f866ea8e-06ed-4c16-877a-ba5cc40d71aa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-525-934/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03193-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei A. M. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys byloje – notarė J. K., VÄ® „Turto bankas“, E. S., D. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos GrigiÅ¡kių seniÅ«nija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas G. S. priėmė savo tėvo E. S., mirusio 1996-10-03, palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti; pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo 1998-06-30 atsisakymÄ nuo palikimo Trakų rajono 1-ojo notarų biure; pripažinti Trakų rajono 1-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2-2665 pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu ¾ dalyje paveldėto po tėvo mirties turto; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 103-111).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1996-10-03, bÅ«damas santuokoje su A. M. S. ir turėdamas tris vaikus, mirė jo tėvas E. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvo turtÄ (namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) turėjo paveldėti jo žmona ir trys vaikai pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ . Pažymėjo, kad nuo vaikystės iki Å¡iol gyvena ir nuo 1990-05-04 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip Å¡eimos narys, o po tėvo mirties – kaip įpėdinis bendraturtis, nes iÅ¡kart pradėjo tvarkyti, prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis mirusiajam priklausiusiu turtu kaip savo ir Å¡iuos veiksmus atliko per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nurodė, kad naudojosi ir rÅ«pinosi namų apyvokos, asmeniniais daiktais, tuo, kÄ gavo iÅ¡ sodo prie namo, mokėjo ir iki Å¡iol moka pusę sumos už namo komunalines paslaugas, padarė remontÄ savo kambaryje, nes norėjo po vestuvių kambarį pritaikyti gyvenimui su žmona, nes 1996-10-26 registravo santuokÄ , tvarkė ir prižiÅ«rėjo teritorijÄ prie namo (žiemÄ valydavo sniegÄ , vasarÄ pjaudavo žolę), toje namo dalyje, kur gyvena atsakovė, pats padarė namo iÅ¡orinį apÅ¡ildymÄ , tvarkė sodo laistymo įrenginius ir t. t.

Dėl tėvo palikimo į notarÄ nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laikÄ , kad turto tvarkymo ir priežiÅ«ros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per 6 mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki Å¡iol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais. Nurodė, kad gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), priklausiusiÄ atsakovei, ieÅ¡kovas valdė kaip savo, Å¡i gyvenamoji patalpa yra vienintelis ieÅ¡kovo, jo žmonos bei jo nepilnamečio vaiko gyvenamasis bÅ«stas.

Atsakovė nuo 1997-12-22 iki 2000-06-09 ne tik iÅ¡registravo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namo, bet ir įkalbėjo pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo palikimo, nes jos tikslas buvo visokias bÅ«dais įforminti palikimÄ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik savo vardu. Pasak ieÅ¡kovo, jis laikė save namo savininku, bendraturčiu, jautė ir jaučia atsakomybę už tinkamÄ namo iÅ¡laikymÄ ir priežiÅ«rÄ . Kadangi susitarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, t.y. jo motinos, pagrindu, jam buvo skirta gyventi konkreti namo dalis, ieÅ¡kovas, gavęs banko paskolÄ , pradėjo gerinti ir iki Å¡iol gerina jam skirtÄ namo dalį, investuoja pinigus į remontÄ . 1996-1997 metais nei atsakovė, nei sesuo D. nekėlė jam pretenzijų dėl to, kad jis padarė kambarių apdailÄ , po to 2010 m. pakeitė langus. 1998 metais vasaros metu atsakovė paprašė ieÅ¡kovo dėl formalumo atsisakyti nuo jam priklausančios palikimo dalies ir nedalinti Å¡eimos turto, kad neva nesukelti papildomų rÅ«pesčių bei iÅ¡laidų dėl minėto namo teisinės registracijos, taip pat pasakiusi jam, jog sesuo D. sutiko.

Atsakovė tuo metu pažadėjo jam, kad niekas neatims jo užimamo bei valdomo gyvenamojo namo ploto, paaiÅ¡kino, kad jis toliau gyvens name, bei kad po atsakovės mirties testamentu minėtas turtas bus padalintas tarp ieÅ¡kovo ir jo sesers lygiomis dalimis. Buvo suklaidintas artimų žmonių, todėl atsisakė palikimo, nepaisant to, kad palikimÄ jau priėmė iÅ¡kart po tėvo mirties, pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ ir juo naudotis.

3. Atsakovė A. M. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 146-150). Nurodė, kad 1996-10-03 mirė E. S., kurio mirties dienai ieÅ¡kovas buvo pilnametis (24 m.), veiksnus asmuo, kuris iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, iki palikėjui mirÅ¡tant apie du metus faktiÅ¡kai negyveno kartu ginčo name, 1997-08-20 iÅ¡siregistravo iÅ¡ ginčo namo, o 1998-06-30 raÅ¡tu pareiÅ¡kė savo valiÄ atsisakydamas palikimo.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas apie 2 metus iki palikėjo mirties kartu nebegyveno, nes tuo metu draugavo su savo bÅ«sima žmona R., pas kuriÄ ir buvo apsistojęs, todėl palikimo faktiÅ¡kai priimti negalėjo. Po palikėjo (tėvo) mirties po 3 savaičių vyko ieÅ¡kovo vestuvės, po ko jis su žmona gyveno pas uoÅ¡vius. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo gavo butÄ , kurį tikėjosi iÅ¡pirkti, todėl pats ėmėsi iniciatyvos paraÅ¡ydamas palikimo atsisakymÄ , nes kitu atveju negalėtų pretenduoti į buto pirkimÄ tuo metu buvusiomis sÄ lygomis.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Atsakovė palikimÄ priėmė pas notarÄ ir 1998-07-23 gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ , 1998-07-23 iÅ¡duotas nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie turto priklausymÄ atsakovei. Nurodė, kad ji pati rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo turtÄ , pasirašė 1999-04-14 gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutartį, kuri 2001-02-04 ir 2002-11-14 buvo pakeista, o 2005-01-20 buvo pasiraÅ¡ytas sumontavimo aktas.

Palikimo priėmimo metu atsakovė mokėjo mokesčius ir rÅ«pinosi turtu, o Å«kyje padėjo ir iki Å¡iol padeda dukra D. su Å¡eima. IeÅ¡kovas neatsisakydavo pagelbėti Å«kyje, tačiau tai buvo tik atsakovės praÅ¡ymo įgyvendinimas, tačiau ne ieÅ¡kovo iniciatyva daromi darbai, už pagalbÄ atsakovė susimokėdavo. Pažymėjo, kad ginčo name su atsakove iki 2000-02-28 gyveno ir D. R. su Å¡eima. RemontÄ , kuri teigia padaręs ieÅ¡kovas, atliko ir broliui perdavė D. R. su vyru M., baldus taip pat pirko D..

Palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovas buvo subrendęs santuokai, turėjo darbÄ , gavo butÄ ir norėjo jį privatizuoti. IeÅ¡kovas puikiai suvokė atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Nors ieÅ¡kovas cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalį, numatantį 10 metų ieÅ¡kinio senatį, tačiau palikimas atsirado 1996-10-03 mirus E. S., t.y. prieÅ¡ 22 metus.

4. Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 173-176). Nurodė, kad tėvui mirÅ¡tant brolis vos kelis kartus buvo jo aplankyti, visiÅ¡kai juo nesirÅ«pino. Tėvo mirties laikotarpiu name gyveno mama ir ji su Å¡eima, ieÅ¡kovas tuo metu gyveno pas savo sužadėtinę R. kuriÄ po tėvo mirties ir vedė, mamos aplankyti beveik neateidavo. Nurodė, kad po tėvo mirties brolis taip ir nebuvo grįžęs gyventi į ginčo namus iki 2000 metų, todėl jo teiginiai, kad jis pradėjo turtÄ valdyti, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas jokių remontų nėra daręs, žolės nepjovė, sniego nekasė ir negyveno, beveik nesilankė name.

Pažymėjo, kad broliui įsikėlus į namÄ 2000 metais, jis net nemokėjo komunalinių mokesčių, tačiau Å¡iuo metu mokesčiai mokami pusiau. Krosnį pasiÅ«lė ir padėjo įsigyti jos vyras. IeÅ¡kovo niekas neklaidino ir neapgavo, jis pats yra pakankamai gudrus ir protingas, tačiau pasiduodantis žmonos įtakai. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad ieÅ¡kovas puikiai buvo informuotas apie palikimÄ ir pats savo iniciatyva ėmėsi įforminti atsisakymÄ nuo palikimo dėl jo noro iÅ¡pirkti butÄ .

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (1 t., b. l. 134-136). Nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ E. S. turto perėmimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų apie mirusiojo turto priėmimÄ valdyti.

6. Suinteresuoti asmenys notarė J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei A. M. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. S. 250,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo G. S. į valstybės biudžetÄ 28,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (3 t., b. l. 107-115).

9. Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 9.1. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas galimai darė remontus ginčo name po grįžimo iÅ¡ bendrabučio, galima laikyti žodinio susitarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl ginčo namo dalies suteikimo naudotis ieÅ¡kovo Å¡eimai vykdymu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pokyčiai name buvo daromi, tačiau visai kitu laikotarpiu (ne prieÅ¡ 20 ir daugiau metų), kÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti ieÅ¡kovo dokumentai (dėl medžiagų įsigijimo ir pan.).

Rašytinių duomenų apie remonto darbus po palikėjo mirties (1996-10-03) byloje nėra, jų buvimo nenurodė ir pats ieškovas; 9.2. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovas nuo 1996-10-03 (savo tėvo mirties) iki 1997-12-22, t.y. apie 14 mėnesių jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko; 9.3. Nors ieškovas nurodė, kad turto tvarkymo ir priežiūros veiksmai buvo atliekami aktyviai ir per šešis mėnesius ir praėjus keleriems metams po palikėjo mirties bei atliekami iki šiol ir buvo skirti savininko teisėms įgyti, o ne panaudos pagrindais, tačiau jo paties atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018 nurodyta, kad A.

M. S. nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto gyvenamojo ploto jos name suteikimo G. S.. Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad mama žadėjo visÄ turtÄ perraÅ¡yti testamentu abiems savo vaikams po lygiai. Tai iÅ¡ esmės patvirtina, kad ieÅ¡kovas nelaikė savęs turto savininku; 9.4. Teismui nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties mokėjo mokesčius ar jų dalį. Teismo vertinimu, už žymiai vėlesnį laikotarpį pateikti duomenys apie mokesčių mokėjimÄ , turto gerinimÄ , įrankių naudojimÄ ir pan., negali patvirtinti svarbių bylai aplinkybių, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties palikimÄ priėmė per 6 mėnesius po palikėjo mirties; 9.5.

Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra 1996-10-03, o sutikimas/atsisakymas yra pasiraÅ¡ytas 1998-06-30, t.y. praleidus 6 mėn. terminÄ atsisakymui paduoti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas laiko, kad 1998-06-30 sutikimas/atsisakymas nuo palikimo neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Dėl Å¡ios priežasties teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustačius, jog ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, sutikimo/atsisakymo ginčijimas Å¡ioje byloje taip pat negali sukelti teisinių padarinių; 9.6.

IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 1998-07-02 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2-2665 atmestinas savarankiÅ¡ku pagrindu, t.y. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad jis nepraleido 1 metų senaties termino jam apskųsti (terminÄ skaičiuoja nuo 2018 m. liepos mėn., kada gavo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡sikėlimo), tačiau teismas vertina tai, kad reikalavimas dėl liudijimo nuginčijimo reiÅ¡kiamas po 20 metų nuo jo iÅ¡davimo, o vien formalus liudijimo gavimas 2018 m. liepos mėnesį nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo Å¡io termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 133-143).

11. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , netinkamai įvertino liudytojų parodymus, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, juos vertino neatsižvelgdamas į įvykių chronologijÄ , į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitÄ patvirtina, ar yra prieÅ¡taringi, netinkamai vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į jų pozicijos logiÅ¡kumÄ ir nuoseklumÄ , atmetė apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį notarę J.

K., kadangi notarės paaiÅ¡kinimas nebuvo informatyvus; 11.2. IeÅ¡kovas nuo vaikystės iki Å¡iol faktiÅ¡kai gyvena ir nuo 1990-05-04 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kaip Å¡eimos narys, toliau kaip įpėdinis – bendraturtis. Niekas neginčija, kad ieÅ¡kovas iki 1997-03-07 tikrai gyveno minėtame name su atsakove ir faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ savo valdymo veiksmais; 11.3. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas klausė mamos dėl paveldėjimo, nereiÅ¡kia, kad apeliantas žinojo apie palikimo priėmimo taisykles.

Apeliantas, turėdamas 7 klasių iÅ¡silavinimÄ , akivaizdu, kad negalėjo adaptuotis socialiniame gyvenime, tuo labiau neturėjo teisinių žinių; 11.4. Apeliantas jau buvo priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, todėl 1998-06-30 atsisakymas nuo palikimo yra teisiÅ¡kai niekinis, neatspindėjo tikrosios Å¡alių valios ir buvo nulemtas atsakovės, norėjusios paprastesniu keliu įteisinti palikimÄ tik jos vienos vardu; 11.5. Kadangi apeliantas priėmė palikimÄ faktiniu valdymu po tėvo mirties, jis savo teises gina kaip turto savininkas.

Nuosavybės teisinių santykių subjektams teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Apeliantas apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 metų vasarÄ , gavęs atsakovės raÅ¡tÄ dėl iÅ¡keldinimo bei 2018-12-10 ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ minėto namo.

12. Atsakovė A. M. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atmesti apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 181-185).

13. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 13.1. Apie tai, kad apeliantui buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka, ieÅ¡kovas patvirtino teismo posėdyje, nurodydamas, kad po keletos mėnesių po tėvo mirties klausė mamos dėl paveldėjimo, ragino jÄ pas notarÄ susitvarkyti paveldėjimo reikalus; 13.2. 2019-07-15 posėdyje ieÅ¡kovas patvirtino, jog atsisakymÄ parašė dėl to, kad galėtų iÅ¡sipirkti daugiabutį. Tai, kad po santuokos gyveno bendrabutyje, ieÅ¡kovas nurodė atsiliepime sustabdytoje byloje Nr. e2-45596-779/2018.

Tai, kad ieÅ¡kovas gyveno bendrabutyje, patvirtino ir jo uoÅ¡vė; 13.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Atsakovė pati rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo turtÄ , pasiraÅ¡inėdama sutartis, palikimo priėmimo metu mokėjo mokesčius ir rÅ«pinosi turtu, o Å«kyje padėjo dukra su Å¡eima. RemontÄ , kurį sako atlikęs ieÅ¡kovas, atliko atsakovės dukra su vyru; 13.4. Apeliantas nepateikia jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos; 13.5. 1998-06-30 atsisakydamas palikimo, ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ raÅ¡tu, todėl tai ir buvo momentas, nuo kurio ieÅ¡kovas sužinojo savo teises ir su jomis sutiko.

Teisė į palikimÄ atsirado po ieÅ¡kovo tėvo mirties, todėl ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

14. Suinteresuotas asmuo D. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atmesti apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 188-190).

15. Suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 15.1. Tėvui sergant ieÅ¡kovas buvo atvykęs jo aplankyti vos kelis kartus. Tėvo mirties laikotarpiu name gyveno tik atsakovė ir jos dukra su Å¡eima, ieÅ¡kovas gyveno pas savo bÅ«simÄ Å¾monÄ . IeÅ¡kovas į ginčo namÄ negrįžo gyventi ik 2000 metų, todėl jo teiginiai, kad jis pradėjo valdyti turtÄ , neatitinka tikrovės; 15.2. IeÅ¡kovas jokių remontų nėra daręs, žolės nepjovė, sniego nekasė ir negyveno, jis beveik nesilankė name. 15.3.

IeÅ¡kiniu bandoma paneigti atsisakymÄ nuo palikimo, tačiau ieÅ¡kovo niekas neapgavo, su juo elgiamasi pagarbiai, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡puiko ir nori vienas valdyti ginčo namÄ . Suinteresuotas asmuo užstoja mamÄ , todėl irgi užsitraukė ieÅ¡kovo nemalonę; 15.4. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie palikimÄ ir savo iniciatyva ėmėsi forminti atsisakymÄ nuo palikimo, nes norėjo iÅ¡sipirkti bendrabučio butÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo G. S. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Byloje nustatyta, kad E. S. mirė 1996-10-03, bÅ«damas santuokoje su A. M. S., ir turėdamas tris vaikus – E. S., D. R. ir G. St. (1 t., b. l. 12). 1998-06-29 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, D. S. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (2 t., b. l. 191). 1998-06-30 sutikimu, adresuotu Trakų notarų biurui, G. S. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies mirus tėvui E. S. mamos naudai (1t., b. l. 16). 1998-07-01 pareiÅ¡kimu notarei A. M. S. nurodė, kad priima po vyro mirties palikimÄ ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ (2 t., b. l. 187). 1998-07-02 Trakų rajono notarų biuro notarė J. K. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ reg. Nr. 2-2665 A. M. S. dėl namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo (2 t., b. l. 193). 1996-10-26 ieÅ¡kovas G. S. sudarė santuokÄ (1 t., b. l. 27). Apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas G. S. nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino liudytojų parodymus, į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, netinkamai vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į jų pozicijos logiÅ¡kumÄ ir nuoseklumÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

21. Susipažinus su ginčijamo teismo sprendimu turiniu, nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi priimdamas sprendimÄ , teismas analizavo ir pasisakė dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat aptarė dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų parodymus. Skunde nurodydamas dėl tariamai pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, apeliantas remiasi abstrakčiais ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie netinkamai vertintus liudytojų parodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nesukonkretindamas teismo padarytų pažeidimų.

Apeliantui nurodytina, jog aplinkybė, kad sprendime teismas nepasisakė dėl tam tikrų liudytojų parodymų ar juos vertino kitaip nei ieÅ¡kovas, per se nereiÅ¡kia, kad Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Be to, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teismas rėmėsi ne tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl net ir esant prieÅ¡taravimams tarp liudytojų parodymų, negalima teigti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti į teismo posėdį notarę J. K., tačiau apeliantas nenurodė, kokias reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes bÅ«tų patvirtinusi ar paneigusi notarė (CPK 178 straipsnis), ypač atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ginčija aplinkybes, įvykusias daugiau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų.

23. Skunde apeliantas skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Apelianto teigimu, jis nuo vaikystės iki Å¡iol faktiÅ¡kai gyvena, o nuo 1990-05-04 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip Å¡eimos narys, toliau kaip įpėdinis – bendraturtis.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog E. S. mirė 1996-10-03 (1 t., b.l. 12), todėl remiantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, nagrinėjamoje byloje sprendžiant palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti palikimÄ sudariusį turtÄ klausimÄ taikytinos 1964 metų civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 metų CK). 25. 1964 metų CK paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos buvo įtvirtintos 49 skirsnyje, kurio 568 straipsnyje nurodyta, kad palikimas atsiranda mirus palikėjui.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 metų CK 569 straipsnio 1 dalis). 1964 metų CK 587 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios palikimo priėmimÄ . Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , jį įgyja. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Bet kokiu atveju veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

Taigi, palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

27. PozijÄ , jog priėmė po tėvo mirties likusį palikimÄ faktiniu valdymu, apeliantas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ginčo gyvenamajame name gyvena nuo vaikystės iki dabar, palaikė tėvų namÄ tinkamos bÅ«klės, periodiÅ¡kai darė remontus (įstatė plastikinius langus, nupirko katilÄ ), moka komunalinius mokesčius.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

29. Byloje iÅ¡ esmės kilo klausimas dėl faktinio ieÅ¡kovo gyvenimo ginčo patalpose. Susipažinus su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Gyventojų registro duomenimis, ieÅ¡kovas G. S. nuo 1990-05-04 iki 1997-08-25 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). Kita vertus, atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo civilinėje byloje Nr. e2-45596-779/2018, ieÅ¡kovas nurodė, kad 1996-10-26 po santuokos sudarymo su sutuoktine R. išėjo gyventi į vieno kambario butÄ bendrabutyje, kurį jam suteikė darbovietė (3 t., b. l. 17-22).

Atsiliepime taip pat nurodė, kad pragyveno bendrabutyje keturis mėnesius ir panoro kambarį privatizuoti savo vardu, tačiau jam nepavyko ir grįžo gyventi pas motinÄ (3 t., b. l. 18, 8 pastraipa). Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovas, nurodydamas, jog darbovietė susituokusioms poroms skirdavo bendrabutį, kuriame po vestuvių jis su žmona pragyveno apie keturis mėnesius (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:38:44 iki 00:38:49). Taigi, praėjus maždaug trims savaitėms po palikėjo mirties (po santuokos sudarymo), apeliantas iÅ¡sikraustė iÅ¡ ginčo gyvenamojo pastato, t. y. jo nevaldė ir jame negyveno bent keturis mėnesius.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas po santuokos kurį laikÄ negyveno ginčo patalpose, patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės GrigiÅ¡kių seniÅ«no 1997-11-03 pažyma Nr. 1946, kurioje nurodoma, kad atsakovė A. M. S. (duomenys neskelbtini) gyvena su dukra D. R. ir anÅ«ke S. R. (1 t., b. l. 199).

30. Aplinkybę, jog ieškovas G. S. iki palikėjo E. S. mirties ir palikėjui mirus negyveno ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Ieškovo teta E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pradėjęs draugauti su būsima žmona (iki vestuvių draugavo apie pusę metų), ieškovas likdavo jos tėvų namuose, o atsakovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovo ji nematydavo (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:32:25 iki 03:33:34) Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo vestuvių ieškovas liko gyventi pas žmonos tėvus, kol gavo bendrabutį (2019-07-15 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:37:35 iki 03:37:45), ieškovo ir suintresuoto asmens D.

R. Å¡eimos vienu metu ginčo name negyveno (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 03:49:19 iki 03:49:22). Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog palikėjo E. S. mirties dienÄ ieÅ¡kovo ginčo name nebuvo, nes name jis pasirodydavo tik kartais (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 04:15:40 iki 04:15:44). Liudytojo teigimu, iÅ¡ ginčo namo ieÅ¡kovas išėjo 1995 metais ir iki tėvo mirties gyveno pas bÅ«simÄ Å¾monÄ , išėjęs iÅ¡ bendrabučio taip pat gyveno pas žmonos tėvus (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 04:17:20 iki 04:17:29, nuo 04:20:28 iki 04:21:27).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, labiau tikėtina, kad ieškovas G. S. ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno iki palikėjo E. S. mirties 1996-10-03 ir bent šešis mėnesius po jos.

31. Nors ieškovas teigia, kad ginčo name periodiškai darė remontus, nes norėjo pritaikyti kambarius gyventi kartu su žmona, iš byloje esančių dumenų nustatyta, kad remontai buvo atliekami ir namų apyvokos bei remonto prekės pirktos praėjus daugiau nei pusei metų po palikėjo E. S. mirties – Lizingo sutartis dėl perkamų plastikinių langų sudaryta 2010-03-10 (1 t., b. l. 35), 2011-05-23 sudaryta Vartojimo kredito sutartis (1 t., b. l. 38-43), 2015-03-17 pirktas katilas (1 t., b. l. 59), 2014-11-27 ieškovo sutuoktinės R.

S. vardu sumokėta už katilo remontÄ (1 t., b. l. 66), statybinės medžiagos pirktos 2010-07-13 (1 t., b. l. 67), 2007-08-28 (1 t., b. l. 68), 2008-02-15 (1 t., b. l. 69), pateikti 2014-06-22, 2014-06-04, 2014-06-05, 2015-06-30, 2014-06-10, 2018-06-10, 2018-06-18, 2010-08-25, 2010-06-16, 2008-06-04, 2008-02-03 čekiai už pirktas statybines ir kitas medžiagas (1 t., b. l. 70-86). IÅ¡ esmės konstatuotina, kad visus remonto darbus ieÅ¡kovas atliko ir prekes pirko tuomet, kai, Gyventojų registro duomenimis, nuo 2000-06-09 grįžo gyventi pas motinÄ Ä¯ ginčo patalpas (1 t., b. l. 17).

32. Duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas G. S. nurodė, kad pirmas ginčo namų tvarkymas buvo po tėvo pirmųjų mirties metinių (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:47:58 iki 00:48:01), t.y. jau praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po palikėjo E. S. mirties. Pakartotinai teismo posėdžio metu apklausas ieÅ¡kovas G. S. patvirtino, jog palikimÄ priėmė praėjus pusei metų po tėvo mirties, nes pradėjo tvarkyti ginčo namo kambarius (2019-07-25 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:41:18 iki 00:42:08). Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. (ieÅ¡kovo teta) paaiÅ¡kino, jog atsakovė sumokėdavo už ieÅ¡kovo atliktus darbus (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 03:53:40 iki 03:53:46), kas patvirtina, jog ieÅ¡kovas savęs nelaikė ginčo namo savininku ir remonto darbus atliko iÅ¡imtinai savo motinos naudai.

33. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad komunalinius mokesčius už ginčo patalpas atsakovės vardu ieÅ¡kovas ar jo žmona mokėjo tik nuo 2007 m. pabaigos (1 t., b. l. 44-58). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ar jo žmona bÅ«tų mokėję komunalinius ar kitus mokesčius ar bent dalį jų už ginčo patalpas iki palikėjo mirties ar praėjus 6 mėnesiams po jo mirties. Už vėlesnį nei 6 mėnesiai po pareiÅ¡kėjo mirties laikotarpį pateikti mokėjimai už komunalinius ar kitus mokesčius neįrodo, kad ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir faktiÅ¡kai paliktu turtu rÅ«pinosi, taip priimdamas palikimÄ , kadangi tokie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti iki 1997-04-03.

34. Kaip jau buvo minėta nutarties 26 punkte, tam, kad įpėdinis priimtų palikimÄ faktiniu valdymu, jis turi paveldimÄ turtÄ valdyti (disponuoti, naudotis juo) kaip savo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apelianto teiginiams, kad ginčo turte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir minėtÄ turtÄ valdė kaip įpėdinis – bendraturtis. Tai, kad turto ieÅ¡kovas nevertino kaip priklausančio jam nuosavybės teise, įrodo atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl iÅ¡kraustymo pačio ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nenori laikytis žodinio susitarimo dėl neterminuoto suteikimo ieÅ¡kovui gyvenamojo ploto jos name (3 t., b. l. 18, 3 pastraipa).

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai santykiai – ginčo namo neterminuota nuomos sutartis, taip pat, kad ieÅ¡kovo Å¡eima gyvena ir naudojasi atsakovei priklausančia nusavybe su atsakovės sutikimu, o ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos naudojimasis ieÅ¡kovės turtu, objektyviai netrukdo atsakovei šį turtÄ valdyti (3 t., b. l. 20). Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės, kaip ir nurodytos nutarties 31, 33, 35 punktuose, patvirtina, jog ieÅ¡kovas G.

S gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nelaikė savo nuosavybe (CPK 185 straipsnis).

35. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , Å¡alių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad G. S. priėmė palikimÄ po savo tėvo E. S. mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti palikimÄ sudariusį turtÄ .

36. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinomos palikimo priėmimo taisyklės, kadangi jis buvo jauno amžiaus, teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, todėl negalėjo adaptuotis socialiniame gyvenime. Apelianto teigimu, 1998-06-30 atsisakymas nuo palikimo yra niekinis, nes jis neatspindėjo tikrosios apelianto valios ir buvo nulemtas iÅ¡imtinai atsakovės, norėjusios paprastesniu keliu įteisinti palikimÄ tik jos vienos vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis Å¡iais apelianto argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliacinį skundÄ tenkinti.

37. Pirma, CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kilus neaiÅ¡kumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas tėvo mirties dienÄ (1996-10-03) buvo pilnametis (24 metų amžiaus) ir netrukus po to sudarė santuokÄ (1996-10-26).

Aplinkybę, jog apeliantui galėjo ir turėjo bÅ«ti suprantamos palikimo priėmimo procedÅ«ros, įrodo ir tai, kad jis vyko pas Trakų rajono GrigiÅ¡kių seniÅ«no pavaduotojÄ , kuri buvo Å¡eimos pažįstama, pasiraÅ¡yti atsisakymo nuo palikimo. 2019-07-15 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad 1998-06-30 atsisakymÄ nuo palikimo pasirašė, nes to reikėjo bendrabučio iÅ¡sipirkimui (2019-07-15 teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:36:03 iki 00:36:28). Nustatytų aplinkybių visuma iÅ¡ esmės paneigia apelianto argumentus, kad atsisakymÄ nuo palikimo jis pasirašė apgautas ir įkalbėtas atsakovės, kadangi pačio ieÅ¡kovo veiksmai rodo, kad atsisakymÄ nuo palikimo jis pasirašė turėdamas ir savų tikslų – sudaryti lengvesnes sÄ lygas bendrabučio iÅ¡sipirkimui, taip pat įrodo, jog apeliantas turėjo pakankami socialinių įgÅ«džių, tam, kad galėtų iÅ¡saikinti palikimo priėmimo procedÅ«ras.

38. Pažymėtina, jog vadovaujantis 1964 metų CK 591 straipsnio 1 dalimi, įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo <...>. Ä®pėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui (CK 591 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl 1998-06-30 ieÅ¡kovo pas Trakų rajono GrigiÅ¡kių seniÅ«no pavaduotojÄ pasiraÅ¡yto sutikimo/atsisakymo nuo palikimo (1 t., b. l. 16), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad sutikimas/atsisakymas yra pateiktas praleidus 6 mėnesių tokiam terminÄ atsisakymui paduoti, todėl neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

39. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo pritaikytu ieÅ¡kinio senaties terminu reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu. Apelianto vertinimu, nuosavybės teisinių santykių subjektams teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Apeliantas apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 metų vasarÄ , kuomet gavo atsakovės siÅ«lymÄ iÅ¡sikelti, o vėliau ir ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

41. Atsižvelgiant į anksčiau teismo iÅ¡dėstytus argumentus, kuriais atmesti ieÅ¡kovo apeliacinis skundas argumentai, kad jis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kovas savo teisių negali ginti kaip teisėtas turto savininkas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡vadoms, jog apeliantas praleido CK 5.8 straipsnyje numatytÄ vienerių metų terminÄ ginčyti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nesutiktina su apeliantu, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik atsakovei pareikalavus iÅ¡sikelti ir pateikus ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie savo galimai pažeistas teises ir prarastÄ galimybę paveldėti, ieÅ¡kovas turėjo sužinoti tuomet, kai 1998-06-30 pasirašė atsisakymÄ priimti E. S. palikimÄ .

Atsisakymus pasiraÅ¡ius tiek ieÅ¡kovui, tiek ir suinteresuotam asmeniui D. R., 1998-07-02 Trakų rajono 1-ojo notarų biure atsakovei buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-2665 (1 t., b. l. 151). Be to, ieÅ¡kovas apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ galėjo sužinoti jau tuomet, kai ieÅ¡kovas su atsakove ir suinteresuotu asmeniu D. R tarėsi dėl paveldimo ginčo turto nedalinimo į dalis, taip pat kai žodžiu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo tartasi dėl dalies ginčo namo suteikimo naudotis ieÅ¡kovo Å¡eimai, tad jau po grįžimo iÅ¡ bendrabučio į ginčo namÄ ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad tėvo E. S. palikimÄ priėmė jo mama (atsakovė).

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti.

43. Taigi, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties 44. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ ir įrodymų vertinimÄ bei civilinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimÄ bei palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 46. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteistinos.

47. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 400,00 Eur dydžio iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, kurias ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (3 t., b. l. 187). D. R. nurodė, kad patyrė 100,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 194).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ir suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų asmenų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 49. 2019-09-05 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atidėjo 249,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (3 t., b. l. 166).

IÅ¡nagrinėjus apelianto apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 249,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimÄ valstybės naudai (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovo G. S. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės A. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 249,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas Kazakiūnas Žilvinas Terebeiza