f8617a16-e5f0-4f5c-8bb5-82a16ac74e6a · Å iaulių apylinkės teismas

?NUTARTISCivilinė byla Nr. e2YT-2136-457/2022 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00068-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 22 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vidmantas Gestautas, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad dviejų kambarių 43,59 m2 bendro ploto butas su rÅ«siu 12,01 m2, pažymėtu R-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su 1/8 dalimi Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DNB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (toliau – Turto bankas), gavusi uždarosios akcinės bendrovės „JoniÅ¡kio butų Å«kis“ praneÅ¡imÄ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu bei BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (2015 m. kovo 13 d. priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259) kreipėsi į JoniÅ¡kio rajono notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo į mirusiajai A.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ (toliau – turtas): dviejų kambarių 43,59 kv. m. bendro ploto butÄ (su rÅ«siu 12,01 kv. m.), pažymėtu R-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1/8 dalimi Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

JoniÅ¡kio notarų biuras raÅ¡tu informavo, kad A. A. mirė, bÅ«dama naÅ¡le. Duomenų apie jos sutuoktinį bei jo mirties datÄ Gyventojų registro duomenų bazėje nėra ir kol pareiÅ¡kėjas nepateiks duomenų apie palikėjos sutuoktinį, tol negalės iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo. VÄ® Registrų centro Gyventojų registro departamentas informavo, kad duomenys apie Å¡eiminę padėtį „naÅ¡lė“ į Gyventojų registrÄ buvo įraÅ¡yti A. A. 1993 m. birželio 10 d. užpildyto ir pasiraÅ¡yto praÅ¡ymo iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ pagrindu.

Savo paraÅ¡u A. A. patvirtino praÅ¡yme nurodytų asmens duomenų teisingumÄ . Turto bankas kreipėsi į Mažeikių rajono, Akmenės rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono, JoniÅ¡kio rajono, TelÅ¡ių rajono, RadviliÅ¡kio rajono, Å iaulių rajono, Å iaulių miesto savivaldybių administracijų Civilinės metrikacijos skyrius, kleb. dek. E. S., Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ , Å iaulių regioninį valstybės archyvÄ , JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymais pateikti informacijÄ apie mirusiosios A.

A. santuokÄ bei jos sutuoktinį (vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos) bei kitus reikÅ¡mingus duomenis tolimesniems veiksmams atlikti, tačiau jokių duomenų nei apie santuokÄ , nei apie palikėjos sutuoktinį surasti nepavyko. Tik JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniÅ«nija informavo, kad A. A. sutuoktinis (duomenys neskelbtini) kaime niekada negyveno, A. A. gyveno su sugyventiniu P. B., tačiau pastarasis taip pat miręs. Susidariusioje situacijoje pareiÅ¡kėjui yra pagrindas teikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio pagrindu – praÅ¡yti teismÄ pripažinti turtÄ asmenine A.

A. nuosavybe. Pažymėtina, kad nėra nustatyta įstatyminių A. A. įpėdinių (CK 5.11 straipsnis), todėl asmeninės nuosavybės fakto nustatymas gali būti išspręstas tik ypatingosios teisenos tvarka, kas, be kita ko, pripažįstama ir teismų praktikoje (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-327-231/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-6884-466/2020; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-6909-907/2021).

PareiÅ¡kėjas ėmėsi visų priemonių nustatyti palikėjos A. A. Å¡eimos sudėtį (sutuoktinį), kreipėsi į Mažeikių rajono, Akmenės rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono, JoniÅ¡kio rajono, TelÅ¡ių rajono, RadviliÅ¡kio rajono, Å iaulių rajono, Å iaulių miesto savivaldybių administracijų Civilinės metrikacijos skyrius, kleb. dek. E. S., Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ , Å iaulių regioninį valstybės archyvÄ , JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniÅ«nijÄ , tačiau negauta jokių duomenų, kad palikėja bÅ«tų sudariusi (registravusi) santuokÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjai nėra žinoma, kad po palikėjos mirties bÅ«tų kilę ginčai (tevyksta) dėl turto teisinio statuso su galimais įpėdiniais, todėl turtas pripažintinas asmenine pareiÅ¡kėjos nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad po A. A. mirties jau praėję 15 metų, o po buto įsigijimo 30 metų. PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka ypatingosios teisenos taikymo sÄ lygas – paveldėjimo procedÅ«ros negali bÅ«ti tęsiamos ir paveldėjimo teisės liudijimas valstybės vardu negali bÅ«ti iÅ¡duotas, kol turtas nebus pripažintas asmenine A.

A. nuosavybe. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra, įvertinus visus duomenis ir pateiktÄ informacijÄ . PareiÅ¡kimas netenkintinas. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatymų nustatytoms prielaidoms.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ grindžia CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris nustato, kad teismas, ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato ar jo dalies valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka;

5) Å¡io juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktÄ iÅ¡sprendimu (tokiu atveju turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40S-421/2015).

Taigi, teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nesukuria nuosavybės teisės, o tik jÄ patvirtina praradus tai įrodančius dokumentus. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali bÅ«ti nustatomas, kai nėra nors vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų, taip pat tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus (jų dalį) ir koks Å¡ios teisės turinys.

Tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. A. 1992 m. spalio 20 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 2-1852 pagrindu, įgijo butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Taigi, iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. A. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymu nustatyta tvarka ir pagrindu, jos nuosavybės teisės į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo ir yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra ir jie nebuvo dingę, nes pareiÅ¡kėja prie savo pareiÅ¡kimo pridėjo 1992 m. spalio 20 d. Sutartį Nr. 2-1852, kurios pagrindu A. A. iÅ¡ Lieporų kolÅ«kio įgijo aukščiau minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nėra visų sÄ lygų tam, kad bÅ«tų nustatytas pastato ar jo dalies valdymo nuosavybės teise faktas, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas netenkintinas. Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridiniai reikÅ¡mę turintys faktai negali bÅ«ti nustatinėjami, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : netenkinti pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. SprendimÄ per 30 dienų galima apskųsti Å iaulių apygardos teismui, paduodant skundÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«muose. Teisėjas Vidmantas Gestautas