Legislator Case Law & Legislation
2026-03-16 Nr. CB-1488-2-55-3-00516-2020-1 AI generated

2026-03-16 Nr. CB-1488-2-55-3-00516-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2026-03-16 Nr. CB-1488-2-55-3-00516-2020-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Teismai nepagrįstai taikė be pagrindo įgyto turto institutą, nors šioje byloje vyrauja rangos teisiniai santykiai, kurie spręstini tarp subrangovo (ieškovės) ir generalinio rangovo (trečiojo asmens). Tai, kad subrangovas (ieškovė) nesant pasirašytos trišalės atsiskaitymo sutarties vykdė darbus, negali būti laikoma teisiniu pagrindu taikyti turto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo institutus, nes tai absoliučiai iškreips visą rangos teisinių santykių raidą bei aiškinimą; tokiu būdu bet kokie subrangovo atlikti darbai bus laikomi užsakovo be pagrindu įgytu turtu.

Legislator headnote

AI generated

2026-03-16 Nr. CB-1488-2-55-3-00516-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-730

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00516-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 20 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nepagrįstai taikė be pagrindo įgyto turto institutą, nors šioje byloje vyrauja rangos teisiniai santykiai, kurie spręstini tarp subrangovo (ieškovės) ir generalinio rangovo (trečiojo asmens). Tai, kad subrangovas (ieškovė) nesant pasirašytos trišalės atsiskaitymo sutarties vykdė darbus, negali būti laikoma teisiniu pagrindu taikyti turto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo institutus, nes tai absoliučiai iškreips visą rangos teisinių santykių raidą bei aiškinimą; tokiu būdu bet kokie subrangovo atlikti darbai bus laikomi užsakovo be pagrindu įgytu turtu.

2. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo subrangos teisiniai santykiai ir būtent trečiasis asmuo, kaip generalinis rangovas, turėjo pareigą atlyginti ieškovei už atliktus darbus pagal subrangos sutartį, kadangi tiesioginio atsiskaitymo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Rangos sutartyje buvo įtvirtintos aiškios taisyklės dėl tiesioginių atsiskaitymų ir jų įgyvendinimo tvarkos, tačiau trišalė tiesioginio atsiskaitymo sutartis tarp atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyta nebuvo. Vadinasi, visus atsiskaitymus pagal ieškovės (subrangovo) ir trečiojo asmens (generalinio rangovo) pasirašytą subrangos sutartį ieškovei turėjo vykdyti ne užsakovė. Taigi, šioje byloje akivaizdžiai galima konstatuoti rangos teisinius santykius ir jiems taikyti atitinkamą teisę, bet ne nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutą.

3. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje rangovo ir subrangovo tarpusavio santykius pažymima, kad subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012); reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas