2013-03-20 Nr. AB-722-3-61-3-02742-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiškėjo prašymas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų: 2000 Lt suma grįsta tik PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu, o 420 Lt suma už pasiruošimą bylai nėra nurodyta advokato A. N. pinigų priėmimo kvite.
Legislator headnote
AI generated2013-03-20 Nr. AB-722-3-61-3-02742-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, pripažino pareiškėjo atleidimą iš Administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų neteisėtu, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, pripažino, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė pareiškėjo naudai iš Administracijos 4 021,02 Lt neatskaičius mokesčių vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2011 m. spalio 18 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Full text
Administracinė byla Nr. AS438–311/2013
Teisminio proceso Nr. 3–61–3–02742–2011–2
Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 41-490 „Dėl A. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti Administraciją pasiūlyti pareiškėjui laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atitinkančias A lygį ir 15 kategoriją, priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravalkštos laiką nuo 2011 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti, bylos nenutraukus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, pripažino pareiškėjo atleidimą iš Administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų neteisėtu, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, pripažino, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė pareiškėjo naudai iš Administracijos 4 021,02 Lt neatskaičius mokesčių vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2011 m. spalio 18 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-691/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė.
II. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 28 d. buvo gautas pareiškėjo A. M. atstovo advokato A. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašoma priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė patirtų išlaidų sumos, t. y. jo prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog teismui nusprendus, kad patirtos išlaidos yra pakankamai pagrįstos, išlaidų suma turėtų būti vertinama remiantis nagrinėtos bylos aplinkybėmis ir vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio nuostatomis. Atsakovo manymu, yra pagrindas prašomų atlyginti išlaidų sumą proporcingai mažinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjo A. M. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 2540,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Teismas akcentavo, jog bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 14 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate I. D.. Prie prašymo pateikta advokatės I. D. 2013 m. sausio 17 d. sąskaita-faktūra Nr. ID759 bei 2013 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 309633 tvirtina, kad pareiškėjas A. M. už skundo teismui parengimą patyrė 2000,00 Lt išlaidų. Atstovavimo sutarties, sudarytos 2012 m. vasario 10 d., pagrindu pareiškėjas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato A. N.. Pagal advokato A. N. išrašytą 2012 m. vasario 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 000566 ir 2012 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 652759, matyti, kad pareiškėjas už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjo 726,00 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą teisinių paslaugų kompleksiškumą specialių žinių reikalingumą ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 p.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. teisinių paslaugų teikimo metu, galiojusiu Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra - 3. Vadinasi, už ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra - 2400 Lt. Už skundo teismui parengimą pareiškėjas sumokėjo 2000,00 Lt sumą kuri neviršija pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuoto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, išnagrinėto ginčo pobūdis lemia, kad už skundo teismui parengimą pareiškėjo sumokėta suma yra adekvati atsižvelgiant į bylos sudėtingumą todėl nėra pagrindo ją mažinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad kartu su skundu turėjo būti rengiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Duomenų, kad buvo taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, kaip nurodė atsakovė, byloje nėra. Teismas akcentavo, jog advokato A. N. 2013 m. vasario 7 d. prašyme nurodyta, kad 726,00 Lt suma buvo sumokėta už tokias teisines paslaugas: susipažinimas su pareiškėjo pateiktais dokumentais bei su bylos medžiaga Vilniaus apygardos administraciniame teisme - 1,5 val.; teisinė konsultacija dėl bylos vedimo ir medžiagos įvertinimas - 2,00 val.; dalyvavimas 2012 m. vasario 14 d. teismo posėdyje - 0,5 val.; dalyvavimas 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdyje - 1 val. Rekomendacijose nėra numatyta priteistino užmokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka, už tokias teisines paslaugas kaip, - pasiruošimą bylos nagrinėjimui, todėl šiuo atveju turi būti taikomas Rekomendacijų 10 punktas, nustatantis, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose.
Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Rekomendacijų 10 punktu, pirmosios instancijos teismas priteisė užmokesčio dydį už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, t. y. susipažinimą su bylos medžiaga, teisinę konsultaciją dėl bylos vedimo ir medžiagos įvertinimą skaičiuotinas taikant Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą koeficientą. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytas koeficientas - 0.15. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, už 1 valandą pasirengimo bylos nagrinėjimui priteistina maksimali suma yra 120 Lt. Advokatas nurodė, kad pasirengimui bylai nagrinėti skyrė 3,5 val. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo įpareigojimu, atsakovas pateikė didelės apimties papildomą medžiagą susijusią su kilusiu ginču, kuriai įvertinti ir išnagrinėti reikėjo skirti papildomo laiko. Teismo vertinimu, nurodytas laiko kiekis yra adekvatus tinkamam bylos medžiagos ištyrimui ir gynybinės pozicijos parengimui, todėl pripažintina, kad pareiškėjas patyrė pagrįstų išlaidų. Už pasirengimą bylos nagrinėjimui A. M. priteistina 420 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas - 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.). Taikant Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotas maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 120 Lt. Pareiškėjo atstovas advokatas A. N. dalyvavo 2012 m. vasario 14 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 6 min. ir 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 39 min. Teismo vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, pareiškėjui gali būti atlyginama už vieną advokato dalyvavimo teismo posėdyje valandą t. y. 120 Lt.
III. Atskiruoju skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą atmesti; nusprendus prašymą tenkinti, proporcingai sumažinti priteistiną atstovavimo išlaidų dydį atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį bei bylos nesudėtingumą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjo prašymas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų: 2000 Lt suma grįsta tik PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu, o 420 Lt suma už pasiruošimą bylai nėra nurodyta advokato A. N. pinigų priėmimo kvite.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo proporcingai mažinti priteistų atstovavimo išlaidų dydį, nes teismo posėdžio metu pareiškėjas reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atsisakė.
3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų atstovavimo išlaidų dydžių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog atsakovo atskirajame skunde dėstomi argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (toliau – Rekomendacijos).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas su 2013 m. sausio 28 d. prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjo A. M. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 2540,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Papildomai patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėju priteista atlyginti atstovavimo išlaidų suma – 2540 Lt – neviršijo Rekomendacijų numatyto maksimalaus užmokesčio už analogiškas teisines paslaugas dydžio.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog atsakovas atskirajame skunde kelia klausimą dėl pareiškėjui priteistų teismo išlaidų pagrįstumo PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog patirtos teismo išlaidos turi būti įrodytos, t. y. nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, tačiau būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (išlaidų realumas) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 – 422/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tiek jo prašomas priteisti teismo išlaidas (jų susidarymą) patvirtinančią PVM sąskaita faktūrą, tiek ir dokumentą, įrodant, kad jų realumą, t. y. pinigų priėmimo kvitą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų (nebuvo pagrįstas teismo išlaidų realumą patvirtinančiais dokumentais (įrodymais).
Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkindamas ir pripažindamas pareiškėjo atleidimą iš Administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų neteisėtu, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, taip pat pripažindamas, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ir priteisdamas pareiškėjo naudai iš Administracijos 4 021,02 Lt neatskaičius mokesčių vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2011 m. spalio 18 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tenkino tik dalį pareiškėjo reikalavimų. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją pasiūlyti pareiškėjui laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atitinkančias A lygį ir 15 kategoriją (b. l. 108), todėl pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Atitinkamai, nurodytas reikalavimas iš esmės nebuvo ginčo objektu teisme, todėl, atitinkamai, negali būti vertinamas ir sprendžiant klausimą dėl priteistinų teismo išlaidų dydžio.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, Rekomendacijų 11 punktas įtvirtina, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų (argumentų), pagrindžiančių dėl kokių konkrečių priežasčių administracinė byla pagal pareiškėjo skundą laikytina nesudėtinga, tuo tarpu nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių pirmosios instancijos teismas nenukrypo.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos interesų atstovavimo teismo posėdyje trukmę, teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjui 2540,00 Lt atstovavimo išlaidų. Dėl šios priežasties keisti priteistino atstovavimo išlaidų dydžio nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas