2013-08-21 Nr. AB-4274-3-63-3-00780-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA520-59/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00780-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir AB LESTO prašymus atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui, V. A. K. dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, ar Palangos miesto tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų, kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 1 punktu patvirtintais Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“, bei ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė taikyti diferencijuotas lengvatas pagal naudojimosi nekilnojamu turtu dažnumą – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotam, proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“.

Pareiškėjas AB LESTO kreipėsi į teismą su prašymu pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, ar Palangos miesto tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 6 punktas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320 „Dėl Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263“ patvirtintų nuostatų pakeitimo 1.1 punktas tiek, kiek buvo išplėstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojų ratas (mokėtojus sutapatinus su nekilnojamojo turto objektų savininkais) bei nenumatyta galimybė atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo ar galimybė apskritai netaikyti vietinės rinkliavos specifinių nekilnojamojo turto objektų, kuriuose atliekos nesusidaro, savininkams, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d., 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d., 2 straipsnio 11 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d., 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas norminę administracinę bylą dalyje dėl Palangos miesto tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtintų nuostatų su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350, 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-320 „Dėl Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263“ 1.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2010 m. lapkričio 25 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų „Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ su vėlesniais pakeitimais atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėja moka“, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tiek, kiek nenumatė galimybės taikyti vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatas ar galimybės apskritai netaikyti vietinės rinkliavos specifinio nekilnojamojo turto objektų, kuriuose atliekos nesusidaro (pavyzdžiui tokių, kaip elektros pastotės, elektros įrenginiai, skirstyklos, skirstomieji punktai ir kt.), savininkams, nutraukė.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2013 m. liepos 9 d. (pagal spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo. Kartu pateiktas prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Prašyme nurodoma, kad BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2013 m. liepos 1 d., t. y. paskutinę termino dieną, leidžiančią apskųsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą, išsiuntė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau per klaidą į voką buvo įdėti ne tie dokumentai, kuriuos buvo norėta išsiųsti. BĮ Palangos miesto rinkliavų centras, pastebėjęs savo klaidą, pateikė prašymą AB Lietuvos paštui, kad laiško įteikimas būtų sustabdytas, ir laiškas nepasiekė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2013 m. birželio 14 d., taigi apeliacinis skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas iki 2013 m. birželio 28 d. BĮ Palangos miesto rinkliavų centras teismui apeliacinį skundą padavė 2013 m. liepos 9 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2013 m. liepos 1 d. išsiuntė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau per klaidą į voką įdėjo ne tuos dokumentus, todėl pateikė prašymą AB Lietuvos paštui, kad laiško įteikimas būtų sustabdytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavimo terminas suėjo 2013 m. birželio 28 d. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, jog paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2013 m. liepos 1 d. Be to, jis nepateikia jokių argumentų, kodėl apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam teismui buvo paduotas tik 2013 m. liepos 9 d., t. y. praėjus nemažai laiko po to, kai, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, 2013 m. liepos 1 d. buvo išsiųstas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su netinkamais dokumentais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens prašyme pateiktus argumentus, konstatuoja, jog jo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią jam laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas 2013 m. birželio 14 d. (b. l. 161). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neveikė operatyviai, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galbūt pažeistas teises. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012).

Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo BĮ Palangos miesto rinkliavų centras terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkina (ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis), o apeliacinį skundą atsisako priimti ir grąžina skundą jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė