f874f05c-dfcd-4bc3-8eaa-2a7eccc9717a · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-99-213/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01432-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. spalio 8 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai JanuÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovei K. L. ir jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,atsakovei J. G. ir jos atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei,atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovei Akvilei Zaleckaitei, vertėjai Olgai BoguÅ¡evičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

L. ieÅ¡kinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui notarei D. B. - A dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡ dalies panaikinimo ir J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį K. L. ir Trakų rajono savivaldybei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė K. L. ir jos atstovė patikslinusi ieÅ¡kininius reikalavimus prašė pratęsti terminÄ V. G., mirusios 2001-01-23 palikimui pagal 1998-08-10 testamentÄ priimti ir panaikinti iÅ¡ dalies Trakų rajono notarės D.

B.- A 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr.1-2842, dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taikant ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė K. L. ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2011-05-04 sužinojo, kad jos močiutės sesuo V. G. (toliau tekste – Testatorė) 1998-08-10 pasirašė, o Lentvario seniÅ«nas L. K. patvirtino testamentÄ (toliau – Testamentas), kuriuo ieÅ¡kovei po Testatorės mirties paliko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

Testatorės mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo devyneri metai ir ji nieko nežinojo apie TestamentÄ . IeÅ¡kovė nežinodama apie TestamentÄ , taip pat palikimo atsiradimo dienÄ dėl mažametystės bÅ«dama neveiksni, neturėjo galimybės priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Tik 2011-05-04 ieÅ¡kovei jos mama pranešė, kad yra Testamentas, kuriuo V. G. paliko ieÅ¡kovei ButÄ . IeÅ¡kovės mama apie TestamentÄ sužinojo 2011 m. gegužės pradžioje iÅ¡ I. N.. Mano, kad J.

G. neteisėtai paveldėjo V. G. priklausiusį ButÄ , kadangi V. G. nenuginčytu testamentu Butas paliktas ieÅ¡kovei K. L..Atsakovė J. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė K. L. žinojo apie TestamentÄ , tik dėl neaiÅ¡kių aplinkybių Å¡io Testamento nepateikė notarei. Tik kai 2011-04-09 mirė atsakovės vyras J. G. ir visÄ turtÄ paliko atsakovei, ieÅ¡kovė prisiminė apie TestamentÄ , tai rodo, kad ieÅ¡kovė supyko, kad J. G. visÄ turtÄ paliko atsakovei, todėl taip ir pasielgė.

Kadangi mirus Testatorei K. L. buvo 9 m. ir tokiu bÅ«du neveiksni, todėl jos įstatyminė atstovė- mama T. L. turėjo kreiptis pas notarę dėl palikimo, tačiau Å¡ito nepadarė ir tokiu bÅ«du palikimo atsisakė. Nurodo, kad T. L. turėjo pagrindÄ atsisakyti palikimo, nes K. L. negalėjo pagal TestamentÄ paveldėti viso Buto, kadangi Butas V. G. vardu buvo privatizuotas 1992-06-03 pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Todėl V. G. K. L. galėjo palikti tik ½ Buto. Be to pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymÄ , t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis. Atsakovė J. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniÅ«no L. K. patvirtintÄ V. G. testamentÄ . Nurodo, kad Atsakovė J. G. su J. G. susituokė 2002-02-22. Nuo santuokos įregistravimo atsakovė J.

G. gyvena Bute. 2006-06-02 testamentu J. G. padarė patvarkymÄ , kad jo mirties atveju visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ palieka atsakovei. 2011-04-20 atsakovė pateikė notarei N. M. pareiÅ¡kimÄ apie J. G. palikimo priėmimÄ . Nurodo, kad 1998-08-10 Testamentas turi bÅ«ti panaikintas, nes Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui J. G.. Be to pagal 1964 m. CK 576 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis J. G. nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymÄ , t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis. Nurodo, kad iÅ¡ Testamento turinio nesimato, kad Vanda G. B. K. L. skiria mirties atveju. Taip pat testamente nenurodyta jo sudarymo vieta, neaiÅ¡ku, ar TestamentÄ pasirašė pati V. G., nes Testatorius pasiraÅ¡ydamas testamentÄ , turi paraÅ¡Ä iÅ¡Å¡ifruoti pilnai paraÅ¡ant savo pavardę ir vardÄ .

V. G. nemokėjo lietuvių kalbos ir iÅ¡ testamento nesimato, ar pareigÅ«nas patvirtinęs testamentÄ , jai perskaitė. Testamento antrame punkte nurodyta, kad V. G. Lietuvos Civilinio kodekso 576 str. „turintys“ (turi bÅ«ti turinys) yra iÅ¡aiÅ¡kintas Testamente klaidų neturi bÅ«ti. Nurodo, kad V. G. Lietuvos Civilinio kodekso 576 str. turinys nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas, nes jeigu bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡io straipsnio pasekmės, tai vargu ar ji TestamentÄ bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Nurodo, kad J. G. buvo nedarbingas, nes jam nuo 1995-11-30 buvo paskirta ir mokama senatvės pensijÄ taip pat jis buvo ligotas,1984-02-10 buvo susirgęs Å«miu miokardo infarktu.

IeÅ¡kovė K. L. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Testamentas suraÅ¡ytas 1998-08-10 ir skaičiuojant bendrÄ jį senaties terminÄ , Å¡is terminas suėjo dar 2008-08-10. Per įstatymo nustatytÄ bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ J. G., žinodamas apie Testamento buvimÄ jo neginčijo. CK 5.17 str. nustato, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

Nurodo, kad J. G. nėra V. G. įpėdinė nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo teikti ieÅ¡kinio dėl testamento pripažinimo neteisėtu.Atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nuomonę. Mano, kad V. G. neturėjo teisės skirti visÄ butÄ K. L.. Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ .

Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Todėl po V. G. mirties ½ Buto priklausė jos sutuoktiniui J. G.. Be to pagal 1964 m. CK 573 str. nedarbingas mirusiosios V. G. sutuoktinis nepriklausomai nuo Testamento turinio turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymÄ , t.y. nemažiau kaip 2/3 turto dalis.Trečiasis asmuo notarė D. B.- Aliukonienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.Dėl termino palikimui priimti pratęsimoBylos duomenys (t. 1, b. l.

5) patvirtina, jog V. G. 1998 m. rugpjūčio 10 d. sudarė testamentÄ (registro Nr.788), kuriuo butÄ , esantį Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., skiria ieÅ¡kovei K. L.. V. G. 2001 m. sausio 23 d. mirė (t 1, b.l.6). IÅ¡ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo matyti, kad V. G. mirusios 2001-01-23 turtÄ paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48).Bylos duomenys (t 1, b.l.24) patvirtina, kad J. G. 2006 m. birželio 2 d. sudarė testamentÄ (registro Nr. NÅ -972), kuriuo visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų paliko atsakovei Jadvygai G.

J. Ga 2011 m. balandžio 9 d. mirė (t 1, b.l.4, 12).Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).Palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal 1964 m.

CK 587 str.). Tačiau jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 588 str.) teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vienas iÅ¡ pamatinių civilinio proceso principų yra rungimosi principas, kurio esmė yra ta, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos (onus probandi) paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis).Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė K.

L. nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarÄ dėl V. G. palikimo priėmimo, nes ji nežinojo apie TestamentÄ , be to Testatorės mirties dienÄ ieÅ¡kovei buvo tik 9 m. Nurodė, kad jos mama T. L. taip pat nieko nežinojo apie TestamentÄ . Apie palikta palikimÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2011-05-04 iÅ¡ savo mamos T. L.. P. T. L. apie TestamentÄ sužinojo praėjus trim savaitėm po J. N. mirties, t.y. 2011 m. gegužės pradžioje, kai kapinėse sutiko I. N.. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai T.

L. ir I. N.. L. T. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie Vandos G. T. nei ji, nei jos dukra K. L. nieko nežinojo iki 2011 m. gegužės pradžios. Tuo metu ji kapinėse sutiko J. N., kuris jai pasakė, kad jis girdėjo, kai dar V. G. gyvai bÅ«nant, ji Å¡nekėjo su savo vyru J. G., kad ButÄ paliks K. L.. Tada T. L. apie Å¡ias kalbas pranešė ieÅ¡kovei K. L.. Liudytojas I. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gegužės pradžioje jis su žmona sutiko T. L. ir jos paklausė, ar po V.

G. mirties liko turto K. L.. Jis girdėjo, kai dar V. G. gyvai bÅ«nant ji su savo vyru J. G. Å¡nekėjo, kad po mirties turtÄ reikėtų palikti ieÅ¡kovei, nes jie vaikų neturėjo. Teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti I. N. parodymais, nes teismas nenustatė Å¡io liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir galimo Å¡aliÅ¡kumo. Atsakovės praÅ¡omos apklausti liudytojos V. S. ir G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjus 30 dienų po J. G. mirties T. L. domėjosi V. G. testamentu, tokie liudijimai patvirtina ieÅ¡kovės parodymus, kad tik po J.

G. mirties ji ir jos mama sužinojo apie TestamentÄ .2011-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovė sužinojusi apie TestamentÄ 2011-05-19 kreipėsi į Lentvario seniÅ«nijÄ (t. 1, b.l. 8). Tam jog asmuo pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje (1964 m. CK 588 str.) įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).Teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas vertina, kad ieÅ¡kovė K. L., įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. mirties dienÄ ji buvo mažametė (devynių metų amžiaus), neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), todėl negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimant palikimÄ pagal testamentÄ . Be to, apie tai, jog Testatorė Testamentu paliko ieÅ¡kovei turtÄ , ji sužinojo tik tada, kai T.

L. jai pasakė apie galimai esantį TestamentÄ , t.y. 2011 m. gegužės 4 d. IeÅ¡kovė kai sužinojo apie TestamentÄ iÅ¡ karto kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nors liudytoja V. S. parodė, kad ji matė TestamentÄ ieÅ¡kovės rankose, kai ji dar buvo vaikas, tačiau daugiau įrodymų patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę nėra. Taip pat liudytoja V. S. parodė, kad daugiau niekam apie šį testamentÄ nesakė, todėl tokie liudytojos parodymai vertintini kai nelogiÅ¡ki ir nepatikimi, nes pati liudytoja patvirtino, kad ji yra gera atsakovės pažįstamÄ , tačiau apie TestamentÄ nieko atsakovei nepasakė.

Taip pat atsakovė J. G. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad ieÅ¡kovė žinojo apie TestamentÄ , tik mano, kad ji rankose turėdavo TestamentÄ . Teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, kadangi materialiosios ir proceso normos gali bÅ«ti teisingai pritaikytos tik tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno iÅ¡ jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ ir pakankamumÄ bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės J.

G. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Taigi termino palikimui priimti pratęsimas Å¡iuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęsiamas.Dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalies panaikinimoIÅ¡ 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo matyti, kad V.

G. mirusios 2001-01-23 turtÄ paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48).IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti iÅ¡ dalies Trakų rajono notarės D. B. - A 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , registro Nr.1-2842, dalyje dėl ½ buto, unikalus Nr. 79/958-0029-01-6:0007, esančio Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., paveldėjimo. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos, arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad jai priklauso dalis Buto pagal TestamentÄ sužinojo 2011-05-04.Pretenduojančiu į palikimÄ asmeniu pripažįstamas asmuo, kuris CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d. (1964 m.

CK 587 str.) nustatyta tvarka priėmė palikimÄ arba iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta (CK 5.50 str. 1 d. (1964 m. CK 587 str.) ir 5.60 str. 1d., 2d. (1964 m. CK 591 str.). Praleidęs terminÄ palikimui priimti įpėdinis gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ tik tuomet, jei CK 5.57 str. 1d. (1964 m. CK 588 str.) nustatytu pagrindu teismas jam pratęsia terminÄ palikimui priimti.

Pratęsus terminÄ palikimui priimti Å¡is asmuo yra laikomas palikimÄ priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos Lietuvos CK 5.57str. 2d. nustatyta tvarka (LAT 2009m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-2009). IÅ¡duodant 2001-08-01 paveldėjimo teisės liudijimÄ J. G., notarei D. B.- Aliukonienei nebuvo pateiktas Testamentas, todėl 2001-08-01 J. G. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas.Butas V. G. įsigytas 1992-06-03 pirkimo- pardavimo sutartimi sudarytÄ tarp Trakų rajono valdybos įgalioto Butų Å«kio valdybos virÅ¡ininko ir V.

G. pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas privatizuotas V. G. ir J. G. bÅ«nant santuokoje, Butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir po V. G. mirties J. G. pagal įstatymÄ priklausė ½ dalis Buto.Kadangi Å¡iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovei yra atnaujinamas terminas V. G. palikimui priimti pagal TestamentÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad J. G. neteisėtai paveldėjo visÄ ButÄ , esantį Bažnyčios g.26-8, Lentvaryje, Trakų r., todėl 2001-08-01 J. G. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.Esant visoms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.Dėl Testamento pripažinimo negaliojančiuAtsakovė J.

G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 1998-08-10 Lentvario seniÅ«no L. K. patvirtintÄ V. G. testamentÄ (toliau – TestamentÄ ).Bylos medžiaga nustatyta V. G. 1998 m. rugpjūčio 10 d. sudarė testamentÄ (registro Nr.788), kuriuo butÄ , (duomenys neskelbtini) (toliau – ButÄ ) skiria ieÅ¡kovei K. L. (t. 1, b. l. 5). IÅ¡ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo matyti, kad V. G. mirusios 2001-01-23 turtÄ , taip pat ir ButÄ paveldi mirusiosios vyras J. G. (t.1, b.l. 48). Testatorė su J.

G. susituokė 1959-11-01 (1 tomas, b.l. 7).Atsakovė J. G. (buvusi P) ir J. G. susituokė 2002-02-22 (1 tomas, b.l.78).CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį pretenduoti į palikimÄ (CK 5.2 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius.Teismo posėdžio metu liudytojas I.

N. paaiÅ¡kino, kad jis girdėjo, kaip J. G. ir V. G. žadėjo ButÄ palikti ieÅ¡kovei, liudytoja V. S. parodė, kad mirus Vandai G. J. Gasinskis turėjo problemų priimant Vandos palikimÄ dėl testamento, atsakovės V. G. atstovė adv. Irena Slavinskaitė teismo posėdžio metu pasinaudodama atsikirtimo teise pripažino, kad J. G. žinojo apie V. G. testamentÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. G. žinodamas apie TestamentÄ , jo neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė J.

G. nėra pretendentė į palikimÄ nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , todėl J. G. nelaikytina tinkamu subjektu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas.Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR CK 1.125 str. 1d. bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų, pagal LR CK 1.126 str., ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos ginčijamas testamentas buvo sudarytas 1998 m. rugpjūčio 10d.

– senaties terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio 10d. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi esant dar gyvam mirusiosios V. G. vyrui J. G. (pastarasis mirė 2011 m. balandžio 9d.), atsakovė nepraÅ¡o atnaujinti praleisto termino. IeÅ¡kovė ir jos atstovė praÅ¡o testamento nuginčijimui taikyti senaties terminÄ , teismas įvertinęs byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, tenkina ieÅ¡kovės ir jos atstovės praÅ¡ymÄ ir testamento nuginčijimui taip pat be kitų aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų taiko ieÅ¡kinio senatį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmeta taip pat ir Å¡iuo aspektu.Visi kiti Å¡alių bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai bei bylos duomenys nėra reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimÄ , jų neanalizuoja ir nevertina.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas 276,00 Lt žyminis mokestis (t.1, b.l. 3, 54), 2000,00 Lt iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ (t.1, b.l. 3, 54), viso 2276,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos 61,91 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 177-178, 265, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti:             Pratęsti K.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po V. G., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 2001-01-23, pagal 1998-08-10 Lentvario seniÅ«no L. K. patvirtintÄ testamentÄ , Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.             Pripažinti negaliojančiu, 2001-08-01 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, reg. Nr.1-2842, iÅ¡duoto J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).             PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ J.

G. 2276,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų K. L..Priteisti iÅ¡ J. G. 61,91 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Vita Lučkauskaitė