f86cbb2a-9aff-409c-90e3-1dfea242c875 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-892-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00754-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; (S) 2.1.2.4.1.4; 2.4.12.1; 2.6.10.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Kazlienei, dalyvaujant ieškovui R. P., jo ir trečiojo asmens R. P. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šadbarei, atsakovei J. K., jos atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui, trečiojo asmens Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J.

S. atstovui advokatui Vytautui PtaÅ¡inskiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. P., R. J., K. V. J., J. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notaras R. P., Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S., Vilniaus miesto 8-asis notarų biuras, R. P., nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. P. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. pripažinti 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-3092 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M.

P., negaliojančia ir nurodytos sutarties Å¡alimi (pirkėju) pripažinti ieÅ¡kovÄ R. P.; 1.2. Pripažinti 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties Å¡alimi (pirkėju) pripažinti ieÅ¡kovÄ R. P..

2. Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiek 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JS-3092, tiek 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R8-259 dėl pirkėju sutartyse nurodyto asmens neatitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui – yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis); tikrasis sandoriuose nurodyto turto pirkėjas yra ieškovas, todėl, anot ieškovo, sutarčių dalys, kuriose pirkėja nurodyta M.

P., pripažintinos negaliojančiomis, o Å¡ių sandorių Å¡alimi (pirkėju) pripažintinas ieÅ¡kovas R. P.. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ gyvena užsienyje, Didžiojoje Britanijoje. Kadangi ieÅ¡kovÄ su jo motina siejo labai artimi santykiai, jis ja pasitikėjo, pas motinÄ buvo laikoma dalis jo piniginių lėšų, su motina susitarė, kad motina savo vardu sudarys nekilnojamojo turto, kurį ieÅ¡kovas turėjo įsigyti, pirkimo sandorius. IeÅ¡kovas, norėdamas investuoti pinigines lėšas, 2016 m. sausio 28 d.

Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259 pagrindu mamos M. P. vardu įsigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) už 5 200 Eur. PrieÅ¡ sudarant sandorį ieÅ¡kovas motinai davė grynaisiais 4 000 svarų ir kitÄ sumÄ grynaisiais, kurie buvo įneÅ¡ti Å iaulių banke į M. P. asmeninę banko sÄ skaitÄ ir iÅ¡ kurios buvo atsiskaityta su pardavėjais. IeÅ¡kovas buvo tikrasis Å¡io garažo pirkėjas ir savininkas, už garaÅ¾Ä mokėjo iÅ¡ savo lėšų, turtas buvo reikalingas jo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nuo pat garažo įsigijimo ieÅ¡kovas naudojasi garažu, garaže yra laikomi asmeniniai ieÅ¡kovo daiktai iki Å¡iol. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo Lietuvoje; sandoris buvo sudarytas motinos vardu, nes taip buvo patogiau dėl bÅ«tinumo atlikti įvairius mokėjimus už elektrÄ ir pan. Pinigai 5 200 Eur buvo įneÅ¡ti grynais į motinos sÄ skaitÄ , vėliau iÅ¡ jos sÄ skaitos pervesti pardavėjams. BÅ«tinybės perraÅ¡yti garaÅ¾Ä ieÅ¡kovo vardu nebuvo; sesuo žinojo, kad garažas ieÅ¡kovo.

Taip pat nurodė, kad M. P. ieÅ¡kovo R. P. papraÅ¡yta kaip jo statytinė, savo vardu 2020-06-18 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį. PaaiÅ¡kino, kad mamos vardu sandorius sudaryti buvo paprasčiau; ieÅ¡kovui nereikėjo važiuoti į LietuvÄ , be to paskutinis sandoris buvo sudarytas pandemijos metu, kuomet judėjimas buvo apsunkintas ribojimais. IeÅ¡kovas siekė ne tik investuoti pinigus, bet ir įsigijus bÅ«stÄ , gauti pasyvias pajamas jį nuomojant. Butas buvo įsigytas ieÅ¡kovo lėšomis; dalis buvo apmokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo santaupų, o dalis – ieÅ¡kovo užsienyje paimta paskola.

Buto paieÅ¡kos buvo organizuotos per nekilnojamo turto agentÄ , kuris padėjo surasti butÄ , vesti derybas su pardavėjais. IeÅ¡kovas įgytu turtu rÅ«pinosi ir rÅ«pinasi kaip savu, rÅ«pestingai jį valdo ir naudoja; butas yra nuomojamas, ieÅ¡kovas gauna pajamas – nuomos mokestį. Taip pat paaiÅ¡kino, jog buto preliminarioji pirkimo-pradavimo sutartis buvo suraÅ¡yta sÅ«naus A. vardu. Tuo metu ieÅ¡kovas gyveno vienas su vaikais užsienyje ir į LietuvÄ iÅ¡vykti sudaryti sandorį negalėjo. SÅ«nus irgi gyveno užsienyje, bet pagal susitarimÄ jis turėjo važiuoti į LietuvÄ pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui.

Tačiau jam pasiÅ«lė darbÄ ir jis irgi iÅ¡vykti negalėjo; todėl buvo nutarta, kad perkant butÄ pirkėja bus nurodyta ieÅ¡kovo motina. PaaiÅ¡kino, kad tiek ieÅ¡kovo sesuo atsakovė J. K., tiek mama žinojo, kad turtas faktiÅ¡kai priklauso ieÅ¡kovui, dėl to tarp Å¡alių ginčo niekada nebuvo, visi sutarė draugiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovas neskubino motinos perraÅ¡yti aptariamÄ turtÄ ieÅ¡kovo vardu. Tačiau netikėtai motinai mirus, atsakovė J. K. pradėjo pretenduoti į ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ ir pareiÅ¡kė, kad pagal palikimÄ priims pilna apimtimi pusę to, kas nurodyta turto apyraÅ¡e. Kadangi turtas buvo įgytas ieÅ¡kovo lėšomis, sudarant sandorius pirkėju buvo nurodyta ieÅ¡kovo statytinė – jo motina M.

P., tikrasis pirkėjas buvo ieškovas, prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovė R. P. su ieÅ¡kiniu sutiko; paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės mėn. padavė skelbimÄ parduoti butÄ ; per nekilnojamojo turto brokerį surado buto pirkėjÄ , kuris gyveno Anglijoje. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad pirkėjas negali atvykti į LietuvÄ , todėl su pirkėjo sÅ«numi A. P. sudarė preliminariÄ sutartį; 2 000 Eur gavo grynais iÅ¡ brokerio pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį kaip avansÄ . Sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį pas notarę, ieÅ¡kovo motina M. P. perdavė jai 7 735 Eur grynais, iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«naus A.

P. sÄ skaitos buvo pervesti 64 264,91 Eur. Brokeris sakė, kad tikrasis pirkėjas negali atvykti į LietuvÄ , todėl sandoris buvo sudarytas jo motinos M. P. vardu; jis ja pasitikėjo. Jam atvykus į LietuvÄ , butas turėjo bÅ«ti perraÅ¡ytas ieÅ¡kovo vardu. Atsakovei buvo žinoma, kad tikrasis buto pirkėjas yra ieÅ¡kovas R. P., nes jo lėšomis ir buvo pirktas turtas. Tačiau Å¡ios aplinkybės atsakovei nebuvo reikÅ¡mingos; ji norėjo parduoti butÄ , gauti pinigus. Tai, kas konkrečiai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pirkėju, atsakovei nebuvo svarbu.

4. Atsakovė J. K. ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus; su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad gyveno su motina (M. P.), o ieÅ¡kovas jos brolis, ilgÄ laikÄ gyvena užsienyje. Neigė esÄ Å¾inojusi apie byloje aptariamų sandorių sudarymÄ , kad motina neva ieÅ¡kovo lėšomis savo vardu ketino ar sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Akcentavo, kad garažas pirktas 2016 m., todėl mano, kad jeigu iÅ¡ tikrųjų motina laikytų, kad turtas yra ieÅ¡kovo, tai galėjo perraÅ¡yti turtÄ jo vardu.

Neneigė, kad garaže laikomi ieÅ¡kovo daiktai, bet kartu nurodė, kad dalis daiktų yra ir jos. Dėl buto pirkimo irgi nežinojusi. Atsakovės tvirtinimu, nors motina turėjo mažas pajamas, gavo pensijÄ apie 400 Eur, bet visada turėjo daug pinigų, dovanodavo įvairiomis progomis po 1 000 Eur. Todėl, pasak atsakovės, ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ M. P. įsigijo savo lėšomis ir yra vienintele teisėta ginčo turto įgijėja. Mano, kad motina norėjo padaryti siurprizÄ , todėl nupirko ginčo butÄ ; butui sutaupė.

Atsakovė gyveno su motina jai priklausančiame bute, komunalinius mokesčius mokėjo motina iÅ¡ pensijos. PrieÅ¡ 6 metus dalį buto motina užrašė atsakovei. Mano, kad motinos lėšomis už butÄ buvo sumokėta 15 000 Eur; neneigė, kad likusi suma buvo sumokėta brolio pinigais. Dalyvavo, kai motina pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktÄ , apžiÅ«rėjo butÄ . Pas notarÄ motinÄ vežė brokeris, prieÅ¡ tai jai skambino brolis, liepė susiruoÅ¡ti. Nežinojo, kad motina važiuoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Jos nuomone, brolis yra davęs pinigų motinai buto pirkimui, tokiu bÅ«du galėjo jai atsidėkoti už jam anksčiau pirktÄ butÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai nori pasipelnyti ir iÅ¡ atsakovės atimti dalį po motinos mirties jai priklausančio turto. PrieÅ¡ mirtį motinÄ prašė kviesti notarÄ , norėjo sutvarkyti reikalus, bet nespėjo; norėjo butÄ A. g. perraÅ¡yti ieÅ¡kovo vardu, o B. – atsakovės vardu. Pripažino, kad motina prieÅ¡ mirtį pasakė, kokie pinigai turi bÅ«ti perduoti broliui; atsakovė viskÄ jam perdavė.

Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovai R. ir K. V. J. atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko; nurodė, kad 2016 m sausio 28 d. pirkdamas garaÅ¾Ä R. P. kaip pirkėjÄ nurodė savo motinÄ M. P.; sakė, kad motinai bus patogiau sumokėti už garaÅ¾Ä ir visas kitas iÅ¡laidas, nes jis dirba užsienyje ir nori saugoti daiktus. Sudarydami sandorį, klausė R. P., ar jis vienturtis, nes moka savo pinigus už garaÅ¾Ä , registruoja motinos vardu, ar neturės problemų, kai motina numirs. IeÅ¡kovas sakė, kad turi seserį, santykiai geri. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti; pripažinti sandorio Å¡alimi – pirkėju – ieÅ¡kovÄ .

6. Trečiojo asmens notarės J. S. atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys nėra grindžiamas neteisėtais notarės J. S. veiksmais; notarė, tvirtindama ginčijamÄ 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-3092, įsitikino Å¡alių valia sudaryti minėtÄ sutartį. Nekilnojamojo turto pirkėja M. P. nenurodė ieÅ¡kovo minimų aplinkybių, esÄ sandoris buvo atliktas ieÅ¡kovo interesais, bei patvirtino, kad nekilnojamÄ jį turtÄ perka savo asmeninėn nuosavybėn. Akcentavo, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 str.), kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Kartu su ieÅ¡kiniu nepateikti įrodymai, kurie paneigtų velionės M. P. sÄ Å¾iningumÄ ir kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad velionė M. P. atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus – 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Akcentavo, kad CK 1.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio Å¡alys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, kurie sÄ Å¾iningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.

Kadangi ieškovas pats skatino ir siekė apsimestinio sandorio sudarymo, todėl ieškovas nelaikytinas asmeniu, kurio interesai nukentėjo. Be to, atstovo manymu, tariamai neigiamas turtines pasekmes sukėlė ne ginčijamo sandorio sudarymas, o netikėta ieškovo motinos M. P. mirtis ir jos pasekmėje tarp įpėdinių kilęs ginčas. Mano, kad ieškinys neįrodytas, todėl nepagrįstas ir atmestinas.

7. Trečiasis asmuo R. P. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kovu nuo 2000 m. iki 2019 m. gyveno santuokoje; 2016 m. sutuoktiniams gyvenant D. Britanijoje, jie nusprendė įsigyti Lietuvoje garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų jame laikyti savo Å¡eimos Å«kio asmeninius daiktus. Kad garažu bÅ«tų paprasčiau rÅ«pintis sutuoktiniams gyvenant užsienyje, reikėjo patikimo asmens, kad Lietuvoje esant reikalui padėtų įgyvendinti formalumus (tai yra atidaryti garaÅ¾Ä , kad galėtų patalpinti kitus atsiųstus asmeninius daiktus ir pan.).

IÅ¡ pradžių garaÅ¾Ä norėjo užraÅ¡yti R. brolio vardu, vėliau Å¡alys pasitarė ir garaÅ¾Ä užrašė ieÅ¡kovo motinos vardu. Kadangi tarp ieÅ¡kovo ir jo motinos santykiai buvo geri ir toks sandoris jau buvo ne pirmas, ieÅ¡kovo motinai sutikus, toks sandoris buvo sudarytas. Garažas buvo nupirktas iÅ¡ bendro Å¡eimos Å«kio sutaupytų pinigų, ieÅ¡kovas vežė pinigus svarais į LietuvÄ ir ten juos iÅ¡keitęs atsiskaitė su pardavėjais. Nutraukiant santuokÄ su ieÅ¡kovu R. P. buvo žinoma, kad garažas ir toliau formaliai užraÅ¡ytas ieÅ¡kovo motinos vardu, todėl nutraukiant santuokÄ Å¡alys tarpusavyje susitarė, kad turto perraÅ¡ymo klausimus ieÅ¡kovas su savo motina susitvarkys, o dėl visų turtinių tarpusavio klausimų (kompensacijų už turtÄ ) sutuoktiniai iÅ¡sisprendė tarpusavio sutarimu.

Todėl sutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimu, kad tikrasis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjas buvo ieÅ¡kovas. Trečiojo asmens atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ R. P. pozicijÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad: - 2016 m. sausio 28 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R8-259 (toliau – Sutartis 1), kurioje nurodoma, kad pirkėja M. P. asmeninėn nuosavybėn perka, o pardavėjai R. J. ir K. V. J. parduoda negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 5 200 Eur. IÅ¡ M. P. bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jos sÄ skaita buvo papildyta 5 201,70 Eur grynais su įraÅ¡u pavedimui atlikti, ir tÄ pačiÄ dienÄ 5 200 Eur buvo pervesta K.

J. už garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) g. - 2020 m. birželio 18 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JS-3092 (toliau – Sutartis 2), kurioje nurodoma, kad pirkėja M. P. asmeninės nuosavybės teise perka, o pardavėja R. P. parduoda butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 74 000 Eur, kurie buvo sumokėti tokia tvarka: 2 000 Eur sumokėtas grynais avansas, 64 264,91 Eur pervesta į pardavėjos sÄ skaitÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, 7 735 Eur grynais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį.

RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 64 264,91 Eur pervesta pirkėjai iÅ¡ A. P. sÄ skaitos. - (duomenys neskelbtini) M. P. mirė; tarp įpėdinių (byloje ieÅ¡kovas – R. P. ir atsakovė J. K.) kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutartimis įgyto turto.

9. IeÅ¡kovo R. P. teigimu, ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimų sandorių sÄ lyga, kad pirkėja yra M. P., yra apsimestinė, todėl CK 1.87 straipsnio pagrindu praÅ¡o: pripažinti 2020-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-3092 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties Å¡alimi (pirkėju) pripažinti ieÅ¡kovÄ ; pripažinti 2016-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra M. P., negaliojančia ir nurodytos sutarties Å¡alimi (pirkėju) pripažinti ieÅ¡kovÄ . Atsakovai R. P., R. ir K. V. J. su ieÅ¡kiniu sutiko; anot atsakovų, sudarant sandorius jiems buvo žinoma, kad turtas įgyjamas R. P., jo lėšomis, o sutartyse jo motina M. P. nurodyta pirkėja formaliai. Atsakovė J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko; teigia, kad sandorių Å¡alimi (pirkėja) M. P. nurodyta pagrįstai.

10. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

11. Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinis sandoris turi valios trÅ«kumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji Å¡alių ketinimai ir neatsiranda Å¡alių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamÄ sandorį reglamentuojančios taisyklės.

12. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktas).

Kadangi apsimestinis sandoris turi valios trÅ«kumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji Å¡alių ketinimai ir neatsiranda Å¡alių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, apsimestinio sandorio atveju yra tik pridengiamas kitas sandoris, tai, sprendžiant dėl sandorio kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, kurių Å¡alys siekė sudarydamos ginčijamÄ sandorį.

13. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

14. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra tai, kad jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (CK 6.305 straipsnis). Taigi sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi.

Taigi esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

15. IeÅ¡kovas, apeliuodamas į tai, kad aptariamų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių tikroji Å¡alis – pirkėjas yra ieÅ¡kovas, nurodė, kad jis rÅ«pinosi norimo įsigyti turto paieÅ¡ka, vedė derybas dėl įsigyjamo turto kainos, sumokėjo už įsigyjamÄ turtÄ savo lėšomis, vėliau vienÄ iÅ¡ objektų – garaÅ¾Ä naudojo savo reikmėmis, o kitÄ objektÄ nuomojo ir gavo naudos. Byloje surinktų, žemiau aptartų įrodymų analizė sudaro pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo pagrindžiant savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

16. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl ginčo turto paieÅ¡kos, derybų dėl kainos, vėliau nuomos, apmokėjimo ir kt., iÅ¡ dalies patvirtino: 16.1. turto pardavėjai: antai, atsakovė R. P. (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu) paaiÅ¡kino, jog nors tiesiogiai su ieÅ¡kovu prieÅ¡ sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį nebendravo, derybas vykdė per nekilnojamojo turto brokerį, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad tikrasis turto pirkėjas yra ieÅ¡kovas, o pats sandoris sudaromas jo motinos vardu, nes ieÅ¡kovas gyvena užsienyje ir negali atvažiuoti į LietuvÄ ;

žinojo, kad pavedimus darė ieÅ¡kovo sÅ«nus A., dalį pinigų kaip avansÄ sumokėjo agentas, o dalį jau pas notarÄ sumokėjo ieÅ¡kovo motina grynais. Atsakovai R. J., K. V. J. (procesiniame dokumente) nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog tikrasis pirkėjas yra ieÅ¡kovas; 16.2. liudytojas A. P., kuris paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas (liudytojo tėvas) norėjo investuoti pinigus, įsigyti turtÄ Lietuvoje. Pradžioje buvo norima butÄ Ä¯forminti liudytojo vardu, dėl to jo vardu ir buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis; liudytojas sandorio sudarymui turėjo atvykti į LietuvÄ , tačiau jam pasiÅ«lė darbÄ , jis iÅ¡važiuoti negalėjo, todėl tėvas nusprendė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris bus sudaromas nurodant pirkėja ieÅ¡kovo motinÄ M.

P.. Liudytojas patvirtino, kad buto pirkimui tėvas ėmė paskolÄ , taip pat panaudojo santaupas; piniginės lėšos buvo pervestos į liudytojo sÄ skaitÄ , o jis, pasinaudojęs atitinkama programėle, padarė 3 pavedimus R. P. (buto pardavėjai). Pirma nuomos sutartis buvo sudaryta M. P. vardu, su vėlesniais nuomininkais – tėvo vardu. Nuompinigius nuomininkai pervedinėjo į liudytojo sÄ skaitÄ . Dėl garažo liudytojas paaiÅ¡kino, kas visada žinojo, kad garažas tėvo, ten buvo laikomi tėvui priklausantys daiktai. 16.3.

IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad jis (tame tarpe ir per nekilnojamojo turto agentÄ ) tarėsi dėl patalpų pirkimo, derėjosi dėl kainos, už turtÄ sumokėjo savo piniginėmis lėšomis, panaudojo bÅ«tent turto pirkimui gautÄ paskolÄ , patvirtina ir į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: ieÅ¡kovo su nekilnojamojo turto agentu komunikacija SMS žinutėmis, el.paÅ¡tu, iÅ¡ kurios matyti, kad: ieÅ¡kovui buvo siunčiamos perkamo buto nuotraukos, aptariama dėl jo buvusio savininko atlaisvinimo datos, buto priėmimo-perdavimo akto suraÅ¡ymo, dėl pinigų pervedimo, preliminarios sutarties terminų, bendros kainos skaičiavimai, nurodymai, kiek ieÅ¡kovo motina turės sumokėti grynais – 7 735,09 Eur (kas atitinka ieÅ¡kovo motinos sumokėtÄ grynais sumÄ sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį; ieÅ¡kovas detaliai buvo informuojamas apie sandorio sudarymo dienÄ , jam buvo nurodyta, kelintÄ valandÄ vykstama pas notarÄ , kokios sumos buvo sumokėtos jo motinos notarui, nurodoma, kur ieÅ¡kovo motina turėtų kreiptis dėl naujų sutarčių su tiekėjais (vandens, elektros ir t.t.) sudarymo.

Taip pat teikiama informacija ir tariamasi dėl buto nuomos, deramasi dėl nuomos kainos, siunčiama 2020 m. rugpjūčio 9 d. buto nuomos sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad nuomos kaina sutartyje nurodoma analogiÅ¡ka anksčiau suderintai su ieÅ¡kovu. 16.4. RaÅ¡ytiniais įrodymais patvirtinti ir ieÅ¡kovo teiginiai tiek dėl buto preliminarios sutarties sudarymo fakto, tiek sudarymo aplinkybių, dėl gautos 25 000 svarų paskolos, dėl atliktų mokėjimų už perkamÄ butÄ . IÅ¡ 2020-05-12 ginčo buto preliminariosios sutarties matyti, kad pirkėju nurodytas A.

P., pardavėja R. P.. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, pažyma patvirtina, kad TSB bankas 2020-05-27 suteikė ieÅ¡kovui 25 000 svarų paskolÄ ; taip pat byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys A. P. padarytus R. P. piniginių lėšų pavedimus bendrai 64 264,91 Eur sumai. 16.5. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad prieÅ¡ garažo įsigijimÄ jis įnešė grynais į motinos sÄ skaitÄ 5 200 Eur, iÅ¡ dalies patvirtinamos M. P. 2016-01-01 – 2016-01-28 bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad jos sÄ skaita 2016-01-27 buvo papildyta 5 201,70 Eur grynais su įraÅ¡u „pavedimui atlikti“, ir tÄ pačiÄ dienÄ 5 200 Eur buvo pervesta K.

J. už garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) g.

17. Atsakovė J. K. nesutikdama su ieÅ¡kiniu laikėsi pozicijos, kad tikroji ginčo turto pirkėja, kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, yra M. P.. Tačiau, teismas pažymi, jog atsakovė, duodama paaiÅ¡kinimus, kad jos motina M. P. visada turėjo daug pinigų, taip ir negalėjo nurodyti M. P. kokį nors kitÄ , iÅ¡skyrus jos gaunamÄ pensininkės apie 400 Eur dydžio pensijÄ , pajamų Å¡altinį. Be to, atsakovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad bÅ«tent M. P. savo lėšomis mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ , kuriame gyveno ir atsakovė.

Todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl M. P. turėtų santaupų, jos galimybės sumokėti už ginčo turtÄ vertinamos kaip itin mažai tikėtinos. Vėlgi, atsakovė paaiÅ¡kino, jog motina M. P. prieÅ¡ mirtį jai nurodė atiduoti ieÅ¡kovui pas jÄ laikomas ieÅ¡kovui priklausančias pinigines lėšas; atsakovė pripažino, kad po motinos mirties nurodytus pinigus perdavė ieÅ¡kovui. Tokie atsakovės paaiÅ¡kinimai, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad: a/ tam tikros ieÅ¡kovui priklausančios piniginės lėšos buvo laikomos pas M.

P. ir iÅ¡ dalies patvirtina bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad jo praÅ¡ymu motina dalį įsigyjamo turto kainos apmokėjo grynais iÅ¡ jam priklausančių, pas jÄ saugomų piniginių lėšų; b/ kad M. P. savo santaupų iÅ¡ viso neturėjo. Nustatytos aplinkybės vertinamos kaip pagrindžiančios ieÅ¡kovo duotus paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovÄ ir jo motinÄ M. P. siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, dalis ieÅ¡kovui priklausančių piniginių lėšų buvo saugoma pas M. P., todėl pagrįstai tikėtina, kad M.

P. ieškovo prašymu sudarė ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorius tik formaliai pasirašydama sutartis kaip jų šalis (pirkėja), tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo ieškovas, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, jog butas buvo nuomojamas, tačiau vėlgi, nurodyti, kas gavo iš buto nuomos naudos, kas rūpinosi buto nuoma, atsakovė negalėjo; taip pat atsakovė neneigė, kad ginčo garaže nuo jo įsigijimo laikomi atsakovui priklausantys daiktai.

Nors paaiÅ¡kino, kad kažkiek yra laikoma ir jai priklausančių daiktų, tačiau kokių – nedetalizavo. Vėlgi, atsakovė paaiÅ¡kino, kad M. P. prieÅ¡ mirtį skubino suorganizuoti susitikimÄ su notaru, teigė, esÄ M. P. norėjusi viskÄ sutvarkyti, tačiau nespėjo; neva sakė, kad B. g. butÄ paliks atsakovei, o ginčo butÄ užraÅ¡ys ieÅ¡kovui. Nagrinėjamo ginčo kontekste tokie atsakovės paaiÅ¡kinimai, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pati M.

P. nesijautė turtinti teisių į ginčo butÄ .

18. Taigi byloje surinktų ir aukščiau teismo aptartų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčo turtÄ ketino įsigyti, jį įsigijo ir Å¡io turto savininko teises ir pareigas vykdė ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

19. Reziumuojant iÅ¡dėstytÄ , nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CPK 185 str., CK 6.193 str.), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijami turto pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrÄ ja Å¡ių sandorių Å¡alimi, t. y. ieÅ¡kovu, o su jo statytine – M. P.; pripažintina, kad pagal ginčo sandorius teises ir pareigas įgijo ieÅ¡kovas (tikroji sandorių Å¡alis). Todėl yra pagrindas Sutarčių 1, 2 dalį (sÄ lygÄ ), kad buto ir garažo pirkėja yra M. P., pripažinti apsimestine, negaliojančia ir pagal Å¡iuos sandorius ginčo turto (buto ir garažo) pirkėju pripažinti ieÅ¡kovÄ (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinti.

20. Kiti proceso dalyvių argumentai nagrinėjamam ginčui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę pralaimėjusi Å¡alis atlygina laimėjusiai Å¡aliai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å alis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia Å¡alimi.

Tačiau, teismo nuomone, įstatymo nuostatos negali būti taikomos formaliai ir kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į nagrinėjamo ginčo esmę, dėl kokių priežasčių yra (ne)tenkinami ieškovo reikalavimai, koks yra proceso dalyvių vaidmuo ir t.t. Nagrinėjamu atveju teismas ieškinio reikalavimus tenkino. Proceso dalyviai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylos duomenimis, ieškovas yra patyręs 1 451 bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), atsakovė J.

K. – 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už suteiktÄ teisinę pagalbÄ ), 3-asis asmuo notarė J. S. patyrė 1 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už suteiktÄ teisinę pagalbÄ ). Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , apsižvelgtina į ginčo ir ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, į kiekvieno ginčo (proceso) dalyvio vaidmenį, o bÅ«tent tai, kad sandorio Å¡alies – pirkėjo nurodymas nėra (ne)sÄ lygotas pardavėjo veiksmų, į tai, kad, teismo vertinimu, byloje aptariama situacija susidarė dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo), todėl priteisti tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų bÅ«tų nesÄ Å¾ininga; toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas prieÅ¡tarautų protingumui ir teisingumui (CK 1.5 straipsnis).

Vėlgi, iš esmės ginčas kilęs tarp ieškovo ir atsakovės J. K., todėl, teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. O trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės J. K. lygiomis dalimis, t. y. po 825 Eur.

22. Taip pat iš ieškovo ir atsakovės J. K. valstybei priteistinos 45,86 Eur, t. y. po 22,93 Eur iš kiekvieno, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

23. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 146 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270, 163, 136 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-3092, sudarytos tarp atsakovės R. P. ir M. P., dalį (sÄ lygÄ ), kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto buto su rÅ«siu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M.

P., ir pirkėju pripažinti ieÅ¡kovÄ R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R8-259, sudarytos tarp atsakovų R. J., K. V. J. ir M. P., dalį (sÄ lygÄ ), kurioje nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkėja yra M. P., ir pirkėju pripažinti ieÅ¡kovÄ R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 825 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 22,93 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 93 centus) iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič