f865f897-85fe-49e0-baf9-e519920e77bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                          Administracinė byla Nr. I-1937-331/2012                                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00151-2012-5                                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui I.

K. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. K. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :      PareiÅ¡kėjas I. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 3 623,51 Lt.

Skunde (b. l. 1-3) paaiÅ¡kino, kad nuo 1993-11-24 dirba Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Vilniaus pataisos namuose Apsaugos priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigose. Darbo užmokesčio nepriemoka jam susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas Kalėjimų departamentas vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi ir taikė bendrÄ mokamų priedų ir priemokų dydžio ribojimÄ , numatantį, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

PaaiÅ¡kino, kad jo priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Å¡iÄ ribÄ , kadangi dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, todėl 2007 metais jam buvo nesumokėta 1 297,30 Lt, 2008 m. – 2 326,21 Lt. Nurodė, kad neiÅ¡mokėtas atlyginimas jam nebuvo atlygintas kitokiu bÅ«du, kadangi to nenumatė tuo metu galioję teisės aktai. 2009-12-11 buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Å is nutarimas taikytinas ir Å¡ioje byloje. Sprendimas, taikant VTÄ® numatytus priemokų ir priedų ribojimus, pareiÅ¡kėjui nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme. PareiÅ¡kėjo nuomone, laikotarpis, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų laikotarpio, numatyto Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, nes tik 2009-12-11 Konstituciniam Teismui priėmus nutarimÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo objektyviÄ galimybę suvokti jo teisių pažeidimÄ .

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas I. K. prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas - Vilniaus pataisos namai su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 12?13) paaiÅ¡kino, kad teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , vadovautis Darbo kodekso 27 straipsniu ir dėl dalies reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies, atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymų reikalavimus mokėdamos nustatytus priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostatų prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai, tačiau toks įstatymas pripažinus jį neteisėtu nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus 2-ieji pataisos namai, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 straipsnis).

S k u n d a s  a t m e s t i n a s . Šioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, viso – 3 623,51 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Nustatyta, kad I. K. tarnybÄ Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Vilniaus pataisos namuose Apsaugos priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigose pradėjo 1993-11-24 ir laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėjo viso – 3 623,51 Lt (b. l. 5?8). Už 2007 m. balandžio mėn. – 214,50 Lt, už 2007 m. gegužės mėn. – 213,23 Lt, už 2007 m. liepos mėn. – 132,25 Lt, už 2007 m. rugpjūčio mėn. – 75,72 Lt, už 2007 m. rugsėjo mėn. – 39,38 Lt, už 2007 m. spalio mėn. – 103,36 Lt, už 2007 m. lapkričio mėn. – 63,14 Lt, už 2007 m. gruodžio mėn. – 455,72 Lt, už 2008 m. sausio mėn. – 198,61 Lt, už 2008 m. vasario mėn. – 46,28 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 78,14 Lt, už 2008 m. gegužės mėn. – 197,40 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 224,71 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 384,89 Lt, už 2008 m. lapkričio mėn. – 428,98 Lt, už 2008 m. gruodžio mėn. – 767,20 Lt.

Viso už 2007 ir 2008 metus nesumokėjo 3 623, 51 Lt.2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.      Šiuo klausimu pirmiausia pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2011 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) jau yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ .

Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

Asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių darbuotojo asmens sÄ skaitų kortelių apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 5-8), laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 3 623,51 Lt darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl 70 procentų dydžio pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo.

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Taigi, atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujintinas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, turi bÅ«ti įvertinamos aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar susidariusios aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių senaties terminas buvo praleistas.PareiÅ¡kėjas neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau skunde paaiÅ¡kino, kad jis sužinojo apie savo pažeistÄ teisę Konstituciniam Teismui paskelbus 2011-12-11 nutarimÄ , o iki Konstitucinio Teismo minėto nutarimo priėmimo jam nebuvo kilę jokių abejonių dėl priedų ir priemokų ribojimo teisėtumo (b. l. 1-3), per teismo posėdį patvirtino, kad apie darbdavio įsiskolinimÄ jis jau žinojo 2008 metais, tačiau manė, kad į teismÄ kreipsis profsÄ jungos pirmininkas (b. l. 40-41).PareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui ieÅ¡kinio senaties termino, nes nurodytos pareiÅ¡kėjo priežastys, dėl kurių jis nesikreipė tesiminės gynybos per tris metus, skaičiuojant Å¡io termino pradžiÄ nuo 2007-04-01, kai pareiÅ¡kėjas turėjo sužinoti apie jo pažeistÄ teisę, nėra svarbios.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo – Vilniaus pataisos namų sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra iÅ¡ dalies neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju I.

K. į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2012 m. sausio 13 d. (žr. Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalį). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojo asmens sÄ skaitų kortelės už 2007-2008 metus (b. l. 5-8) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui už 2007 m. dėl priedų ribojimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma – 1 297,30 Lt (b. l. 5-6), 2008 m.

– 2 326,21 Lt (b. l. 7-8). PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012-01-13 (b. l. 1-3). Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007-2008 metus netenkinamas praleidus įstatymo nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ , skaičiuojant jį nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti nepriemokas už 2007 m. ir 2008 m. negali bÅ«ti tenkinami, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė : I. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                        Henrikas Sadauskas      Â