f8642ed4-239c-4fa1-8be6-1f9eec1ffb02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1780-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00062-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. birželio 4 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjams, jų atstovei advokato padėjėjai A. P., atsakovės atstovui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų N. M. ir R.

M. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėja N. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. S-215 (7-188/2020) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ Nr. (21.222E)-FR0682-394 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”.

PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. S-217 (7-189/2020) ir VMI 2020 m. spalio 6 d. sprendimÄ Nr. (21.222E)-FR0682-397 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”. Teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundus sujungė į vienÄ administracinę bylÄ . Skunduose nurodo, kad pareiÅ¡kėjams papildomos prievolės priskaičiuotos iÅ¡imtinai vienu pagrindu – atlikus pareiÅ¡kėjų gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų analizę už 2014–2016 metus neva nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai disponavo piniginėmis lėšomis, kurių pajamų Å¡altinių neva negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka.

Teigia, kad vienas iš 2014–2016 metais pareiškėjų lėšų grynaisiais pinigais šaltinių yra pagal 40 rašytinės formos skolos raštelių ir 8 paprastųjų vekselių iš artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų gautos paskolinės lėšos. Nurodytu laikotarpiu minėtų skolos raštelių ir paprastųjų vekselių pagrindu pareiškėja skolinosi pinigus iš A. A., I. A., A. V., A. Z.. Nurodo, kad teikiant pastabas dėl patikrinimo akto pareiškėjai mokesčių administratoriui pateikė iš minėtų asmenų gautus dokumentus apie jų gautas pajamas (uždarbį) užsienio valstybėse.

Pažymi, kad atsakovė buvo sustabdžiusi pareiškėjų mokestinius patikrinimus dėl papildomos informacijos gavimo, pareiškėjai dar 2020 m. sausio 6 d. pateikė visų trečiųjų asmenų, skolinusių jiems lėšas, kontaktus, tačiau centrinis mokesčių administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų objektyviai tiesai nustatyti, t. y. net ir žinant, kokiose valstybėse reziduoja nurodyti asmenys, nesikreipė į atitinkamų valstybių mokesčių administratoriaus dėl duomenų apie pajamas gavimo, nors tokia galimybė mokesčių administratoriui suteikta įstatymais.

Teigia, kad nepaisant įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo reglamentavimo, siekdami kuo ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , pareiÅ¡kėjai savarankiÅ¡kai surinko ir pateikė visÄ reikÅ¡mingÄ ginčo medžiagÄ atsakovei. Nurodo, kad atsakovė neįvertino ginčijamuose sprendimuose pareiÅ¡kėjų pateiktų iÅ¡ I. A. gautų dokumentų. Taip pat teigia, kad VMI ir Komisija pateiktų papildomų dokumentų nenagrinėjo, padarydamos nepagrįstas iÅ¡vadas, kad yra nereikÅ¡minga, nes nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad paskolinės lėšos buvo perduotos pareiÅ¡kėjams.

Mano, kad Komisija ignoravo tÄ faktÄ , kad pati atsakovė patikrinimo akte nnurodo Å¡ių dokumentų nebuvimÄ , nors jai buvo suteikti visi kontaktai ir ji turėjo visas įstatymines kompetencijos ir funkcines galimybes juos gauti. Nurodė, kad esminė atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėjai minėtų paskolų negavo. Be to, atsakovė viso proceso metu keitė savo pozicijÄ , o Komisija tai ignoravo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) prie tiesioginių įrodymų, kad paskolos buvo suteiktos, o lėšos perduotos paskolos gavėjui, priskiria paskolos davėjų paaiÅ¡kinimus – nagrinėjamu atveju visi keturi minėti fiziniai asmenys nuosekliai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino bei paaiÅ¡kino paskolas pareiÅ¡kėjai suteikę, to neginčija ir VMI.

Taip pat LVAT nurodo, kad įrodinėti paskolų suteikimo ir lėšų gavimo faktÄ galima ir netiesioginiais įrodymais, prie kurių priskiria paskolos davėjų finansines galimybes atitinkamų paskolų suteikimui. Komisija, remdamasi LVAT praktika, daro prieÅ¡ingÄ ir jos pačios cituojamai LVAT praktikai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad visi pareiÅ¡kėjų pateikti objektyvÅ«s įrodymai, pagrindžiantys paskolos davėjų finansines galimybes suteikti paskolas, neva yra nereikÅ¡mingi bylai ir jų nenagrinėjo.

Teigia, kad Komisija selektyviai renkasi įrodymus, naudingus tik VMI, be pagrindo ignoruoja pareiÅ¡kėjų pateiktus ir LVAT praktikoje kaip tinkamus pripažintus argumentus bei dokumentus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai tiek VMI, tiek Komisijai teikė paskolos davėjų paaiÅ¡kinimus, jų finansinių galimybių įrodymus, netgi dalinį paskolų grÄ Å¾inimÄ pagrindžiančių pavedimų kopijas, tačiau skundžiamuose sprendimuose jie nebuvo tinkamai įvertinti. Nurodo, kad Å¡iai nagrinėjai bylai yra aktuali LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-437-502/2019, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta apie atsakovės pareigÄ bÅ«ti aktyviai, nagrinėjant ginčo aplinkybes, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

Teigia, kad pareiškėjai neturėjo pareigos pateikti formos PRC911, nes paskolinės lėšos buvo naudojamos ne turto įsigijimui, o savo įstaigos ir įmonės finansavimui paskolų pavidalu (perskolinimui). Paskolindamas skolintas lėšas pareiškėjas neįgijo jokio turto, priešingai – jis asmeniškai liko skolingas eilei fizinių asmenų. Pažymi, kad tarp pareiškėjos ir A. Š. 2015 m. birželio 17 d. sudaryta paskolos sutartis yra atlygintinė. Vadinasi A. Š. iš minėtos paskolos suteikimo uždirbo konkrečių pajamų palūkanų forma, o paskolos tikslas – pajamų uždirbimas.

Vieninteliu pagrindu, kodėl Å¡is dokumentas yra netinkamas, atsakovė nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatÄ dėl sandorio negaliojimo, jei jis neatitinka formos. PareiÅ¡kėjai pažymi, kad Å¡i norma galėtų bÅ«ti taikoma tuo atveju, jeigu kuri nors sutarties Å¡alis ginčytų paskolos suteikimo faktÄ civiline prasme. Å iuo atveju tiek paskolos davėjas, tiek paskolos gavėjas patvirtina, kad paskola buvo suteikta. Pažymi, kad mokestiniuose santykiuose privalomÄ mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 10 straipsnį – turinio prieÅ¡ formÄ principÄ , reiÅ¡kiantį, kad visais atvejais turi bÅ«ti vertinamas realus Å¡alių ketinimas, o ne formali jo iÅ¡raiÅ¡ka.

Visa Å¡alių pateikta dokumentacija ir paaiÅ¡kinimai įrodo, kad A. Å . turėjo ketinimÄ suteikti paskolÄ pareiÅ¡kėjai, o pastaroji tÄ paskolÄ gauti. Atsakovė VMI atsiliepimuose praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų 2014 m. patirtos iÅ¡laidos sudarė 363 536,98 Lt, 2015 m. – 208 479,26 Lt. Nustatyta, kad pagrindinę dalį iÅ¡laidų grynaisiais sudarė iÅ¡laidos patirtos finansuojant įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) veiklÄ .

PareiÅ¡kėjai minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė 40 raÅ¡ytinės formos skolos raÅ¡telių ir 8 paprastuosius vekselius, pagal kuriuos, pareiÅ¡kėjų teigimu, iÅ¡ fizinių asmenų (pusbrolių) grynaisiais pinigais 2013–2015 metais gavo 120 000 Eur beprocentinių paskolų. Taip pat pareiÅ¡kėjai pateikė 2015 m. birželio 17 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ A. Å . pareiÅ¡kėja gavo 55 000 Eur paskolÄ su 2 proc. metinėmis palÅ«kanomis, 2016 m. sausio 26 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ R.

Å . ir G. Å . (pareiÅ¡kėjos sutuoktinio tėvai) pareiÅ¡kėjai paskolino 50 000 Eur be palÅ«kanų bei 2016 m. vasario 2 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos tėvai T. L. ir J. L. jai paskolino 50 000 Eur be palÅ«kanų. Pažymi, kad kai kurios paskolos buvo pripažintos, tačiau nepripažintomis laikomos paskolos, kurias pareiÅ¡kėja teigia gavusi iÅ¡ A. A. – 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur; 2014 m. – 10 000 Eur ir 2015 m. – 10 000 Eur); I. A. – 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur; 2014 m.

– 10 000 Eur ir 2015 m. – 10 000 Eur ), A. V. – 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur; 2014 m. – 10 000 Eur ir 2015 m. – 10 000 Eur); A. Z. – 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur (pagal vekselius); 2014 m. – 10 000 Eur (pagal vekselius) ir 2015 m. – 10 000 Eur (pagal skolos raÅ¡telius). Teigia, kad pareiÅ¡kėja apie Å¡ių paskolų gavimÄ privalėjo iki 2016 m. birželio 30 d. pateikti PraneÅ¡imÄ PRC911 ir jame nurodyti Å¡ias sumas, tačiau jo nepateikė. Pažymi, kas patikrinimo metu nustatyta, kad I.

A. (nuo 2015-10-22 gyvenamoji vieta nebedeklaruota Lietuvoje), A. A. (nuo 2015-08-13 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), A. V. (2017-05-02 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), A. Z. (nuo 2016-05-22 deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) neturėjo šaltinių paskoloms suteikti, taip pat neįrodytas piniginių lėšų perdavimo faktas (pasak jų, pinigus perduodavo Lietuvoje gyvenančiai mamai ((duomenys neskelbtini) mirties data), kuri perduodavo pareiškėjai).

Su pastabomis pareiÅ¡kėja pateikė I. A., A. A., A. V., A. Z. užsienio valstybių dokumentus, kurie buvo vertinti kaip galimai patvirtinantys paskolų davėjų pajamų Å¡altinių užsienyje egzistavimÄ , tačiau, VMI vertinimu, visos aukščiau paminėtų paskolų suteikimo aplinkybes nepagrindžia, kad pareiÅ¡kėja gavo grynais 120 000 Eur. LVAT praktikoje pasisakoma, kad iÅ¡skirtinai tik paaiÅ¡kinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2020-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3363-556/2020).

Teigia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog grynieji pinigai buvo atvežti iš užsienio ir perduoti A. A. motinai ir vėliau pareiškėjai. Taip pat paskolų sudarymo aplinkybės yra prieštaringos ir liudija, kad tai formalūs sandoriai:

1) grynaisiais pinigais pagal 40 skolos raštelių ir 8 paprastuosius vekselius gauta 120 000 Eur beprocentinių paskolų 10–15 metų terminui;

2) visuose pateiktuose skolos rašteliuose nenurodyta sudarymo (pasirašymo) vieta bei nėra paskolos davėjų parašų, tik paskolos gavėjos parašas;

3) paskolų grÄ Å¾inimas, tiek pagal skolos raÅ¡telius, tiek ir pagal paskolos sutartį, neužtikrinti jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ir kitomis paskolos grÄ Å¾inimo prievolių įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis) nepaisant to, kad nurodytos paskolų sumos yra pakankamai didelės fiziniams asmenims ir buvo skolinama verslo tikslais;

4) paskolos sudarytos su susijusiais asmenimis. Pažymi, kad dėl paskolų davėjų pajamų Å¡altinių vertinimo, patikrinimo metu įvertinus informacijÄ VMI duomenų bazėse, paskolų davėjų pateiktas deklaracijas, paaiÅ¡kinimus, nustatyta, jog pajamų Å¡altinių paskoloms suteikti tikrinamu laikotarpiu Lietuvoje jie neturėjo. PareiÅ¡kėjai su pastabomis pateikus užsienio valstybių dokumentus apie gautas pajamas, jie buvo vertinti kaip galimai patvirtinantys paskolų davėjų pajamų Å¡altinių užsienyje egzistavimÄ .

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, jog paskolų davėjai galimai užsienyje turėjo pajamų ginčo paskoloms suteikti, yra tik netiesioginis įrodymas. Nors įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.).

Tačiau LVAT dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai) (LVAT 2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007;

LVAT 2017-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr.eA-1345-442/2017). Išvados, jog pareiškėja grynais pinigais gavo ginčo paskolas, nepatvirtina patikrinimo metu surinkti įrodymai ir paskolų suteikimo aplinkybės. Mano, jog pateikti skolos rašteliai ir vekseliai nepagrindžia realaus pinigų pagal juos perdavimo fakto, t. y. šie dokumentai nepatvirtina, kad juose nurodytos ūkinės operacijos realiai įvyko. Tam pritarė ir Komisija. Komisija papildomai savo sprendime akcentavo prieštaringas paskolų suteikimo aplinkybes.

Pavyzdžiui:

1) kad faktiškai pinigus pareiškėjai perdavė ne paskolų davėjai, o vieno iš jų mama (kuri (duomenys neskelbtini) mirė);

2) kad, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad . A. 2020-01-16 paaiÅ¡kinime (Patikrinimo akto 4 priedas) nurodė, kad per metus atveždavo į LietuvÄ ir palikdavo pas mamÄ nuo 3 000 Eur iki 5 000 Eur. Pagal pateiktus skolos raÅ¡telius nustatyta, kad kiekvienais metais (2013–2015 m. laikotarpiu) pareiÅ¡kėja iÅ¡ A. A. pasiskolino po 10 000 Eur, todėl kyla pagrįsta abejonė pateiktų skolos raÅ¡telių turinio realumu, nes juose nurodyta ženkliai didesnė paskolinta pinigų suma nei A. A. nurodė pinigų sumÄ ;

3) visuose tos pačios formos 40 skolos raÅ¡telių ir tos pačios formos 8 vekseliuose kiekvienÄ kartÄ skolinama ar įsipareigojama sumokėti tokia pati 2 500 Eur suma;

4) PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie paskolos davėjų buvimÄ Lietuvoje pinigų (48 kartus pagal 40 skolos raÅ¡telių ir 8 vekselius) perdavimo pareiÅ¡kėjai metu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja atitiko visas penkias PRC911 praneÅ¡imo pateikimo sÄ lygas. Ginčijamoje trečioje sÄ lygoje teigiama apie paskolos panaudojimÄ turtui įsigyti. PareiÅ¡kėjos vertinimu, jei paskolintos lėšos buvo naudojamos ne turtui, o įstaigos ar įmonės finansavimui, nėra tenkinama minėta sÄ lyga.

