f86110ea-894d-4fc2-9806-ecfc9482eb89 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-32-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00732-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo ir 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo bei pagal trečiojo asmens A. D. apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Primos“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Primos“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto administravimo partneriai“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. 47 400 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas 16 648,99 Eur kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo ėjo jos vadovo pareigas. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , bankroto administratorė pareikalavo, kad atsakovas perduotų jai visÄ ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus, tačiau atsakovas perdavė jai tik dalį ieÅ¡kovės dokumentų ir neperdavė jos turto.

Susipažinusi su gautais dokumentais, bankroto administratorė nustatė, kad ieÅ¡kovė 2014 m. sausio 13 d. už 47 400 Eur įsigijo automobilį „Mercedes-Benz CL500“. IÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenų matyti, kad nurodytas automobilis iÅ¡registruotas iÅ¡ registro negavus duomenų apie atliktÄ techninę apžiÅ«rÄ ir draudimÄ . Atsakovas neperdavė bankroto administratorei Å¡io automobilio, todėl ieÅ¡kovė ir jos kreditoriai patyrė 47 400 Eur žalÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 37 890 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. D. byloje iÅ¡dėstė skirtingas automobilio įgijimo ir praradimo aplinkybes. Atsakovas teigė, kad automobilis buvo įgytas už trečiojo asmens lėšas ir buvo jam perduotas, o vėliau, trečiajam asmeniui nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove, nebuvo jai grÄ Å¾intas. Trečiojo asmens teigimu, jis paskolino ieÅ¡kovei pinigų automobiliui įgyti, o ieÅ¡kovė jį įdarbino ir perdavė jam naudoti automobilį. Trečiasis asmuo nurodo, kad nutraukęs darbo santykius su ieÅ¡kove, jis grÄ Å¾ino automobilį atsakovui.

Tačiau nei vienas iÅ¡ jų savo nurodytų aplinkybių neįrodė. Atsakovas pateikė 2014 m. balandžio 23 d. įsakymÄ , kuriuo ginčo automobilis buvo paskirtas naudoti trečiajam asmeniui. Å iame įsakyme nurodyta, kad nutraukęs darbo sutartį trečiasis asmuo privalo automobilį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, bet jame nėra trečiojo asmens paraÅ¡o ir patvirtinimo, kad trečiasis asmuo yra supažindintas su įsakymu. Atsakovas neįrodė reikalavęs, kad trečiasis asmuo grÄ Å¾intų ginčo automobilį pasibaigus jo ir ieÅ¡kovės darbo santykiams.

Teismas nustatė, kad ginčo transporto priemonės pirkėja buvo ieÅ¡kovė, jos vardu sandorio sudarymo metu ir teikiant duomenis VÄ® „Regitra“ veikė atsakovas. Å iuo metu ginčo transporto priemonė įregistruota užsienio valstybėje, jokių kitų duomenų apie Å¡iÄ transporto priemonę byloje nėra.

5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, atsakingu už ieÅ¡kovės turtÄ , neiÅ¡saugojo ginčo automobilio, o jį praradęs, nesiėmė veiksmų tam, kad jis bÅ«tų rastas ir grÄ Å¾intas. Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ juridinio asmens valdymo organo pareigÄ juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, nepadaryti jam žalos. Tai – atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovo kaltė preziumuojama, Å¡iuo atveju ji pasireiÅ¡kė kaip jo neatsargumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ â€“ neteko automobilio. Atsakovo veiksmus ir ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sieja tiesioginis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilio vertė mažėja jam senstant, atsižvelgęs į prievolės esmę (vadovo pareiga iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir jį perduoti bankroto administratoriui), nusprendė, kad žalos dydis turi bÅ«ti apskaičiuotas pagal kainas, galiojusias tuo metu, kai bankroto administratorė pareikalavo perduoti ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomuoju raÅ¡tu atsakovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratorei visus ieÅ¡kovės dokumentus ir turtÄ . Pagal vieÅ¡osios įstaigos „Emprekis“ pateiktus duomenis, panaÅ¡ių automobilių vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio mėn. sudarė 37 890 Eur. Å iÄ sumÄ teismas pripažino ieÅ¡kovės nuostoliais. Tai, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė ir jos kreditorių reikalavimų bendra suma yra mažesnė už atsakovo neiÅ¡saugoto automobilio vertę, teismo vertinimu, neturi įtakos padarytos žalos dydžiui.

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 793 Eur žyminio mokesčio ir netenkino trečiojo asmens praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 936 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jos pareikštas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, todėl atsakovas turi sumokėti valstybei 793 Eur žyminio mokesčio.

9. Teismo vertinimu, nors trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį patenkinti, Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad jis veikė ieÅ¡kovės pusėje. Atsakovas byloje nurodė, kad trečiasis asmuo buvo faktiniu ieÅ¡kovės vadovu, ieÅ¡kovė už trečiojo asmens lėšas įsigijo ginčo transporto priemonę, kuria naudojosi pats trečiasis asmuo. Nagrinėjamoje byloje nepaneigus atsakovo nurodytų aplinkybių ir iÅ¡ jo priteisus nuostolius ieÅ¡kovei, atsakovas turi teisę regreso tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių procesinį elgesį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir trečiojo asmens praÅ¡ymÄ atmesti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 793 Eur žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo žalÄ , virÅ¡ijančiÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumÄ . Teismų praktikoje nurodyta, kad priteisiama žala negali virÅ¡yti kreditorinių reikalavimų sumos. 10.2. Tuo metu, kai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir kai bankroto administratorė kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu perduoti įmonės turtÄ , automobilio jau nebuvo pas ieÅ¡kovę ar jos vadovÄ . IÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , automobilis jau buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Lietuvos registro.

Taigi, bankroto administratorė pateikė atsakovui reikalavimÄ , kurio objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti. 10.3. IeÅ¡kovė atsakovo pareigÄ atlyginti jos patirtÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ to, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei ginčo automobilio, o ne iÅ¡ to, kad atsakovas jo neiÅ¡saugojo. Tačiau teismas kaip atsakovo neteisėtus veiksmus vertino tai, kad jis neiÅ¡saugojo Å¡io automobilio, nors jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad turtas nebÅ«tų prarastas. Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė ieÅ¡kovės nustatytas ginčo ribas. 10.4.

Teismas, nurodęs, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįrodė savo pozicijos dėl automobilio grÄ Å¾inimo, galėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis naudojosi automobiliu ir neteikė įrodymų apie jo grÄ Å¾inimÄ , todėl yra labiau tikėtina, kad bÅ«tent jis, kaip automobilio naudotojas, jo negrÄ Å¾ino. Jei automobilis bÅ«tų atiduotas ieÅ¡kovei, duomenys apie jo naudojimÄ (sÄ naudas kurui, draudimui, techninei apžiÅ«rai ir kt.) atsispindėtų ieÅ¡kovės dokumentuose. 10.5.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal VÄ® „Regitra“ duomenis, be ginčo automobilio, ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo dar daug kitų krovininių automobilių, kurių bendra vertė akivaizdžiai virÅ¡ija tiek bankroto byloje pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų dydį, tiek ir ginčo automobilio vertę. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl ji siekia iÅ¡reikalauti tik vienÄ automobilį ir kÄ ji padarė, kad perimtų kitus. KlausimÄ dėl žalos atlyginimo bÅ«tų galima spręsti tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovės bankroto administratorė bÅ«tų iÅ¡naudojusi galimybę atsiimti visus kitus automobilius ir bÅ«tų nustatyta, kiek iÅ¡ jų nepavyko perimti. 10.6.

Nepagrįstai patenkinęs ieškinį, teismas nepagrįstai priteisė ir atsakovo žyminį mokestį valstybei.

11. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atmestas jo praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad buvo įtrauktas į bylÄ dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų, kai jis, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nepagrįstai nurodė, kad už automobilio praradimÄ yra atsakingas trečiasis asmuo, o teismas, įtraukdamas trečiÄ jį asmenį, neįsitikino, kad tam yra objektyvus pagrindas.

Trečiasis asmuo procese elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė visas jam žinomas aplinkybes, ir dėl to patyrė iÅ¡laidų. Visos atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės buvo atmestos kaip nepagrįstos, atsakovas pripažintas sukėlusiu žalÄ ieÅ¡kovei. Aplinkybė, kad atsakovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ trečiajam asmeniui regreso tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks reikalavimas bus patenkintas.

12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 12.1. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad iÅ¡ bankrutuojančios įmonės vadovo priteistos žalos dydis turi bÅ«ti lygus Å¡iai įmonei pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų dydžiui ar balanse nurodytai turto vertei. Tuo atveju, jei įmonės patirta žala bÅ«tų prilyginta kreditorių reikalavimams, nesÄ Å¾iningiems juridinių asmenų valdymo organams bÅ«tų suteikta galimybė piktnaudžiauti savo įgaliojimais, o įmonės vadovas bÅ«tų atleistas nuo pareigos perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ , virÅ¡ijantį patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertę. 12.2.

Nagrinėjamu atveju negalima žalos dydžio tapatinti su patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Atsakovas nėra perdavęs ieÅ¡kovės bankroto administratorei apskaitos dokumentų ir jos kreditorių sÄ raÅ¡o, todėl bankroto administratorė negalėjo informuoti kreditorių, kad ieÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Dėl Å¡ios priežasties egzistuoja tikimybė, kad ateityje gali atsirasti nežinomų ieÅ¡kovės kreditorių, kurie nebuvo informuoti apie jai iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . 12.3.

Atsakovas neįrodė, kad ginčo automobilis nebuvo perduotas bankroto administratorei dėl trečiojo asmens kaltės. Ä®sakymas perduoti naudotis transporto priemonę trečiajam asmeniui nepagrindžia, kad automobilis buvo jam perduotas, nes jis nėra pasiraÅ¡ytas trečiojo asmens. Be to, jame nurodyta, kad trečiasis asmuo gali disponuoti automobiliu iki tol, kol bus nutraukta jo darbo sutartis su ieÅ¡kove, o tai įvyko 2015 m. birželio 15 d., taigi, transporto priemonė turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta. Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo, nutraukęs darbo santykius, negrÄ Å¾ino automobilio, tačiau tai reiÅ¡kia, kad atsakovas net 2 metus nesiėmė jokių veiksmų tam, kad automobilis bÅ«tų iÅ¡reikalautas ir savo pasyviu elgesiu prisiėmė atsakomybę dėl ieÅ¡kovės turto praradimo. 12.4.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas iÅ¡plėtė ginčo ribas, kurios buvo apibrėžtos siaurai. IeÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , remdamasi nenuginčijamu faktu, kad transporto priemonė nebuvo perduota bankroto administratorei. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pažeidė pareigÄ perduoti įmonės turtÄ ir sukėlė žalÄ . Bankroto teisiniai santykiai yra susiję su vieÅ¡uoju interesu, todėl teismas, nagrinėdamas tokias bylas, turi bÅ«ti aktyvus.

13. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 13.1. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovei priklausantis automobilis yra įregistruotas užsienio valstybėje ir ieÅ¡kovė jo neturi savo dispozicijoje, neturėdamas jokių duomenų, kokiu pagrindu atsakovas perleido automobilį kitiems asmenims, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neiÅ¡saugojo ginčo automobilio, o jį praradęs – nesiekė susigrÄ Å¾inti. 13.2.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad jis grÄ Å¾ino automobilį. Trečiasis asmuo – tai buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas, o ne jos valdymo organas, todėl, pasibaigus jo darbo santykiams ir jam grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei turtÄ , trečiasis asmuo neturėjo pareigos iÅ¡saugoti automobilio grÄ Å¾inimÄ pagrindžiančius dokumentus. BÅ«tent atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, turėjo pagrįsti savo pozicijÄ , kad automobilis nebuvo grÄ Å¾intas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo bei papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės jam neperdavus bankroto administratorei (neiÅ¡saugojus, nesiėmus priemonių surasti) konkretaus bendrovės turto – automobilio „Mercedes-Benz CL500“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 37 890 Eur žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė savo teiginių dėl automobilio perdavimo trečiajam asmeniu ir jo (ne)grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, todėl vadovavosi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių pagrindu nustatė, kad ginčo transporto priemonė priklausė ieÅ¡kovei (buvo įregistruota ieÅ¡kovės vardu), tačiau dėl atsakovo aplaidumo nebuvo iÅ¡saugota, atsakovas nesiėmė veiksmų jai rasti ir susigrÄ Å¾inti.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ , atitinkančiÄ automobilio vertę tuo metu, kai ieÅ¡kovės bankroto administratorė pareikalavo atsakovo perduoti ieÅ¡kovės turtÄ . Papildomu sprendimu teismas priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 793 Eur žyminio mokesčio ir netenkino trečiojo asmens praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo faktiÅ¡kai įgytas už trečiojo asmens lėšas ir bÅ«tent pastarasis asmuo faktiÅ¡kai juo naudojosi.

16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 793 Eur žyminio mokesčio valstybei. Trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalimi, kuria netenkintas trečiojo asmens praÅ¡ymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo 17. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

18. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo – vadovo – pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kt. Vadovaujantis ABÄ® 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, Å¡io straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ , taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir tarpinio praneÅ¡imo parengimÄ , kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 ir 16 punktai).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

20. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet taip pat sÄ Å¾iningo ir protingo elgesio reikalavimÄ ; vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Bendrovės vadovas privalo elgtis rÅ«pestingai su jam patikėtu juridinio asmens turtu.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016). Juridinio asmens vadovas, eidamas savo pareigas, turi apskaityti ir saugoti jam perduotÄ juridinio asmens turtÄ , rÅ«pintis, kad Å¡is turtas iÅ¡liktų, nebÅ«tų sunaikintas ar prarastas.

21. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iÅ¡kėlus jam bankroto bylÄ , juridinio asmens vadovui kyla pareiga vykdyti ne tik pirmiau minėtas pareigas, tačiau taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatytus įpareigojimus. Vienas iÅ¡ tokių įpareigojimų yra įtvirtintas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tuo atveju, jei juridinio asmens vadovas dėl savo nerÅ«pestingumo, aplaidumo ar sÄ moningai atliekamų neteisėtų veiksmų neiÅ¡saugo jam patikėto juridinio asmens turto ir dėl Å¡ios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ , neperduoda jo bankroto administratoriui, jam gali kilti pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. sausio 16 d. buvo vienintelis ieÅ¡kovės akcininkas, o nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. jis ėjo ieÅ¡kovės direktoriaus pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Å ia nutartimi ieÅ¡kovės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“, o ieÅ¡kovės direktorius įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratorei visÄ ieÅ¡kovės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ pagal nutarties iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus.

Teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 29 d., tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovas neįvykdė nutartyje iÅ¡dėstyto įpareigojimo perduoti visÄ ieÅ¡kovės turtÄ , todėl 2017 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovės bankroto administratorei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl minėtoje nutartyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki Å¡iol neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorei viso ieÅ¡kovės turto.

Kaip nagrinėjamoje byloje nurodo ieškovė, jai nebuvo perduotas nuosavybės teise priklausęs automobilis „Mercedes-Benz CL500“.

23. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo automobilis buvo įregistruotas kaip ieÅ¡kovės nuosavybė. Å iÄ aplinkybę pagrindžia byloje esanti pažyma iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra ginčo automobilio valdytoja, ieÅ¡kovės vadovo (atsakovo) 2014 m. sausio 15 d. praÅ¡ymas VÄ® „Regitra“ dėl Å¡ios transporto priemonės įregistravimo ir 2014 m. sausio 13 d. patvirtinimas, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei.

IÅ¡ VÄ® „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. ginčo automobilis iÅ¡registruotas iÅ¡ Å¡io registro vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.13 papunkčiu: „gavus oficialų EEE Å¡alies ar kitos užsienio valstybės kompetentingos institucijos praneÅ¡imÄ (tarptautinės sutarties pagrindu) apie transporto priemonės konfiskavimÄ , įregistravimÄ ar baigimÄ eksploatuoti atitinkamoje valstybėje“.

24. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad reikalavimas dėl ginčo automobilio praradimo turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne jam, o trečiajam asmeniui. Atsakovas teigė, kad ginčo automobilis buvo įgytas už trečiojo asmens lėšas, trečiasis asmuo valdė ginčo automobilį nuo jo įgijimo momento, o vėliau, trečiajam asmeniui įsidarbinus BUAB „Primos“, automobilis buvo jam perduotas įsakymo pagrindu. Anot atsakovo, nutraukęs darbo santykius su ieÅ¡kove, trečiasis asmuo negrÄ Å¾ino automobilio, o atsakovas nereiÅ¡kė jam jokių reikalavimų, nes trečiasis asmuo buvo faktinis tiek įmonės, tiek automobilio savininkas.

Grįsdamas Å¡ias aplinkybes atsakovas pateikė iÅ¡ esmės vienintelį įrodymÄ â€“ savo, kaip ieÅ¡kovės direktoriaus, 2015 m. balandžio 23 d. pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ginčo automobilis buvo paskirtas naudotis trečiajam asmeniui iki tol, kol jis dirbs įmonėje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aptariamame įsakyme nėra duomenų, kad trečiasis asmuo buvo su juo supažindintas (įsakyme nėra trečiojo asmens paraÅ¡o).

25. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo pozicija, kad faktiÅ¡kai ginčo transporto priemonė priklausė jam. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo automobilis buvo įgytas ieÅ¡kovės už jo (trečiojo asmens) paskolintas lėšas, o trečiajam asmeniui įsidarbinus įmonėje, automobilis buvo perduotas jam naudotis, tačiau trečiasis asmuo nebuvo supažindintas su atsakovo pateiktu įsakymu ir nepasiraÅ¡inėjo jokių dokumentų, susijusių su ginčo automobilio priėmimu ar perdavimu. Pasak trečiojo asmens, nutraukęs darbo santykius su ieÅ¡kove, jis grÄ Å¾ino automobilį atsakovui, o pastarasis įsipareigojo jį parduoti ir grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui paskolintus pinigus. Trečiasis asmuo nurodo neatgavęs paskolintų lėšų ir nežinÄ s tolesnio automobilio likimo.

26. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ieškovė, kurios direktoriaus pareigas ėjo atsakovas, įgijo ginčo automobilį ir kad ši transporto priemonė buvo išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.13 papunkčio pagrindu. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo automobilio įgijimo, naudojimo ir praradimo aplinkybes, byloje nėra pateikta.

Nors atsakovas ir trečiasis asmuo iÅ¡dėstė savo pozicijas dėl automobilio įgijimo ir naudojimo, jų iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ esmės nesutampa (minėta, atsakovas teigia, kad transporto priemonę faktiÅ¡kai įgijo trečiasis asmuo, kuris jÄ naudojo ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, o trečiasis asmuo teigia, kad automobilį įgijo ieÅ¡kovė pasinaudojusi jo paskolintomis lėšomis ir, nors trečiasis asmuo dirbdamas bendrovėje naudojosi automobiliu, jam nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove automobilis buvo jai grÄ Å¾intas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos tam, kad nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimÄ ), pasireiÅ¡kusius tuo, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingu už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, jam patikėto turto neiÅ¡saugojo, turtas buvo prarastas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl bÅ«tent jam tenka pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesant konkrečių duomenų apie ginčo transporto priemonės praradimo aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo pripažino naudojęsis automobiliu, turėjo vertinti buvus labiau tikėtina, kad automobilis liko pas trečiÄ jį asmenį ir nebuvo grÄ Å¾intas atsakovui.

Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad trečiasis asmuo pripažino naudojęsis ginčo automobiliu. Å i aplinkybė atsispindi tiek trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ir atsiliepime į atsakovo pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ir kokiomis sÄ lygomis trečiajam asmeniui buvo perduotas naudotis ginčo automobilis. Kaip minėta anksčiau, atsakovas pateikė byloje įsakymÄ dėl transporto priemonės perdavimo naudotis trečiajam asmeniui jo darbo įmonėje metu, tačiau trečiasis asmuo neigia buvęs supažindintas su Å¡iuo įsakymu, įsakyme nėra trečiojo asmens paraÅ¡o, be to, pats atsakovas byloje nurodė, kad transporto priemonė buvo pas trečiÄ jį asmenį nuo pat jos įgijimo momento, t. y. anksčiau, nei buvo priimtas įsakymas (žr. atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, koks buvo automobilio likimas trečiajam asmeniui nutraukus darbo santykius su ieÅ¡kove (kaip matyti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, trečiasis asmuo nustojo dirbti įmonėje 2015 m. birželio 15 d.), atsakovas nepateikė duomenų, kad po to, kai buvo nutraukta trečiojo asmens darbo sutartis, jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas susigrÄ Å¾inti ar iÅ¡saugoti transporto priemonę tuo atveju, jei, kaip jis įrodinėja, transporto priemonės trečiasis asmuo negrÄ Å¾ino.

29. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ , 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lė dalyvaujantiems byloje asmenims, be kita ko, ir atsakovui, pateikti papildomų įrodymų, reikÅ¡mingų sprendžiant, ar atsakovas turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡saugoti automobilį. Teisėjų kolegija siÅ«lė pateikti teismui papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, kada atsiradusių ir kokių pirminių juridinių faktų ir (ar) sandorių pagrindu ginčo transporto priemonė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės. Vis dėlto atsakovas per teismo nutartyje nustatytÄ terminÄ nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pateikti papildomų įrodymų ir įrodyti, kad transporto priemonė buvo prarasta ne dėl jo kaltės (pvz., kad jÄ neteisėtai perleido trečiasis asmuo, kad ji buvo prarasta dėl galbÅ«t neteisėtų trečiojo asmens veikų atlikimo ar pan.).

Atsakovas nepateikė teismui nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir paaiškinimų, neprašė teismo išreikalauti iš kitų asmenų įrodymų, kurių gauti jis pats negali ir pan.

30. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos ir bÅ«tent jis yra atsakingas už ieÅ¡kovės turto neiÅ¡saugojimÄ . Atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, turėjo pareigÄ saugoti jam patikėtÄ ieÅ¡kovės turtÄ , rÅ«pintis, kad jis nebÅ«tų sunaikintas ar prarastas, o ieÅ¡kovei tapus nemokia ir iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ â€“ perduoti visÄ jos turtÄ bankroto administratorei, tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovės kreditoriais, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. IeÅ¡kovės turtas – automobilis „Mercedes-Benz CL500“ – buvo prarastas ir nebuvo perduotas ieÅ¡kovės bankroto administratorei, todėl atsakovui kilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas iÅ¡plėtė ginčo ribas ir pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , konstatuodamas, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neiÅ¡saugojęs automobilio, kai ieÅ¡kovė savo reikalavimus formulavo siaurai ir atsakovo neteisėtus veiksmus siejo vien tik su tuo, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorei ginčo automobilio. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo disponavimo ieÅ¡kovės turtu ir, konkrečiai, Å¡io turto neperdavimo ieÅ¡kovės bankroto administratorei.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad įmonės vadovas turi veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, turi elgtis taip, kad nesukeltų įmonei žalos, turi tinkamai organizuoti kasdienę veiklÄ , veikti rÅ«pestingai ir pan. Byloje paaiÅ¡kėjus, kad ginčo transporto priemonė galimai buvo perduota trečiajam asmeniui, o vėliau – iÅ¡registruota iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, ieÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ ir perdavimÄ bankroto administratorei, kad atsakovas daugiau kaip 2 metus nesiėmė priemonių tam, kad trečiasis asmuo grÄ Å¾intų ieÅ¡kovei automobilį (žr., pvz., ieÅ¡kovės 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2018 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä : 7 min. 10 sek.–8 min. 50 sek.).

Tai reiškia, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo transporto priemonės neišsaugojimu ir neišreikalavimu, todėl šiuo atveju teismas neišplėtė ginčo ribų.

32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu argumentu, kad iÅ¡ atsakovo priteistinas žalos atlyginimas negali virÅ¡yti ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos ir kad teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ , nustatytÄ pagal prarasto turto vertę konkrečiu laikotarpiu, pažeidė kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

33. Pažymėtina, kad nei vienoje iš atsakovo pacituotų kasacinio teismo bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto. Tiek atsakovo nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, tiek byloje Nr. 3K-3-453/2014 buvo sprendžiama dėl vadovo atsakomybės laiku neinicijavus juridiniam asmeniui bankroto bylos. Šiose bylose nebuvo pateikta bendrų išaiškinimų dėl iš bankrutuojančios bendrovės vadovo bendrovei priteistinos žalos dydžio ir teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje santykio, nebuvo nurodyta, kaip turi būti sprendžiamas klausimas, kai vadovo sukelta žala (pavyzdžiui, dėl įmonės turto praradimo) viršija jos kreditorių reikalavimų vertę.

34. Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir priteistos žalos santykio (byloje buvo kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovui iÅ¡Å¡vaisčius bankrutuojančios bendrovės lėšas ir iÅ¡ atsakovo priteista suma (503 136 Eur) virÅ¡ijo ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų sumÄ (110 910,99 Eur)), iÅ¡aiÅ¡kino, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis.

Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų suma, bÅ«tų iÅ¡ dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, o tai prieÅ¡tarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Pagal bendrÄ taisyklę, bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatyme nustatyta pareiga ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintÄ bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimÄ patenkinus iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

35. IÅ¡ aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad juridinio asmens žala, patirta dėl jo vadovo neteisėtų veiksmų, neturi bÅ«ti siejama su jo bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, bet gali jÄ virÅ¡yti, todėl atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, yra nepagrįstas. Nors nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieÅ¡kovei priteista 37 890 Eur suma, skirta atsakovo sukeltai žalai dėl automobilio praradimo atlyginti, virÅ¡ija jos bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumÄ (iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018  m. liepos 31 d. nutartimi buvo patikslinti ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai, nustatant, kad bendra pareikÅ¡tų reikalavimų suma sudaro 19 423,86 Eur), Å¡i aplinkybė, atsakovui nekvestionuojant ieÅ¡kovei priteistos sumos kitais aspektais, pavyzdžiui, dėl to, kad ieÅ¡kovei priteista suma neatitinka automobilio vertės konkrečiu laikotarpiu, nesudaro pagrindo vertinti, kad priteistas žalos atlyginimas yra nepagrįstai didelis ar kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Å iuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo ieÅ¡kovė (atsakovas Å¡ių duomenų neginčija), atsakovas nėra perdavęs jos bankroto administratorei visų apskaitos dokumentų ir kreditorių sÄ raÅ¡o, todėl bankroto administratorė negalėjo informuoti visų ieÅ¡kovės kreditorių apie ieÅ¡kovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ ir nustatytÄ terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Dėl Å¡ios priežasties egzistuoja tikimybė, kad reikalavimus ieÅ¡kovės bankroto byloje pareiÅ¡kė ne visi jos kreditoriai ir tokie reikalavimai gali bÅ«ti pareikÅ¡ti ateityje.

36. Teismui nustačius, kad iÅ¡ juridinio asmens vadovo priteistinos žalos dydis nėra siejamas su jo neapmokėtų kreditorinių reikalavimų verte, atmetamas kaip nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik tada, kai ieÅ¡kovės bankroto administratorė iÅ¡naudos visas galimybes perimti kitus ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius automobilius, kurių bendra vertė virÅ¡ija ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų vertę, ir bus nustatyta, kiek iÅ¡ jų nebuvo perimta. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turi kito turto, kuris Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡reikalautas, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už konkretaus Å¡ioje byloje nurodyto turto praradimÄ .

37. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalį, kuriuo teismas priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei žyminį mokestį, tačiau teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra pagrindo patenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl papildomo teismo sprendimo dalies panaikinimo.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo 38. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo nukrypo nuo CPK nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos ir netenkino trečiojo asmens praÅ¡ymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas trečiojo asmens iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ vertino kaip gynybinę pozicijÄ , nulemtÄ siekio iÅ¡vengti atsakomybės už automobilio praradimÄ ; trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais vien tik siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės už transporto priemonės praradimÄ atsakovui byloje nurodžius, kad automobilį prarado ne jis, o trečiasis asmuo.

39. Trečiasis asmuo nesutinka su papildomo teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai įgyvendino savo procesines teises ir gynėsi nuo atsakovo jam pareikÅ¡tų kaltinimų, todėl, teismui atmetus atsakovo argumentus ir konstatavus, kad atsakovas neįrodė, jog automobilį prarado trečiasis asmuo, o ne atsakovas, jam, kaip prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ byloje turinčiam asmeniui, turėjo bÅ«ti atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

40. Bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta Å¡ių bendrų taisyklių iÅ¡imtis, vadovaudamasis kuria teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

41. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo buvo įtrauktas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo iniciatyva. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų teigė, kad žalÄ ieÅ¡kovei sukėlė ne jis, o trečiasis asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdė ginčo automobilį. Trečiasis asmuo pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė aplinkybes, jo vertinimu, sudarančias pagrindÄ teigti, kad jis nėra atsakingas už ginčo automobilio praradimÄ , nes ne jis, o įmonės vadovas (atsakovas) turėjo pareigÄ iÅ¡saugoti įmonės turtÄ , be to, trečiasis asmuo nurodė, kad jis grÄ Å¾ino automobilį atsakovui. IÅ¡ trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytos pozicijos matyti, kad trečiasis asmuo, nors ir prašė nagrinėti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, pareikÅ¡tais atsakovo atžvilgiu.

42. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu bÅ«du sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei. Ginčo automobilis buvo registruotas ieÅ¡kovės vardu, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo iÅ¡saugotas ir perduotas ieÅ¡kovės bankroto administratorei. Byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo automobilis priklausė trečiajam asmeniui, kad jis šį automobilį prarado, kad trečiasis asmuo, o ne atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovei sukeltÄ Å¾alÄ .

Nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nenustatė, kad trečiasis asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar kad jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl trečiojo asmens netinkamo elgesio procese. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir neatlyginti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .

43. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, trečiojo asmens interesams nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatautų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“. Trečiojo asmens atstovas, veikdamas trečiojo asmens interesais, parengė ir pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. IÅ¡ trečiojo asmens pateikto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir 2018 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad jo iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, sudarė 1 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotų iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos trečiajam asmeniui. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 44.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino trečiojo asmens praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, yra nepagrįsta.

Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , pakeisti skundžiamÄ papildomÄ sprendimÄ , praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas patenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias jis grindžia byloje pateiktu 2019 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitu. Å ias iÅ¡laidas sudaro 700 Eur, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo už apeliacinio skundo parengimÄ , ir 500 Eur, sumokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų pagrindu maksimalių priteistinų sumų už tokio pobÅ«džio procesinių dokumentų parengimÄ , yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iÅ¡ atsakovo.

46. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti, priteisiant trečiajam asmeniui A. D. iÅ¡ atsakovo R. B. 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti trečiajam asmeniui A. D. iÅ¡ atsakovo R. B. 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Aldona Tilindienė