f87627fc-e2db-48df-971a-e1b724dd8e97 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-665-343/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14946-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1, 3.1.7.6; 3.1.7.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Tomegris“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28343-877/2018 pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Konelita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 790 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo tenkinti visiškai.

2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, kuria Å¡alys susitarė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iÅ¡ pasikrovimo vietos paims ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatys krovinį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduos gavėjui UAB „GPA Logistika“. Dėl minėtos paslaugos suteikimo buvo sutartas 133,10 Eur (kaina su PVM) atlygis. 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ minėtai sumai ir pateikė ieÅ¡kovei apmokėti.

Tačiau atsakovė nei 2018 m. gegužės 17d., nei 2018 m. gegužės 18 d. krovinio neapėmė, nurodydama, kad krovinį galės paimti tik kitÄ savaitę. Dėl susiklosčiusios padėties, ieÅ¡kovė turėjo skubiai rasti kitÄ vežėjÄ , o pigiausiai rasta ir vežėjui UAB „Arans Freight“ ieÅ¡kovės sumokėta pervežimo kaina buvo 900 Eur. Dėl netinkamų atsakovės įsipareigojimų vykdymo, ieÅ¡kovė patyrė 790 Eur nuostolius.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pripažino, jog 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. ji nepateikė pakrovimo priemonės pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ , tačiau esminė vežėjo pareiga pagal vežimo sutartį yra ne atvykti į pakrovimo vietÄ sutartu laiku, tačiau pristatyti krovinį į paskirties vietÄ laiku ir perduoti jį gavėjui. Vėlavimo pristatyti krovinius ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimÄ reglamentuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos. Å alių sutartas vežimo mokestis buvo 110 Eur + PVM, todėl atsakovės atsakomybė turėtų bÅ«ti ribojama bÅ«tent tokia suma.

IeÅ¡kovės pateiktoje vežimo sutartyje numatyta tik 50 Eur bauda už parÄ , o jei vežėjas vėluos pristatyti krovinį, tuo tarpu sutartyje numatyta bauda 20 procentų nuo sutartos 110 Eur vežimo kainos. Sutartyje nebuvo numatytas konkretus paros laikas, kada atsakovė turėjo atvykti į pakrovimo vietÄ , todėl ji galėjo atvykti bet kuriuo metu iki 2018 m. gegužės 17d. 17.00 valandos. Nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovės atlikto sutarties nutraukimo metu 2018 m. gegužės 18 d. 14:57 val. jau buvo suėjęs sutartyje numatytas 24 valandų vėlavimo į pakrovimo vietÄ terminas, po kurio ieÅ¡kovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

IeÅ¡kovė privalėjo pirma įspėti atsakovę apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ , tačiau to nepadarė. Å iuo atveju atsakovė negalėjo tikėtis blogesnių pasekmių, nei atsakomybė 110 Eur ribose. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovei dėl vėlavimo pristatyti krovinį į UAB “GPA Logistika” sandėlius Vilniuje 2018 m. gegužės 21 d. grėsė tokie nuostoliai, kad kito vežėjo samdymas už 8 kartus didesnę kainÄ buvo bÅ«tinas ir protingas.

Jei bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovė nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, o su tokiu vertinimu atsakovė nesutinka, pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kovė turėjo įspėti atsakovę apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ , o pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovė dar turėjo nustatyti papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti. Tuo tarpiu ieÅ¡kovė nei vieno iÅ¡ Å¡ių veiksmų neatliko. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose neatitinka atsakovei ir kitam vežėjui nurodyti pakrovimo adresai bei pakuočių skaičius.

4. IeÅ¡kovė, atsakydama į atsakovės atsiliepimo argumentus, nurodė, kad CMR konvencijos nuostatos Å¡alių santykiams taikomos tik nuo to momento, kai vežėjas paima krovinį su tikslu jį vežti. Å iuo atveju atsakovė krovinio nepaėmė, todėl jai atsakomybė kyla ne pagal CMR konvencijÄ , o pagal vežimo sutartį ir CK normas. Krovinio paėmimo termino praleidimas pagal CK 6.816 straipsnio nuostatas laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir yra pagrįstas pagrindas sutarties nutraukimui. IeÅ¡kovė neturėjo atsakovės įspėti apie sutarties nutraukimÄ ir nustatyti papildomÄ terminÄ prievolei įvykdyti bei laukti, kol sueis numatytas 24 valandų terminas, kadangi pati atsakovė nurodė, jog per 24 val. krovinio nepaims, tai padarys kažkuriuo metu kitÄ savaitę. IeÅ¡kovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus atsakovės veiksmus, pasireiškusius netinkamu sutarties vykdymu;

2) dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos;

4) atsakovės kaltę, nors pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsakovė turi atsakyti ir nesant kaltės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu 2018 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 790 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1292,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju krovinys nebuvo paimtas, važtaraÅ¡tis neiÅ¡raÅ¡ytas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , turi bÅ«ti taikomos ne CMR konvencijos nuostatos, bet Civilinio kodekso normos.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė, t. y. nei 2018 m. gegužės 17d., nei 2018 m. gegužės 18 d. krovinio nepaėmė. Be to, atsakovė, informavusi, kad krovinį paims kitÄ savaitę, nenurodė konkrečios paėmimo datos. Krovinio nepaėmimas laiku lėmė faktÄ , kad krovinys nebus laiku pristatytas. Atsakovei pačiai nurodžius, kad 2018 m. gegužės 18 d. ji krovinio nepaims, ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ nedelsiant nutraukti sutartį ir ieÅ¡koti kito vežėjo, kad bÅ«tų įvykdyti pačios ieÅ¡kovės įsipareigojimai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, nes atsakovės padarytas sutarties pažeidimas buvo esminis, dėl kurio buvo neįmanoma įvykdyti sutartį ir pasiekti tikslÄ , kuriam sutartis buvo sudaryta.

8. Teismas atsakovės pateiktus argumentus, jog ieÅ¡kovė turėjo laukti 24 valandas galimai vėluojančio krovinio paėmimo, tada įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimÄ ir suteikti papildomÄ terminÄ prievolės įvykdymui, laikė nepagrįstais, konstatuodamas, kad, atlikusi Å¡iuos veiksmus ir neužtikrinusi savo krovinio pristatymo laiku pasitelkiant kitÄ vežėjÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi papildomus nuostolius ir sugadinusi savo kaip verslo įmonės reputacijÄ .

9. Sprendė, kad atsakovė, pasiraÅ¡iusi sutartį su jos sÄ lygomis sutiko. Nors atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovė privalėjo jÄ Ä¯spėti apie sutarties nutraukimÄ bei bÅ«simus nuostolius, kad bÅ«tų galėjusi įvertinti bÅ«simas pasekmes, teismo vertinimu, atsakovė kaip pervežimo paslaugas teikianti įmonė yra verslo subjektas, turėjo pati savarankiÅ¡kai įvertinti sutarties nevykdymo pasekmes ir už jas atsakyti.

10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad pervežimo kaina buvo per aukÅ¡ta, konstatuodamas, kad rinkos dalyviai yra laisvi nustatyti savo paslaugų kainas, atsižvelgdami į susiklosčiusiÄ situacijÄ . Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas užsakymas galėjo bÅ«ti atliktas pigiau, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytas 790 Eur nuostolių dydis yra pagrįstas.

11. Sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrindė nuostolių dydį ir įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1 .Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčui taikomos ne CMR konvencijos nuostatos, bet CK normos. Pagal galiojančius teisės aktus vežimo sutartis yra konsensualinė, todėl nei važtaraščio suraÅ¡ymas, nei krovinio priėmimas vežti, Å¡iuo atveju neturi įtakos sutarties sudarymui. 12.2 .Ginčo esmė byloje buvo ne atsakovės pareiga pateikti transporto priemonę pakrovimui, tačiau pristatyti krovinį laiku. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinamos krovinio pristatymo vėlavimo galimos pasekmės ir atitinkamos CMR konvencijos nuostatos, reglamentuojančios ribotÄ vežėjo atsakomybę už vėlavimÄ pristatyti krovinį. 12.3 .Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visÄ ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų sumÄ , pritaikė vežėjui neribotÄ atsakomybę ir tokiu bÅ«du pažeidė imperatyviÄ CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatÄ dėl vežėjo atsakomybės ribojimo. 12.4 .Pagal protingo sutarčių vykdymo principÄ , iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama protingai numatyti itin didelius, neįprastus nuostolius, kai įstatymai, sutartis ir ieÅ¡kovės veiksmai nepateikia užuominų apie tokių nuostolių galimybę.

Nenustačius, kad atsakovė galėjo numatyti tokius didelius ieÅ¡kovės nuostolius, nėra pagrindo taikyti atsakomybę visoje ieÅ¡kinio apimtyje, ir, taikant CK 6.258 straipsnio 4 dalį, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkinamas ne daugiau, nei iÅ¡ dalies. 12.5 .NeaiÅ¡ku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsakymas buvo skubus (pagal ieÅ¡kovės pateikto jos užsakovo Sibimpex užsakymo sÄ lygas, krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas dar 2018 m. gegužės 11 d., tačiau ieÅ¡kovė nesirÅ«pino sudaryti sutarties iÅ¡ anksto, paliko tai paskutinei dienai, nes sutartis dėl krovinio pakrovimo buvo sudaryta 2018 m. gegužės 16 d.). 12.6 .Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog skubus užsakymas galėjo bÅ«ti įvykdytas pigiau.

IeÅ¡kovė pati neieÅ¡kojo pigesnių, nuostolius mažinančių variantų, o tiesiog sutiko su jai pasiÅ«lyta kaina. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad kito vežėjo samdymas tokiomis sÄ lygomis buvo teisėtas ir bÅ«tinas. Bandydama pagrįsti savo skubotų sprendimų priėmimÄ , ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė tik abejotinus dokumentus, kurie iÅ¡ viso gali bÅ«ti nesusiję su atsakovės sudaryta sutartimi. Atsakovė nurodo, kad Sibimpex užsakyme nurodyta ir kita pristatymo vieta - RIVI, o ne UAB GPA Logistika“ sandėliai; pakrovimo data 2018 m. gegužės 11 d., o ne 2018 m. gegužės 17 d.; ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kada krovinys buvo iÅ¡gabentas iÅ¡ UAB „GPA Logistika“ sandėlių, t.y. ar iÅ¡ tiesų pristatymas 2018 m. gegužės 21 d. buvo bÅ«tinas.

IeÅ¡kovė Skype programos pokalbyje 2018 m. gegužės 18 d. 14:45 val. informavo atsakovę, kad krovinys 2018 m. gegužės 21 d. turi iÅ¡važiuoti iÅ¡ Lietuvos, tačiau mažiau nei po pusvalandžio ieÅ¡kovė jau susitarė su UAB „Arans Freight“ dėl krovinio pristatymo už itin didelę 900 EUR kainÄ pratęsdama nurodytÄ pristatymo terminÄ iki 2018 m. gegužės 22 d. Å ios aplinkybės patvirtina, kad krovinys galėjo bÅ«ti pristatytas vėliau, nei 2018 m. gegužės 21 d.

2. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1 .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės pateiktomis CMR konvencijos nuostatų bei teismų praktikos interpretacijomis ir pagrįstai netaikė CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies, kadangi Å¡iuo atveju taikyti šį teisės aktÄ nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pažymi, kad apeliantė nebuvo maksimaliai atidi ir rÅ«pestinga vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus ir nesiėmė tinkamų, bei bÅ«tinų veiksmų laiku paimti krovinį. 13.2 .IeÅ¡kovė įrodė visas apeliantės sutartinei civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantę pripažino pažeidusia prievolę ir dėl to turinčia pareigÄ atlyginti dėl Å¡io pažeidimo ieÅ¡kovės patirtus – 790 Eur dydžio nuostolius. 13.3 .Apeliantė, kuri atsisakė paimti krovinį sutartu laiku, turėjo dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti.

Apeliantė, o ne ieÅ¡kovė nesilaikė CK 6.200 straipsnyje nustatytos pareigos vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis su ieÅ¡kove. 13.4 .Apeliantė yra ilgÄ laikÄ vežimo srityje veiklÄ vykdanti įmonė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji negalėjo numatyti, jog už skubų krovinio pervežimÄ bus patirti dideli nuostoliai. 13.5 .Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog krovinį buvo galima pervežti pigiau.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

2. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

3. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteistas nuostolių atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-24973-877/2018 nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, kuria susitarta, kad atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iš pasikrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paims ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatys krovinį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduos gavėjui UAB „GPA logistika“. Toje pačioje sutartyje buvo sutarta ir dėl pervežimo kainos, kuri buvo numatyta 110 Eur + 21 PVM.

Atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 133,10 Eur sumai dėl vežimo paslaugos apmokėjimo. Tuo tarpu atsakovė įpareigojimo neįvykdė - nei 2018 m. gegužės 17 d., nei 2018 m. gegužės 18 d. krovinio nepaėmė, nurodydama, kad krovinį paims kitÄ savaitę, tačiau konkrečios datos nenurodė. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė su atsakove nutraukė sutartį ir pasisamdė kitÄ vežėjÄ â€“ UAB „Arans Freight“, kuri sutiko krovinį pervežti už 900 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos, o ne CMR konvencijos nuostatos, kadangi krovinio atsakovė nepaėmė, važtaraÅ¡tis iÅ¡raÅ¡ytas nebuvo. Sprendė, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta pagrįstai, nes atsakovei nurodžius, jog 2018 m. gegužės 18 d. ji krovinio nepaims, o paims tik kitÄ savaitę neįvardintu laiku, ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ ieÅ¡kotis kito vežėjo, siekiant įvykdyti jos pačios įsipareigojimus.

6. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo atveju turi būti taikomos ne CK, bet CMR konvencijos nuostatos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vežimo sutartis yra konsensualinė, nei važtaraščio surašymas, nei krovinio priėmimas vežti šiuo atveju neturi įtakos sutarties sudarymui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

7. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 punktÄ vežėjas yra atsakingas už prekių praradimÄ ar sužalojimÄ , atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte numatyta taisykle, kad važtaraÅ¡tis yra prima facie (tiesioginis) įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo žinion, iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai. Iki krovinio priėmimo vežti susiklostę santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami autonomiÅ¡kai, t. y.

CMR konvencijai tokių santykių nereglamentuojant, turi bÅ«ti sprendžiama dėl taikytinos nacionalinės teisės bei tų santykių dalyvių tarpusavio prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimai elektroniniais laiÅ¡kais, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju krovinys atsakovės paimtas nebuvo, važtaraÅ¡tis neiÅ¡raÅ¡ytas. Elektroninių laiÅ¡kų turinys atskleidžia, kad pati atsakovė nurodė, tačiau konkrečiai neįvardijo, jog krovinį paims tik kitÄ savaitę.

Kitas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė krovinio nepaėmė, tai tarp ieškovės ir vežėjo UAB „Arans Freight“ 2018 m. gegužės 18 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, o ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju ginčo nagrinėjimui taikomos ne CMR konvencijos nuostatos, bet Civilinio kodekso normos.

8. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantės minimos CMR konvencijos nuostatos, reglamentuojančios ribotÄ vežėjo atsakomybę už vėlavimÄ pristatyti krovinį, galėtų bÅ«ti taikomos tik tada, jeigu atsakovė bÅ«tų faktiÅ¡kai priėmusi krovinį vežti. Kadangi atsakovė nepristatė transporto priemonės pakrovimui apskritai, CMR konvencijos nuostatos netaikomos.

9. Civilinio kodekso 6.816 straipsnyje numatyta, kad vežėjas privalo pristatyti krovinius į paskirties vietÄ per vežimo sutartyje nustatytÄ terminÄ . Minėta, kad Å¡alių sudarytoje vienkartinio pervežimo sutartyje buvo nurodyta, kad krovinys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti paimtas 2018 m. gegužės 17 d. ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), bei perduotas gavėjui UAB „GPA logistika“. Atsakovė Å¡io įpareigojimo neįvykdė – nei 2018 m. gegužės 17 d., nei 2018 m. gegužės 18 d. krovinio neapėmė, o 2018 m. gegužės 18 d. elektroniniu laiÅ¡ku nurodė, kad krovinį paims kitÄ savaitę, tačiau netgi konkretaus laiko neįvardino.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovės sutartu laiku neįvykdymas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų lėmė faktÄ , kad krovinys 2018 m. gegužės 21 d. nebus pristatytas. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. buvo penktadienis, o 2018 m. gegužės 21 d. pirmadienis, todėl net jeigu atsakovė ir bÅ«tų krovinį paėmusi 2018 m. gegužės 21 d. (kaip teigė kitÄ savaitę), akivaizdu, kad nebÅ«tų tÄ pačiÄ dienÄ spėjusi jo pristatyti iÅ¡ Italijos į LietuvÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ sutartį su atsakove nutraukti ir samdyti kitÄ vežėjÄ , tikslu įvykdyti pačiai ieÅ¡kovei prisiimtus įsipareigojimus.

10. Sutarties nutraukimÄ reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali bÅ«ti padaryta, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡ias CK nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys susitarė, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-143-690/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).

11. CK 6.219 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jei iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iÅ¡ konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, jog kita Å¡alis pažeis sutartį iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad ieÅ¡kovė sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, nes atsakovės padarytas sutarties pažeidimas buvo esminis, dėl kurio buvo neįmanoma įvykdyti sutartį ir pasiekti tikslÄ , kuriam ir buvo sutartis sudaryta, t. y. laiku pristatyti krovinį į paskirties vietÄ .

12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama protingai numatyti itin didelius, neįprastus nuostolius, kai įstatymai, sutartis ir ieÅ¡kovės veiksmai nepateikia užuominų apie tokių nuostolių galimybę. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra pervežimo paslaugas teikianti įmonė, kuri yra verslo subjektas, todėl ji turi gebėti savarankiÅ¡kai numatyti sutarties neįvykdymo pasekmes, tuo labiau, kai Å¡iÄ veiklÄ vykdo ne vienerius metus, yra Å¡ios srities profesionalas.

Šiuo atveju atsakovei turėjo būti suprantama, kad, jai neįvykdžius sutarties (tuo labiau kai sutartyje buvo aiškiai nurodyta krovinį pristatyti iki 2018 m. gegužės 21d.), ieškovė patirs nuostolius dėl savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo. Pažymėtina, kad nepaisant to ar sutartyje būtų nurodyta apie nuostolių dydį ar ne, turi būti stengiamasi sutarties įsipareigojimus įvykdyti pilna apimtimi ir bandyti išvengti bet kokių nuostolių.

13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė krovinio pervežimÄ derino ne tik su UAB „Arans Freight“ bet ir su „Internova LT“, kuri krovinį siÅ«lė pervežti už 980 Eur. Apeliantė tuo tarpu teigia, kad ieÅ¡kovė neieÅ¡kojo pigesnių, nuostolius mažinančių variantų, o tiesiog sutiko su jai pasiÅ«lyta kaina. Tačiau bylos medžiaga įrodo prieÅ¡ingai, kadangi ieÅ¡kovė, nesutikusi su „Internova LT“ pasiÅ«lymu, sutiko su UAB „Arans Freight“, kurio pervežimo kaina buvo 80 Eur mažesnė, pasiÅ«lymu. Tuo tarpu atsakovė stengdamasi pagrįsti Å¡iuos savo teiginius, kad buvo galima rasti pigesnių variantų pervežti krovinį, kaip įrodymų, jų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Kita vertus, atsakovė pati galėjo surasti kitÄ vežėjÄ , kuris už jÄ bÅ«tų įvykdęs įsipareigojimus ieÅ¡kovei.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumÄ , yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymÄ si, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ , įvertino ieÅ¡kovės bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir iÅ¡samiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stipriÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nes tai nereiÅ¡kia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

16. Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovės UAB „Tomegris“ turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė MB „Konelita“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios priteisiamos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å ių iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti 2019 03 25. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 919 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytÄ maksimalių dydžių sumÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (935,70 Eur x 1,3 = 1 216,41 Eur; Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl priteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei MB „Konelita“ (juridinio asmens kodas 304607673) iÅ¡ atsakovės UAB „Tomegris“ (juridinio asmens kodas 135981539) 919 Eur (devynių Å¡imtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apelicinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė