f86ef0c5-9e2e-4dc0-a62f-7d65126d28cc · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-238/2017             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21014-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo V.

R. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistojo A. Å . gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistosios Ž. R. gynėjai advokatei Reginai Å eperienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. R., A. Å . ir Ž. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

A. Å . pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Ž. R. pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai, iÅ¡ kaltinamųjų Ž. R., A. Å ., V. R. solidariai priteista 643,84 Eur žalai atlyginti.

Civilinės ieÅ¡kovės N. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamųjų Ž. R., A. Å ., V. R. solidariai priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. R., A. Å . ir Ž. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, 2015 m. balandžio 12 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), naudodami fizinį smurtÄ nesunkiai sužalojo N. M.. V. R. sudavė ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių ranka bei puodeliu N. M.

į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, sugriebė jÄ už plaukų ir pastÅ«mė, taip pargriaudamas, A. Å . sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius ranka N. M. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, Ž. R. įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus N. M. į krÅ«tinę, nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas. Taip jie bendrais veiksmais N. M. padarė deÅ¡inės pusės VIII, XII Å¡onkaulių lūžimus, galvos sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę galvos žaizdÄ , deÅ¡inės pusės juosmens srities sumuÅ¡imÄ , dėl traumos iÅ¡sivystė deÅ¡inės pusės pneumotoraksas, dėl ko nukentėjusiajai N. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis V.

R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nusikalstamos veikos nėra padaręs. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tačiau nukentėjusiosios parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi ir nesutampantys su kita įrodomÄ ja informacija, kuri yra surinkta byloje. Pažymi, kad nukentėjusioji duodama parodymus 2015 m. balandžio 23 d. nurodo, kad savo pirminius parodymus 2015 m. balandžio 13 d. ji davė bÅ«dama neblaivi, todėl nenurodė neva visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Todėl ir kyla pagrįstų abejonių dėl jos vėlesnių duotų parodymų tikrumo, ar jie nėra jos iÅ¡galvoti, kaip kerÅ¡to planas dėl konflikto, įvykusio 2015 m. balandžio 12 d., apie 19.00 val., namo ketvirto aukÅ¡to laiptinėje, nes patirtus sužalojimus galėjo padaryti ir kiti asmenys arba pati, neatsargiai nukritusi ir atsitrenkusi į kokius kietus daiktus. Nors nukentėjusioji visÄ laikÄ tvirtino, kad į galvos sritį jai buvo suduoti 30 smÅ«gių, tačiau medikai ant nukentėjusiosios kÅ«no, konkrečiai galvos srityje, aptiko ir medicinos dokumentuose užfiksavo du galvos sužalojimo pėdsakus.

Tai akivaizdžiai įrodo, kad N. M. netiksliai suvokia ir nurodo įvykio aplinkybes, kada ji buvo sužalota.Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertingais įrodymais laikė liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. nurodytos aplinkybės apie įvykusį įvykį 2015 m. balandžio 12 d. skiriasi nuo nukentėjusios nurodytų aplinkybių apie įvykį, be to, jo parodymai, duoti 2015 m. balandžio 12 d., ir parodymai, duoti 2015 m. spalio 9 d., yra prieÅ¡taringi.

Tiek nukentėjusios, tiek liudytojo parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus bei nurodytų daiktų, kuriais buvo suduoti smūgiai, yra skirtingi. Taip pat liudytojas nurodo, kad jis, V. R., smūgių nukentėjusiajai nei rankomis nei kojomis į krūtinės sritį nesudavė, o įvardija, kad smūgius nukentėjusiajai į krūtinę sudavė visai kitas asmuo ir įvardija šviesių plaukų moterį, kuri penkis kartus spyrė N. M. į krūtinę. A. P. parodymai, duoti 2015 m. spalio 9 d., sukelia pagrįstų abejonių apie 2015 m. balandžio 12 d.

įvykusį įvykį ir Å¡io įvykio aplinkybes, nes iÅ¡ jo parodymų nėra aiÅ¡ku, kas vis dėl to sužalojo nukentėjusiÄ jÄ ir kas sukėlė sužalojimus, nulėmusius jos sveikatos bÅ«klę. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat neįvertino gana svarbios aplinkybės, kad nukentėjusioji ir liudytojas A. P. yra sugyventiniai ir, kuris galimai liudijo aplinkybes, palankias nukentėjusiosios naudai. Kaip yra pažymėjęs A. P. savo 2015 m. spalio 9 d., apklausos protokole, jis nukentėjusiosios klauso, nes ji jam vadovauja, todėl galima daryti prielaidÄ , kad iÅ¡ jo nukentėjusioji reikalavo liudyti tai, kas jai bÅ«tų naudinga apkaltinti asmenis nepadariusios nusikalstamos veikos.Kaip matyti, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų A.

P., V. M. parodymais, kuriuos laikė vertingais, bet visiÅ¡kai nebuvo vertinami D. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu, kuriuose jis nuosekliai nurodo, kad 2015 m. balandžio 12 d., bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), Å¡io namo ketvirtame aukÅ¡te matė nukentėjusiÄ jÄ vaikščiojančiÄ su „prakirsta galva“. Tai yra svarbus įrodymas Å¡ioje byloje, tačiau mano, kad į tai teismo nebuvo atsižvelgta. Taip pat teismas nepasisakė ir apie nusikaltimo įrankius (puoduko ir stiklinės Å¡ukės), kurie yra reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje.

Nors nukentėjusioji teisminio tyrimo metu ir teigė, kad ji juos turi, bet jie nėra perduoti nei vykusių apklausų metu, nei atliekant jos parodymų patikrinimÄ vietoje, nei teisminio tyrimo metu, todėl teigimas, kad žaizda galvoje padaryta daiktu (neva esančiu pas nukentėjusiÄ jÄ ) yra niekuo nepagrįstas.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kokių iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas yra nustatęs, kad bÅ«tent jis, V. R., sudavė ne mažiau, kaip vienuolika smÅ«gių ranka bei puodeliu N. M.

į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas. Mano, kad tokius teismo teiginius paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2015 m. balandžio 16 d. iÅ¡vada Nr. G 380/15(06), kurioje nustatyta, kad N. M. padaryti deÅ¡inės pusės VIII, XII Å¡onkaulių lūžiniai, galvos sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė galvos žaizda, deÅ¡inės pusės juosmens srities sumuÅ¡imas.Nuteistasis A. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nusikalstamos veikos nėra padaręs.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tačiau teismas nedetalizavo, kokių liudytojų parodymais rėmėsi.

Nukentėjusiosios parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi bei nesutampantys su kita įrodomÄ ja informacija, kuri yra surinkta byloje. Nukentėjusioji matė, kokie asmenys buvo užėję pas jÄ Ä¯ kambarį, ir įvardijo asmenį, kuris prieÅ¡ jÄ pavartojo smurtÄ t. y. V. R., o apie jo veiksmus nukentėjusioji protokole-pareiÅ¡kime nieko nenurodo, nes jis jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio prieÅ¡ N. M. nenaudojo. Nukentėjusioji N. M. ir teismo posėdžio metu neįvardijo, kad bÅ«tent jis jai 2015 m. balandžio 12 d. buvo sudavęs kokius nors smÅ«gius.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, kad jÄ mušė ne vienas, tikrai trys galėjo bÅ«ti asmenys. Akivaizdu, kad nukentėjusioji nematė ir nežino, kiek asmenų įvykio metu prieÅ¡ jÄ pavartojo smurtinius veiksmus, nukentėjusioji tik mano, kad tai galėjo bÅ«ti trys asmenys, tačiau tuo nėra tikra ir tai patvirtino teismo posėdyje.Teismas, įvertindamas nukentėjusiosios N. M. sugyventinio liudytojo A. P. parodymus ir laikydamas Å¡iuos parodymus patikimu įrodomosios informacijos Å¡altiniu, neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡io liudytojo parodymai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s, nes Å¡is liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti tiesos neatitinkančius arba tiesÄ iÅ¡kreipiančius parodymus, taip pat nutylėti ar pridėti aplinkybes, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

A. P. parodymai apie tai, kad A. Å . N. M. sudavė apie 2-3 smÅ«gius ranka į veidÄ , yra niekuo nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams, konkrečiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2015 m. balandžio 16 d. pateiktai specialisto iÅ¡vadai Nr. G 380/15(06). IÅ¡vadoje visiÅ¡kai nėra užfiksuota, kad N. M. iÅ¡ viso buvo patyrusi veido sužalojimus. Be to, pati nukentėjusioji nenurodo, nes nematė, kad jis jai bÅ«tų sudavęs smÅ«gius į veidÄ .

Akivaizdu, kad žmogaus veidÄ sužaloti galima tik smÅ«giuojant iÅ¡ priekio, todėl nukentėjusioji tikrai bÅ«tų mačiusi kas, koks asmuo jai tokius sužalojimus padarė. Mano, kad liudytojas A. P. duoda neobjektyvius parodymus, o tokius, kokius jam liepė duoti nukentėjusioji N. M..Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad iÅ¡ karto po 2015 m. balandžio 21 d. akistatos su N. M., tyrėjas ŽydrÅ«nas Urbonas jam pasakė, kad jis kalba ne taip, kaip jam reikia ir pradėjo prieÅ¡ jį naudoti psichologinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais grasinimais ir jo vertimu prisiimti kaltę dėl N. M. sumuÅ¡imo.

Kadangi jis tyrėjui tvirtino, kad nusikalstamo nėra padaręs, ŽydrÅ«nas Urbonas jį be jokio teisėto pagrindo uždarė į laikino sulaikymo kamerÄ , kuri yra Alytaus aps. VPK patalpose, prie budėtojų dalies, taip neteisėtai suvaržydamas jo laisvę. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo procesinis statusas tuo metu buvo „liudytojas“. Kameroje jį pralaikė apie 6 valandas, vėliau tyrėjas atėjęs į kamerÄ jo paklausė, ar „prisipažinsiu“, ar toliau nori sėdėti.

Jis norėdamas bet kokia kaina bÅ«ti paleistas iÅ¡ kameros sutiko su visomis tyrėjo sÄ lygomis, todėl ir parašė neva „atvirÄ prisipažinimÄ â€œ, kurio turinį padiktavo tas pats tyrėjas. Po Å¡io „prisipažinimo“ jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Nors vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad buvo priverstas „prisipažinti“ paveiktas tyrėjo grasinimų ir psichologinio smurto, tačiau teismas juo nepatikėjo, nors akivaizdÅ«s įrodymai liudija, kad Alytaus apskrities VPK patalpose 2015 m. gegužės 21 d. jam buvo neteisėtai suvaržyta laisvė, o parodymai iÅ¡ jo buvo iÅ¡gauti prieÅ¡ jo valiÄ .Nors nukentėjusioji visÄ laikÄ tvirtino, kad į galvos sritį jai buvo suduoti 30 smÅ«gių, tačiau medikai ant nukentėjusiosios kÅ«no, konkrečiai galvos srityje, aptiko ir medicinos dokumentuose užfiksavo du galvos sužalojimo pėdsakus.

Tai akivaizdžiai įrodo, kad N. M. netiksliai suvokia ir nurodo įvykio aplinkybes, kada ji buvo sužalota. N. M. vengė nuvykti pas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistus ir nedalyvavo teismo medicinos specialistų apžiÅ«roje, kad bÅ«tų tinkamai įvertinti jos patirti sužalojimai. Specialistai Å¡iÄ iÅ¡vadÄ parengė tik analizuodami medicininius dokumentus, kuriuos gavo iÅ¡ Alytaus ligoninės, todėl kilo pagrįstas klausimas, ar visi nukentėjusiosios sužalojimai, kurie yra nurodyti specialisto iÅ¡vadoje buvo patirti bÅ«tent 2015 m. balandžio 12 d.Nuteistasis teigia, kad N. M. yra labai konfliktiÅ¡kas žmogus ir dažnai įsivelia į muÅ¡tynes su savo kaimynais, sÅ«numi bei savo sugyventiniu A.

P.. Å ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu savo parodymuose yra patvirtinę ne tik nukentėjusiosios sugyventinis, bet ir kiti N. M. kaimynai. Apibendrinant nukentėjusiosios N. M. parodymus ir kaltinimus jo atžvilgiu galima teigti, kad jokių duomenų, kurie neginčytinai įrodo jo kaltę, neva jis naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , N. M. nepateikė nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžių metu.Nuteistoji Ž. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį priimti jos atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi ji nedalyvavo Å¡io nusikaltimo padaryme.

Nurodo, kad nuosprendis jos atžvilgiu yra neteisingas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, darant niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, neįvertinant ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Apeliantė skunde nurodo, jog Å¡io nusikaltimo padaryme ji nedalyvavo. Kur buvo tÄ dienÄ tuo momentu negali prisiminti, nes buvo apklausiama praėjus daug laiko. Teigia, kad ji N. M. nespardė, nes tuo metu laukėsi kÅ«dikio ir bÅ«tų nesugebėjusi iÅ¡kelti kojų ir spardyti nukentėjusiajai į Å¡onkaulius.

Teisme nukentėjusioji nurodė, kad ji nematė kas jÄ spardė, o taip pat skambindama sÅ«nui V. M. pasakė, kad jÄ sumušė V. R. ir A. Å .. Tuo laiku ji buvo natÅ«raliais juodais plaukais, o plaukus nusidažiusi tik lapkričio mėnesį, o visi aiÅ¡kina, kad moteris, buvusi pas N. M., buvo Å¡viesių plaukų. Tai, kad ji buvo tokiais pačiais plaukais ikiteisminio tyrimo metu kaip ir teisme patvirtino ir tyrėja D. B.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. negalėjo patvirtinti, ar tai buvo ji, ar kita moteris.

D. V., žinodamas įvykio aplinkybes, supykęs ant jos, kad ji su juo nedraugauja, apkalbėjo jÄ , nors nurodė tÄ teisme, kad davė neteisingus parodymus ir parodė, kad jis išėjęs parÅ«kyti iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ tuo laiku laiptinėje rėkė N. M., kuriai buvo praskelta galva. Kita kaimynė jam paaiÅ¡kino, kad ji susimušė su kita kaimyne, o Ž. R. jis nematė.Skunde nurodoma, kad nei vienam iÅ¡ įtariamųjų nebuvo suteikta galimybė turėti gynėjÄ , nors tarp jų parodymų buvo esminių prieÅ¡taravimų.

NeiÅ¡aiÅ¡kinta ir neapklausta kaimynė, kuri nurodė, kad nukentėjusioji susimušė su kita kaimyne. Neatlikta akistata tarp Ž. R. ir nukentėjusios, nors pati kaltinamoji Ž. R. to reikalavo. Teismas taip pat Å¡ių įrodymų, kaip reikalauja įstatymas, neiÅ¡tyrė ir nepatikrino. Kaltinamoji parodė, kad jos parodymai buvo raÅ¡omi pagal kitų kaltinamųjų parodymus, ir kad ant jos supyko prokurorė ir liepė jÄ patraukti kaltinamÄ ja. Tinkamai nepatikrinęs įrodymų teismas negalėjo teisingai nustatyti faktinių aplinkybių ir tinkamai iÅ¡spręsti jos kaltės klausimo.

Neteisingai teisme įvertinti N. M. parodymai – ji nurodė, kad nematė kas jÄ muÅ¡a ir niekada savo parodymuose nenurodė, kad ji atpažino Ž. R. nusikaltimo padarymo momentu. Taip pat teismas iÅ¡kraipo ir neteisingai vertina liudytojo A. P. parodymus duotus teisme. Jis ir teisme negalėjo atpažinti ir nurodyti, kad tai buvo ta pati moteris, kuri sėdėjo teisiamųjų suole. Teismas į Å¡iuos parodymus, kurie iÅ¡ esmės turėjo paveikti teismo galutinę iÅ¡vadÄ , neatsižvelgė, todėl priėjo neteisingos iÅ¡vados jos atžvilgiu.

Byloje nėra nei vienos iÅ¡ aplinkybių ir įrodymų, grindžiančių jos dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, o tik prielaidos, iÅ¡kraipant faktines bylos aplinkybes.Nuteistoji skunde taip pat nurodo, jog teismas žinodamas, kad ji turi mažametį vaikÄ ir yra vaiko auginimo atostogose, vaikÄ augina viena, vis tiek skyrė įpareigojimÄ registruotis darbo biržoje ir per visÄ bausmės laikÄ dirbti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų V. R., A. Å . ir Ž. R. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V.

R., A. Å . ir Ž. R. kaltais padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistiesiems pritaikyti tinkamai.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusiosios N. M. ir liudytojo A. P. parodymai dėl N. M. sužalojimo yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nesutampantys su kita baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat nukentėjusioji N. M. teigė nemačiusi ir nežino, kiek asmenų įvykio metu prieÅ¡ jÄ pavartojo smurtinius veiksmus.Nukentėjusioji N. M. 2015 m. balandžio 13 d. protokole–pareiÅ¡kime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodė, kad V.

R. ir Ernestas (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau – A. Å .) jai sudavė smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vienas ir vienÄ smÅ«gį į galvos sritį su stikline (t. 1, b. l. 2). TÄ pačiÄ dienÄ vykusios apklausos metu N. M. nurodė, kad V. R. su kambaryje buvusia stikline jai sudavė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, o jai nukritus ant grindų pradėjo spardyti kojomis, smÅ«gių buvo ne mažiau nei 30 (t. 1, b. l. 31). 2015 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu N. M. nurodė, kad lieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu ir papildė, kad į butÄ Ä¯bėgo V.

R., A. Å . ir Ž. R., tuomet V. R. jÄ nustÅ«mė ant lovos, o ji užsidengė galvÄ ir pajuto, kad yra muÅ¡ama ne vieno asmens (t. 1, b. l. 32, 33). 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusios apklausos metu N. M. nurodė, kad lieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metu ir papildė, kad atidarius buto duris ji iÅ¡ karto pažino Ž. R., todėl pirmoje apklausoje negalėjo teigti, jog mergina yra nepažįstama. Teigė, kad ji buvo apklausiama ligoninėje, kuomet ji buvo sužalota, neblaivi ir neskaitė, kas buvo paraÅ¡yta apklausos protokole.

Nematė, kas ir kiek smÅ«gių sudavė, tačiau atrodė, kad muÅ¡a keli asmenys. Jos visiÅ¡kai nemušė tik nepažįstamas jaunuolis, pravarde „žirnis“, o visi kiti jai sudavė smÅ«gius (t. 1, b. l. 35, 36). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. paaiÅ¡kino, kad kažkas pabeldė į jos buto duris, atidariusi pamatė Ž. R. ir „žirnį“ (t. y. D. V.), o V. R. ir A. Å . buvo už durų. Tada V. R. įėjo į butÄ ir kumščiu kirto į deÅ¡inę veido pusę apie penkis kartus, tada atplėšė duris ir pradėjo muÅ¡ti.

Teigė, kad jÄ mušė ne vienas asmuo, tikrai galėjo bÅ«ti trys asmenys. Tuo metu Å¡alia jos buvo A. P., kuris viskÄ matė ir vėliau jai pasakė, kad „žiauriausia buvo ta merga“. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiosios parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, negalima daryti iÅ¡vados, jog, kaip nurodo apeliantai, jos parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Teismui nekyla abejonių dėl parodymų patikimumo vien dėl to, kad nukentėjusioji pirmos apklausos metu tiksliai nenurodė prieÅ¡ jÄ smurtavusių asmenų, kadangi, kaip ir nurodė vėlesnių apklausų metu, ji buvo sužalota ir neblaivi, apklausos protokolÄ pasirašė neskaičiusi.

Nors nukentėjusiosios nurodomas smÅ«gių skaičius nebuvo tikslus, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti objektyviai paaiÅ¡kinama tuo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo smurtaujama, ji tuo metu jautė fizinį skausmÄ , todėl suvokti kiek tiksliai smÅ«gių buvo suduota ir kas juos sudavė, jai galėjo bÅ«ti sunku. 2015 m. balandžio 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 380/15(06) konstatuojama, kad N. M. padaryti deÅ¡inės pusės VIII ir XII Å¡onkaulių lūžimai, galvos sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė galvos žaizda, deÅ¡inės pusės juosmens srities sumuÅ¡imas, o Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2015 m. balandžio 12 d. nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 13, 14). 2015 m. lapkričio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1184/15(06) konstatuojama, kad deÅ¡inės pusės VIII ir XII Å¡onkaulių lūžimai ir iÅ¡sivystęs deÅ¡inės pusės pneumotoraksas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 18).

Specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl neabejotina, kad nukentėjusioji juto didelį skausmÄ , dėl ko pirminėje apklausoje galėjo ne visiÅ¡kai tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vėliau nukentėjusiajai nurodžius asmenis, kurie smurtavo jos atžvilgiu, tai galėtų bÅ«ti laikoma kerÅ¡tu, kadangi Å¡iuos asmenis taip pat nurodė ir liudytojas A. P., taip pat byloje pakanka ir kitų duomenų, patvirtinančių, jog smurtÄ vartojo bÅ«tent nuteistieji.

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad N. M. deÅ¡inės pusės VIII, XII Å¡onkaulių lūžiniai, galvos sumuÅ¡imas, muÅ¡tinė galvos žaizda, deÅ¡inės pusės juosmens srities sumuÅ¡imas, galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant vienuolika kartų, kÄ apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantas V. R.. Specialisto iÅ¡vadose nekonkretizuojama, kiek smÅ«gių buvo padaryta, todėl teismo padarytos iÅ¡vados dėl smÅ«gių skaičiaus specialisto iÅ¡vadoms neprieÅ¡tarauja.Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad įėję į kambarį V.

R. ir A. Å . pradėjo muÅ¡ti N. M., smÅ«gius sudavė į veidÄ , tuomet prie jos priėjo jam nepažįstama Å¡viesių plaukų moteris ir apie penkis kartus spyrė N. M. į krÅ«tinę (1 t., b. l. 52, 53). 2015 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu A. P. nurodė, kad lieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu ir papildė, kad 2015 m. balandžio 12 d. N. M. sumušė ne sÅ«nus ar kaimynė Ramunė, o V. R., A. Å . ir dar kažkokia mergina (t. 1, b. l. 55, 56). Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teisme, metu liudytojas A.

P. patvirtino ikiteisminiu tyrimo metu duotus savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įvykį į kambarį įėjo V. R., A. Å . ir mergina, kuri Å¡iuo metu sėdi su jais (t. y., kaltinamoji Ž. R.) ir vienas mažiukas, kurio Å¡iandien nėra. N. M. atsisėdo Å¡alia jo, o jie visi pradėjo jÄ daužyti, iÅ¡skyrus tÄ mažiukÄ . Daužė, kiek prisimena, be įrankių, mergina spardė, tačiau visų smÅ«gių galimai nematė. Taip pat nurodė, veidų gerai neįsiminė, todėl nėra visiÅ¡kai tikras, ar tai ta pati mergina, kuri yra kaltinamoji.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors liudytojas A. P. ir nebuvo visiÅ¡kai tikras dėl Ž. R. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo parodymai apie V. R. ir A. Å . dalyvavimÄ viso proceso metu nekito, buvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, todėl jais nesivadovauti pagrindo nėra. Apeliantas A. Å . nurodo, kad A. P. parodymai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s, nes Å¡is liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti tiesos neatitinkančius arbÄ tiesÄ iÅ¡kreipiančius parodymus, taip pat nutylėti ar pridėti aplinkybes, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

Tačiau teismo nuomone konkrečiu atveju tai laikytina tik niekuo nepatvirtinta prielaida, kadangi šio liudytojo parodymai nėra akivaizdžiai neteisingi ar prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Akivaizdu, kad įvykio metu tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. P. buvo neblaivūs, todėl jų parodymuose gali būti netikslumų, tačiau šie netikslumai negali būti pakankamas pagrindas pripažinti šių asmenų parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti. Tiek nukentėjusioji N. M., tiek ir liudytojas A.

P. viso proceso metu aiÅ¡kiai nurodė smurtavusius asmenis, o specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad nukentėjusiajai, galimai 2015 m. balandžio 12 d., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å ių faktų konstatavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nuteistieji neabejotinai padarė nusikalstamÄ veikÄ , negana to, kad minėtų asmenų parodymai yra patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais.Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino D. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu, kuriuose jis nuosekliai nurodo, kad 2015 m. balandžio 12 d., bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), Å¡io namo ketvirtame aukÅ¡te matė nukentėjusiÄ jÄ vaikščiojančiÄ su prakirsta galva.Liudytojas D.

V. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 30 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo sumuÅ¡ta N. M.. TÄ dienÄ jis su Ž. R. buvo pas V. R. ir A. Å ., o jie gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji. TÄ patį vakarÄ V. R. ir A. Å . nakvojo pas jį, o išėję ryte paliko savo mobiliuosius telefonus (t. 1, b. l. 105). 2015 m. spalio 29 d. vykusios apklausos metu liudytojas nurodė, kad jokių telefonų V. R. ir A. Å . pas jį palikę nebuvo, o taip sakė dėl to, kad norėjo jiems padėti, nes jie to prašė.

Taip pat patikslino, kad iš V. R. namų išėjo visi keturi, o kodėl pirmoje apklausoje nurodė, kad išėjo tik su Ž. R., paaiškinti negali (t. 1, b. l. 108, 109). Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo Ž. R., kadangi buvo su ja susipykęs, o parodymus davė paprašytas N. M..Aukštesnysis teismas sprendžia, kad minėto liudytojo parodymai yra itin nenuoseklūs, jie kito viso proceso metu – pirmosios apklausos metu jis nurodė vienokias aplinkybes dėl jų išėjimo iš V.

R. namų, t. y. nurodė, kad V. R. ir A. Å . išėjo atskirai, o jie su Ž. R. liko namuose, antroje apklausoje nurodė, kad jie visi iÅ¡važiavo su taksi, o teisme pradėjo teigti, kad visus parodymus, kurie yra nenaudingi Ž. R., jis davė siekdamas apkalbėti jÄ dėl buvusių nesutarimų ir visa tai darė N. M. praÅ¡ymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesivadovavo liudytojo D. V. parodymais, kadangi Å¡is liudytojas yra nepatikimas ir galimai siekia padėti tiems asmenims, su kuriais parodymų davimo metu santykiai yra geresni.

Be to, kaip nurodė nukentėjusioji, D. V. buvo su nuteistaisiais įvykio metu, ir, kaip galima suprasti iÅ¡ bylos duomenų, atvyko kartu su jais, taigi jis gali turėti suinteresuotumÄ padėti nuteistiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti. Liudytojas V. M. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ , kai motina buvo sumuÅ¡ta, jo namuose nebuvo, tačiau jam į mobilųjį telefonÄ skambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė „Žirniu“, ir liepė nesikabinėti prie V.

R.. Po to telefonÄ perėmė Ž. R. ir ji kažkÄ jam aiÅ¡kino. Tai, kad kalbėjo su Ž. R., jis gali garantuoti, nes jos balsÄ pažįsta, jÄ yra ne kartÄ matęs pas V. R.. Kaip jis suprato, „Žirnis“ ir Ž. R. Ručinskaitė buvo pas V. R. namuose, nes girdėjo jo ir A. Å . balsus. Jam sugrįžus namo motinos nebuvo, bute matė kraujo, matėsi motinos kruvinas chalatas. Vėliau sužinojo, kad motina ligoninėje ir kitÄ dienÄ jÄ aplankė. N. M. jam pasakė, kad jÄ sumušė V. R. ir A.

Å ., o dar kitÄ dienÄ aplankęs motinÄ iÅ¡ jos sužinojo, kad įvykio metu buvo ir Ž. R., kuri taip pat jÄ mušė. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nors liudytojas V. M. ir nematė smurtavimo N. M. atžvilgiu, tačiau jo parodymai yra taip pat svarbÅ«s formuojant teismo vidinį įsitikinimÄ . Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių N. M. tiek savo sÅ«nui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek ir teismui melagingai apkalbėtų Ž. R. dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, jos suinteresuotumas nurodyti jÄ kaip nusikalstamos veikos bendrininkę taip pat nenustatytas, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo nukentėjusiÄ ja netikėti.Apelianto V.

R. nuomone teismas nepasisakė ir apie nusikaltimo įrankius (puoduko ir stiklinės Å¡ukės), kurie yra reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. Å ie daiktai nėra perduoti nei vykusių apklausų metu, nei atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nei teisminio tyrimo metu, todėl teigimas, kad žaizda galvoje padaryta daiktu (neva esančiu pas nukentėjusiÄ jÄ ) yra niekuo nepagrįstas.Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji N. M. viso proceso metu teigė, kad prieÅ¡ jÄ smurtas buvo naudojamas ne vien tik smÅ«giais rankomis ir spyriais, tačiau ir suduodant puodeliu.

Vien ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo įrankis neiÅ¡liko, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl Å¡io daikto panaudojimo. Be to, nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, Å¡iuo konkrečiu atveju buvo padaryta suduodant smÅ«gius rankomis ir spardant, todėl puodelio, kuriuo taip pat buvo smÅ«giuojama nukentėjusiajai, pateikimas iÅ¡ esmės nepatvirtintų ir nepaneigtų nusikalstamos veikos padarymo fakto. Apeliantas A. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jo buvo iÅ¡gautas naudojant neteisėtas priemones, t. y. kadangi jis tyrėjui tvirtino, kad nusikaltimo nėra padaręs, ŽydrÅ«nas Urbonas jį be jokio teisėto pagrindo uždarė į laikino sulaikymo kamerÄ , taip neteisėtai suvaržydamas jo laisvę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jo procesinis statusas tuo metu buvo „liudytojas“. Kameroje jį pralaikė apie 6 valandas, vėliau tyrėjas atėjęs į kamerÄ jo paklausė, ar „prisipažins“, ar toliau nori sėdėti. Jis norėdamas bet kokia kaina bÅ«ti paleistas iÅ¡ kameros sutiko su visomis tyrėjo sÄ lygomis, todėl ir parašė neva „atvirÄ prisipažinimÄ â€œ, kurio turinį padiktavo tas pats tyrėjas.Ä®tariamasis A. Å . ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 21 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 12 d. jis vartojo daug alkoholio ir, su V.

R. bÅ«damas jaunimo parke, prisiminė kaimynę N. M., kuri jį vadindavo visokiais žodžiais, ir sugalvojo nuvažiuoti pas jÄ Ä¯ namus iÅ¡siaiÅ¡kinti. Nuvažiavęs su ja susiginčijo ir sudavė jai 3-4 smÅ«gius kumščiu į galvÄ . Tuo metu atėjo V. R., o jis po to paėmė nukentėjusiajai už galvos ir stÅ«mė į sienÄ , tada pradėjo rankomis smÅ«giuoti jai į Å¡onus, sudavė apie deÅ¡imt smÅ«gių. Jam atsitraukus priėjo V. R. ir pora kartų delnais užkirto N. M. į galvÄ .

Pirminiuose parodymuose norėjo iÅ¡vengti atsakomybės, todėl sugalvojo versijÄ , kad buvo pas tetÄ Jiezne (t. 1, b. l. 61, 62). Vėliau 2015 m. rugpjūčio 21 d. vykusios akistatos metu įtariamasis A. Å . paneigė savo anksčiau duotus paaiÅ¡kinimus, neva tai pasakojo bÅ«damas priverstas (t. 1, b. l. 67–69), kÄ nurodo ir apeliaciniame skunde. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokiÄ nuteistojo versijÄ . Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis Å¡eÅ¡ias valandas buvo laikomas kameroje, turint tikslÄ iÅ¡ jo iÅ¡gauti prisipažinimÄ , kadangi to nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Ä®tariamojo apklausos protokole nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nurodomos detaliai ir nuosekliai, paaiÅ¡kinant nusikalstamos veikos padarymo motyvus, veiksmų sekÄ , todėl teismui atrodo neįtikinama, jog visa tai buvo sugalvota apklausos metu. Aplinkybė, kad nuteistasis A. Å . Å¡ių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme nereiÅ¡kia, jog Å¡ie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu.

Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios ne tik paneigia A. Å . teisme duotus parodymus, o kartu ir keliamas versijas, tačiau ir patvirtina bylos aplinkybes, nustatytas kitais teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Kaip ir apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. Å ., iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog N. M. dažnai įsivelia į muÅ¡tynes su savo kaimynais, sÅ«numi ir savo sugyventiniu A. P., Å¡ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu savo parodymuose yra patvirtinę ne tik nukentėjusiosios sugyventinis, bet ir kiti N. M. kaimynai.

Tačiau, teismo manymu, Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia nukentėjusiosios sužalojimo fakto ir nusikalstamos veikos padarymo. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas dėl V. R., A. Å . ir Ž. R. smurtinių veiksmų, todėl kiti nukentėjusiosios konfliktai ar sužalojimai Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi. Apeliantė Ž. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog N. M. nespardė, nes tuo metu laukėsi kÅ«dikio ir bÅ«tų nesugebėjusi iÅ¡kelti kojų ir spardyti nukentėjusiajai į Å¡onkaulius.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu toks paaiÅ¡kinimas nėra logiÅ¡kas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, smÅ«gių sudavimo momentu N. M. buvo ant lovos, rankomis dengėsi galvÄ , taigi spirti į krÅ«tinės sritį aukÅ¡tas kojų kėlimas nėra bÅ«tinas. Taip pat aplinkybė, kad apeliantė įvykio metu buvo tamsios spalvos plaukais, o ne Å¡viesios, kaip nurodė liudytojas A. P., nevertintina kaip itin reikÅ¡minga, kadangi, kaip jau buvo minėta, Å¡is liudytojas dėl girtumo gerai neįsiminė asmenų, kurie smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡vaizdos.

Be to, byloje nėra duomenų, kaip konkrečiai atrodė nuteistosios plaukai įvykio metu, todėl teismas negali vertinti, ar jos plaukai galėjo būti liudytojo palaikyti šviesiais. Nuteistosios Ž. R. gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iš telefoninių išklotinių matyti, kad tuo laiku, kada buvo įvykdytas nusikaltimas, Ž. R. buvo Ulonų gatvėje, kuri yra už 10 km. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši nuteistosios gynėjos nurodoma aplinkybė yra neteisinga.

Kaip matyti iÅ¡ abonento iÅ¡klotinės, panaÅ¡iu metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. 2015 m. balandžio 12 d., 21.27 val., Ž. R. naudojamas mobiliojo ryÅ¡io telefonas (Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie celės Nr. 752F (t. 1, b. l. 147–149), o Å¡i celė yra Alytuje, Vingio g. 11 (t. 1, b. l. 151), ir yra nutolusi nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos (duomenys neskelbtini) maždaug 3 km („Google Maps“ duomenys). Analizuojant tokio pobÅ«džio duomenis svarbu nustatyti, ar asmuo, su savimi turėjęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , objektyviai galėjo bÅ«ti nusikalstamos veikos padarymo vietoje.

Manytina, kad 3 km atstumas nelaikytinas tokiu, kurio nebÅ«tų galima įveikti per nedidelį laiko tarpÄ , taigi, nors Å¡i aplinkybė ir neabejotinai nepatvirtina, kad Ž. R. buvo nusikaltimo vietoje, tačiau akivaizdžiai Å¡ios aplinkybės ir nepaneigia. Å iuo atveju sprendžiant klausimÄ dėl Ž. R. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ buvo vadovaujamasi kitais byloje surinktais įrodymais. AukÅ¡tesnysis teismas, spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimÄ , taip pat atkreipia dėmesį ir į liudytojos G.

Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 27 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 12 val., pas jÄ Ä¯ namus Jiezne atvyko sÅ«nėnas A. Å . su savu draugu Vytautu (t. y., V. R.). SÅ«nėnas su draugu atvyko iÅ¡ anksto nepranešęs, atrodė įprastai, buvo Å¡variai apsirengę, nesužaloti, jokių įtarimų ar požymių, kad jie galėjo bÅ«ti dalyvavę muÅ¡tynėse, nepastebėjo. Pas jÄ namuose jie tÄ dienÄ kepė deÅ¡reles ir iÅ¡vyko tik 2015 m. balandžio 13 d., apie 06.30 val., tiesiai į darbÄ (t. 1, b. l. 86, 87).

Vėliau 2015 m. spalio 16 d. vykusioje apklausoje liudytoja G. Å . atsisakė savo duotų parodymų ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, pas jÄ buvo atvažiavęs A. Å . ir Vytas (t. y., V. R.) ir prašė padėti, kadangi A. Å . įklimpo ir gali „sėsti“. Minėjo, kad sumušė kažkokiÄ merginÄ . Kaip suprato, muÅ¡tynėse jis dalyvavo su kompanija. Prašė, kad ji paliudytų, jog konkrečiÄ dienÄ apie pietus jie atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus ir iÅ¡važiavo tik kitÄ dienÄ .

Ji sutiko, kadangi jai buvo gaila sÅ«nėno (t. 1, b. l. 89, 90). Å iuos savo parodymus G. Å . patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, kurioje taip pat nurodė, kad A. Å . jai minėjo, jog merginÄ sumušė su draugais (t., 1, b. l. 97, 98). Teismo posėdžio metu G. Å . taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone Å¡ie liudytojos parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka kituose byloje esančiuose įrodymuose nustatytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo fakto, todėl laikytini patikimais.Byloje neginčytinai nustačius, jog V.

R., A. Å . ir Ž. R. veikdami bendrai, 2015 m. balandžio 12 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), naudodami fizinį smurtÄ nesunkiai sužalojo N. M., t. y. bendrais veiksmais padarė N. M. deÅ¡inės pusės VIII, XII Å¡onkaulių lūžimus, galvos sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę galvos žaizdÄ , deÅ¡inės pusės juosmens srities sumuÅ¡imÄ , dėl traumos iÅ¡sivystė deÅ¡inės pusės pneumotoraksas, dėl ko nukentėjusiajai N. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jų veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai V.

R., A. Å . ir Ž. R. skyrė bausmes – laisvės apribojimus su įpareigojimais, bausmės dydžius parinkdamas sankcijos ribose, artimus vidurkiui. Apeliaciniuose skunduose bausmės Å¡velninimo klausimas V. R. ir A. Å . nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bausmės skyrimo motyvų Å¡ių asmenų atžvilgiu detaliau neanalizuoja.Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. R. teigia, jog teismas žinodamas, kad ji turi mažametį vaikÄ ir yra vaiko auginimo atostogose, vaikÄ augina viena, vis tiek skyrė įpareigojimÄ registruotis darbo biržoje ir per visÄ bausmės laikÄ dirbti.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė praÅ¡o šį teismo įpareigojimÄ panaikinti.BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, gali įpareigoti nuteistÄ jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Taigi Å¡iuo atveju, Ž. R. buvo paskirtas alternatyvus įpareigojimas, reiÅ¡kiantis, kad nuteistoji turi įgyvendinti bent vienÄ iÅ¡ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (t. 2, b. l. 28), Ž. R. Å¡iuo metu yra registruota darbo biržoje, taigi jokių papildomų veiksmų po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jai atlikti nereikės. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V.

R., A. Š. ir Ž. R. pritaikytas tinkamai, nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Todėl nuteistųjų V. R., A. Š. ir Ž. R. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendis paliekamas galioti. Kauno apygardos teisme iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistiesiems Ž.

R. ir A. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistosios Ž. R. – 73,30 Eur, o iÅ¡ nuteistojo A. Å . – 34,74 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                       n u t a r i a : nuteistųjų V. R., A. Š. ir Ž. R. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis                                                     Jurgis Kiškis              Danguolė Šiugždinytė