2025-12-03 Nr. AB-21492-3-64-3-02032-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-408-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02032-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo R. D.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas) 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 11SD-1933(14.11.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 18 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 11SD-1419-(14.11.104) „Dėl gautų prašymų“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas); 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2023 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-73/27-2023) (toliau – ir LAGK sprendimas).

2. Pareiškėja savo skundą grindė tuo, kad nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dydis 0,1614 ha (toliau – ir Žemės sklypas). NŽT atlikus patikrinimus, Žemės sklypo plotas sumažėjo iki 15 arų. Pareiškėja teigė, kad atsakovas patikrinimus atliko nesilaikydamas teisės aktų ir taip nepagrįstai sumažino pareiškėjos turimą žemės sklypą, todėl gretimo sklypo kaimynė pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus dėl pareiškėjos tvoros patraukimo. Pareiškėja nurodė, jog akivaizdžiai matyti, kad tarpas, buvęs tarp kaimyninio žemės sklypo ir pareiškėjos lauko virtuvės, yra sumažėjęs, be to, lauko virtuvė jau yra atsidūrusi kaimyniniame sklype, o tai neatitinka pareiškėjos turimų planų ir faktinių aplinkybių. LAGK, vertindama dokumentus ir pareiškėjos pasisakymus, neteisingai įvertino teisės aktus, nes visi pranešimai apie patikrinimą pareiškėjai būdavo įteikiami patikrinimo dieną arba po atlikto patikrinimo, todėl nebuvo suteikta teisė pareiškėjai tinkamai pasirengti patikrinimui ar kviesti kitus asmenis dalyvauti patikrinime, kurie būtų turėję reikšmingos įtakos priimant sprendimus. Pareiškėjos vertinimu, LAGK, spręsdama klausimą dėl patikrinimų aktų, neteisingai įvertino arba visai nevertino aplinkybių, kad pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta su atliktų patikrinimų aktais. Anot pareiškėjos, LAGK taip pat neįvertino, kad NŽT atstovas vizualiai tikrinamo objekto neapžiūrėjo, nes akivaizdžiai būtų matęs, kad lauko virtuvė patenka į gretimo sklypo ribas, o šios aplinkybės neatitinka faktinės situacijos ir duomenų, todėl turi lemiamos reikšmės priimant sprendimą, be to, neužtikrina pareiškėjos teisių į įsigytą nekilnojamąjį turtą ir jo apsaugą. Pareiškėja paaiškino, kad patikrinimo metu žemės sklypo riba buvo pradėta matuoti ne nuo faktinės ribos, tačiau nuo valstybinės žemės, t. y. įtraukiant kelio apsaugos zoną, todėl taip yra siekiama sumažinti pareiškėjai priklausantį sklypą ir padidinti gretimo sklypo plotą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 5 d. gavo pareiškėjos prašymus patikslinti jai priklausančio Žemės sklypo ribas – plotą, nes pareiškėjos teigimu jai trūksta 1 aro žemės. Atsakovas 2023 m. balandžio 5 d. žemės sklype atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašus pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,1614 ha Žemės sklypas. Į pareiškėjos pateiktus prašymus NŽT atsakė 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu.

NŽT 2023 m. gegužės 11 d. gavo pareiškėjos prašymą iš esmės dėl to paties klausimo, kurį 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu paliko nenagrinėtu. Laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrinių terminų, pranešimas apie 2023 m. balandžio 5 d. 14 val. numatomą atlikti pareiškėjos žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo išsiųstas 2023 m. kovo 16 d. raštu Nr. 11SD-942-(14.11.104.) pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). To paties rašto kopija buvo išsiųsta ir adresu (duomenys neskelbtini) Apie numatomo patikrinimo vietą ir laiką pareiškėja buvo tinkamai informuota, ir 2023 m. balandžio 5 d. 14 val. pareiškėjai ir R.

D. (trečiasis suinteresuotas asmuo) dalyvaujant, NŽT vyriausiasis specialistas atliko 0,1640 ha Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1457-(14.11.141.). Atlikus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad riboženkliai, žymintys nurodytą pareiškėjos žemės sklypo ribą su kaimyniniu žemės sklypu, įkalti tose vietose, kurios žymi pareiškėjos žemės sklypo ribas, nustatytas P. K. parengtame Namų valdos žemės sklypo ribų plane, todėl padarė išvadą, kad šie riboženkliai nepažeidžia pareiškėjos žemės sklypo ribos.

Kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2014 m. kovo 17 d. ir Raseinių skyrius neturi žinių apie atliktus naujus minėto sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu galimai 2023 m. vasario 17 d. buvo įkalti riboženkliai, tačiau 2023 m. balandžio 5 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu rasti 3 riboženkliai atitinka bendrą pareiškėjos ir kaimyninio žemės sklypo ribą, nustatytą šių žemės sklypų aukščiau minėtų kadastrinių matavimų metu.

Atsakovas paaiškino, kad NŽT specialistams teisės aktai nesuteikia teisės nustatyti (atstatyti) žemės sklypų ribas, nes tokia teisė suteikta matininkams. Norėdama sužinoti tikslias savo žemės sklypo ribas ir plotą, pareiškėja turi kreiptis į matininką, kuris atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir nustatytų (atstatytų) žemės sklypo ribas (jei jos pakito) bei apskaičiuotų žemės sklypo plotą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos S. R. skundą atmetė.

7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

7.1. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1614 ha (Žemės sklypas), nuosavybės teise nuo 2012 m. liepos 31 d. priklauso S. R.

7.2. Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 5 d. su prašymais kreipėsi į NŽT, prašydama nustatyti (patikslinti) Žemės sklypo ribas – plotą. NŽT 2023 m. balandžio 13 d. sprendime nurodė, kad patikrinimo metu pietrytinėje žemės sklypo pusėje, kurioje šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kaimyninis žemės sklypas), buvo rasti trys riboženkliai, kurie atitinka pareiškėjos žemės sklypo ribą, todėl pareiškėjos Žemės sklypo ribos nepažeistos. 2023 m. gegužės 11 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą su skundu. NŽT 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu nurodė, jog dėl to paties klausimo pareiškėjai atsakyta 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu, todėl prašymas, gautas 2023 m. gegužės 11 d., nebus nagrinėjamas.

7.3. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į LAGK, kuris 2023 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai).

9. Vertindamas NŽT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), 1, 4 ir 141 punktuose, 10.1 ir 11.6 papunkčiuose, Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje, teismas priėjo prie išvados, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, atlikdamas neplaninį patikrinimą, nevertina, ar nėra pažeistas sklypo plotas, tačiau patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka žemės valdos projektuose nustatytas žemės sklypo ribas.

10. Teismas nustatė, kad NŽT 2023 m. balandžio 5 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. FD-1457-(14.11.141.). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu NŽT specialistas nustatė, kad pietrytinėje žemės sklypo pusėje rasti 3 riboženkliai. Matavimo priemonėmis nustatyta, kad šie riboženkliai atitinka ribą, nustatytą kadastriniais matavimais. Toje pusėje esanti tvora nevienodu atstumu nuo sklypo ribos yra kaimyninio žemės sklypo teritorijoje. Užimtas bendras kaimyninio sklypo plotas apie 0,0069 ha yra aptvertas vieline tvora. Pareiškėjos Žemės sklypo ribos nėra pažeistos. Apie atlikto patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota skundžiamu 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu.

11. Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad NŽT jai netinkamai pranešė apie faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, todėl buvo pažeistos jos teisės pasirengti patikrinimui, teismas vadovavosi Nuostatų 13 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (toliau – ir Taisyklės), 17, 21 punktais. Iš byloje esančio NŽT 2023 m. kovo 16 d. rašto Nr. 11SD-942-(14.11-104.) teismas nustatė, kad atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad 2023 m. balandžio 5 d. 14 val. bus atliktas S. R. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Taip pat teismas iš 2023 m. kovo mėn. rašto „Dėl pranešimo“ nustatė, jog pareiškėjai 2023 m. kovo 16 d. raštas apie balandžio 5 d. vyksiantį faktinių duomenų patikrinimą vietoje išsiųstas 2023 m. kovo 21 d. pareiškėjos deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje atsiėmė 2023 m. balandžio 24 d. Atsakovas 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjai adresu Laisvės g. 37, Nemakščiai, Raseinių pšt. išsiuntė 2023 m. kovo 16 d. rašto Nr. 11SD-942-(14.11-104.) kopiją, kurią pareiškėja atsiėmė 2023 m. balandžio 6 d. 2023 m. balandžio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte NŽT Raseinių skyriaus vyriausiasis specialistas, atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nurodė, jog patikrinimas atliktas dalyvaujant R. D. bei S. R.. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog išgirdusi lojantį šunį išbėgo į kiemą ir rado matavimus atliekantį Raseinių skyriaus vyriausiąjį specialistą.

12. Teismas nepagrįstais laikė atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog teisės aktai numato, kad pranešimas apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje siunčiamas tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, arba kitu adresu tuo atveju, jeigu asmuo prašyme nurodo, kur siųsti pranešimą. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai numato Nacionalinės žemės tarnybai pareigą apie būsimą faktinių duomenų patikrinimą pranešti prieš 10 darbo dienų, todėl atsakovas turėjo įsitikinti, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie būsimą patikrinimą. Be to, iš atsakovo veiksmų matyti, kad pranešimas buvo siųstas ne tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir faktinės gyvenamosios vietos adresu.

13. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, sprendė, jog atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, neveikė rūpestingai ir atidžiai, todėl neužtikrino, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, t. y. neužtikrino Nuostatų 13 punkte numatyto reikalavimo pranešti pareiškėjai apie patikrinimą ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

14. Teismas konstatavo, kad skundžiamame 2023 m. balandžio 13 d. sprendime atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu pietrytinėje žemės sklypo pusėje rasti 3 riboženkliai, kurie atitinka žemės sklypo ribą, nustatytą P. Kapočiaus atliktais kadastriniais matavimais. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo ribos nėra pažeistos. Pareiškėjai išaiškinta, jog norėdama sužinoti tikslias savo žemės sklypo ribas ir plotą, ji turi kreiptis į matininką, kuris atliks žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo turinį, teismas sprendė, kad minėtas atsakovo sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Vertindamas NŽT 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei patikslintame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, dėl ko 2023 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjos prašymą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja pakartojo tas pačias faktines aplinkybes bei siekė, jog Žemės sklypas natūroje būtų 16,14 aro. Pareiškėjos skundas dėl jai priklausančiame Žemės sklype esančių riboženklių buvo detaliai išnagrinėtas 2023 m. balandžio 13 d. Pareiškėja 2023 m. gegužės 11 d. prašyme naujų faktinių aplinkybių nepateikė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą. Teismo vertinimu, ginčijamas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant iš gero viešojo administravimo principo kylančių imperatyvų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas taip pat konstatavo, kad LAGK sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus teisinį reguliavimą ir byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais.

17. Teismas pažymėjo, kad likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III. 18. Pareiškėja S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir prašė ištiesinti kreivą tvorą be papildomų matavimų, kad ji atgautų 0,31 aro žemės.

19. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos nurodytus NŽT darbuotojų neteisėtus veiksmus. Ji mano, kad NŽT įstūmė jos sklypą į valstybei priklausančią žemę, skirtą keliui, nepaliekant nuo gatvės važiuojamos dalies vietos šaligatviui bei komunikacijoms. Pareiškėjos įsitikinimu, geodezinis planas patvirtina teisingas žemės sklypo ribas. Nauji riboženkliai, įkalti 2023 m. vasario 17 d. ir įkalti pareiškėjos žemės valdoje. Pareiškėja tvirtina, kad 2014 m. negavo jokių pranešimų, kad matuojamas kaimynų sklypas (duomenys neskelbtini).

20. Papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. kovo 21 d. pareiškėja papildomai tvirtina, kad NŽT specialistės J. B. teigimu Žemės sklypo plotas 15,17 aro. Anot pareiškėjos, tai įrodymas, kad kuoliukai įkalti 2023 m. vasario 17 d., nes kompiuteryje atsirado nauji raudoni riboženkliai. Ji taip pat pažymi, kad 2014 m. kovo 17 d. geodezinis planas (duomenys neskelbtini) nesuderintas su pareiškėja. Taip pat pareiškėja pakartoja argumentus, kad nebuvo tinkamai informuota apie NŽT patikrinimą, vykusį 2023 m. balandžio 5 d. Ji teigia, kad su patikrinimu nesutinka, kadangi NŽT specialistai nesupažindino su aparato, kuriuo tikrino, duomenimis, nebendravo su ja, patikrinimo nesitikėjo, bet šuo įspėjo apie svetimus žmones, todėl pamatė atliekamą patikrinimą. Pareiškėja prašo panaikinti visus aktus, sprendimus ir nutarimus, įskaitant ir 2014 m. kovo 17 d. geodezinį planą

21. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. vasario 29 d. gautas pareiškėjos prašymas prie bylos prijungti Namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500, kuris pasirašytas 2012 m. ir suderintas su gretimais sklypų savininkais. Iš šio plano, anot pareiškėjos, matosi, tarpas tarp arčiausiai esančio pastato (lauko virtuvės) ir kaimyninio žemės sklypo. Taip pat Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. kovo 21 d. gautas pareiškėjos prašymas prijungti įrodymus – Lietuvos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) sekimo įrodymus, kurie patvirtinta, kad siunta gauta 2023 m. balandžio 18 d., nors turėjo gauti iki 2023 m. balandžio 5 d.

22. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodamas argumentus ir faktines aplinkybes nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pažymi, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje buvo atliktas neteisingai, ar pažeidžiant Nuostatų reikalavimus, kad Žemės sklypo ribos buvo pakeistos, o Žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjo. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pažymėjo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, atlikdamas neplaninį patikrinimą, nevertina, ar nėra pažeistas sklypo plotas, tačiau patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka žemės valdos projektuose nustatytas žemės sklypo ribas, NŽT nėra priskirta atlikti individualių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atsakovo įsitikinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo turinį, sprendė, kad jis atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, pareiškėja dėl to paties klausimo kreipėsi pakartotinai (2023 m. gegužės 11 d. prašymas Nr. 11GP-1497 (gautas 2023 m. gegužės 16 d.), todėl NŽT turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti jį nagrinėti (2023 m. gegužės 18 d. sprendimu grąžino jį pareiškėjai nenagrinėtu).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 11SD-1419-(14.11.104) „Dėl gautų prašymų“ ir 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 11SD-1933(14.11.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ bei LAGK 2023 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-73/27-2023) teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu S. R. patikslintą skundą atmetė. Teismas, įvertinęs 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo turinį, sprendė, kad šis atsakovo sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas dėl 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo pažymėjo, jog atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, nes pareiškėja 2023 m. gegužės 11 d. prašyme naujų faktinių aplinkybių, nei tų, kurias buvo nurodžiusi anksčiau, nepateikė. Teismas taip pat konstatavo, jog LAGK 2023 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 21RE3-92(AG3-73/27-2023) yra priimtas tinkamai įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais.

26. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos išsamiai nurodytus neteisėtus NŽT specialistų veiksmus.

27. Pareiškėja prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos Namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500, kuris pasirašytas 2012 m. ir suderintas su gretimais sklypų savininkais bei Lietuvos pašto siuntos Nr. (duomenys neskebtini) sekimo įrodymus.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teikiamas dokumentas (Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500) buvo pateiktas ir vertintas pirmosios instancijos teismo, o Lietuvos pašto siuntos Nr. (duomenys neskebtini) sekimo įrodymai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi (teismas pripažino, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje). Taip pat vien ta aplinkybė, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, kad galbūt šie įrodymai galėtų būti priežastimi padaryti kitokią teisminę išvadą, negali būti laikoma svarbia ir pagrįsta priežastimi, lemiančia būtinybe prijungti įrodymus. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija netenkina prašymo ir neprijungia pareiškėjos pateiktų įrodymų bei jų netiria.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normos. Šių teisės aktų aktualios nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.

31. Byloje nustatyta, kad NŽT, atsižvelgdama į S. R. gautus prašymus, patikrino jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, ribas. NŽT 2023 m. balandžio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-1457-(14.11.141.) nurodė, jog pietrytinėje žemės sklypo pusėje rasti 3 riboženkliai. Matavimo priemonėmis nustatyta, kad šie riboženkliai atitinka ribą, nustatytą kadastriniais matavimais. Toje sklypo pusėje esanti tvora nevienodu atstumu nuo sklypo ribos yra kaimyninio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Užimtas bendras kaimyninio sklypo plotas – apie 0,0069 ha yra aptvertas tinkline tvora. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra pažeistos.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, taip pat teisės aktuose nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, jai nėra priskirta atlikti individualių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Kaip teisingai nurodė atsakovas, jog pareiškėja, norėdama sužinoti tikslias savo žemės sklypo ribas ir plotą, turi kreiptis į matininką, kuris atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir patikrinusi, ar atsakovas tinkamai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos prašymus, vertina, kad NŽT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 11SD-1419-(14.11.104) „Dėl gautų prašymų“ atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas sprendime nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas dėl žemės sklypo ribų pakankamas (atsakymo apimtis 3 puslapiai), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sprendimą panaikinti.

34. Dėl NŽT 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 11SD-1933(14.11.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ pažymėtina, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 nurodė, kad VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte (po 2020 m. lapkričio 1 d. 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas) yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas pažeidęs šį draudimą rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galimai bus pažeisti minėti VAĮ reikalavimai. Tokiais atvejais, kai dviejų administracinių procedūrų rezultate yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po „pirmojo“ sprendimo priėmimo, nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.

36. Taigi iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir (ar) ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-736/2014; 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012).

37. Nagrinėjamu atveju byloje skundžiamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pateiktą prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi dėl to paties klausimo pareiškėjai buvo atsakyta ankstesniu NŽT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 11SD-1419-(14.11.104) „Dėl gautų prašymų“ ir nėra pateikta naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą keisti anksčiau minėtą NŽT 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 11SD-1933(14.11.104) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2023 m. gegužės 11 d. prašymo (registracijos Nr. 11GP-1497), vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nors ir neužtikrino, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, t. y. neužtikrino Nuostatų 13 punkte numatyto reikalavimo pranešti pareiškėjai apie patikrinimą ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Taip pat nėra jokio pagrindo panaikinti LAGK 2023 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-73/27-2023).

39. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (dėl kuoliukų / riboženklių įkalimo) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjos apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjos bei kitaip vertino jos skunde pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis