f86f660f-b71a-4375-b418-4dfe83ebdf96 · Skuodo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1-995/2015Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00190-2012-2Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.4.; 2.1.3.1; 2.1.7.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4. (S)                                                                       SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Renatui Milašiui, nukentėjusiajam E. V., jo atstovui advokatui R.

J.,kaltinamųjų gynėjui advokatui M. N., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, o pagal nuketėjusiojo pateiktÄ kaltinamÄ â€“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir A.

Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, o pagal nuketėjusiojo E. V. pateiktÄ kaltinamÄ â€“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. V. ir A. Ž. kaltinami tuo, kad savavaldžiavo, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. tuo, kad V. V. ir A. Ž., bÅ«dami                  TŪB „Valža“ savininkais, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ E. V., kuris dirbo                              TŪB „Valža“ vadybininku - pardavėju, 2012-03-08, apie 17 val., TŪB „Valža“ parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungės m., gavus duomenis apie vagysčių bÅ«du galimai padarytÄ TŪB „Valža“ žalÄ , t. y. jog E. V. iÅ¡ TŪB „Valža“ yra galimai pasisavinęs 250000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų), savavaliÅ¡kai, neatlikus TŪB „Valža“ inventorizacijos ir, nenustačius padarytos žalos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir E. V. veiksmų, pažeisdami 1999-03-16 Nr. VIII-1087 „Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo“ 19 str. (... vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai), vykdė E. V. pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ TŪB „Valža“ tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ sumoje 250 000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų).

TŪB „Valža“ vadybininkas-pardavėjas E. V., pasirašė 2012-03-08 paprastÄ jį vekselį, pagal kurį jis be sÄ lygų įsipareigojo iki 2012-04-06 V. V. sumokėti 125000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 36202, 5 eurų), ir 2012-03-08 paprastÄ jį vekselį, pagal kurį E. V. be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti                         2012-04-06 A. Ž. 125000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 36202,5 eurų). Paminėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui, reikalaudami, kad Å¡iuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14, nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi į notaro biurÄ dėl vykdymo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir                       į antstolių kontorÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tokiu bÅ«du, V. V. ir A. Ž., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė E. V. pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ TŪB „Valža“ tariamÄ teisę į 250000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų) žalos atlyginimÄ ir, tuo E. V. padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams.  Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. V. atstovas advokatas R. J. pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo V. V. ir A. Ž. baudžiamojoje byloje, kurį teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio                   1, 2 dalimis, priėmė.

Pagal nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato kaltinimÄ A. Ž., ir V. V., kaltinami tuo, kad bÅ«dami TŪB Valža savininkais ir veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę prievartÄ , iÅ¡ E. V., kuris dirbo TŪB Valža vadybininku-pardavėju, 2012-03-08, apie 17 val., TŪB „Valža“ parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungės m., gavus duomenis apie vagysčių bÅ«du galimai padarytÄ TŪB „Valža“ žalÄ , t. y. jog E. V. iÅ¡ TŪB Valža yra galimai pasisavinęs 250000 Lt (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų), savavaliÅ¡kai, neatlikus TŪB Valža inventorizacijos ir nenustačius padarytos žalos dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir E. V. veiksmų, pažeisdami 1999 m. kovo 16 d.

Nr. VIII-1087 Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. (...vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai), vykdė E. V. ginčijamÄ TŪB Valža tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ sumoje 250 000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų), TŪB Valža vadybininkas-pardavėjas E. V., pasirašė 2012-03-08 paprastÄ jį vekselį, pagal kurį jis be sÄ lygų privalo 2012-04-06 A. Ž. sumokėti 125000,00 litų (ekvivalentiÅ¡kai 36202, 5 eurų) ir 2012-03-08 paprastÄ jį vekselį, pagal kurį E. V. be sÄ lygų privalo sumokėti 2012-04-06 V.

V. 125000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 36202,5 eurų). Paminėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui reikalaudami, kad Å¡iuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14, nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi į notaro biurÄ dėl vykdymo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir antstolių kontorÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taip A. Ž. ir V. V., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė E. V. ginčijamÄ TŪB Valža tariamÄ teisę į 250000 litų (ekvivalentiÅ¡kai 72405 eurų) žalos atlyginimÄ ir tuo E. V. padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisiamojo posėdžio metu V. V. pagal jam pareikštus kaltinimus neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis E. V. nuo 2006 m. dirbo vadybininko-pardavėjo pareigose                                TŪB „Valža“, kurio savininkas jis yra. Parduotuvė prekiauja pakankamai brangiomis prekėmis,                        o būtent, žemės ūkio technika, jos dalimis. E. V. parduotuvėje dirbo gerai.

Eidamas Å¡ias pareigas, E. V. priimdavo prekes, jas įtraukdavo į buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, buvo atsakingas už darbÄ su kasos aparatu, t. y. apskaitydavo pinigus kasoje, juos darbo dienos pabaigoje perduodavo savininkui. Paskutinius du metus pradėjo stigti apyvartinių lėšų, todėl įtarė, kad iÅ¡                    TŪB „Valža“ priklausančios parduotuvės yra vagiama, be to, mieste pradėjo sklisti ir kalbos apie parduotuvėje vykstančius grobstymus, dėl nesÄ Å¾iningo elgesio įtarė E. V..

Ä®tarimÄ sukėlė E. V. žymiai pagerėjusi materialinė padėtis, jis su Å¡eima statėsi namÄ , turėjo pakankamai brangų automobilį, nors jo darbo užmokestis buvo apie 1000 litų (ekvivalentas 300 Eur). IÅ¡ pradžių jis kalbomis netikėjo, tačiau vis tik nusprendė Å¡ias nuogirdas patikrinti, ir tuo tikslu parduotuvėje įrengė vaizdo kameras. PeržiÅ«rėjus trijų dienų vaizdo įraÅ¡us, pamatė, kad E. V. savinasi pinigus. IÅ¡ pradžių filmuotÄ medžiagÄ parodė policijos pareigÅ«nams, kurie patvirtino, kad vyksta vagystė, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o buvo matyti, kad E. V. paima pinigus ir įsikiÅ¡a į kiÅ¡enę.

Ä®tarus, jog iÅ¡ parduotuvės E. V. galimai pasisavina pinigus, 2012-03-08 atliko kontrolinį užpirkimÄ . Ä® parduotuvę atvykus iki tol nepažįstamam pirkėjui, paprašė atlikti užpirkimÄ . Tuo tikslu perdavė A. G. 500 Lt, kuriuos pažymėjo specialiu pieÅ¡tuku, užsirašė kupiÅ«rų numerius. A. G., gavęs pažymėtus pinigus, iÅ¡ parduotuvės nupirko stÅ«moklinę traktoriaus D-240 grupę. Po kontrolinio užpirkimo, kai E. V. darbÄ baigė, užėjęs                       į parduotuvę, paklausė E. V. apie tos dienos pasisavintus pinigus, paprašė iÅ¡kraustyti kiÅ¡enes.                          E. V. neneigė, kad yra pasisavinęs pinigų, kt. bendrasavininko A.

Ž. bei kartu buvusių asmenų V. G. ir R. G., kurie buvo pakviesti liudytojais/kviestiniais, akivaizdoje. E. V. iÅ¡ savo rÅ«bų kiÅ¡enių iÅ¡traukė pinigus. Tarp E. V. pateiktų pinigų nebuvo užpirkimui naudotų pažymėtų kupiÅ«rų, jas E. V. pateikė papildomai. Tuo metu E. V. pripažino, kad tÄ dienÄ pasisavino pinigus, savo paaiÅ¡kinimus iÅ¡dėstė raÅ¡tu. PasiÅ«lius iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus,                          E. V. tėvus, E. V. atsisakė, praÅ¡ydamas nesakyti nieko tėvams, kad apsivogė, prašėsi, kad jam bÅ«tų pačiam leista atlyginti žalÄ .

Pamena, kad, kai parduotuvės durys jo ir E. V. pokalbio metu nebuvo užrakintos. Taip pat pamena, kad tuo metu E. V. kažkas skambino, bet E. V. pats iÅ¡sijungė mobilųjį telefonÄ . Jis jo paklausė, nuo kada pradėjo vogti, jis atsakė, nežino, senai, pasakė žodžius „kas nenori gyventi geriau“. Klausė E. V., iÅ¡ ko perka sau asmeniÅ¡kai tokius brangius daiktus, paminėjo automobilį, namÄ , gal jis yra užsirašęs kiek yra iÅ¡ įmonės pasisavinęs pinigų. Jis atsakė, gal 250 000 litų, ir tada pasiÅ«lė suraÅ¡yti su juo skolos lapelius tai yra vekselius, kad atlygintų nuostolius.

E. V. geranoriÅ¡kai sutiko pasiraÅ¡yti vekselius, tada buhalterė V. D. atspausdino vekselius jo (V. V.) vardu ir A. Ž., įraÅ¡ydama sumas po                           125 000 Lt kiekvienam. E. V. pats juos persiskaitė ir pasirašė. E. V. taip pat pasirašė du pasiaiÅ¡kinimus dėl pinigų pasisavinimo. Pamena, kad įvykio dienÄ , jo ir E. V. pokalbio metu, kiek vėliau buvo atvažiavę jos sÅ«nus V. V. su savo drauge V. M., kurie trumpam buvo iÅ¡važiavę atvežti blogai pasijutusiam A.

Ž. vaistų. Visas pokalbis su                             E. V. truko apie pusantros valandos. Vaizdo įraÅ¡as parduotuvėje buvo daromas pastoviai, tik vakarais jis bÅ«davo iÅ¡jungtas, tačiau prieÅ¡ įvykį paskutinę savaitę, vaizdo kamera buvo įjungta nuolat. 2012-03-08 ketino peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , pasiÅ«lė jį pažiÅ«rėti E. V., paprašė savo sÅ«naus                             V.

V., kad jis atjungtų kietÄ jį diskÄ , jis atjungė, ir iÅ¡ kamerų aparato, atnešė į kabinetÄ , tačiau E. V. atsisakė žiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä . Kai E. V. pasiraÅ¡inėjo vekselius, vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas, nes jį atjungė, norėdami vaizdo įraÅ¡Ä parodyti E. V.. Kai pildė vekselius savo vardais ir pavardėmis nieko įtartino nepagalvojo, manė, kad taip turi bÅ«ti, nes tiek jis, tiek ir A. Ž. yra TŪB „Valža“ savininkai, be to, įmonė yra privati, jie abu yra jos savininkai ir jie atako už įmonę savo turtu, dėl to, jo nuomone, vekseliai ir buvo pasiraÅ¡yti savininkų vardais.Taip pat parodė, kad 2012-03-09 pas jį į kabinetÄ , atėjo E. V. mama B.

V. ir, verkdama prašė, kad jo nepraneÅ¡ti dėl sÅ«naus padarytos vagystės į policijÄ , žadėjo bendromis jėgomis iÅ¡mokėti sÅ«naus padarytÄ skolÄ , tam pritarė ir netrukus atėjęs E. V. tėvas V. V.. Abu jie padavė buhalterei V. D. savo asmens tapatybės korteles, sutiko bÅ«ti sÅ«naus laiduotojais už jo padarytÄ Å¾alÄ . Niekam neprieÅ¡taraujant, sutarė, kad E. V. tėvai bus sÅ«naus laiduotojais. E. V. tėvai žinojo, kokiai sumai yra pasiraÅ¡yti vekseliai, tačiau jiems jokių klausimų nekilo.

Pamena, kad pati B. V. jam pasakiusi, kad sÅ«nus „prisidirbo“, todėl norėtų bendromis jėgomis tÄ skolÄ grÄ Å¾inti parduotuvės savininkams, teigė, kad reiktų parduoti automobilį, kad bent dalį galėtų padengti sÅ«naus pagrobtÄ pinigų sumÄ . Be to, E. V. tėvai prašė sumažinti nuostolių sumÄ , todėl jis sutiko, nes dar nebuvo atlikta parduotuvės inventorizacija, ir nebuvo žinoma tiksli E. V. pasisavinta pinigų suma. E. V. tėvams taip pat buvo suraÅ¡ytas vekselis.

Po pokalbio su E. V. tėvai iÅ¡vyko atsivežti E. V. sutuoktinės asmens tapatybės kortelės. Dar pamena, kad kiek vėliau pas jį buvo atėjęs V. V. ir prašė sumažinti skolÄ , bet vėliau po pietų, jis paskambinęs pasakė jam, kad nieko nepasiraÅ¡inės, o kreipsis į policijÄ . Po kelių dienų, jam paskambino ikiteisminio tyrimo tyrėja, ir pasakė, kad E. V. ir jo tėvas nori juo pasikalbėti. Jam nuvykus, E. V. tėvas prašė jo sumažinti skolos sumÄ . Å is pokalbis, kaip jam suprantama nebuvo neoficialus, nebuvo užfiksuotas protokole, tačiau šį pokalbį girdėjo tyrėja L.

B., tačiau E. V. pas jį nebeatvyko, dėl ko jis suprato, kad ir tų pinigų E. V. geranoriÅ¡kai neatlygins. Jokio fizinio susidorojimo ar grasinimo E. V. atžvilgiu nereiÅ¡kė, su E. V. kalbėjosi ramiai, kaip ir kasdien, be jokių emocijų, norėjo konfliktuoti su E. V., ir siekė geranoriÅ¡ko susitarimo, nes jis gerai pažįsta E. V. tėvus, su jais bendrauja, jie nuomojasi jų bendrovės patalpas, be to, ir pats E. V. pasisiÅ«lė geranoriÅ¡kai atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tent jis nurodė, kad galimai iÅ¡ įmonės pasisavino 250 000 Lt, be to ir E. V. tėvai, kuriuos pažįsta labai seniai, pripažino, kad E. V. savinosi pinigus, ir prašėsi žalÄ atlyginti, tačiau tik Å¡iek tiek sumažinti jos sumÄ .

Jis nereikalavo E. V. tėvų bÅ«ti laiduotojais, garantuojant žalos atlyginimo, prieÅ¡ingai E. V. tėvai tai patys pasiÅ«lė. Po to su E. V. nebuvo susitikę, jokių pokalbių su juo nebuvo. Jo manymu, kreipdamasis į policijÄ E. V., sugalvojo kaip iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. Tai, kad E. V. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ tiek jam, tiek                                   A. Ž. buvo netikėta, nes kaip ir minėjo, buvo susitarę su E. V. tėvais dėl jo sÅ«naus padarytų nuostolių grÄ Å¾inimo gera valia.

Analogiškai V. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas bei akistatos su E. V. metu (T. 1, b. l. 43-48, 142-145, 147,149, T. 3. 26, 87, 121).Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kartu su V. V. yra TŪB „Valža“ savininkai. Nukentėjusįjį E. V. pažįsta, nes jis yra buvęs jų pardavėjas-vadybininkas, dirbo TŪB „Valža“ priklausančioje parduotuvėje. Jis ir V. V. gerai pažinojo E. V. tėvus, nes jie nuomojosi patalpas jų pastate, tėvų prašymu E. V.

į darbÄ priėmė V. V., jis tam neprieÅ¡taravo. Tiksliai nepamena, bet apie 2010 metais jie kartu su V. V. pradėjo įtarinėti E. V., kad galimai jis savinasi įmonės pinigus, nes jo turtinė padėtis sparčiai pradėjo gerėti – pasistatė namÄ , įsigijo kelis pakankamai brangius automobilius. Be to, jų bendrovės buhalterė buvo įspėjusi, kad parduotuvėje vyksta negeri dalykai. Kažkada pats pas E. V. aptiko, kai Å¡is buvo pasiėmęs 700 Lt, kitÄ kartÄ - 1000 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi, į policijÄ nesikreipė,                  E. V. iÅ¡ darbo neatleido, nes pagailėjo.

Po E. V. išėjimo iÅ¡ darbo, jų parduotuvės apyvarta žymiai padidėjo. Taip pat nurodė, kad 2012-03-08 buvo padarytas kontrolinis užpirkimas, po kurio nustatė, kad E. V. pasisavino parduotuvės pinigus. Å is įvykis buvo užfiksuotas. Pamena, kad įvykio dienÄ , po darbo, apie 17 val., kartu su V. V. nuėjo pas E. V., buvo V. G. ir R. G., kiek vėliau, gal praėjus kokioms trims minutėms, atėjo buhalterė. V. V. E. V. pasakė atiduoti tai kÄ jis turi kiÅ¡enėse. Kai grÄ Å¾ino pinigus, jie norėjo kreiptis į policijÄ , tačiau E. V. prašė nesikreipti, pažadėjo viskÄ grÄ Å¾inti.

Klausė, kodėl E. V. ėmė parduotuvės pinigus, ir kaip seniai tai daro, į kÄ E. V. pasakęs, kad ėmė pinigus, nes norėjo geriau gyventi, kiek laiko pinigus savinosi jis tiksliai nepasakė. Kai pas E. V. rado pinigus, jis neneigė, kad ima pinigus, E. V. tuo metu kalbėjo ramiai. Kai sužinojo, kad E. V. savinosi parduotuvės pinigus, jam (A. Ž.) pasidarė bloga su Å¡irdimi, todėl jis išėjo į parduotuvės salę, jokio nepasitenkinimo ir pretenzijų E. V. nereiÅ¡kė, su E. V. tÄ dienÄ iÅ¡vis nekalbėjo, jokio psichologinio spaudimo jam nedarė.

Vėliau V. M., V. V. sÅ«naus draugė, kurie tÄ dienÄ buvo užvažiavę į parduotuvę, atvežė jam vaistų. Pokalbyje su E. V. dalyvavo mažiausiai, viskÄ tvarkė V. V.. Jis E. V. nepuolė, nesikeikė. Pamena, kad V. V. paskambino pažįstamam teisininkui V. D., pasitaręs kÄ daryti Å¡ioje situacijoje, V. D. pasiÅ«lė iÅ¡raÅ¡yti vekselius. Vekselio formos pavyzdį atsiuntė V. D.. Pats E. V. nurodė 250000 Lt sumÄ Ä¯raÅ¡yti į vekselius, bÅ«tent jo žodžiais remiantis ta suma ir buvo įraÅ¡yta, bet po parduotuvės inventorizacijos Å¡iÄ sumÄ kartu su E. V. bÅ«tų suderinę, tačiau atlikus parduotuvės revizijÄ , nuostoliai buvo panaÅ¡aus dydžio.

Kas apsprendė vekselyje nurodytÄ pinigų skolos grÄ Å¾inimo datÄ , jis nežino. Viso įvykio metu parduotuvės durys nebuvo užrakintos. Pakviesti liudytojais R. G. ir                 V. G. aktyviai pokalbyje nedalyvavo, jokių grasinimų susidoroti su E. V. nebuvo. E. V. pasirašė pasiaiÅ¡kinamus, po to, pasirašė vekselius ir visi iÅ¡siskirstė. Buvo suraÅ¡yti du vekseliai, jo ir                                      V.

V. vardu, nes abu yra savininkai, ir abu daro įnaÅ¡us į bendrovę lygiomis dalimis, vėliau tie vekseliai buvo įtraukti į TŪB „Valža“ apskaitÄ . Prisimena, kad siÅ«lė parodyti E. V. vaizdo įraÅ¡us, bet jis atsisakė žiÅ«rėti. Jam yra žinoma, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2012-03-09 tarp V. V. ir E. V. tėvų vyko pokalbis, bet jis Å¡iame pokalbyje nedalyvavo. Apie E. V. tėvų pokalbį jį informavo                        V. V.. V. V. jam sakė, kad E. V. tėvai prašė nesikreipti į policijÄ , sakė norintys padėti savo sÅ«nui, ir susitarė, kad jie bus laiduotojais pagal vekselius, bet jie paskui persigalvojo.

Žino, kad E. V. tėvas prašė sumažinti sÅ«naus įsipareigojimų sumÄ , tačiau susitarimas nebuvo sudarytas. Taip pat jam yra žinoma, kad V. V. su E. V. tėvu buvo pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ ir bandė susitarti dėl mažesnės sumos, jis tam neprieÅ¡taravo, nes nenorėjo Å¡io klausimo spręsti teisminiu keliu. IÅ¡kart po įvykio buvo atlikta parduotuvės revizija, E. V. revizijoje nedalyvavo, nors jam buvo praneÅ¡ta apie revizijos darymo laikÄ . Kad E. V. parašė policijai pareiÅ¡kimÄ dėl neva tai padaryto nusikaltimo sužinojo tik iÅ¡ žiniasklaidos.

Nesitikėjo, kad E. V. taip pasielgs, kaltins jį ir V. V. nusikaltimu, kurio jie nepadarė, nes jo ir E. V. santykiai buvo geri, jis bendravo su  E. V. tėvais, jie buvo pažįstami. AnalogiÅ¡kai A. Ž. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas bei akistatos su E. V. metu (T. 1, b. l. 155-158, 160, 162, T. 3, b. l. 90, 124).Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, pas juos dirbo, jie yra buvę jo darbdaviai. 2012-03-08, po darbo, apie 17 val., parduotuvėje                            TŪB „Valža“, kur dirbo pardavėju vadybininku, susitvarkęs darbo vietÄ , norėjo eiti namo, bet į parduotuvę įėjo savininkai V.

V. ir A. Ž., su jais kartu atėjo R. G. ir                            V. G.. V. V. priėjo prie jo ir liepė iÅ¡kraustyti kiÅ¡enes, po ko jis viskÄ , kÄ turėjo kiÅ¡enėse sudėjo ant stalo. Po to, jam buvo liepta sėstis prie kito stalo. Jam buvo sakoma, kad viskas yra nufilmuota, iÅ¡kviesta policija, kad jis pavogė pinigus, ir, kad jį iÅ¡veÅ¡ septyneriems metams į kalėjimÄ . Jam buvo Å¡okas, prašė nekviesti policijos, prašė susitarti gražiuoju.

TÄ dienÄ , vienas žmogus pirko stÅ«moklinę grupę, o gautus pinigus už prekę, jis įsidėjo į kiÅ¡enę, nes ne visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos kasos aparatu. Jei pirkėjui nereikėjo kasos kvito, pinigų nemuÅ¡davo į kasÄ , o dėdavo                          į stalčių, dažniausiai pinigus atvažiuodavo pasiimti V. V., su kuriuo bendrai suskaičiuodavo, kiek yra pinigų kasoje, kiek yra stalčiuje, o kai viskÄ suskaičiuodavo, V.

V. tuos pinigus pasiimdavo. Tokia pinigų apskaitymo praktika buvo nuo tada, kai jis pradėjo dirbti TŪB „Valža“. Ä®vykio dienÄ už parduotÄ stÅ«moklinę grupę pinigų pasisavinti nenorėjo, tuo metu, kai pardavė prekę, atėjo kitas žmogus, kurį ir reikėjo aptarnauti, nes jis parduotuvėje tuo metu dirbo vienas, kitų darbuotojų nebuvo, todėl ir įsidėjo pinigus į kiÅ¡enę. Jo kiÅ¡enėje buvo 700 Lt, juos pareikalavus, padėjo ant stalo. Tada, jam pradėjo sakyti, kad bus kviečiama policija, jei jis nenori tartis gražiuoju.

V. G. su V. V. jam grasino, kad už vagystę bus pasodintas į kalėjimÄ septyneriems metams.                         Ar A. Ž. sakė, kad jis bus pasodintas į kalėjimÄ , nepamena. Jam žinoma, kad V. G. yra dirbęs policijoje, be to V. V. visur turėjo pažinčių, todėl jis bijojo, ir pasiÅ«lė tartis gražiuoju. Pripažįsta, kad prašė nekviesti policijos, tėvų, nes pergyveno dėl savo tėvų sveikatos. Teigia, kad                       R.

G. jam padiktavo pasiaiÅ¡kinimo tekstÄ , kurį jis surašė, paaiÅ¡kinime įrašė, kad paėmė 500 Lt, nelabai suprato, kÄ raÅ¡o, o tuo metu, V. G. su V. V. išėjo pasiimti vekselių. AtneÅ¡tus vekselius jis pasirašė, įrašęs savo vardÄ , pavardę, po to, jam buvo liepta palikti parduotuvės raktus ir susirinkus asmeninius daiktus važiuoti namo. Jis nesiÅ«lė sumos, kuri buvo nurodyta vekseliuose, ta suma jau buvo įraÅ¡yta vekseliuose. V. V. jam sakė, kad bus iÅ¡raÅ¡yti du vekseliai, abiem savininkams A.

Ž. ir V. V. po 125000 Lt. Vekselius pasirašė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, bijojo fizinio susidorojimo. Vienu momentu, jam kažkas skambino, tačiau V. V. neleido jam kalbėti telefonu, jis viena ranka paėmė telefonÄ , o kitÄ rankÄ atrėmė į jį. Po to dar kažkas skambino, bet                          V. V. kalbėti telefonu neleido. A. Ž. elgėsi agresyviai, keikėsi, mano, kad galimai jam bÅ«tų sudavęs, nes jis yra karÅ¡to bÅ«do, o V. V. buvo ramus.

TÄ vakarÄ Ä¯ parduotuvę buvo atėjęs jo tėvas, matė, kad jis praėjo pro parduotuvės langus, bet jo į parduotuvės vidų neįleido. Pamena, kad įvykio metu buvo atvažiavęs V. V. sÅ«nus kartu su savo drauge. Kaip jie pateko                                     į parduotuvės vidų, nežino. Ä®vykio metu taip pat buvo buhalterė V. D., kuri atnešė vekselį pasiraÅ¡ymui, jai sakęs, kad jis neturi tokių pinigų, į kÄ buhalterė pasakė, kad čia nėra tokia didelė suma, kad gali pasiimti paskolÄ , parduoti automobilius ir grÄ Å¾inti skolÄ .

Jam kalbantis su buhaltere, visi keturi asmenys, t. y. V. V., A. Ž., V. G. ir R. G., tebebuvo. Visas įvykis užtruko gal apie dvi valandas. A. Ž. didesnę laiko dalį buvo prekybos salėje. ViskÄ organizavo ir viskam vadovavo V. V., prisidėjo ir R. G.. EiliÅ¡kumo dėl bauginimų, kas, po ko sakė, nepamena. Ä®vykio dienÄ nesakęs, kad nori geriau gyventi ir dėl to paėmęs pinigus. Mano, kad jam buvo daromas psichologinis poveikis, buvo sudaryta bauginanti aplinka, nes įvykio dienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Ä¯ parduotuvę atėję keturi asmenys, liepė iÅ¡kraustyti kiÅ¡enes, sėstis prie kito stalo kabinete, neleido atsistoti, grasino, kad jį iÅ¡veÅ¡ septyneriems metams.

Jis nebandė atsistoti ir eiti per duris, neprašė jų, kad iÅ¡leistų. Manė, kad jei pradės ginčytis su savininkais, jie gali iÅ¡kviesti policijÄ , o jis policijos bijojo, nes nenorėjo bÅ«ti uždarytas septyneriems metams. Be to, mano, kad nebÅ«tų galėjęs iÅ¡eiti į laukÄ , nes laukinės durys buvo užrakintos. Kad durys buvo užrakintos, sprendžia iÅ¡ to, kad, kai jo tėvas buvo atėjęs, traukė duris, jos neatsidarė. Ar už 500 Lt vagystę gali pasodinti į kalėjimÄ septyneriems metams, jis nežinojo.

Jo įsitikinimu jam buvo suvaržyta laisvė, nes net neleido atsiliepti į skambutį, negalėjo iÅ¡eiti, nes bijojo, neįleido jo tėvo į parduotuvę, kai jis buvo atėjęs. Pamena, kad V. V. buvo nuėjęs prie durų, kai jo tėvas buvo lauko pusėje prie parduotuvės. Kad parduotuvėje yra daromas vaizdo įraÅ¡as nežinojo. Apie tai, kad parduotuvėje yra trÅ«kumas taip pat nežinojo, jam apie tai niekas nesakė. Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl, kaip grįžo namo, neprisimena. Grįžęs namo, viskÄ papasakojo savo žmonai, verkė, apsikabinęs vaikÄ , šį pokalbį taip pat girdėjo jo tėvai.

IÅ¡kart tÄ pačiÄ dienÄ jis nesikreipė į policijÄ , nes jis buvo Å¡oke. KitÄ dienÄ jo tėvai važiavo pas V. V. tartis dėl sumos, jie norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur tokia pinigų suma. Po to jis pasitaręs su savo žmona, tėvais ir pažįstamais teisininkais, nusprendė kreiptis į policijÄ , nes nebuvo jokių įrodymų, kad jis yra paėmęs tokiÄ pinigų sumÄ . Jis labai bijojo savininkų, savaitę net negyveno namuose. Ä® policijÄ jis kreipėsi 2012-03-09. Neneigia, kad buvo nuvykę pas tyrėjÄ , tarėsi dėl mažesnės skolos sumos, tačiau tarėsi tik dėl to, kad vekselis yra dokumentas, kurio paprastai nepanaikinsi.

Kiek prisimena pati tyrėja skambino ar tai jam, ar jo tėvui, ji organizavo susitikimÄ . Nuvykę pas tyrėjÄ pamatė, kad kabinete yra V. V., visas pokalbis vyko tyrėjos kabinete. Tyrėja patarė jiems susitarti gera valia. Iki to įvykio su teisėsauga jokių reikalų nėra turėjęs, todėl jam buvo Å¡okas. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė neturtinę žalÄ . Po įvykio jis nebegali susirasti darbo. Iki Å¡iol vartoja vaistus nuo depresijos, nemigos, jo sveikata labai suprastėjo, lankėsi pas gydytojÄ psichologÄ , psichoterapeutÄ , dar ir dabar lankosi vienÄ kartÄ per mėnesį.

Teigia, kad dėl Å¡io įvykio pasikeitė jų gyvenimas Å¡eimoje, jis dažnai bÅ«na piktas, nervingas, nes sunku gyventi su mintimi, kad viskÄ gali prarasti. V. V. ir A. Ž. baugino ir jo tėvus, liepė jiems surinkti pasus, kažkÄ pasiraÅ¡yti, reikalavo ir jo žmonos paso. Su jo žmona nei V. V., nei                            A. Ž. nebendravo. Taip pat buvo prievartaujamas tėvų turtas, pamena, kad kiek vėliau                      A.

Ž. buvo atvykęs ir reikalavo jų pinigų. Tėvai po įvykio kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos į medikus. Ar į medicinos įstaiga kreipėsi jo žmona, jis negali pasakyti. Per visÄ jo darbo laikÄ TŪB „Valža“ nė karto nebuvo daroma inventorizacija. Nors jo žmona tuo metu niekur nedirbo, augino vaikÄ , o jų pajamas sudarė jo darbo užmokestis, ir už vaiko auginimÄ gaunama paÅ¡alpa, jų Å¡eimos turtinė padėtis padedant jo tėvams ir uoÅ¡viui buvo pakankamai gera, todėl jo manymu, buvę darbdaviai taip pasielgė norėdami iÅ¡ jo pasipelnyti.

Ne jis vienas buvo pardavėjas parduotuvėje, jų bÅ«davo du, be to, ir patys savininkai prekiavo, parduotuvės raktus turėjo ir kiti asmenys, todėl nesutinka, kad visi parduotuvės trÅ«kumai nuraÅ¡yti jam vienam. Jis buvo gavęs praneÅ¡imÄ apie tai, kad bus daroma inventorizacija, tačiau kaip jam atrodo, jis tÄ praneÅ¡imÄ gavo, pasibaigus inventorizacijai. Su revizijos rezultatais nenorėjo susipažinti, jų nenorėjo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai apie TŪB „Valža“ buhalterijos vedimÄ sakė ir minėjo, kad ne visi pinigai, gauti už parduotas prekes, buvo teisingai apskaitomi.

Neneigia, kad buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, tik dabar suprato, kÄ pasirašęs, nes tai buvo jo pirma darbovietė. Parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymus atsisakė, nes tyrėja jam pasakiusi, kad jis turi viskÄ parodyti tiksliai, pasakyti, kas, kurioje vietoje stovėjo, o tiksliai jis pasakyti negalėjo, nes dėl įtampos, baimės, nebÅ«tų galėjęs tiksliai parodyti kas, kur stovėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, jie yra TŪB „Valža“, kurioje nuo 1998 m. dirba buhaltere, savininkai, o nukentėjęs yra E. V., buvęs TŪB „Valža“ darbuotojas, kuris bendrovėje iÅ¡dirbo apie deÅ¡imt metų.

Jį į darbÄ priėmė V. V., nes budo pažįstamas su jo tėvais. Pritarė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir paaiÅ¡kino, kad 2012-03-08 ji buvo savo darbo kabinete, kai savininkas V. V. pakvietė ateiti parduotuvę. Nuėjus, V. V. jai pasakė, kad E. V. nusižengė, yra pagautas savinantis pinigus iÅ¡ parduotuvės. Kabinete sėdėjo E. V., dar buvo A. V., A. Ž. V. G. ir R. G.. Kur jie buvo, ar salėje, ar kabinete, tiksliai negali pasakyti. TÄ dien parduotuvėje jokio triukÅ¡mo nebuvo, viskas buvo ramu.

Kai ji atėjo, matė, kad A. Ž. buvo prekybos salėje, buvo pasimetęs, perbalęs, nė žodžio nepratarė. Jai atėjus lauko durys nebuvo nei uždarytos, nei užrakintos. Girdėjo, kad V. V. klausė E. V., kodėl jis taip padarė, klausė, ar seniai imantis pinigus. E. V. pripažino savinęsis pinigus, sakė, kad yra kaltas, paminėjo, kad pinigus ima seniai, E. V. paklausus, kodėl jis taip pasielgė, jis pasakė, kad „kas nenori geriau gyventi“. V. V. jo paklausė, gal reikia pakviesti jo mamÄ ar tėtį, tačiau E. V. prašė nekviesti tėvų, teigdamas, kad pats yra kaltas ir turi už tai pats atsakyti.

Pamena, kad įvykio metu E. V. kažkas skambino                            į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ du kartus, bet jis neatsakė. Jam telefonu kalbėti niekas iÅ¡ ten buvusių žmonių nedraudė. TÄ vakarÄ Â E. V. tėvo prie parduotuvės nematė. V. V. paskambino pažįstamam teisininkui V. D., klausė jo, kaip geriau įforminti skolÄ , jis sakė, kad galima iÅ¡raÅ¡yti vekselius, po ko atsiuntė vekselių formas. Po to, ji nuėjo į buhalterijÄ , ir užpildė vekselių formas, juose įrašė sumas po 125000 Lt V.

V. ir A. Ž.. E. V. sutiko su Å¡ia suma. Kas konkrečiai įvardijo Å¡iÄ sumÄ , ji negalinti pasakyti. Ji ten buvo ir aiÅ¡kiai girdėjo, kaip savininkai susitarė su                             E. V. dėl sumos, kuriÄ padalino abiems savininkams lygiomis dalimis. Užpildytus vekselius                       ji atidavė V. V., po to išėjo namo. Kai E. V. rašė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pinigų pasisavinimo,          ji nedalyvavo.

Prisimena, kad tÄ dien A. Ž. pasidarė blogai su Å¡irdimi, tai jam V. V. sÅ«nus su drauge atvežė vaistų. Mano, kad E. V. ne pirmÄ kartÄ paėmė pinigus, imdavo juos ir anksčiau, nes buvo atvejis, kai dar prieÅ¡ šį įvykį, A. Ž. dirbant kartu su E. V. parduotuvėje, A. Ž. rado po knygomis padėtus 700 Lt. A. Ž. tuomet klausė, kaip bÅ«tų galima Å¡iÄ sumÄ patikrinti, į kÄ ji pasakiusi, kad reikia patikrinti kasos aparato juostÄ . Palaukė kol pasibaigė kasos juosta, jÄ patikrinę, nustatė, kad tie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitÄ .

TŪB „Valža“ trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl ji sakiusi savininkams, kad parduotuvėje vyksta negeri dalykai.                              2008 metais buvo paimta paskola iÅ¡ banko, tai tuo metu padėtis šiek tiek pagerėjo, bet ji iÅ¡ esmės nesikeitė. Nors parduotuvėje dirbo dar vienas pardavėjas vadybininkas, bet už kasos aparatÄ buvo atsakingas E. V.. Po įvykio, kitÄ dienÄ E. V. darbe nepasirodė. Pamena, kad po įvykio, kitÄ dienÄ , ji paskambino E. V. mamai, ji pradėjo verkti, buvo sutrikusi, supratusi, kad B.

V. apie įvykį yra žinoma. Jų pokalbį girdėjo Å¡alia stovintis V. V., jis liepė paklausti B. V., ar ji nenorėtų ateiti ir apie viskÄ pasikalbėti. Netrukus į parduotuvę atėjo B. V. su savo vyru.                   B. V. pradėjo verkti, prašė nekviesti policijos. Pamena, kad V. V. ir E. V. tėvai derėjosi dėl sumos. Pokalbio su V. V. metu B. V. sakė, kad viskÄ atiduos, kad tik sÅ«nui nieko nebÅ«tų. Jie susiderėjo dėl sumos, sakė perraÅ¡ys vekselius mažesne suma, nusprendė, kad VaÅ¡kiai, ir E. V.

žmona bus savo sÅ«naus laiduotojai. V. V. siÅ«lė tėvams peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us, tačiau jie nepanoro to daryti. Kadangi reikėjo E. V. žmonos paso vekseliams pasiraÅ¡yti, VaÅ¡kiai paliko savo pasus ir netrukus pažadėjo atvežti E. V. žmonos pasÄ . Ji girdėjo visÄ VaÅ¡kių ir                           V. V. pokalbį, pokalbis buvo ramus, draugiÅ¡kas. Po kurio laiko jai paskambino, ir pasakė, kad jie nebeatvyks pasiraÅ¡yti vekselių, V.

V., atėjęs pasiėmė dokumentus. Inventorizacija įmonėje buvo atlikta, praneÅ¡imas apie tai, kad bus atliekama inventorizacija, buvo iÅ¡siųstas E. V..                               E. V. buvo atleistas iÅ¡ darbo. Paprastai inventorizacijos parduotuvėje buvo atliekamos pardavėjams per metus susitikrindavus prekių grupes, o pasitikrinę, atsispausdindavo ataskaitÄ ir                      E. V. pasiraÅ¡ydavo. Kodėl 2008 metais inventorizacija nebuvo daryta, ji nežino.

Po įvykio kalbėjosi su E. V., ji jam sakiusi, kad, jei esi kÄ padaręs, turi automobilius, kuriuos galės parduosi, ir grÄ Å¾inti skolÄ savininkams. 2012-03-19 buvo suraÅ¡ytas inventorizacijos aktas, trÅ«kumas skaičiuojant prekes pagal jų savikainÄ buvo apie 186000 Lt, dar yra antkainis apie 18 – 19 procentų, ir dar pridėtinas PVM. Kad parduotuvėje vyko negeri dalykai, matėsi iÅ¡ debitorinių, kreditorinių atsiskaitymų, t. y. prekės parduotos, o apyvartinių lėšų trÅ«ksta, todėl ir kilo klausimas, kodėl tiek suprekiaujama, o nėra lėšų atsiskaityti su tiekėjais.

Ar nukentėjusysis galėjo pasisavinti tokiÄ sumÄ , ji negali pasakyti, tačiau mano, kad kaip jauno žmogaus tokia gera finansinė padėtis, kelia daug klausimų. Žinojo, kuo E. V. mama verčiasi, žinojo bus buhalterinę apskaitÄ , jos įmonės finansinę bÅ«klę, todėl teigia, kad E. V. iÅ¡ tėvų sulaukti didelės finansinės paramos negalėjo. Vekseliai buvo suraÅ¡yti savininkų vardais, nes ji nežinojo tiksliai kaip juos užpildyti, tik kitÄ dienÄ sužinojo, kad vekseliai turėjo bÅ«ti įtraukti                                  į TŪB „Valža“ apskaitÄ , kÄ ji ir padarė.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.

V. paaiÅ¡kino, kad ji yra nukentėjusiojo                     E. V. sutuoktinė, kaltinamuosius ji pažįsta, nes jie buvo jos sutuoktinio darbdaviai. Prisimena, kad 2012-03-08 jos vyras parvažiavo namo automobiliu iÅ¡ darbo, buvo labai pasimetęs, iÅ¡sigandęs, pradėjo verkti, sakė, kad nežino, kaip parvažiavęs namo, taip pat jai pasakęs, kad jį darbdaviai garsinasi pasodinti septyneriems metams, atimti namus, visÄ turtÄ , sakė eis pasikarti. Po to pas juos į namus atėjo E. V. tėvai.

Jos vyro tėvas V. V. jai pasakęs, kad jo tÄ dien neįleido į parduotuvę, kodėl neįleido ji nežinanti. VaÅ¡kiai matė savo sÅ«naus bÅ«klę, bandė jo klausti kas atsitiko. Vėliau E. V. papasakojo, kad jam liepė kažkÄ pasiraÅ¡yti, o kÄ jis pats nežino, lyg tai, kad jis skolingas savininkams po 125000 Lt. TÄ vakarÄ matė, kad vyro bÅ«klė yra labai bloga, jį tokį matė pirmÄ kartÄ , tačiau                                  į gydytojus nesikreipė, greitosios pagalbos nekvietė, davė raminamųjų vaistų, be to jai pačiai buvo Å¡okas, todėl nesugalvojo kreiptis į gydytojus.

KitÄ dienÄ vyras E. V. jai pasakęs, kad darbdaviai kaltina jį, kad jis pavogęs tuos pinigus, už kuriuos jis pasirašė. Tuo metu ji nedirbo augino vaikÄ , jos vyras dirbo TŪB „Valža“, pinigų jai duodavo jos tėvas, kuris dirbo Airijoje, padėdavo ir E. V. tėvai. Pirmam automobiliui įsigyti davė jos tėvas, antrÄ automobilį įsigijo iÅ¡ savo lėšų. Dar iki Å¡iol tėvai padeda materialiai. Kiek uždirba vyras, ji nežino, nes jo tokių dalykų neklausia. Klausė kÄ jis jai atsakė, kad jam buvo grasinama, kad jis bus pasodintas septyneriems metams, taip pat grasino atimti visÄ jų turtÄ .

Po Å¡io įvykio vyras susirgo depresija, jam atsirado priepuoliai, jį kankina nemiga, dėl ko jam bÅ«tina gerti psichotropinius vaistus. Žino, kad kitÄ dienÄ jos vyro tėvai ėjo pas V. V., kuris pasakė, kad E. V. jiems yra skolingas 250000 Lt, jie kartu tarėsi dėl mažesnės – 100000 Lt skolos grÄ Å¾inimo. Kadangi jie buvo labai iÅ¡sigandę, kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo savaitei pas jos mamÄ , nes bijojo                      V. V., A. Ž., kad jie gali atvykti, grasinti.

Po įvykio, kitÄ dienÄ E. V. nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Anksčiau jos vyras apie darbdavius atsiliepdavo gerai, jų nebijojo. Pas medikus, jos vyras kreipėsi kitÄ dienÄ , t. y. 2012-03-09, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai nuo nemigos, o depresija jam buvo diagnozuota vėliau, gal po vienos ar dviejų savaičių, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo iÅ¡duotas 3-4 mėnesiams. Po įvykio jos vyras tapo uždaras, nervingas, stengiasi apie įvykį nekalbėti.

Ji į gydytojus nesikreipė, psichotropinių vaistų nusiperka pati, nes Å¡iuo metu dirba Plungės sveikatos centre, vaistų iÅ¡siraÅ¡o. Ten pat lankosi ir jos vyras. Kiek jai žinoma E. V. tėvai po Å¡io įvykio taip pat turi nemigÄ , jaučia nerimÄ , ar jie turi depresijÄ , nežino. Ji pati į gydytojus dėl savo sveikatos nesikreipė, nors jaučia graudulį, baimę. Apie graudulį vyrui neužsiminė, nervinio Å¡oko jai nebuvo. Kodėl vyras pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad jai buvo nervinis Å¡okas, ji negali pasakyti.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B.

V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta, kartu dirbo, iÅ¡ jų nuomojosi patalpas. Nukentėjusysis E. V. yra jos sÅ«nus, jis anksčiau dirbo pas kaltinamuosius. Parodė, kad 2012-03-08, jos vyras, atėjo pas jÄ Ä¯ jos darbo vietÄ , ir jie kartu su sÅ«numi E. V. norėjo po darbų važiuoti namo. Jos vyras bandė skambinti E. V. keletÄ kartų, tačiau jis telefonu neatsakė, po ko, jis nuėjo pas V. V., bet jo į patalpas niekas neįleido. Grįžęs jai pasakė, kad kažkas atsitiko, nes sÅ«nus sėdi kampe, o parduotuvėje yra keturi ar penki vyrai.

Manė, kad sÅ«nus su darbdaviais sprendžia kokias nors problemas, ir nesulaukę sÅ«naus, apie 18 val. iÅ¡vyko namo. Kodėl ji Å¡ių aplinkybių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji nežino. Vakare, pamatę, jog namo grįžo sÅ«nus, paskambino marčiai, paklausė, ar ji su vyru gali ateiti pas juos, tada nuėjo pas sÅ«nų. Atėję, pamatė verkiančiÄ marčiÄ , kuri stovėjo prie durų, o sÅ«nus buvo apsikabinęs savo vaikÄ ir verkė, vaikas taip pat verkė. Jos sÅ«nus jai pasakęs, kad iÅ¡ jo viskÄ atėmė, nieko nebeturi, jis klykė, apsikabinęs vaikÄ , buvo nesukalbamas, tik paminėjo, kad kažkas įvyko, kažkÄ pasirašė.

TÄ vakarÄ sÅ«nus įvykio detalių nepasakojo, į jam užduotus klausimus neatsakinėjo, nieko nepasakojo, tik pasakė, kad pasirašė tris dokumentus, sakė, kad, jei jis neatiduos pinigų kaltinamiesiems, bus uždarytas septyneriems metams  į kalėjimÄ , prašė jos, kad marčiai padėtų prižiÅ«rėti vaikÄ ir jį užauginti. IÅ¡ sÅ«naus pasakymų suprato, kad yra paimti pinigai, kai paklausė, iÅ¡ kur paimti, sÅ«nus pasakė nežinÄ s, kodėl jį tik vienÄ kaltina, nes pardavėjais parduotuvėje dirbo dviese.

TÄ vakarÄ ji V. V. neskambino, tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų sÅ«naus jai papasakotÄ situacijÄ , nes neturėjo jo mobilaus telefono numerio, sÅ«nui E. V. medicininės pagalbos nekvietė, nebuvo tokios minties. Pamena, kad tÄ pačiÄ dienÄ , ji sÅ«nui nešė pietus. Kai ji buvo V. V. kabinete, matė, kad į parduotuvę atėjo A. Ž., V. V. ir dar du vyrai, kuriuos pažįsta iÅ¡ matymo. Kai išėjo iÅ¡ kabineto, sutiko savo vyrÄ , kuriam pasakė, kad sÅ«nus E. V. tuo ateis. Kodėl Å¡ių aplinkybių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji nežino, bet mano, kad jos to neklausė. 2012-03-09, ryte, apie 10-11 val., jai bebÅ«nant darbe paskambino V.

D., kaltinamųjų bendrovės buhalterė. JÄ pažįsta, nes jas sieja darbiniai santykiai, ji jai padėdavo buhalterijoje, mokesčių inspekcijai pildė formas, perduodavo, sutikrindavo formas mėnesio gale. Paskambinusi V. D., jai pasakė, kad jÄ kviečia V. V., kad ateitų pasikalbėti dėl jo sÅ«naus E. V.. Ji paklaususi, kas atsitiko, tačiau ji telefonu nieko jai nepaaiÅ¡kino, tik pasakiusi, kad, kai ji ateis V. V. viskÄ jai paaiÅ¡kins. Ji nuėjo į kabinetÄ pas V. V., ir jis paaiÅ¡kino, jog jos sÅ«nus E. V. pasisavino iÅ¡ bendrovės 250000 Lt, ir, kad jis turi juos grÄ Å¾inti, taip pat pasakė, kad dėl Å¡ios sumos yra suraÅ¡yti vekseliai.

Ji pasakiusi V. V., kad finansinių klausimų ji viena nespręs, po ko pasikvietė savo vyrÄ . Jos atvykusiam vyrui V. V. pasakė tÄ patį, kÄ ir jai, taip pat paaiÅ¡kino, kad sÅ«naus vagystė yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. Pamena, kad jos vyras prašė, kad parodytų filmuotÄ medžiagÄ , į kÄ jis pasakė, kad šį įraÅ¡Ä galės pažiÅ«rėti vėliau „prie bonkos“.                                   V. V. jiems pasakė, kad jie turi laiduoti už sÅ«nų, kad Å¡is grÄ Å¾ins skolÄ , prieÅ¡ingu atveju, skolÄ teks grÄ Å¾inti jai kartu su vyru, ir, kad jÄ bÅ«tina grÄ Å¾inti per mėnesį.

Ji pasakiusi V. V., kad jie tokios pinigų sumos neturi, į kÄ V. V. jiems pasakęs, kad jie gali parduoti automobilį. Pamena, kad V. V. pradėjo kalbėti apie mažesnę sumÄ . Vėliau teismo posėdžio metu, duodama parodymus liudytoja B. V. jau nurodė, kad 2012-03-09, valandos tiksliai negali pasakyti,                     V. V. buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ parduotuvę, nes norėjo susitarti dėl mažesnės sumos, sakydamas, kad dabar jie turi atiduoti skolÄ A. Ž., nes jis nieko neturi, o jam bus galima skolÄ grÄ Å¾inti ir vėliau.

KokiÄ sumÄ pasiÅ«lė V. V., nepamena, bet kiek prisimena, suma buvo per pus mažesnė, nei kalbėjo iÅ¡ pradžių. Klausė V. V., iÅ¡ kur ir, kokiu bÅ«du jų sÅ«nus E. V. paėmė tuos pinigus, į kÄ V. V. pasakęs, kad iÅ¡ jų, rodydamas pirÅ¡tu į save. Po to teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jai paklausus, iÅ¡ kur tokia didelė suma, V. V. jai negalėjo paaiÅ¡kinti, ir pasakė, kad čia yra jo pinigai. Per kiek kartų sÅ«nus pavogė tokius pinigus, ir iÅ¡ kur buvo paimti pinigai, jai                            V.

V. nepaaiškino. Pamena, kad šio pokalbio metu kabinete be jų buvo ir buhalterė                                    V. D., kuri sėdėjo prie kompiuterio, ji nieko nekalbėjo. V. V. vekselių perrašymui, paprašė palikti jos ir vyro asmens dokumentus, sakė, kad gerai būtų, kad ir E. V. sutuoktinė būtų laiduotoja, prašė atsivežti ir jos dokumentus. Viso pokalbio metu V. V. buvo ramus, nešaukė. Po pokalbio, ji ir jos vyras palikę savo asmens dokumentus, išėjo.

Pamena, kad V. V. jai pasakęs, kad nepatogu, jog reikės pinigus pasidalinti su A. Ž.. Jai buvo keista, kodėl                         V. V. turėtų dalintis su A. Ž., jei, V. V. teigimu, sÅ«nus E. V. paėmęs iÅ¡ jo (V. V.), nors Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja Å¡ių aplinkybių neminėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino Å¡iuos parodymus, į klausimÄ , kodėl nepaminėjo Å¡ios aplinkybės, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos to neklausė                     (T. 1, b. l. 29-31).

Jai V. D. pasakė, kad iki 15 val. jai reikia, jos ir jos vyro parašų, nes bÅ«tina nuvežti dokumentus pas notarÄ , tačiau vėliau paskambinęs V. V. pasakė, kad pas notarÄ nebereikia važiuoti, kad jis viskÄ sutvarkys. IÅ¡ pradžių ji maniusi pasiraÅ¡yti V. V. praÅ¡omus dokumentus, bet vėliau atkalbėta savo marčios ir sÅ«naus, kuris pasakė, kad jis jau yra viskÄ pasirašęs, nusprendė jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėti. Tuomet jos vyras V. V. nuvyko pas V. D., tačiau kabinete nieko nebuvo, todėl jis pasiėmė jų asmens dokumentus.

Jie V. V. pasakė, kad jokių dokumentų nepasiraÅ¡inės, tada V. V. pradėjo grasinti, sakydamas „sėsit ant akmenų, bus blogai“. Jai yra žinoma, kad jos vyras kartu su sÅ«numi policijos komisariate buvo susitikęs su                                V. V.. Po įvykio, jos sÅ«naus elgesys pasikeitė – dabar jis visko bijo, bijo bÅ«ti namuose. SÅ«nus prarado gyvenimo džiaugsmÄ , nenoriai bendrauja su savo vaiku, negali užmigti be vaistų.

V. V. pažįsta nuo jaunystės, susitikdavo, reikalui esant paskolindavo jai pinigų, todėl negali patikėti, kad tokio amžiaus žmogus gali taip meluoti. Mano, kad V. V. taip pasielgė, kad jam reikėjo sÅ«naus pinigų. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta seniai. Nukentėjusysis yra jo sÅ«nus. 2012-03-08 užėjo į darbÄ pas savo žmonÄ B. V., po to, apie 17 val., nuėjo pas sÅ«nų E. V. į darbÄ , norėjo jo paklausti, ar jis po darbo važiuos namo, nes paprastai po darbo visi kartu grįždavo.

SÅ«nus pasakė, kad važiuos. Matė, kad tuo metu pas sÅ«nų buvo                                    V. V., ar dar kas buvo, nežino, ar buvo paÅ¡alinių asmenų tuo metu, nežino. Tada jis vėl nuėjo pas savo žmonÄ B. V. laukti sÅ«naus. Apie 17.40 val., nesulaukęs sÅ«naus, jis nuėjo pažiÅ«rėti į parduotuvę. Nuėjęs matė parduotuvės salėje A. Ž. ir GibieÅ¾Ä , o jo sÅ«nus, V. V. ir                 R.

G. tuo metu buvo kabinete. Norėdamas patekti į parduotuvę, pabeldė į duris, jos buvo užrakintos. Prie durų priėjo V. V., ir jam per langÄ pasakė, kad yra užsiėmę, sÅ«nus grįš namo vėliau. Per langÄ matėsi kabinetas, kuriame sėdėjo jo sÅ«nus E. V., ten buvo R. G. bei V. V., o V. G. su A. Ž. tuo metu buvo salėje. Po to, vienÄ kartÄ paskambino sÅ«nui, jis jo skambutį atmetė, o po to sÅ«naus mobilaus ryÅ¡io telefonas buvo iÅ¡jungtas. TÄ patį vakarÄ , sÅ«nus pasakojo, kad V.

V. jam pagrasinęs, kad viskÄ atims, pasodins į kalėjimÄ septyneriems metams. IÅ¡eidami, prašė marčios, jį prižiÅ«rėti. Grįžę į namus, su žmona B. V., besikalbėdami suprato, kad sÅ«nus yra kažkÄ pasirašęs, ir iÅ¡ jo viskÄ atėmė. 2012-03-09, jam paskambinusi jo žmona B. V. pasakė, kad jis atvyktų pas V. V.. Nuvykus, V. V. aiÅ¡kino, kad jo sÅ«nus                    E. V. yra paėmęs 250000 Lt, sakė, jog turi tai patvirtinančiÄ filmuotÄ medžiagÄ .

Jis prašė jam parodyti tÄ filmuotÄ medžiagÄ , į kÄ V. V. jam atsakė, kad „kada bus reikalas pamatysi“.                        To pokalbio metu kabinete buvo V. V., V. D., jis, o B. V. kartu su žmona                                V. D. sėdėjo kampe, prie kompiuterio, nieko nekalbėjo. Klausė V. V., už kÄ E. V. yra skolingas pinigus, kodėl jie turi grÄ Å¾inti jam ir A. Ž. po 125000 Lt, kokiomis aplinkybėmis ta skola atsirado, tačiau jis nieko nepaaiÅ¡kino.

V. V. jam pasiÅ«lė mokėti grynais pinigais, pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä Ä¯neÅ¡ti 50000 Lt. V. V. prašė jo palikti pasus, kam tie pasai buvo reikalingi jis nepamena. Jis kartu su žmona pasus paliko V. D.. Kiek vėliau, jis nuėjo pas V. D., įėjęs į jos kabinetÄ , kuriame nieko nebuvo, nuo stalo pasiėmęs savo ir žmonos pasus, išėjo. Pokalbio metu pas V. V., pastarasis kalbėjo pusiau griežtai, jis neÅ¡aukė, bet įtampa jautėsi. Pamena, kad kažkuriÄ dienÄ , tiksliai neprisimena, jam paskambinęs sÅ«nus, pasakė, kad jį (E. V.) kviečia tyrėja.

Tada jis sÅ«nui patarė, kad vienas nevažiuotų, ir pas tyrėjÄ nuvyko kartu su sÅ«numi. Su jais kartu vyko ir B. V., kuri pasiliko laukti automobilyje. Jam kartu su sÅ«numi atvykus pas tyrėjÄ , kabinete jau buvo V. V.. Pamena, kad tyrėja jiems pasakiusi, kad jie geriau susitartu gražiuoju. Pokalbio metu V. V. pasiÅ«lė sumažinti skolos sumÄ iki 100000 Lt. Jis paklausė, už kÄ turėtų mokėti, tačiau jis neatsakė. Po to, V. V. sumažino tÄ sumÄ iki 80000 Lt kiekvienam, t. y. V. V. ir A. Ž..

Jis pasakė, kad pagalvos. Po to V. V. buvo atėjęs pas žmonÄ Ä¯ parduotuvę, tačiau jis jam pasakęs, kad pinigų neduos, o savo reikalus parduotuvėje tegul tvarkosi pats. Po to,                      V. V. jiems grasino, sakė jiems bus blogai. Kurį laikÄ sÅ«nui neminėjo, kad jam ir B. V. buvo grasinta. Po Å¡io įvykio sÅ«nus jaučiasi blogai, jis nesukalbamas, sirgo, yra pasikeitęs. TÄ vakarÄ sÅ«nui nepagalvojo iÅ¡kviesti greitosios. To įvykio metu sÅ«nus turėjo automobilį, už kiek buvo pirktas, nežino.

Kiek sÅ«nui davė pinigų, nepamena. Mano, kad V. V. su A. Ž. pamatę, kad jų sÅ«nus darbÅ¡tus, „sukasi“- namuose padėdavo, augino bulves, užsiiminėjo automobilių pirkimo-pardavimo verslu, todėl ir užsimanė sÅ«naus pinigus užvaldyti. Koks sÅ«naus atlyginimas buvo nežino. Nesupranta, kodėl jo sÅ«nų kaltina vagystėmis, nes parduotuvėje buvo ir kiti pardavėjai, kas norėjo tas prekiavo, prekiavo ir patys savininkai, tiek V. V., tiek A. Ž.. TÄ vakarÄ nemanė, kad sÅ«naus atžvilgiu galėjo bÅ«ti atliekami neteisėti veiksmai.

Daugiau 2012-03-09 jis pas V. V. nebuvo atėjęs ir nesitarė parduotuvės sandėlyje, kad jam atiduos 100000 Lt, anaiptol pas jį buvo atvykęs A. Ž. ir prašė 100000 Lt.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes V. V. yra jo tėvas, o A. Ž. pažįsta nuo vaikystės. Nukentėjusįjį E. V. pažįsta taip pat, dirbo jo tėčio V. V. parduotuvėje. Parodė, kad 2012-03-08, apie 18 val., su drauge V. M. grįžus į Plungę iš Skuodo, kuriame dirba, pamatė, kad jo tėvo parduotuvėje dega šviesa, todėl nusprendė užsukti.

Lauko durys nebuvo užrakintos, rakto nuo tos patalpos nei jis, nei V. M. neturi. Pamena, kad lauke prasilenkė su R. G.. Užėjus į vidų pamatė, kad joje yra A. Ž., o Å¡alia jo R. G., kuris buvo labai iÅ¡blyÅ¡kęs, matėsi, kad jam blogai.                 V. M. paklausė jo, kas atsitiko, į kÄ jis pasakė, jam yra bloga, paaiÅ¡kino, kad įvyko vagystė. Tada jie iÅ¡važiavo namo atvežti A. Ž. vaistų, grįžo po maždaug 30 min., ar valandos. AntrÄ kartÄ atėjus į parduotuvę, salės durys irgi buvo atrakintos.

A. Ž. iÅ¡gėrė vaistų ir jie, po maždaug 10 minučių iÅ¡vyko namo. Jam grįžus salėje buvo A. Ž., lyg ir A. D.,                   E. V., V. V., o R. G. ir V. G. nebebuvo. Prisimena, kad E. V. buvo ramus, nieko blogo parduotuvėje neįžvelgė, su E. V. jis nekalbėjo. Matė, kad E. V. bendrauja su                 V. D.. Kas tuo metu vyko kabinete intensyviai nežiÅ«rėjo. 2012-03-09, ryte su tėvu, buvo susitikę, jis tÄ dien vyko į darbÄ Skuode.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. V. patvirtino juos ir parodė, kad V. V. kalbėjo su E. V. ramiai, girdėjo, kaip E. V. prašė jo tėvo „nekviesti policijos, nesakykit tėvams, girdėjo dar jį sakant „pripažįstu, kad tikrai vogiau“ (T. 1,131-132). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tikrai girdėjo tas E. V. pasakytas frazes.   Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su A.

Ž. jÄ sieja darbo santykiai, o V. V. yra jos draugo V. V. tėvas. Žino, kad nukentėjusysis E. V. dirbo TŪB Valža, kartas nuo karto susitikdavo.                                        2012-03-08, apie 18 val., ji kartu su V. V. grįžinėjo į Plungę iÅ¡ Skuodo. Grįžę, nusprendė užsukti į TŪB Valža parduotuvę. Matė, kaip tuo metu iÅ¡ parduotuvės iÅ¡eina Giržadas. Jiems įėjus                        į parduotuvę, prie durų stovėjo .

Žandaravičius ir Giržadas, durys buvo atidarytos. Ar tuo metu buvo                  V. D., ji nepasakys. Pakalbino A. Ž., kuris paaiÅ¡kino, kad įvyko vagystė.                                        A. Ž. buvo perbalęs, jo lÅ«pos buvo pamėlusios, rankos drebėjo, todėl ji paklausė, ar jam nereikia vaistų. Pagal iÅ¡silavinimÄ ji yra medicinos felčerė, todėl ji gali įvertinti kito asmens sveikatos bÅ«klę ir suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ .

Per duris matė sėdintį E. V., jis sėdėjo ramiai. Ji su V. V. grįžo į namus, ji padavė V. V. vaistų nuo Å¡irdies, ir jis iÅ¡vyko. Ji girdėjo, kaip E. V. sakė „taip, pavogiau“. Girdėjo, kaip iÅ¡ kabineto, kuriame sėdėjo E. V. sklido pokalbis apie 250000 Lt sumÄ . Apklausoje pas tyrėjÄ Ä¯vardijo 200000 Lt sumÄ , kokiÄ minėjo E. V., nes tada mažai laiko buvo praėję nuo įvykio, todėl geriau prisiminė įvykius, tik vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, apie kokiÄ iÅ¡ tiesų sumÄ buvo kalbama.

Girdėjo E. V. sakant „nekvieskit policijos“. Jai buvo keista, kad E. V., pavogęs tokiÄ sumÄ , buvo toks ramus. Yra girdėjusi, kad E. V. pats visiems gyrėsi apie savo turtus, kad turi automobilį, keturratį, namÄ statosi.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kaltinamuosius pažįsta, nes jo įmonė nuomojasi iÅ¡ TŪB Valža, kurios savininkai yra kaltinamieji patalpas. Nukentėjusįjį E. V. taip pat pažįsta, nes su jo mama B. V. turėjo bendrų darbinių reikalų, ir su ja iki Å¡iol bendrauja, nėra susipykę, palaiko verslo santykius. 2012-03-08, apie 15 val. jis atvyko į savo ofisÄ .

Apie 17 val., kartu su R. G. ruošėsi važiuoti namo. Berūkant, priėjo V. V., kuris papasakojo, kad įmonėje vyksta keisti dalykai, kad yra vagiami pinigai. Paprašė, kad padalyvautų, kuomet bus fiksuojamas faktas apie neteisėtus E. V. veiksmus. Sutiko pabūti. Kai jie atėjo                            į parduotuvę durų niekas nerakino, prie jų niekas nepasiliko stovėti, jų niekas nelaikė, todėl visi atėję galėjo į parduotuvę patekti laisvai.

Matė, kaip E. V. kartu su V. V. suskaičiavo pinigus, pateikė čekius, kasos knygÄ . Po to V. V. pasakė, kad buvo padarytas kontrolinis užpirkimas ir kasoje trÅ«ksta pinigų. Pradžioje E. V. pasimetė, sutriko, nesitikėjo patikrinimo. E. V. pradėjo traukti pinigus, iÅ¡traukė apie 1000 Lt. V. V. paklausė E. V., nuo kada vagia, tai, kiek girdėjo, kad, norėdamas geriau gyventi, pradėjo vogti prieÅ¡ du metus, iÅ¡ pradžių vogė po 20, 30 Lt, po to, po 150 Lt, sumas vis didindavo. E. V. atsipraÅ¡inėjo savininko, žadėjo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti.

Girdėjo, kad V. V. paklausė, kiek pasisavino pinigų, tai E. V. pasakė tÄ sumÄ , bet dabar jis negali jos pasakyti, nes nebeatsimena, bet suma buvo didelė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad E. V. minėjo pasisavinęs pinigų per visÄ darbo TŪB „Valža“ laikÄ - nuo 200000 iki 300000 Lt, po to, ar sukonkretino sumÄ , jis nežino. Patvirtina, kad E. V. aiÅ¡kiai ir tvirtai pripažino vogęs įmonei priklausančius pinigus, savo noru rašė paaiÅ¡kinimus.

Matė, kad buvo susijaudinęs. E. V. prašė, kad V. V. nepraneÅ¡tų policijai, žadėjo žalÄ atlyginti, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Jis V. V. patarė kviesti policijÄ , bet                         V. V. jam sakė, kad gerai pažįsta E. V. mamÄ , jie yra seni draugai, todėl pagailėdamas                            E. V., policijos nekvietė. Buvo tose patalpose gal apie 15 min., po to turėjo važiuoti parsivežti dukters.

Matė, kaip pro duris vaikščiojo V. V., buhalterė, A. Ž.. Jam iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės, buvo atėjęs V. V. sÅ«nus su savo drauge. Prie parduotuvės durų tuo metu, ar kas buvo priėjęs, nežino, nes nesimatė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad E. V. pats neatsiliepdavo į skambučius, po to iÅ¡jungė visai telefonÄ . Jis pats tik stebėjo, niekam negrasino, nesakė, kad jam gresia kalėjimas iki septynių metų, jokio psichologinio jam spaudimo nebuvo, nei kÄ nors vertė E. V. daryti, nes nebuvo jokios prasmės tai daryti, nes tiek kaltinamuosius, tiek E. V. pažįsta labai gerai.

Niekas E. V. negÄ sdino, visi kalbėjo ramiai. Teigia, kad E. V. pats iÅ¡galvojo, kad jam buvo grasinama, nes jam reikia gintis. Kad E. V. veiksmai buvo nufilmuoti, jam buvo žinoma, kokiu momentu, negali pasakyti. Filmuotos medžiagos nematė. Su E. V. nebandė susisiekti, aiÅ¡kintis. Pamena, kad, A. Ž. buvo pasidarę bloga, jam stojo Å¡irdis.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes viename pastate yra jų ofisai, juos sieja tik darbiniai santykiai. E. V. pažįsta tik tiek, kad jis turi bendrų verslo reikalų su E. V. mama B.

V.. 2012-03-08, besibaigiant darbo dienai, ruošėsi namo. Su V. G. rÅ«kė ant laiptelių. Priėjo V. V. ir paprašė pabÅ«ti liudytojais, nes vykdė kontrolinį užpirkimÄ . Jis sutiko. Nuėjo į parduotuvę, V. V. suskaičiavo pinigus, patikrino kasÄ , ir nustatė, kad trÅ«ksta pinigų. Patikrinimo metu buvo V. V., A. Ž.. V. V. E. V. pasakė, kad buvo kontrolinis užpirkimas, ir, kad kasoje nėra pažymėtų pinigų iÅ¡ kontrolinio pirkimo. E. V. pasakė, kad tuos pinigus turi jis. E. V. pradėjo traukti iÅ¡ kiÅ¡enių pinigus, pas jį buvo gal 1150 Lt.

PeržiÅ«rėjo pinigus, ir pažymėtus pinigus aptiko pas E. V..                            V. V. E. V. pasakė, kad kvies policijÄ . E. V. prašė policijos nekviesti, prašė susitarti. Tuomet V. V. nusprendė nekviesti policijos. Pamena, kad V. V. klausė E. V., kiek kartų jis ėmęs pinigus, į kÄ E. V. pasakė, kad paėmė pinigus ne pirmÄ kartÄ , imdavo po truputį, Ar E. V. minėjo kiek laiko ir kokiomis sumomis ėmė pinigus, jis neprisimena.

Jis su V. G. parduotuvėje buvo neilgai, kai V. V. atsisakė kviesti policijÄ , jie išėjo. Salėje buvo jis,                            E. V. su V. V., V. G., prie stalo – V. D., po to, atvyko V. V. sÅ«nus su marčia. Jis tik sėdėjo, klausėsi pokalbio, bet nekalbėjo. Niekas jokio psichologinio spaudimo                       E. V. nedarė. V. V. su E. V. kalbėjo kaip su pavaldiniu. TÄ vakarÄ E. V. tėvas nebuvo atėjęs į parduotuvės vidų, o prie durų, jis nematė.

Viso įvykio metu durys buvo atviros.                             A. Ž. labai jaudinosi, jis vaikščiojo, tai įeidavo, tai išeidavo. Patvirtino, kad                                           A. Ž. nepuolė E. V., viskas vyko ramiai, konflikto nebuvo. Jis E. V. negrasino, niekas nesakė, kad jam gresia septyneri metai kalėjimo. Visas pokalbis vyko draugiškai, E. V. jam nepasirodė sutrikęs. Prisimena, kad E. V. pripažino, kad vogė, policijos nekvietė, išeinat jis dar replikavo V.

V., kad negerai daro nekviesdamas policijos. E. V. ir V. V. susitarė viskÄ spręsti taikiai. Kad parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros, nežinojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. G. kaip įtariamojo duotus parodymus, R. G. patvirtino juos, ir parodė, kad V. V. klausęs E. V. „nuo kada vagi iÅ¡ parduotuvės pinigus?“, į kÄ E. V. atsakė „kad gal apie dvejus metus, nes norėjęs geriau gyventi, pasistatė namÄ su pirtimi, įsigijo automobilius“. Tuomet V. V. paklausė E. V., kokiÄ suma gali bÅ«ti pagrobta iÅ¡ parduotuvės. E. V. nurodė, kad nuo 200000 Lt iki 300000 Lt.

V. V. pasakė, „ar galėjai pagrobti 250000 Lt ?“, E. V. atsakė teigiamai. Girdėjo, kad E. V. prašė V. V. nepraneÅ¡ti policijai, jo tėvams, pažadėjo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti pardavęs savo turtÄ , lyg ir automobilius, ar dar kažkÄ . Taip pat parodė, kad girdėjo, kad viso pokalbio su V. V. metu, skambėjo E. V. mobilus telefonas, bet E. V. skambučius atmesdavo, o po to visai iÅ¡jungė telefonÄ . Jam matant, kad                       E. V. su V.

V. geranoriÅ¡kai kalba, E. V. sutiko su tuo, kad pavogė iÅ¡ parduotuvės pinigus, prisipažino ir labai gailėjosi, tai jis su V. G. iÅ¡vyko. Matė, kad E. V. orientavosi aplinkoje, kalbėjo sÄ moningai ir aiÅ¡kiai (T. 1, b. l. 184-185). Teisiamojo posėdžio metu J. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius jis pažįsta, jie yra jo darbdaviai, nes jis dirba TŪB Valža vadybininku-vairuotoju, nukentėjusįjį E. V. pažįsta jau seniai, jis yra buvęs jo klasiokas, o po to kartu dirbo TŪB Valža. Å iuo metu su nukentėjusiuoju santykių nepalaiko. 2012-03-08 jis parduotuvėje nedirbo.

KitÄ dienÄ , jam atėjus į darbÄ , savininkai pasakė apie vagystę, įvykio nedetalizavo. Jis girdėjo, kad E. V. su darbdaviais iÅ¡sprendė šį klausimÄ gražiuoju. TÄ dienÄ E. V. į darbÄ nebeatėjo. Jam nėra tekę matyti, kad E. V. vogtų iÅ¡ parduotuvės. Jis buvo atsakingas už prekių pervežimus, nuvežimus. Jei prekių vežti nereikėdavo, jis dirbdavo kartu su E. V. parduotuvėje. E. V. buvo atsakingas už kasÄ , po darbo dienos, jis pinigus nuimdavo ir perduodavo V. V.. Tokios praktikos, kad už prekes gauti pinigai bÅ«tų dedami kur nors kitur,                   o ne į kasÄ , nebuvo.

BÅ«davo, kai jie su E. V. dirbo kartu. Po įvykio, buvo atlikta parduotuvėje esančių prekių inventorizacija, kurioje dalyvavo jis, buhalterė V. D., savininkai. Iki 2012 metų pilna inventorizacija nebuvo atliekama, jÄ atlikdavo dalimis kokiai nors vienai prekių grupei.                            Iki įvykio, kada buvo atlikta dalinė inventorizacija, jam nėra žinoma. KokiÄ sumÄ galėjo pavogti E. V. jam nėra žinoma. Jam buhalterė nėra sakiusi, kad parduotuvėje trÅ«ksta prekių.

Koks tuo metu buvo jo darbo užmokestis nepamena. Kad parduotuvėje buvo vaizdo kamera, nežinojo, apie tai jis buvo informuotas 2012-03-09, t. y. po įvykio. Pamena, kad 2012-03-09 nukentėjusiojo E. V. tėvas buvo atėjęs į parduotuvę pas V. V.. Jie susitiko, nuėjo į sandėlį, kažkÄ kalbėjosi. KÄ jie kalbėjo, jis nežino. Su E. V. po įvykio nebebendrauja. Ar po darbo E. V. užsiimdavo kokia nors veikla jam nėra žinoma.Teisiamojo posėdžio metu R. B. paaiÅ¡kino, kad ji dirba Plungės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja.

Kaltinamieji ir nukentėjusysis jai pažįstami, nes jie yra buvę proceso dalyviai, iki tol ji jų nepažinojo. Pamena, kad ji atlikinėjo procesinius veiksmus byloje pagal E. V. pareiÅ¡kimÄ . Pamena, kad kažkuriÄ dienÄ buvo atvykę E. V., E. V. tėvas ir                 V. V. susitaikymui. Kuris inicijavo susitikimÄ , ji nepamena. Galėjo bÅ«ti, kad V. V. ji pati skambino. Kas davė jai tokį nurodymÄ , neprisimena. Jie buvo jos kabinete, kalbėjosi, kÄ kalbėjosi, neprisimena.

Pamena, kad lyg tai E. V. tėvas siÅ«lė atiduoti, grÄ Å¾inti kažkokiÄ tai pinigų dalį, ar 50000 ar 70000 Lt, tiksliai sumos ji negali pasakyti. Kas tÄ sumÄ , minėjo, neprisimena. Ar tas pokalbis buvo fiksuojamas protokole, ji neprisimena. Prisimena, kad kvietė E. V. apklausai, bet jis tuo metu E. V. turėjo nedarbingumo lapelį, jis jai buvo pasakęs, kad jis vienas bijo susitikti su                                    V. V.. V. G. pažįsta, jis yra buvęs jos kolega.

V. G. dėl Å¡io įvykio su ja nebuvo susisiekęs.2012-03-09 praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad E. V. kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str., 294 str. Nurodė, kad V. V., A. Ž., V. G. ir R. G. grasino jam susidorojimu, sakė, kad jis pateks į kalėjimÄ , privertė pasiraÅ¡yti vekselius, baugino tėvus ir žmonÄ , liepdami jiems atvežti pasus, važiuoti pas notarÄ pasiraÅ¡yti sutartis dėl skolų laidavimo turtu (T. 1, b. l. 7).2012-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. V. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2012-04-06, 2012-04-07 praÅ¡ymų Plungės rajono 2-ajam notarų biurui kopijas (T. 1, b. l. 22).2012-04-06 A.

Ž. praÅ¡ymu Plungės rajono 2-ajam notarų biurui nustatyta, kad A. Ž. kreipėsi su praÅ¡ymu į Plungės rajono 2-ajam notarų biurÄ , praÅ¡ydamas E. V. persiųsti tokio turinio pareiÅ¡kimÄ â€žAÅ¡ A. Ž. pateikiu Jums, E. V. apmokėjimui JÅ«sų 2012-03-08 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį pagal kurį JÅ«s turėjote sumokėti 125000 Lt. PraneÅ¡u Jums, kad JÅ«sų iÅ¡duotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra neapmokėtas, nors skola turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2012-04-06.

Paskolos grÄ Å¾inimo vieta – Stoties g. 7, Plungės m. Iki Å¡ios dienos minėtu adresu JÅ«s neatvykote ir paskolos man nesumokėjote (T. 1, b. l. 25). 2012-04-07 A. Ž. praÅ¡ymu Plungės rajono 2-ajam notarų biurui nustatyta, kad A. Ž. kreipėsi su praÅ¡ymu į Plungės rajono 2-ajam notarų biurÄ , praÅ¡ydamas persiųsti E. V. tokio turinio pareiÅ¡kimÄ â€žAÅ¡ V. V., 2012-04-06 pateikiu Jums, E. V., apmokėjimui JÅ«sų 2012-03-08 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį turėjote sumokėti 125000 Lt iki 2012-04-06.

Pagal Lietuvos Respublikos vekselio įstatymo 45 straipsnį reikalauju apmokėti vekselį, t. y. 125000 Lt per septynias dienas nuo Å¡io raginimo gavimo, t. y. iki 2012-04-14. PrieÅ¡ingu atveju bus kreiptasi į notaro biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir į notarų biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir į antstolių kontorÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo“ (T. 1, b. l. 24, 27, 28).AnalogiÅ¡ko turinio A. Ž. praÅ¡ymams, 2012-04-06, 2012-04-07 praÅ¡ymus Plungės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė ir V.

V. (T. 1, b. l. 23, 25, 27, 28).2012-04-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui vekselių kopijas ir pasiaiÅ¡kinimÄ (T. 1, b. l. 50).2012-03-08 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio suraÅ¡ymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastÄ jį vekselį be sÄ lygų privalo sumokėti 2012-04-06 A. Ž. 125000 Lt, mokėjimo vieta – Stoties g. 7, Plungė, vekselis patvirtintas E. V. paraÅ¡u (T. 1, b. l. 51).2012-03-08 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio suraÅ¡ymo vieta – Stoties g., Plungė)nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastÄ jį vekselį be sÄ lygų privalo sumokėti                        2012-04-06 V.

V. 125000 Lt, mokėjimo vieta – Stoties g. 7, Plungė (T. 1, b. l. 52).2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio suraÅ¡ymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastÄ jį vekselį be sÄ lygų privalo sumokėti 2012-04-06 V. V. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Å ateikių k., Plungės raj. Å ios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiÅ¡kai laiduojamas V. V. ir B. V.; Å¡is vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų paraÅ¡ais                                   (T. 1, b. l. 53).2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio suraÅ¡ymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastÄ jį vekselį be sÄ lygų privalo sumokėti 2012-04-06 V.

V. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Å ateikių k., Plungės raj. Å ios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiÅ¡kai laiduojamas V. V. ir B. V.; Å¡is vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų paraÅ¡ais                                         (T. 1, b. l. 53).2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio suraÅ¡ymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastÄ jį vekselį be sÄ lygų privalo sumokėti 2012-04-06 A.

Ž. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Å ateikių k., Plungės raj. Å ios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiÅ¡kai laiduojamas V. V. ir B. V.; Å¡is vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų paraÅ¡ais                                 (T. 1, b. l. 54).2012-03-09 E. V. raÅ¡ytiniu pasiaiÅ¡kinimu nustatyta, kad E. V. TŪB Valža savininkui V. V. parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad 2012-03-08 jis paėmė iÅ¡ kasos 514 Lt, kuriuos pasiėmė sau, t. y. apsivogė.

Pripažįsta ir neneigia, kad jam parodyti pinigai – 500 Lt buvo jo pasisavinti. Kiek laiko užsiimdavau Å¡ia vagyste negali pasakyti (T. 1, b. l. 55).2012-03-09 E. V. raÅ¡ytiniu pasiaiÅ¡kinimu nustatyta, kad E. V. TŪB Valža savininkui V. V. parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad 2012-03-08 jis paėmė 500 Lt, kurių neįnešė   į kasÄ , o pasiėmė sau. Pripažįsta, kad tai kÄ padarė yra vagystė. (T. 1, b. l. 56).2012-07-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. D. pateikė ikiteisminiam tyrimui inventorizacijos aktÄ , darbo sutartis, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (T. 1, b. l. 107).2003-08-29 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi nustatyta, kad A.

Ž. ir                       V. V. TŪB „Valža“, atstovaujama savininko V. V., ir darbuotojas E. V., einantis vadybininko-pardavėjo pareigas sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ E. V. įsipareigojo tausoti, jam patikėtų saugojimui ar kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai; laiku praneÅ¡ti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių verstybių apskaitÄ ir nustatyta tvarka ruoÅ¡ti ir tiekti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas, dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (T. 1, b. l. 108).2012-03-19 A.

Ž. ir V. V. TŪB „Valža“ inventorizacijos aktu nustatyta, kad, atlikus inventorizacijÄ , nustatytas įmonės patirtas nuostolis yra 186676,82 Lt, įmonė faktiÅ¡kai už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negavo 35281,92 Lt pajamų. Nustatytam piniginių lėšų trÅ«kumui įmonė privalės sumokėti į valstybės biudžetÄ PVM mokesčio 39202,13 Lt sumai, kas reiÅ¡kia, kad įmonei padarytas viso 261160,87 Lt nuostolis (T. 1, b. l. 109, T. 2, b. l. 47-55).2003-08-29 darbo sutartimi ir jo pakeitimu nustatyta, kad E. V. priimtas dirbti                             į TŪB „Valža“ nuo 2003-09-01 (T. 1, b. l. 110).2012-04-12 ieÅ¡kovas E. V. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Plungės rajono apylinkės teismÄ atsakovams A.

Ž. dėl paprastųjų įsakomųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais                  (T. 1, b. l. 21-37).2013-03-09 TŪB „Valža“ narių susirinkimo sprendimu Nr. 1 nuspręsta E. V. suraÅ¡ytus vekselius tikrųjų bendrijos narių A. Ž. ir V. V. vardu įkelti į įmonės balansÄ : V. V. – 125000 Lt, A. Ž. – 125000 Lt (T. 1, b. l. 42, 46).2013-07-18 apžiÅ«ros protokolu bei foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta aptariamo įvykio vieta – pastatas, esantis Stoties g. 7, Plungės m.(T. 1, b. l. 103-107).2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad V.

G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, vietÄ , kur jis atsisėdo įėjęs į                      TŪB „Valža“ kabinetÄ , nurodė, kad buvo tol kol buvo fiksuojami E. V. neteisėti veiksmai, taip pat parodė, kur stovėjo V. V., kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė V. D., kur stovėjo A. Ž., (T. 1, b. l. 158, 159,168-170).Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir įtariamasis V.

V. tvirtino savo duotus parodymus (T.2, b. l. 108-109). Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir įtariamasis A. Ž. tvirtino savo duotus parodymus. (T. 1 t., b. l. 110). 2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad R. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kur jis atsisėdo įėjęs į                                   TŪB „Valža“ kabinetÄ , nurodė, taip pat parodė, kur sėdėjo E. V., kur stovėjo V.

V., kur atsisėdo V. G., kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė                                   V. D., kur stovėjo A. Ž. (T. 2, b. l. 160, 161,170-172).2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad A. Ž. parodė, kur sėdėjo E. V., kur atsisėdo V. G., kur stovėjo                                         V.

V., kur atsisėdo V. G. ir R. G., įėję į kabinetÄ , kur, įėjęs į kabinetÄ , atsistojo jis pats, kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė V. D., kur stovėjo A. Ž. (T. 2, b. l. 162, 163,170-172).   2014-04-24 liudytojos V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad V. D., pasiÅ«lius jai parodyti vietÄ , kur įvyko 2012-03-08 įvykis, ji parodė įvykio metu buvusių asmenų E. V., V. V., R. G., ir savo pačios buvimo vietas TŪB „Valža“ patalpose, esančiuose Stoties g. 7, Plungėje (T. 2, b. l. 164, 165, 174-175).2014-04-24 įtariamojo V.

V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad V. V. parodė, pasiÅ«lius jam parodyti vietÄ , kur įvyko 2012-03-08 įvykis, jis parodė įvykio metu buvusių asmenų E. V., R. G., V. G., A. Ž. ir savo paties buvimo vietas TŪB „Valža“ patalpose, esančiuose Stoties g. 7, Plungėje (T. 2, b. l. 166-167, 175-177).Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir liudytoja V. D. tvirtino savo duotus parodymus. (T. 2, b. l. 179-180) 2014-05-27 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas V.

G. ir R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas nesant jų veikoje Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių (T. 2, b. l. 181-186). 2014-01-20 Plungės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL, t. y. 5200 Lt bauda; E. V. pagal BK 183 str. 3 d. (dėl 2012-02-29 veikos) inkriminuotÄ nusižengimÄ ir pagal BK 183 str. 3 d. (dėl 2012-03-01 ir 2012-03-02 veikų) inkriminuotus nusikaltimus iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (T. 3, b. l. 19-23). 2014-11-19 UAB „Plungės sveikatos centras“ raÅ¡tu Nr. 765 nustatyta, kad E. V. ir A.

V. 2013-03-08 – 2013-03-15 laikotarpiu nesikreipė į UAB „Plungės sveikatos centras“ gydytojus. B. V. ir V. V. kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ dėl vaistų iÅ¡raÅ¡ymo dviems mėnesiams nes serga PAH II ir F32.1 (vidutinio sunkumo depresiniu epizodu) ir pastoviai vartoja medikamentus (T. 3, b. l. 53).2014-12-02 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. Ž. ir V. V. pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., nutrauktas, nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties požymių; nutarimu nuspręsta tęsti tyrimÄ pagal BK 294 str. 1 d. (T. 3, b. l. 60-62).2015-01-08 Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro pavaduotojo V.

V. nutarimu byloje Nr. 78-1-00190-12 atsisakyta patenkinti E. V. atstovo pagal įgaliojimÄ advokato R. J. skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. V. ir A. Ž. (T. 3, b. l. 73-77).2015-03-18 Klaipėdos apygardos įsiteisėjusia nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro pavaduotojo V. V. skundas tenkintas, o nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato R. J. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. V. ir A. Ž. atmestas (T. 3, 83-84).  Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pateikti E. V. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai apie E. V. sveikatos bÅ«klę (T. 7-53). A.

Ž. ir V. V. prokuroro kaltinimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, o pagal nukentėjusiojo E. V. teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ kaltinimÄ - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio                2 dalį. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra bÅ«tinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Baudžiamasis įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Žalos požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos                                  Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad 2012-03-08 V.

V. ir A. Ž., bÅ«dami TŪB Valža bendrasavininkais, kurioje dirbo ir E. V. pardavėju – vadybininku, turėdami įtarimų, kad                E. V. galimai savinasi bendrovei priklausančius pinigus, nusprendė 2012-03-08 atlikti kontrolinį užpirkimÄ , po kurio, dalyvaujant kaltinamųjų pakviestiems liudytojams V. G. ir R. G., aptiko pas E. V. bendrovei priklausančius pinigus – 1014 Lt, gautus iÅ¡ pirkėjų, ir kurie                             E. V. nebuvo įneÅ¡ti ir apskaityti kasoje.

TÄ pačiÄ dienÄ , V. V. ir A. Ž., bei                    E. V., pačiam praÅ¡ant ir A. Ž. bei V. V. sutikus, nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl E. V. neteisėtų veiksmų pasisavinus bendrovės turtÄ , parašė pasiaiÅ¡kinimus, kuriuose patvirtino pasisavinęs bendrovės pinigus, ir pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos paruošė TŪB Valža buhalterė V. D., ir, kuriais E. V. įsipareigojo iki 2012-04-06 V. V. ir A. Ž. sumokėti kiekvienam po 125000 Lt (ekvivalentas 36202,50 Eurų).

KitÄ dienÄ , 2012-03-09 pas V. V. atvykę nukentėjusiojo E. V. mama                          B. V. ir jo tėvas V. V. derybų bÅ«du susitarė su V. V. bÅ«ti sÅ«naus E. V. prisiimtų įsipareigojimų laiduotojais, tačiau vėliau persigalvojo, po ko, E. V. parašė policijai pareiÅ¡kimÄ . Taip pat nustatyta, kad minėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui, reikalaudami, kad Å¡iuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14 nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi                     į notaro biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, ir į antstolių kontorÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Šias aplinkybes patvirtino ir jų neneigė teisiamajame posėdyje apklausti tiek nukentėjusysis, tiek                      V. V., tiek A. Ž., tai patvirtina ir kiti objektyvios kilmės įrodymai – nukentėjusiojo pasirašyti pasiaiškinimai, vekseliai, notarui pateikti prašymai ir kiti byloje esantys įrodymai.. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal pasirašytus vekselius vykdomieji įrašai nebuvo išduoti ir priverstinis išieškojimais nepradėtas dėl šalių bylinėjimosi ne tik šioje, bet ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl                      TŪB „Valža“ neteisėto lėšų pasisavinimo, taip pat ir dėl nukentėjusiojo pateikto ieškinio atsakovams                     A.

Ž. ir V. V. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Nors E. V. ir Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neigė pasisavinęs bendrovės lėšas, tačiau tai, kad E. V. neteisėtai savinosi TŪB „Valža“ pinigines lėšas pripažinta 2014-01-20 įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo E. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas A. Ž. ir V. V. TŪB „Valža“ vadybininko-pardavėjo pareigose, ir bÅ«damas atsakingas už įmonės prekes parduotuvėje, pagalbinėse patalpose ir darbÄ su kasos aparatu, grynųjų pinigų priėmimÄ ir jų apskaitymÄ , turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungė, 2012-03-08 laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., neįneÅ¡damas ir neapskaitydamas priimtų grynųjų pinigų sumoje 1014 Lt, gautų iÅ¡ pirkėjų, kasos aparate, iÅ¡ jų 500 Lt priimtų 2012-03-08 laikotarpyje nuo 16.00-16.30 val., iÅ¡ pirkėjo A.

G. už įmonei priklausančias parduotas prekes – stūmoklinę traktoriaus D-240 grupę, pasisavino patikėtus pinigus sumoje 1014,00 Lt, priklausančių TŪB Valža.Taigi, įsiteisėjusiu 2014-01-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis savinosi priklausančias lėšas įmonei, tačiau iš nukentėjusiojo E. V. parodymų teisme matyti, kad jis ne tik, kad neigė savinęsis lėšas, bet ir ginčijo padarytos įmonei turtinės žalos dydį, teigdamas kad parduotuvėje iki aptariamo įvykio nebuvo atlikta inventorizacija, todėl vekseliuose įrašytos sumos yra nepagrįstos.

Ta aplinkybė, kad prieš E. V. pasirašant paprastuosius vekselius nebuvo atlikta inventorizacija, bei nenustatytas priežastinis ryšys tarp padarytos žalos bei E. V. atliktų veiksmų, taip pat ir TŪB „Valža“ realiai padarytos turtinės žalos dydis veikų kvalifikacijai pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste esminės reikšmės neturi. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vekseliuose nurodytų piniginių sumų pagrįstumo.

Kita vertus, tiek V. V., tiek                        A. Ž. parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai V. G., R. G., V. D., V. M., ir kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad įvykio metu pats nukentėjusysis prisipažinęs ne kartÄ savinęsis įmonės pinigus, ir jiems įvardijęs jo iÅ¡ bendrovės pasisavintų pinigų sumÄ . Teismo nuomone, Å¡ioje byloje pakanka duomenų iÅ¡vadoms, kad vekseliuose nurodyti duomenys apie TŪB Valža padarytÄ Å¾alÄ buvo grindžiami paties E. V. nurodymu, ir bendru nukentėjusiojo ir V.

V. bei A. Ž. sutarimu, pasirašius pateiktus paprastuosius vekselius. Be kita ko, tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo grindžiamas ir prokuroro kaltinimas. Be to, byloje esančiu 2012-03-19 TŪB Valža inventorizacijos aktu Nr. I-05 (T. 1, b. l. 109) nustatyta, kad įmonei padarytas 261160,87 Lt nuostolis, kuris artimas nukentėjusiojo E. V. nurodytai pasisavintų lėšų sumai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pasirašė vekselius, kuriose naudos gavėjais buvo įvardinti                                       A.

Ž. ir V. V., o ne TŪB „Valža“, kurios turtiniai interesai buvo pažeisti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. ir V. V. buvo TŪB „Valža“ tikrieji bendrijos nariai, kurie neabejotinai turėjo teisę veikti bendrijos vardu, kÄ jie ir teigė darę. Žalos padarymas buvo priežastis, leidžianti V. V. ir A. Ž. spręsti, ar dėl to kreiptis į teisėsaugos pareigÅ«nus, ar žalos atlyginimo klausimÄ spręsti civilinės atsakomybės pagrindu, kur naudojamas bÅ«das pasiraÅ¡ant vekselius už pripažįstamÄ skolÄ .

Teismų praktikoje buvo ne kartÄ pripažįstama, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).Visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vekselių pasiraÅ¡ymÄ sÄ lygojo ne savavaliÅ¡ki A.

Ž. ir V. V. veiksmai, bet realiai TŪB „Valža“ padaryta žala. Byloje nėra įrodymų ir nenustatyta, kad A. Ž. ir V. V. vekselių pasiraÅ¡ymo metu turėjo norÄ ir valiÄ veikti ne jų valdomos įmonės, bet asmeninės naudos bÅ«du, todėl jų objektyviai atlikti veiksmai nėra savaime neteisėti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pasiraÅ¡ant vekselius V. V. ir A. Ž. suvokė savo veiksmus kaip neteisėtus ar savavaliÅ¡kus ir siekė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams.Vertindamas didelės žalos kaip privalomÄ savavaldžiavimo (tiek paprasto, tiek kvalifikuoto) nusikalstamos veikos požymį teismas nenustatė, kad vekselių pasiraÅ¡ymo faktas sÄ lygotų didelės žalos padarymÄ E. V..

Prokuroro kaltinamajame akte didelės žalos padarymas konstatuotas formaliai, nenurodant jokių motyvų ir kilusių padarinių atsiradimo pobÅ«džio, o tik nurodžius ginčo dalykÄ â€“ vekseliuose nurodytÄ sumÄ , tačiau turtine žala gali bÅ«ti pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o vekseliuose nurodyta suma, dėl kurios iÅ¡ esmės kilo ginčas, pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad tokio dydžio žala ir buvo padaryta.

Taigi, nenustatyta, kad byloje apskritai bÅ«tų padaryta kokia tai nors materialinė žala. Nukentėjusysis turtinių nuostolių nepatyrė, civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos padarymo nereiÅ¡kė, tačiau jis teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jam priteisti solidariai iÅ¡ A. Ž. ir V. V. 20000 Eur neturtinei žalai, padarytai nusikalstama veika, atlyginti, ir 5 procentus dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Neturtinės didelės žalos jam padarymÄ nukentėjusysis grindžia patirta baime, iÅ¡gÄ sčiu ir stresu, kurį jam sukėlė sudaryta bauginanti aplinka, parduotuvėje buvusių asmenų V. V.,                                             A. Ž., R. G., V. G. iÅ¡sakyti grasinimai teisėsaugos institucijomis, septynerių metų laisvės atėmimo bausme, ir A. Ž. iÅ¡sakyti grasinimai fiziniu susidorojimu, kuris jį puolė, ir dėl ko jis supratęs, kad pastarasis gali jį sumuÅ¡ti, o jam pasiprieÅ¡inus gali bÅ«ti panaudota fizinė prievarta.

Visa Å¡i situacija nukentėjusiajam sukėlė psichinį spaudimÄ , bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , jis prarado saugumo jausmÄ . Nukentėjusiojo teigimu tokie veiksmai jam leido suprasti, jog Å¡ių asmenų grasinimai realÅ«s ir, nepaisant to, jog nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti tokios pinigų sumos, jis nebepajėgė pasiprieÅ¡inti dėl sukurtos bauginančios aplinkos ir realios grėsmės jam bei jo artimiesiems. Nukentėjusiojo manymu V. V. ir A. Ž. veiksmai sukėlė jam didelę neturtinę žalÄ , kurios pasekmes jis jaučia iki Å¡iol.

Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes kategoriÅ¡kai neigė tiek V. V., tiek A. Ž. tvirtindami, kad pagavus E. V. savinantis bendrovės pinigus, E. V. jų pats prašė nekviesti policijos pareigÅ«nų, nepraneÅ¡ti jo tėvams, apie jo įvykdytÄ nusikaltimÄ , prašė leisti pačiam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ bendrovei. V. V. ir A. Ž. teigimu, jie jokio psichologinio smurto nevartojo, kÄ raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimuose jam nenurodinėjo, niekas jam negrasino laisvės atėmimo bausme, parduotuvės durys viso įvykio metu buvo atidarytos, neužrakintos, niekas E. V. netrukdė kalbėtis mobilaus ryÅ¡io telefonu, o viso įvykio metu                            E. V. jautėsi ramiai, sutrikęs jis buvo tik įvykio pradžioje, kuomet patikrinus kasÄ , pas jį buvo aptikti bendrijai priklausantys pinigai.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais V. V. ir                            A. Ž. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Įvykio metu buvę liudytojai                 V. G. ir R. G., kuriuos V. V. pakvietė pabūti kviestiniais/liudytojais, fiksuojant                           E. V. neteisėtus veiksmus, abu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu patvirtindami ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, paaiškino, kad parduotuvėje pokalbis tarp V.

V. ir E. V. buvo ramus, niekas neÅ¡aukė, niekas negrasino E. V., kad jis sės į kalėjimÄ septyneriems metams, A. Ž. nepuolė E. V. ir fiziniu susidorojimu negrasino, E. V. laisvė nebuvo apribota, nes parduotuvės durys visÄ laikÄ buvo atrakintos,                              E. V. bet kada galėjo iÅ¡eiti, telefonu jam niekas nedraudė atsiliepti, jis pats ignoravo skambučius juos atmesdamas. Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė analogiÅ¡kas liudytojų V.

G. ir R. G. nurodytoms aplinkybėms, patvirtindama, kad įvykio metu parduotuvėje jokio triukšmo nebuvo, E. V. niekas negrasino teisėsaugos institucijomis, kriminalinėmis bausmėmis, niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų jo nebaugino, E. V. laisvė judėti ar telefonu bendrauti nebuvo suvaržyta. Priešingai, liudytoja E. D. patvirtino, kad E. V. pats prašė nekviesti policijos pareigūnų, taip pat ir tėvų, pripažindamas, kad yra kaltas ir turi už tai pats atsakyti. Teisiamojo posėdžio metu E. V. teigė, kad A.

Ž. jam grasino fiziniu susidorojimu, elgėsi agresyviai, keikėsi, todėl, jo manymu, jis galimai jam bÅ«tų sudavęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas pareiÅ¡kimÄ , kuriuo kreipėsi į policijÄ nurodė, kad jam grasino fiziniu susidorojimu visi įvykyje dalyvavę asmenys, t. y. V. G., R. G., A. Ž., bei V. V. (T. 1, b. l. 7-8), tačiau vėliau pakeitė pozicijÄ 2012-05-16 apklausoje nurodęs, kad fiziniu susidorojimu grasino tik A. Ž., kuris vos įėjęs į parduotuvę pradėjo pulti, todėl jis supratęs, kad jis (A.

Ž.) nori jį sumuÅ¡ti, kitų asmenų veiksmai jį paveikė žodžiais (T. 1, b. l. 17-18), nors pirminės apklausos metu 2012-03-21 nukentėjusysis teigė, kad A. Ž. visa laikÄ buvo prekybos salėje, jis nebuvo įėjęs į kabinetÄ (T. 1, b. l. 12-14). Tokie nukentėjusiojo                                   E. V. nenuoseklÅ«s parodymai prieÅ¡tarauja teisme duotiems liudytojų V. D., V. G., R. G., bei V. M., tiek ir V. V. (V. V. sÅ«naus) parodymams.

Visi liudytojai patvirtino, kad įvykio dienÄ A. Ž. nebendravo su E. V., su pastaruoju bendravo tik V. V., nes jis pasijuto blogai. Liudytojai V. V. ir V. M., atvykę į parduotuvę, ir pamatę, kad A. Ž. sveikatos bÅ«klė prasta, o liudytojos V. M., turinčios medicininį iÅ¡silavinimÄ teigimu, jis buvo labai iÅ¡blyÅ¡kęs, lÅ«pos pamėlusios, dėl ko                                 V. M. ir V. V. skubėjo jam atvežti vaistų nuo Å¡irdies.

Todėl, atsižvelgiant                                į nukentėjusiojo prieÅ¡taringus parodymus viso proceso metu dėl A. Ž. agresyvaus elgesio, iÅ¡sakytų grasinimų fiziniu susidorojimu jo atžvilgiu, į nuoseklius liudytojų parodymus, atsižvelgiant                  į įvykio metu A. Ž. buvusiÄ sveikatos bÅ«klę, nukentėjusiojo versija apie tai, kad                                      A.

Ž. agresyviai puolė nukentėjusįjį, keikėsi, grasino fiziniu susidorojimu, dėl ko nukentėjusysis supratęs, kad galimai jam gali suduoti, atmetama.Nors nukentėjusysis E. V. teigė, kad jam nebuvo leista atsiliepti telefonu, kad jo tėvas, atvykęs į parduotuvę, negalėjo patekti į vidų, nes durys buvo užrakintos, o V. V. jo neįleido, tačiau Å¡ių jo nurodytų aplinkybių, iÅ¡skyrus liudytojus jo tėvus B. V. ir V. V., nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai byloje nenustatyta, to nepatvirtino ir pats E. V., kad jo mobilųjį ryÅ¡io telefonÄ bÅ«tų kas nors iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų atėmęs, prieÅ¡ingai jo paties ir liudytojų V.

G., R. G., D. D. parodymais nustatyta, kad E. V. viso įvykio metu telefonÄ turėjo prie savęs, o suskambus telefonui, pats atmetinėjo skambučius. Teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, kad V. V. pasiÅ«lius iÅ¡kviesti jo tėvus, jis pats prašęs jų nekviesti, nes nenori jų jaudinti, todėl visiÅ¡kai nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. V. buvo suvaržyta teisė susisiekti su savo artimaisiais. Byloje nenustatyta, ir nepatvirtinti E. V. teiginiai, kad parduotuvės durys buvo užrakintos, o atėjęs jo tėvas V.

V. nebuvo įleistas į parduotuvę, nes tiek V. V., tiek A. Ž., tiek liudytojai V. G., R. G., D. D., patvirtino, kad parduotuvės durys įvykio metu buvo visÄ laikÄ buvo atidarytos, be to, niekas iÅ¡ jų nematė, kad                 E. V. tėvas bÅ«tų buvęs atėjęs į parduotuvę. Jų parodymus taip pat patvirtina ir įvykio bėgyje, įpusėjus E. V. ir V. V. pokalbiui, atvažiavę V. V. (V. V. sÅ«nus) ir                                               V.

M., kurie taip pat teigė, kad durys buvo atidarytos, nes į parduotuvę jie pateko visiÅ¡kai laisvai. E. V. praÅ¡ymas nekviesti tėvų, policijos pareigÅ«nų, liudytojų parodymai apie tai, Kad įvykio metu E. V. buvęs ramus, ir paties E. V. parodymai, kad įvykio dienÄ niekas ant jo neÅ¡aukė, visi kalbėjo ramiai, bet įtikinimai, įrodo, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu nukentėjusysis darbdavių veiksmus vertino kaip pagrįstus ir teisingus. Tai patvirtina ir E. V. tėvų B. V. bei V. V. derybų su V.

V. faktas dėl vekselių perraÅ¡ymo, įsipareigojant pastariesiems tapti savo sÅ«naus laiduotojais už jo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ bendrijai, taip pat bandymas susitarti dėl jų sÅ«naus prievolinių įsipareigojimų, patvirtintų vekseliais, sumos sumažinimo, kuomet              remiantis B. V. ir V. V. parodymais, kad jokie grasinimai ir prievarta nebuvo naudojami, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. V. valia kaip nors bÅ«tų buvusi buvo įtakota, pasiraÅ¡ant vekselius.

Nukentėjusiojo E. V. parodymai apie tai, kad A. Ž. ir V. V. ėmė bauginti jo tėvus, žmonÄ , teisiamojo posėdžio metu paneigti jo tėvų B. V. ir V. V. parodymais, kurie patvirtino, kad jų su V. V. susitikimo metu jiems tariantis dėl laidavimo už sÅ«naus padarytÄ nuostolį bei skolos sumažinimÄ , V. V. kalbėjo ramiai. Nukentėjusioji A. V. nurodė, kad nei V. V., nei A. Ž. po įvykio iÅ¡vis nebuvo sutikusi ir apie įvykį nekalbėjusi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas R.

J. pateikė 2013-06-19, 2013-09-16, 2013-10-25, 2013-11-11, 2013-12-06 teisiamojo posėdžio protokolus iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-181-363/2013, kurioje E. V. buvo kaltinamas ir nuteistas teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kuriuos teismas prijungė prie bylos. Teigia, kad tai, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus veiksmus parodo tiek kaltinamųjų, tiek ir liudytojų, kurie yra susiję bei priklausomi nuo kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas, lyginant su baudžiamÄ jÄ byla Nr. 1-181-363/2013, nes jie kinta dėl esminių Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybių, kurios lemia kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimÄ .

Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktais įrodymais – teisiamojo posėdžio protokolų turiniu iÅ¡ kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-181-363/2013, nepritaria nukentėjusiojo atstovo advokato argumentams, kad liudytojos V. D. parodymai, duoti kitoje baudžiamojoje byloje, dėl esminių Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybių, kurios nulemia kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimÄ , pakito, nes teismo vertinimu, liudytoja                                      V.

D. Å¡ioje baudžiamojoje byloje davė iÅ¡ esmės nuoseklius, logiÅ¡kus parodymus, kuriuos teismas pripažino patikimais, ir, kurie patvirtina kitus Å¡ioje byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad liudytojos parodymuose buvo nežymÅ«s neatitikimai kitoje ir Å¡ioje byloje dėl neesminių aplinkybių, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas teiginiams, jog Å¡ie parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, juolab, kad Å¡ie parodymais užfiksuoti prieÅ¡ dvejus metus.

Vertinant V. V. parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kurio statusas yra kaltinamasis, gretinant jo kaip liudytojo parodymus, duotus kitoje baudžiamojoje byloje, pasakytina, kad pagal baudžiamojo proceso nuostatų prasmę, kaltinamasis turi ne tik teisę atsisakyti duoti parodymus, bet ir nebaudžiamÄ galimybę meluoti, todėl jo duoti parodymai kitoje baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti lyginami su jo duotais parodymais Å¡itoje baudžiamojoje byloje.Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl Å¡io įvykio stipriai pablogėjo jo sveikata, po Å¡ių patirtų nusikalstamų veikų, jaučia pastoviÄ baimę, neužtikrintumo jausmÄ , negali susikoncentruoti ir užsiimti darbine veikla, tai jam trukdo pamirÅ¡ti įvykius ir tinkamai integruotis                         į socialinę aplinkÄ .

Ypač didelį diskomfortÄ kelia, jog dėl Å¡ių įvykių privalo gerti stiprius vaistus, be kurių negali užmigti. Nagrinėjami įvykiai paveikė ir jo artimuosius, t. y. tėvus ir jo sutuoktinę – jie taip pat gydosi nuo depresijos. Nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio, kitÄ dienÄ 2012-03-09 kreipėsi                į medikus, ir jam buvo nustatytas plaučių uždegimas, o depresija jam diagnozuota vėliau, po vienos ar dviejų savaičių, kuomet kreipėsi į psichiatrÄ .

Å iuo metu vartoja vaistus nuo depresijos, pateikė Å¡iuos teiginius patvirtinančius medicininius dokumentus (T. 4, b. l. 7-53).Tokios faktinės aplinkybės verčia teismÄ pripažinti, kad įmanoma neturtinė žala, neužtikrintumo jausmas, nerimas, nemiga, depresija nukentėjusiajam galėjo atsirasti, tačiau akivaizdžiai ne dėl                            V. V. ir A. Ž. veiksmų, tačiau paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, konstatuotų teismo nuosprendžiu, ir kaltės padarant žalÄ TŪB „Valža“.

LogiÅ¡ka manyti, kad nukentėjusiojo patirtoms dvasinėms kančioms bei jo psichologinei bÅ«senai įtakos turėjo darbo praradimas, kuriame jis dirbo keletÄ metų, jo reputacijos pablogėjimas visuomenėje, jo atžvilgiu prasidėjęs baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo kaltinamas ir nuteistas už turto pasisavinimÄ iÅ¡ TŪB „Valža“, be abejonės įtakos turi ir kiti dar tebevysktantys teisminiai procesai, su kuriais jis yra susijęs. Vien tik V. V. ir A. Ž. įtikinamas kalbėjimas, balso tonas, naudotos frazės ir vekselių pasiraÅ¡ymo faktas nėra pagrindas didelės žalos pasekmių sukėlimui, didelė žala nukentėjusiajam vien tik Å¡iame baudžiamajam procese kaip faktiÅ¡kai buvusi ar esanti – apskritai nėra patvirtinta.

Didele žala Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstama tai, jog nukentėjusysis patyrė diskomfortÄ emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumo jausmÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų dėl žalos atlyginimo bendrijai. Vertinant psichinės prievartos požymį, bÅ«tinÄ BK 294 straipsnio 2 daliai inkriminuoti, teismas nustatė, kad jÄ nukentėjusysis suvokė subjektyviai, nes tiesioginių grasinimų nei E. V., nei jo artimiesiems neteisėtais veiksmais nei V. V., nei A. Ž. neiÅ¡sakė. Taigi iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo parodymus, daugiau jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina, jog V.

V. ir A. Ž. bÅ«tų pavartoję E. V. atžvilgiu psichinę prievartÄ ar kad šį asmenį prievarta bÅ«tų laikę įmonės patalpose arba jį bÅ«tų privertę raÅ¡yti diktuojamus pasiaiÅ¡kinimo tekstus, vekselius. Bylos įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad nukentėjusysis ir V. V. bei A. Ž. bendravo tarpusavio susitarimo pagrindu, kurio iÅ¡ esmės iniciatoriumi buvo pats užkluptas padaręs nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusysis E. V., o tai neleidžia konstatuoti psichinės prievartos pavartojimo fakto.

Policijos pareigÅ«nai nebuvo kviečiami pačiam nukentėjusiajam E. V. praÅ¡ant, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo teigti, jog patys V. V. ir A. Ž. bÅ«tų pasirinkę įstatymų nenumatytÄ savo teisės realizavimo ar įgyvendinimo bÅ«dÄ . Net ir tuo atveju, jei A. V. ir A. Ž. bÅ«tų ir pasakę, kad jie kreipsis į teisėsaugos institucijas, ir jam gresia laisvės atėmimo bausmė, tokio jų pareiÅ¡kimo negalima laikyti psichologiniu smurtu, kadangi E. V. įvykio pradžioje pats pripažino pasisavinęs bendrovei priklausantį turtÄ , todėl praneÅ¡imas policijos pareigÅ«nams apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ negalėtų bÅ«ti laikomas psichologiniu smurtu.

Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienÄ niekas ant jo neÅ¡aukė, visi kalbėjo ramiai, bet įtikinimai, ir dėl to jis iÅ¡sigandęs. Ramus ir įtikinamas darbdavio ir darbuotojo kalbėjimas, sprendžiant darbinius klausimus, nelaikytinas psichologine prievarta, o tai, kad nukentėjusysis dėl savo paties padarytos nusikalstamos veikos jautė diskomfortÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumo jausmÄ nėra pagrindas pripažinti, kad jis patyrė didelę žalÄ .

Teismas pripažįsta, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu V. V. ir A. Ž. elgesys, iÅ¡sakyti žodžiais, reikalavimai, kaip antai iÅ¡kraustyti kiÅ¡enes, paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, pokalbio turinys, užduodami nepatogÅ«s klausimai, bendravimo tonas, maniera, trukmė galėjo įtakoti nukentėjusįjį, tačiau negali bÅ«ti vertinama kaip psichinė prievarta, nepalikusi nukentėjusiajam E. V. apsiprendimo ir pasirinkimo laisvės ir nulėmusi nukentėjusiojo veiksmus – vekselių pasiraÅ¡ymÄ , todėl nėra ir BK 294 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos – savaldžiavimo objektyvaus požymio – nusikalstamo bÅ«do – psichinės prievartos panaudojimo Tokiu bÅ«du pareikÅ¡tas kaltinimas inkriminuojant kvalifikuojantį psichinės prievartos požymį akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties, prieÅ¡tarauja konstitucinių teisėtumo, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo ir kitų principų reikalavimams.

Vien tik nukentėjusiojo subjektyvÅ«s vertinimai nėra pakankami konstatuoti, kad Å¡iuo atveju jis patyrė psichinę prievartÄ . Byloje teismas nenustatė, kad nukentėjusysis įvykio metu bÅ«tų praradęs saugumo jausmÄ , kad jam bÅ«tų iÅ¡sakyti grasinimai, kuriuos nukentėjusysis galėtų įvertinti kaip realų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ . Psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu, kas Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta.Nukentėjusiojo ir jo atstovo teisiamojo posėdžio akcentuojami argumentai, kad V.

V. ir A. Ž. netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , dėl vėlesnio vekselių įtraukimo į TŪB Valža apskaitÄ , taip pat argumentai, kad parduotuvėje E. V. dirbo ne vienas, kartu dirbo ir kitas darbuotojas, kad joje kartais dirbdavo ir A. Ž. bei V. V., ir bet kuris iÅ¡ pastarųjų galėjo savintis bendrijos lėšas, nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikÅ¡mės vertinant, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje,                                         BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas dėl jų nepasisako.     Tokiu bÅ«du, teismas atsižvelgdamas į nusikalstamo savavaldžiavimo tiek paprastÄ sudėtį, numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje, tiek ir kvalifikuotÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtį, numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, į teismų praktikÄ , kruopščiai įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pripažįsta, kad nei V.

V., nei A. Ž. veiksmuose nėra jiems inkriminuotų veikų požymių. V. V. ir A. Ž., siekdami vekselių pasiraÅ¡ymo neturėjo tikslo nukentėjusiajam padaryti kokiÄ nors žalÄ , neturėjo tyčios veikti neteisėtai, todėl jiems nėra pagrindo taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tokiu bÅ«du teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. V. ir A. Ž. padarė prokuroro kaltinime jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal                            BK 294 str. 1 d., taip pat ir nukentėjusiojo E. V. kaltinime jiems inkriminuojamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl V.

V. ir A. Ž. iÅ¡teisintini kaip nepadarę veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 4 p.). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V.

V. ir A. Ž. iÅ¡teisintinti, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, bei vadovaudamasis                                          BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo E. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                                           297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                           V. R.