49f6-9d5f-a1047669c57f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėjas                                        Civilinė byla Nr. 2A-456-212/2014Rimvydas Žukauskas                                       Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00312-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.4; 73.2.5.5; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės,kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto MisiÅ«no,sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo (apelianto) AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui K. S.,atsakovams A. V., D. S. ir jų atstovui adv. J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-477/2014 pagal AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovams A.

V. ir D. S. dėl dalies išmokėtos draudimo sumos priteisimo Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 9 133,81 Lt, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu D. S., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su transporto priemone Volvo FH, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir jÄ apgadino. Kaltu dėl Å¡io eismo įvykio pripažintas D. S.. Teigia, kad atsakovai, sudarydami sutartį, patvirtino, jog transporto priemonės nevairuos jaunesni kaip 30 metų bei su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Pagal tai ir buvo paskaičiuota draudimo įmoka. Eismo įvykio metu kaltininkas neturėjo 30 metų bei 7 metų vairavimo stažo ir tai laikytina rizikos padidėjimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Zarasų miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 860 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

V. ir D. S. ir 75,85 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Nustatė, kad 2011-06-02 sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Å¡alimi – draudėju yra A. V., o Å¡iÄ sutartį sudarė jo įstatyminis atstovas D. S.. A. V. yra automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas. Sprendė, jog D. S., neturėdamas A. V. duoto jam įgaliojimo, negali bÅ«ti laikomas A. V. įstatyminiu atstovu sudarant 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

IeÅ¡kovo darbuotoja – I. V., sudarydama 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, suprato ir žinojo, kad D. S. neturėjo teisės nurodytÄ sandorį sudaryti A. V. vardu kaip jo įgaliotas asmuo, todėl D. S. nėra atsakingas ieÅ¡kovui pagal nurodytÄ sandorį. Atsakovas A. V. nurodė, kad jis nebuvo suteikęs D. S. įgaliojimo, jo vardu sudaryti 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Apie Å¡iÄ sutartį A. V. nežinojo kol iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo praneÅ¡imo ir pretenzijos, grÄ Å¾inti dalį draudimo įmokos. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo metu, D. S. buvo vienintelis A. V. priklausančio automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas. A. V. Å¡iuo automobiliu nesinaudojo, todėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta su D. S.. Tarp A. V. ir D. S. 2011-07-26 buvo sudaryta automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) neterminuota panaudos sutartis, pagal kuriÄ nurodytas automobilis buvo perduotas naudotis D.

S..Atsakovas A. V. nepatvirtino, kad jis per D. S. sudarė 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl Å¡is sandoris A. V. nesukelia jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovo atstovas teisme patvirtino, kad atsakovas D. S. yra atsakovo A. V. atstovas, bet ne draudėjas. IeÅ¡kovas neprašė pripažinti D. S. 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Å¡alimi – draudėju. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nurodytas sandoris apskritai nebuvo sudarytas.D.

S. nurodė, kad jis 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, norėjo apdrausti savo civilinę atsakomybę. D. S. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos draudimo sutarties sÄ lygos, ji nebuvo iÅ¡versta į jam suprantamÄ rusų kalbÄ , be to dalis sutarties sÄ lygų jam buvo netikėtos. Kadangi teismas nustatė, jog 2011-06-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl nenagrinėjo ir nevertino sutarties sÄ lygų.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pripažinus sutartį galiojančia priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 9 133,81 Lt; pripažinus sutartį negaliojančia ab inito, taikyti restitucijÄ . Mano, jog teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Transporto priemonių valdytojų draudimo sutartis traktuojama kaip sutartis sudaryta trečiųjų asmenų naudai.

Teismas ex officio pripažindamas draudimo sutartį negaliojančiÄ iÅ¡ esmės nusprendė dėl nukentėjusio asmens gavusio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, teisių ir pareigų, jam nedalyvaujant procese. Teismui pripažinus, jog draudimo sutartis nebuvo sudaryta, nukentėjusiajam asmeniui kiltu pareiga grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismui neįtraukus procesÄ nukentėjusio asmens gavusio draudimo iÅ¡mokÄ , apribojo jo teisę ginčyti tokios sutarties pripažinimÄ negaliojančia.

Be to, teismui pripažinus, kad sutartis nebuvo sudaryta, teismas turėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovų sumokėtÄ draudimo įmokÄ , o atsakovus įpareigoti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo atlygintÄ eismo įvykio metu D. S. padarytÄ Å¾alÄ .Teismo sprendimo turinys neatitinka CPK reikalavimų, nes motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog pripažįsta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sudarytÄ draudimo sutartį negaliojančiÄ t. y. sprendimu iÅ¡sprendė papildomÄ klausimÄ dėl sutarties negaliojimo, tačiau rezoliucinėje dalyje nėra pasisakoma dėl sutarties galiojimo ar negaliojimo.

Pastebėtina, kad bÅ«tent teismo rezoliucinėje dalyje teismo priimti sprendimai gali bÅ«ti privestinai vykdytini t. y. sukelia teisines pasekmes Å¡alims. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nėra aiÅ¡ku ar teismas pripažino minėtÄ draudimo sutartį negaliojančiÄ .Teismas nepagrįstai pripažino sutartį negaliojančia. Sudarant 2011-06-02 draudimo sutartį D. S. pateikė kaip to reikalauja įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, draudžiamos transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ .

Transporto priemonės registracijos liudijimÄ jam savanoriÅ¡kai padavė A. V., todėl konstatuotina, kad D. S. pripažintinas A. V., kaip automobilio savininko, įstatyminis atstovas. Atsižvelgiant į tai, jog D. S. pripažintinas A. V. įstatyminiu atstovu, teismas be pagrindo pripažino sutartį negaliojančiÄ , motyvuojant tuo, kad sandoris sudarytas kito asmens vardu neturinčio tokios teisės.IeÅ¡kovas turėjo regreso teisę. Sudarydamas sutartį, draudikas įvertino rizikÄ ir paskaičiavo draudimo įmokÄ pagal atsakovų pateiktÄ informacijÄ .

Atsakovai patvirtino, kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (sutarties 1.5. p.). Eismo įvykio metu kaltininkas neturėjo 30 metų amžiaus, ir 7 metų vairavimo stažo, todėl tai laikytina rizikos padidėjimu. Remiantis TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d., draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. A. D. S. apie įvykį pranešė praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Atsakovo vengimas bendradarbiauti lėmė tai, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaujantis objektyviais, visapusiÅ¡kais įrodymais, t. y. draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta vien tik pagal nukentėjusiojo pateiktÄ informacijÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas nėra atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kai atsakingi asmenys vengia bendradarbiauti ir privalo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ieÅ¡kovas įgijo teisę į 20 % nuo iÅ¡mokėtos sumos t. y. 3 653,52 Lt iÅ¡ eismo įvykio metu transporto priemonę valdžiusio D.

S.. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovas nesilaikė prievolės sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu suteikti draudėjui reikiamÄ informacijÄ jam suprantama kalba, nes jis nesupranta lietuvių kalbos. Sudarant sutartį liudytojai patvirtino, jog automobilį vairuos bÅ«tent jis ir kad iÅ¡ esmės jis siekė apdrausti savo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovo darbuotoja I. V. turėjo visus dokumentus ir žinojo apie jo turimÄ vairavimo staÅ¾Ä , o apie sutartyje numatytus ribojimus dėl amžiaus, stažo bei iÅ¡vykimo į užsienį – jis nežinojo, todėl pagal CK 6.186 str. tokios sutarties sÄ lygos negalioja. Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas panaikino sutartį, nes teismas tik pasisakė dėl sutarties neatitikimÄ sandorių sudarymo reikalavimams bei padarė prielaida ar iÅ¡ vis Å¡i sutartis buvo sudaryta. Kadangi autoįvykio metu D.

S. patyrė traumÄ ir gydėsi, tai negalima laikyti, kad jis iÅ¡ blogos valios ne iÅ¡ karto informavo draudikÄ apie eismo įvykį. Pirmos instancijos teisme buvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, tačiau jis nebuvo priimtas, nes nebuvo vertimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog D. S. be jo žinios pasiraÅ¡yta draudimo sutartis nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas pripažino sutartį negaliojančiÄ , nes teismas tik pasisakė apie sutarties neatitikimÄ sandorių sudarymo reikalavimams. Nuo 2011-07-26 pagal panaudos sutartį automobilį valdė D. S., todėl jis sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pateikė visus reikiamus dokumentus, jog apdraustų savo kaip valdytojo civilinę atsakomybę. Pagal pateiktus dokumentus aiÅ¡kiai buvo matyti kokio amžiaus bei kokį staÅ¾Ä turi D. S.. Todėl iÅ¡ draudimo sutarties turėjo bÅ«ti paÅ¡alinta draudimo rizikos padidėjimo sÄ lygos nurodytos 1.5 punkte.

Be to, D. S. nekalbančiam ir neskaitančiam lietuviÅ¡kai nebuvo galimybės susipažinti su sutarties sÄ lygomis. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad D. S. vengė praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį, nes D. S. buvo traumuotas ir gydėsi, todėl ir negalėjo draudiko informuoti apie eismo įvykį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad draudėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2011-06-02 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartis sudaryta automobilio savininko atsakovo A. V. vardu, už jį pasirašė atsakovas D. S. (b. l. 5-6). Atsakovas D. S., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-10-07 Latvijoje sukėlė autoįvykį dėl kurio jis pripažintas kaltu. Draudėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nukentėjusiajam asmeniui 2012-04-13 iÅ¡mokėjo 18 267,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 7-8, 18-19, 35-37). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams dėl 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, nes atsakovai netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas, draudėjui nepranešė apie padidintÄ draudimo rizikÄ , t. y., kad automobilį vairuos jaunesnis nei 30 metų asmuo, neturėdamas 7 metų vairavimo stažo.Zarasų rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad:

įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su atsakovu A. V. sudaryta nebuvo; jis D. S. neįgaliojo sudaryti Å¡iÄ sutartį; atsakovas D. S. neatsakingas ieÅ¡kovui pagal sutartį, nes A. V. nepatvirtino Å¡ios sutarties; D. S. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos draudimo sutarties sÄ lygos jam suprantama, rusų kalba.IeÅ¡kovas (apeliantas) AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 9 133,81 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniu skundu AAS „Gjensidige Baltic“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pripažinus sutartį galiojančia priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 9 133,81 Lt, pripažinus sutartį negaliojančia ab inito, taikyti restitucijÄ .Å alių ginčas kildinamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®). Minėtas įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, o jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDÄ® 4 str.). Å i draudimo rÅ«Å¡is turi vieÅ¡Ä jį pobÅ«dį. Privalomojo draudimo sutarties vieÅ¡asis pobÅ«dis reiÅ¡kiasi tuo, kad draudikas, vykdantis privalomojo draudimo veiklÄ , neturi teisės atsisakyti sudaryti sutartį su tokiÄ pareigÄ turinčiu draudėju (TPVCAPDÄ® 6 str. 2 d.).Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti.

Transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymÄ .Pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo praÅ¡omÄ teisingÄ informacijÄ ir pateikti dokumentus, bÅ«tinus draudimo sutarčiai sudaryti, numatytus Å¡iose sÄ lygose (SÄ lygų 14 p.).

Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo Å¡ių sÄ lygų 14 punkte nurodytų pareigų. Sudarant įprastinę draudimo sutartį draudėjas ar įgaliotas jo atstovas turi pateikti draudikui Å¡iÄ informacijÄ ir dokumentus: transporto priemonės, įraÅ¡omos į draudimo sutartį ir (ar) draudimo liudijimÄ , techninius duomenis (variklio cilindrų darbinį tÅ«rį, bendrÄ jÄ masę, keliamÄ jÄ galiÄ ar sėdimųjų vietų skaičių); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ; kitÄ draudiko nurodytÄ informacijÄ , reikalingÄ draudimo sutarčiai sudaryti (SÄ lygų 17, 19 p.).

Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų (TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d.).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pripažino draudimo sutartį negaliojančia, netaikė restitucijos, pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų.

IÅ¡ Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog A. V. draudimo sutarties nesudarė ir neįgaliojo jos sudaryti atsakovo D. S.. Kadangi draudimo sutartis ginčijama nebuvo, tai teismas ir neturėjo jos pripažinti negaliojančia.Teisėjų kolegija nesutinka ir su Zarasų rajono apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl Å¡alių ginčo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. S. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale 2011-06-02 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å iÄ aplinkybę D. S. patvirtino, teigia, kad paraÅ¡as sutartyje yra jo. D. S. sumokėjo 162 Lt draudimo įmokÄ (b. l. 10). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Zarasų agentÅ«ros darbuotoja I. V. paaiÅ¡kino, kad draudimo sutartį su D. S. sudarė ji, kad D. S. pateikė automobilio, registruoto A. V. vardu techninį pasÄ . Matė, kad D. S. jaunas ir priklauso rizikos grupei, todėl jį informavo, kad draudimo įmoka bus apie 600 Lt. Jis nesutiko mokėti tokio dydžio įmokÄ ir sutartį prašė sudaryti A.

V. vardu. D. S. nesakė, kad automobiliu važinės jis pats, kad automobilis bus naudojamas Latvijoje, tik pranešė, kad gali važiuoti į BaltarusijÄ ir dėl to reikalinga žalia korta. Sutarties sÄ lygas, kad automobiliu negali važinėti asmuo neturintis tam tikro amžiaus ir stažo, paaiÅ¡kino jam rusų kalba.Kaip minėta, pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 2 dalį draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti.

Transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti ir yra laikomas TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymÄ . Kadangi atsakovas D. S. ieÅ¡kovo darbuotojai pateikė visus bÅ«tinus dokumentus transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimÄ valdytojų civilinės atsakomybės privalomajai sutarčiai sudaryti, laikoma, kad jis yra įgaliotas sudaryti sutartį.

Pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu automobilio savininku buvo A. V. ir jis Å¡ios sutarties neatÅ¡aukė.Atmestini atsakovo D. S. argumentai, kad jis nesuprato draudimo sutarties sÄ lygų, kad nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovas D. S. jaunas ir iÅ¡silavinęs žmogus, be abejonės suvokė, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių. Tai suvokdamas, pats turėjo pasirÅ«pinti, kad su juo bÅ«tų žmogus, suprantantis lietuvių kalbÄ . NežiÅ«rint į tai, bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad su D.

S. draudimo bendrovės atstovė, sudarydama sutartį, kalbėjo rusų kalba, kad jam tinkamai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties sÄ lygos apie draudimo rizikos faktorius ir nuo to priklausančių draudimo įmokų skirtumÄ . Teisėjų kolegijai liudytojos I. V. paaiÅ¡kinimai, kad D. S. iÅ¡aiÅ¡kino visas sutarties sÄ lygas bei draudimo įmokų skirtumus dėl padidintos draudimo rizikos nekelia jokių abejonių. Be to, ir pats atsakovas D. S. pripažino, kad pasitikėjo draudiko atstove. Akivaizdu, kad D. S., sužinojęs kad draudimo įmokÄ sieks apie 600 Lt, jei automobilį apdraus savo vardu, pasirinko mažesnę draudimo įmokÄ , o tuo pačiu ir rizikÄ , t. y. sutiko, kad transporto priemonę vairuos asmenys ne jaunesni nei 30 metų amžiaus ir turintys ne mažesnį, nei 7 metai vairavimo staÅ¾Ä .

Atsakovas A. V., bÅ«damas automobilio savininku, pasielgė lengvabÅ«diÅ¡kai ir neatsakingai, nes automobilį perdavė valdyti sÅ«nėnui, nepasirÅ«pinęs jo privalomuoju draudimu, tuo tarpu automobilio panaudos sutartį A. V. ir D. S. sudarė tik 2011-07-26 (b. l. 48).IeÅ¡kovas dėl atsakovo D. S. sukelto autoįvykio iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam 18 267,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 18-19). Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo Å¡iam iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsakovas D. S., kaip transporto priemonės valdytojas privalėjo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui (ieÅ¡kovui), apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.

IÅ¡imtį įstatymas numato tuomet, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį negalima dėl svarbių priežasčių. (TPVCAPDÄ® 12 str. 1 d. 5 p.). iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. S. apie 2011-10-07 buvusį eismo įvykį pranešė 2011-10-21, teisindamasis tuo, kad gulėjo ligoninėje. Tačiau atsakovo pateikti dokumentai Å¡ios aplinkybės nepatvirtina. IÅ¡ paciento ambulatorinės kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į gydytojÄ D. S. kreipėsi tik kitÄ dienÄ po įvykio ir buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, todėl Å¡ios aplinkybės negalima laikyti svarbia priežastimi, dėl kurios numatyta iÅ¡imtis laiku nepraneÅ¡ti apie eismo įvykį (b. l. 7, 198).Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių nuostatas draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (transporto priemonę vairavusio asmens arba kito teisės aktų nustatyta tvarka atsakingo už žalos padarymÄ asmens), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė. Draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija, Taisyklių 60, 62 punktai).Atsakovų sudarytoje privalomojo draudimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodomas draudimo rizikos vertinimas ir sÄ lygos, o taip pat ir pareiga praneÅ¡ti apie rizikos pasikeitimÄ (b. l. 5, Sutarties 1.5, 1.6 p.).

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra visiÅ¡kai pagrįstas, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ praktikÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2012-11-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013-03-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-162/2013; 2014-11-07 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-476/200\14 ir kt.).Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl apelianto reikalavimo pripažinus sutartį negaliojančia ab inito, taikyti restitucijÄ , nepasisako.Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro: 548 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo sumokėto už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , 232,32 Lt vertėjo paslaugos ir 99,94 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, 28, 162, 176, 202, 206, CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. 121190-10264: solidariai 9 133,81 Lt (devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris litus 81 centÄ , arba 2 645,33 EUR – du tÅ«kstančius skolos, 1 912 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvylika litų) žyminio mokesčio ir 2 Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 33 eurocentus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, 2013-05-02, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; po 274 Lt (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus arba po 79,36 EUR – septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 36 eurocentus) žyminio mokesčio ir po 116,16 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika litų 16 centų arba 33,64 EUR – trisdeÅ¡imt tris eurus 64 eurocentus) už vertėjo paslaugas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, JAK 300633222, pinigus pervedant į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440.Priteisti iÅ¡ A.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. 121190-10264 po 49,97 Lt (keturiasdešimt devynis litus 97 centus, arba 14,47 EUR – keturiolika eurų 47 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai                                                    Zina Mickevičiūtė                                                     Birutė Jonaitienė Laimantas Misiūnas