VMI pažymi, jog VMI tinklapyje buvo pateikta informacija kas laikytina turtu praneÅ¡imo PRC911 prasme: „Turtu laikoma ir piniginės lėšos, turimos ne bankuose, kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų)“ . Taip pat akcentuoja, kad turto sÄ voka yra plati, o teisine prasme turtas yra visos turimos teisės, teisiniai reikalavimai bei turtiniai įsipareigojimai, jų visuma. Analizuojamu atveju, jei pareiÅ¡kėja iÅ¡ skolintų lėšų įsigijo akcijų bei finansavo bendrovę, ji atitiko trečiÄ PRC911 praneÅ¡imo sÄ lygÄ , todėl pareiÅ¡kėja privalėjo jį pateikti.

Pažymi, kad iÅ¡skirtinai tik paaiÅ¡kinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2020-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3363-556/2020). PareiÅ¡kėjos su pastabomis pateikta 1999 m. kovo 2 d. A. Å . buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis, pagal kuriÄ A. Å . gavo 250 000 Lt, taip pat neįrodo, jog A. Å . 2015 m. birželio 17 d. (po 16 metų) pareiÅ¡kėjai paskolino 55 000 Eur. A. Å . mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad A.

Š. neturėjo finansinių galimybių disponuoti 55 000 Eur piniginių lėšų suma 2015 m. birželio 17 d. datai. Pagal VMI informacinių bazių duomenis A. Š. nėra pateikęs Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, pagal VGTDĮ 4 str. 2 dalį, A. Š. pajamų šaltiniai, iš kurių galėjo būti teiktos paskolos, nenustatyti. Patikrinimo akte taip pat akcentuota, kad vadovaujantis CK 6.871 str. 4 dalies nuostatomis, jei paskolos suma viršija 3 000 Eur ir ji suteikta grynaisiais pinigais, turi būti patvirtinta notaro.

CK 1.93 str. nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 2015 m. birželio 17 d. paskolos sutartis nėra patvirtinta notaro, t. y. neatitinka CK 6.871 str. 4 dalies reikalavimų, todėl patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad ji yra negaliojanti ir negali būti pagrindu pajamoms pagrįsti. Teismo posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovė skundus palaiko, prašo juos tenkinti iš esmės skunduose nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai viso patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.

Atsakovė neatliko iÅ¡samaus tyrimo, nes nesikreipė į užsienio valstybių mokesčių administratorius. TokiÄ galimybę turėjo, nes buvo sustabdžiusi mokestinį patikrinimÄ . Atsakovė neįvertino jai pateiktų įrodymų, kad pareiÅ¡kėja Å . paskolÄ grÄ Å¾ino, taip pat neįvertino pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų gautų iÅ¡ užsienio Å¡alių. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundais nesutinka praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Papildomai nurodo, kad buvo atliktas visų surinktų mokestinio patikrinimo metu įrodymų įvertinimas, taip pat ir tų, kuriuos pareiÅ¡kėja pateikė su pastabomis (ginčijamo sprendimo 8 puslapis 2 pastraipa). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad paskolas realiai gavo. Skundai netenkintini. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl VMI sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 13 986,72 Eur GPM, pareiÅ¡kėjai 13 871,58 Eur GPM ir su GPM susijusios prievolės (delspinigiai, baudos) padarius iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai 2014–2015 m. turėjo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, gautų iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių, bei dėl Å¡iuos sprendimus patvirtinusių Komisijos sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI, vykdydama 2019 m. gruodžio 19 d. pavedimÄ tikrinti, atliko pareiÅ¡kėjų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bei surašė 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktus Nr. (21.222) FR0680-315, Nr. (21.222) FR0680-316 (toliau – Patikrinimo aktai). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų 2014–2015 m. patirtos iÅ¡laidos grynaisiais virÅ¡ijo pajamas grynaisiais: 2014 m.

– 167 235,93 Lt ir 2015 m. – 132 417,06 Eur. Padaryta išvada, kad pareiškėjai turėjo kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, gautų iš nenustatytų šaltinių. Dalis pareiškėjos pateiktų paskolų gavimo dokumentų patikrinimo metu pripažinti tinkamais, dalis įvertinti kritiškai. VMI 2020 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-394 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai patvirtinta apskaičiuota 13 871,58 Eur GPM suma, apskaičiuota 6 295,93 Eur GPM delspinigių, atleista nuo 3 147,97 Eur GPM delspinigių, skirta 4 161 Eur GPM bauda.

VMI 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-397 dėl patikrinimo aktų tvirtinimo pareiÅ¡kėjui patvirtinta apskaičiuota 13 986,72 Eur GPM suma, apskaičiuota 6 369,74 Eur GPM delspinigių, pareiÅ¡kėjas atleistas nuo 3 184,87 Eur GPM delspinigių, pareiÅ¡kėjui skirta 4 188 Eur GPM bauda. Komisija patvirtino VMI sprendimus. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ atliekamas vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 dalis). VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1. p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir kitais atvejais) (4.2. p.); tvarkant apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3. p.); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neiÅ¡saugo arba iÅ¡saugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4. p.).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Taigi MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ :

1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;

2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nei MAÄ® normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui.??? Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pritarta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014; 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1219/2014).

Pajamų gavimas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindÄ mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymÄ sudaro pagrindÄ taikyti MAÄ® 70 straipsnį (žr., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).??? Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė 40 raÅ¡ytinės formos skolos raÅ¡telių ir 8 paprastuosius vekselius, pagal kuriuos iÅ¡ fizinių asmenų grynaisiais pinigais 2013–2015 m. gavo 120 000 Eur beprocentinių paskolų: -skolos raÅ¡teliuose (12 vienetų, kiekvienas po 2 500 Eur) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ A.

A. pasiskolino iÅ¡ viso 30 000 Eur: 2013 m. – 10 000 Eur (2013 m. sausio 23 d. – 2 500 Eur, 2013 m. kovo 28 d. – 2 500 Eur, 2013 m. liepos 5 d. – 2 500 Eur; 2013 m. lapkričio 15 d. – 2 500 Eur. Skolos grÄ Å¾inimo terminas – 2028 m. kovo 1 d.); 2014 m. – 10 000 Eur (2014 m. vasario 1 d. – 2 500 Eur, 2014 m. balandžio 2 d. – 2 500 Eur, 2014 m. rugpjūčio 10 d. – 2 500 Eur, 2014 m. lapkričio 20 d. – 2 500 Eur. Skolų grÄ Å¾inimo terminas – 2024 m. sausio 1 d.) ir 2015 m.

– 10 000 Eur (2015 m. vasario 1 d. – 2 500 Eur, 2015 m. liepos 5 d. – 2 500 Eur, 2015 m. rugpjūčio 20 d. – 2 500 Eur, 2015 m. gruodžio 10 d. – 2 500 Eur. Skolų grÄ Å¾inimo terminas – 2019 m. sausio 10 d.); - skolos raÅ¡teliuose (12 vienetų, kiekvienas po 2 500 Eur) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ I. A. pasiskolino 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur; 2014 m. – 10 000 Eur ir 2015 m. – 10 000 Eur ); - skolos raÅ¡teliuose (12 vienetų, kiekvienas po 2 500 Eur) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ A.

V. pasiskolino 30 000 Eur (2013 m. – 10 000 Eur; 2014 m. – 10 000 Eur ir 2015 m. – 10 000 Eur); - skolos rašteliuose (4 vienetai, kiekvienas po 2 500 Eur) nurodyta, kad pareiškėja iš A. Z. pasiskolino 10 000 Eur; -vekseliuose (8 vienetai, kiekvienas po 2 500 Eur) nurodyta, kad pareiškėja iki 2029 m. sausio 1 d. įspareigoja A. Z. sumokėti 20 000 Eur pagal vekselius (2013 m. – 10 000 Eur, 2014 m. – 10 000 Eur). Pareiškėja 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimuose nurodė, kad I. A., A. A., A.

Z. ir A. V. yra artimi giminės, paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais, eurais, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perduodant pinigus dalyvavo tėvai, už suteiktÄ paskolÄ palÅ«kanų nemoka, paskolos suteiktos 10–15 metų, paskolos dar negrÄ Å¾intos. Pinigus panaudojo įmonės veiklai plėsti, kai įmonės grÄ Å¾ins pinigines lėšas, tuomet minėtiems fiziniams asmenims grÄ Å¾ins paskolas. A. A. elektroniniu paÅ¡tu VMI pateikė skolos raÅ¡telius ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja yra jo pusseserė ir kad jis suteikė jai paskolas grynaisiais pinigais.

A. A. nurodė, kad nuo 2005 m. rugsėjo 18 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į LietuvÄ atvykdavo vienÄ ar du kartus per metus ir atveždavo grynaisiais pinigais nuo 3 000 Eur iki 5 000 Eur, kuriuos palikdavo mamai. PareiÅ¡kėjai papraÅ¡ius, pinigus perduodavo mama, o giminaitė mamai palikdavo skolos raÅ¡telius. I. A. elektroniniu paÅ¡tu VMI pateikė skolos raÅ¡telius ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja yra jo pusseserė ir kad jis suteikė paskolas grynaisiais pinigais. I. A. nurodė, kad nuo 2005 m. rugsėjo 18 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į LietuvÄ atvykdavo vienÄ ar du kartus per metus ir atveždavo grynaisiais pinigais nuo 4 000 Eur iki 6 000 Eur, kuriuos palikdavo mamai.

Giminaitei papraÅ¡ius, pinigus perduodavo mama, o giminaitė mamai palikdavo skolos raÅ¡telius. Å iuo aspektu primintina, kad MAÄ® 5 skyriaus 1 skirsnis, reglamentuojantis mokesčių apskaičiavimÄ , nustato tam tikras bendro pobÅ«džio taisykles dėl įrodinėjimo neteisminėje mokestinėje procedÅ«roje, tačiau nenustato nei įrodymų sÄ vokos, nei pavyzdinio įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡o, nei įrodymų rinkimo tvarkos, todėl mokestinėje neteisminėje procedÅ«roje taikytinos bendrosios teisės doktrinos taisyklės, kad bet kuris įrodymas yra tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalykÄ .

Mokestinio ginčo įrodinėjimo procesui, kaip ir įrodinėjimo procesui kitokiame administraciniame ginče, taip pat yra bÅ«dinga tai, kad byloje yra siekiama nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Mokestiniame ginče taip pat yra įtvirtinta ir formali įrodinėjimo teorija, pagal kuriÄ tam tikros aplinkybės įrodinėjamos įstatyme nustatytais leistinais įrodymais. Ä®rodinėjimo procesas priklauso nuo mokestinio ginčo dalyko. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ (MAÄ® 70 str.) nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymÄ yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įprasto įrodinėjimo proceso metu (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-1236/2012).

Ä®rodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, bÅ«tinos dvi savybės – leistinumas ir liečiamumas. Ä®rodymų leistinumas reiÅ¡kia, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, o įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ryÅ¡ys su įrodinėtinomis aplinkybėmis (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016). Ä®rodymai gali bÅ«ti nuginčijami paprastai pateikiant kitus įrodymus, paneigiančius vertinamo įrodymo turinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602?1236/2012).

Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ teisme nustatančios taisyklės yra įtvirtintos ABTÄ® 56 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ ABTÄ® nuostatÄ , LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto padaryti iÅ¡vadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019).

LVAT ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Paskolos sutarčių vertinimui aktuali LVAT praktika dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai remiantis civiliniais sandoriais įrodinėjamas gautų pajamų realumas. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos realiai buvo, ar nebuvo perduotos.

Vien atskirų formalių įrodymų (pavyzdžiui, paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, pajamų gavimo nepagrindžia (žr., pvz., 2011 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA110-438/2015). Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant taip pat ir į MAÄ® 10 straipsnio nuostatÄ , įtvirtinančiÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjai skunduose teigė, taip pat posėdžio metu akcentavo, kad po patikrinimo akto suraÅ¡ymo kartu su pastabomis atsakovei pateikė užsienio valstybių dokumentus, apie pusbrolių gautÄ darbo užmokestį užsienio valstybėse, tačiau Å¡ių dokumentų atsakovė neįvertino. Be to, pareiÅ¡kėjų atstovės teigimu, atsakovė turėjo pati kreiptis į užsienio valstybes ir gauti jai reikiamÄ informacijÄ apie Å¡ių asmenų finansinę padėtį. Teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovės ir Komisijos atliktas Å¡ių įrodymų vertinimas netenkina pareiÅ¡kėjų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė Å¡ių įrodymų apskritai neįvertino.

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjai turi įrodyti aplinkybę, kad jų nurodytų asmenų pareiškėjai suteiktos paskolos grynieji pinigai realiai pareiškėjai buvo perduoti. Būtent šias aplinkybes pateiktais įrodymais bando pagrįsti pareiškėjai. Aplinkybė, kad asmuo yra finansiškai pajėgus skolinti, neįrodžius aplinkybių, kad paskolos realiai buvo suteiktos, yra teisiškai nereikšmingos, perteklinės įrodinėjimo priemonės (žr. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4091-968/2020).

PareiÅ¡kėja nepateikia neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad ji gavo iÅ¡ jos nurodytų asmenų grynuosius pinigus jos nurodytomis skolos raÅ¡teliuose ir vekseliuose sumomis ir jos nurodytomis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėjų akcentuojami pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie skolos raÅ¡teliuose nurodytų kaip paskolos davėjų gautas pajamas užsienyje (metų pabaigos pažymos, pažymos apie gaunamÄ darbo užmokestį) nepatvirtina ir nurodytų asmenų finansinių galimybių teikti nurodyto dydžio ir kartotinumo pinigines lėšas pareiÅ¡kėjai.

Nurodyti pareiškėjų rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia pareiškėjai, buvo įvertinti VMI ir Komisijoje, tačiau atmesti kaip nepatvirtinantys paskolos pajamų gavimo fakto. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodyti asmenys gavo nurodytais periodais darbo užmokesčio pajamų, mokėjo mokesčius atitinkamoje valstybėje, tačiau jose neatskleidžiamas išlaidų aspektas ir pinigų perdavimo pareiškėjams faktas. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos tvirtinimas apie tai, jog pinigus jai pagal sudarytas skolos raštelius, kurie pasirašyti tik pareiškėjos, paskolino I.

A., A. A., A. Z. ir A. V., turėjo bÅ«ti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl Å¡ių pinigų gavimo realumo, tačiau Å¡i pareiga neįvykdyta – pajamų Å¡altinis nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais. Sutiktina su Komisija, kad pagal teismų praktikÄ skolos raÅ¡telis įprastai pasiraÅ¡omas tik paskolÄ gaunančio asmens, todėl VMI argumentas, kad jie pasiraÅ¡yti tik pareiÅ¡kėjos, nėra ir negali bÅ«ti lemiantis pinigų perdavimo ar gavimo faktui patvirtinti ar paneigti.

Atsakovas ir Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti skolos raÅ¡teliai ir paprastieji vekseliai yra formalÅ«s, įforminti siekiant vienintelio tikslo - mokestinės naudos iÅ¡vengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų. Teisme pareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ar galėtų patvirtinti grynųjų pinigų judėjimo iÅ¡ nurodytų asmenų į pareiÅ¡kėjų biudžetÄ faktÄ , t.y. pinigų iÅ¡gryninimÄ , perdavimÄ ir/ar gavimÄ .

PareiÅ¡kėjai teismo posėdžio metu taip pat nenurodė svarių argumentų dėl ekonominės logikos sudaryti tokio kiekio ir dydžio skolos raÅ¡telių ir vekselių sandorius grynaisiais pinigais, kadangi nurodyta tik faktas apie žalos atlyginimo poreikį (pateiktas 2012 m. susitarimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir siekis įmonei plėstis, įsigyjant įrangÄ (2012 m. susitarimas, nenurodant sumos), kurių sumos ženkliai mažesnės nei nustatytos leistinais Å¡altiniais nepagrįstos nurodytu laikotarpiu iÅ¡laidos.

Vertinant pareiÅ¡kėjų nurodomus pajamų Å¡altinius ir juos patvirtinti pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus svarbÅ«s ir asmenų paaiÅ¡kinimai dėl sandorių sudarymo tikslo, aplinkybių ir sÄ lygų. Pažymėtina, kad paaiÅ¡kinimus teikė ne visi nurodomi paskolas davę asmenys, o pateiktų paaiÅ¡kinimų turinys, pvz., kad faktiÅ¡kai pinigus pareiÅ¡kėjai perdavė ne paskolos davėjai, o vieno iÅ¡ jų mama, tai pat tai, kad A. A. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad per metus atveždavo į LietuvÄ ir palikdavo pas mamÄ nuo 3 000 Eur iki 5 000 Eur, kai tuo tarpu pareiÅ¡kėjai per metus neva skolino 10000 Eur, kelia abejones.

Abejotini pareiškėjos paaiškinimai dėl pinigų gavimo šaltinių, kadangi, nors pateikti rašytiniai įrodymai, jog pinigus suteikė skolos rašteliuose nurodyti artimi giminaičiai, tačiau taip pat nurodoma, kad pinigus perdavė vieno jų mirusi mama. Tuo tarpu pareiškėja savo parašu vienašališkai patvirtina pasiskolinusi iš rašteliuose nurodytų asmenų, tačiau kaip matyti iš paaiškinimų „pasiskolinta“ buvo iš kito artimo giminaičio (pusbrolių mirusios mamos), kuriam jokių įsipareigojimų pareiškėjai nenurodo.

Paskolos sandoris yra realinis sandoris ir jo įsigaliojimui bÅ«tina nustatyti pinigų perdavimo faktÄ (CK 6.870 str.). Paskolų suteikimas fiziniam asmeniui neužtikrinamas Å¡iuo atveju jokiais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais, nepaisant skolinimosi iÅ¡ ne vieno asmens nemažomis pinigų sumomis atvejus ir mastÄ , ilgÄ laikotarpį, nemokama skolinimosi kaina (palÅ«kanos), nors skolinamasi verslo finansavimo tikslais. Be to, pagal MAÄ® 41 straipsnį sandorius patvirtinančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose turi bÅ«ti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti iÅ¡mokėjusį asmenį.

Pastebėtina, kad skolos raÅ¡teliuose skolos pinigus davusių asmenų parašų nėra. Nurodomi sandoriai sudaryti tarp artimų asmenų. Ä®rodymų, kad pinigai buvo vežami iÅ¡ užsienio valstybių grynais pinigais nepateikta. Tik mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pateikti dalies skolos raÅ¡telių grÄ Å¾inimo banko pavedimu raÅ¡ytiniai įrodymai (pvz., A. A. 3000 eur , A. Z. 1200 Eur) nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių apie įrodymų dėl pinigų perdavimo faktÄ nebuvimÄ .

Mokėjimo nurodymai bankui 2020 m. nepatvirtina, jog buvo grÄ Å¾inamos aptariamuose 2013-2015 m. skolos raÅ¡teliuose nurodytos paskolos grynaisiais pinigais sumos ir kodėl jų vykdymo bÅ«das skiriasi nuo nurodomo paskolos suteikimo bÅ«do (grynieji pinigai). Tad laikytina, kad paskolos suteikimo aplinkybės prieÅ¡taringos ir, nesant realaus pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančių įrodymų, kitas faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai visumoje surinktų įrodymų neduoda pagrindo iÅ¡vadai apie pajamų Å¡altinio grynais pinigais pagrindimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat buvo pateikusi 2015 m. birželio 17 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ A. Å . pareiÅ¡kėjai suteikė 55 000 Eur paskolÄ iki 2020 m. birželio 17 d., skaičiuojant 2 proc. metinių palÅ«kanų. Paskolos sutartis nebuvo patvirtinta notaro, jÄ pasirašė A. Å . ir pareiÅ¡kėja. Å . paaiÅ¡kino, kad pinigus perdavė ofise. VMI nustatė, kad A. Å . 2015 m. birželio 17 d. neturėjo finansinių galimybių disponuoti 55 000 Eur piniginių lėšų suma, A. Å . pajamų Å¡altiniai, iÅ¡ kurių galėjo bÅ«ti teiktos paskolos, nebuvo nustatyti.

PareiÅ¡kėja VMI teikė jos manymu paskolos grÄ Å¾inimo Å . fakto įrodymÄ bankinius pavedimus. Pažymėtina, kad, VMI nustačius, kad A. Å . neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjai paskolÄ grynaisiais, įrodymas, kad dabar yra daromi bankiniai pavedimai A. Å ., nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pavedimai daromi bÅ«tent pareiÅ¡kėjos nurodytos paskolos grÄ Å¾inimui. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nurodytais teisingumo ir protingumo kriterijais, prieina prie iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas realus pinigų gavimas pagal 40 paskolos raÅ¡telių, 8 vekselius ir sutartį, kuri buvo pasiraÅ¡yta su Å ..

Visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinus įrodinėjamam piniginių lėšų 2013 m., 2014 m., ir 2015 m. 40 paskolų raÅ¡telių, 8 vekselių, ir 1 paskolos sutartimi 2015 m. pasiraÅ¡yta su A. Å . pagrindu gavimo faktui reikÅ¡mingas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo skirtingam jų vertinimui. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos pusbroliai turėjo pinigų užsienio Å¡alyse, nesudaro pagrindo nustatyti, kad lėšas jie tris metus grynaisiais didelėmis sumomis gabeno į LietuvÄ ir prireikus skolino pareiÅ¡kėjai, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėja dabar atlieka A.

Å . bankinius pavedimus, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad Å . 2015 m. 55 000 Eur grynaisiais pinigais VMI oficialiais duomenimis paskolinti negalėjo, nes neturėjo finansinių galimybių. Teismas kaip gynybinę pozicijÄ vertina pareiÅ¡kėjų teiginius, kad pareiÅ¡kėjos Å¡altiniai (paskolos) buvo gauti grynaisiais pinigais, bet už Å¡ias lėšas joks turtas pareiÅ¡kėjos vardu nebuvo įsigytas. Už minėtus grynuosius pinigus pareiÅ¡kėja įsigijo akcijas bei finansavo savo valdomas bendroves.

Atsižvelgiant į tai, skundų argumentai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo pateikti mokesčio mokėtojo praneÅ¡imo PRC 911 (patvirtinta 2015 m. gruodžio 17 d. VMI įsakymu Nr. VA-114, kuri turėjo bÅ«ti teikiama iki 2016 m. birželio 30 d.), atmetami kaip nepagrįsti. MAÄ® 42-1 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės nepateikus atitinkamos informacijos nustatyta tvarka. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai pateikia VMI informacijÄ apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų (toliau šiame straipsnyje – asmuo);

2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vienÄ sandorį arba pagal keletÄ su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių virÅ¡ija 15 000 eurų (nuo 2015-01-01);

3) sandoriai nėra notarinės formos;

4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali bÅ«ti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta Å¡iame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimÄ arba kitÄ MAÄ® 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjais, kad jų pateikti ir tyrimo metu surinkti įrodymai buvo netinkamai įvertinti. Pagrįstai pareiÅ¡kėjų pateiktų įrodymų, iÅ¡analizavus juos santykyje su kitais įrodymais, kontekste buvo nepripažinta, jog pareiÅ¡kėjai disponavo nurodytomis paskolos lėšomis ir pagrįstai iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautos pajamos laikytos B klasės pajamomis, joms taikant GPMÄ® 15 proc. mokesčio tarifÄ .

SavarankiÅ¡kų argumentų dėl su GPM susijusių sumų priskaičiavimo pareiÅ¡kėjai neteikė nei Komisijai, nei teismui. PareiÅ¡kėjams paskirta pagal PGMÄ® 36 str. 2 d., MAÄ® 139 str. 1 d., įvertinus sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybę, vidutinė bauda (30 proc. dydžio). Delspinigių paskaičiavimas detalizuotas. PareiÅ¡kėjai buvo atleisti nuo 50 proc. dydžio delspinigių nustačius, jog kontrolės procedÅ«ros pradėtos pernelyg vėlai, remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir gero administravimo principais.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjų skundus patenkinti ir pakeisti ar panaikinti atsakovo ar Komisijos sprendimų. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  Atmesti pareiÅ¡kėjų N. M. ir R. M. skundus kaip nepagrįstus. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

 Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė