2018-12-18 Nr. AB-23296-3-61-3-03638-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-874-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03638-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui V. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-93192 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalimi, teismo taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. lapkričio 13 d. pašalinti skundo trūkumus. Nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau jo nemotyvavo ir nepagrindė jokiais įrodymais, nepridėjo jokių pareiškėjo sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, iš pateikto prašymo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio. Todėl teismas pareiškėjui siūlė pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba už skundą sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio bei pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Teismas pareiškėją taip pat įpareigojo nurodyti, ar jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Nurodė, kad su 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjas susipažino prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, todėl teismo nutartis pareiškėjui įteikta tinkamai.

II. Pareiškėjas G. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio reikalavimų, taip pat su tuo, jog pareiškėjas privalo prašyti skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis tokio prašymo nepateikė, vadinasi bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo institucija, o ABTĮ yra aiškiai nurodytos išimtys, kai skundai žyminiu mokesčių neapmokestinami. Pareiškėjo turtinė padėtis negali daryti įtakos atsisakymui priimti skundą, jeigu skundas neapmokestinamas pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat išreikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus, nes pareiškėjo pateiktas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, be to, pareiškėjas neprivalo prašyti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustato bendrą taisyklę, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 1 ir 3 d.). Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.). Taigi administracinis teismas turi ne pareigą, bet teisę atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei asmuo nustatyta tvarka pagrindžia aplinkybes, sudarančias pagrindą jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.

Kaip minėta, pareiškėjo įsitikinimu, jo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktus. Šis pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, o ne dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.) ar žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų panaikinimo į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas apmokestinimo žyminiu mokesčiu išimtis nepatenka. Todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą šiam skundo trūkumui pašalinti, t. y. pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo, tačiau pareiškėjas šių veiksmų neatliko.

Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą šiam skundo trūkumui pašalinti. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje prašė pareiškėjo nurodyti, ar jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o ne įpareigojo pareiškėją prašyti tokio bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui tinkamai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo ir nustatytų skundo trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė