f860ca60-8a26-4146-a772-dc5bb02c2ecb · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1022-478/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05141-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

D. P. 2013-07-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis apie 23.00 val., Veiverių g., Kaune, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairavo transporto priemonę „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 113 km/h greičiu ir virÅ¡ijo nustatytÄ greitį 63 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus. Å iais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 str. 6 d.Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu D.

P. pripažintas padaręs pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 124 str. 6 d., ir nubaustas 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. D. P. skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-08-07 nutarimÄ pakeisti ir paskirti įmanomai mažiausiÄ baudÄ , neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Apelianto nuomone, nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nuobaudos paskirtos pilnutinai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, tame tarpe lengvinančių jo atsakomybę (ATPK 30, 301, 31 straipsniai).

Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo metu dirba UAB „K.“ tiekėjo pareigose. Vykdydamas darbines funkcijas privalo nuolat lankytis pas bendrovės klientus, esančius visoje Lietuvoje, ir su savimi vežtis darbo įrankius (specialiÄ pavojingų atliekų transportavimo tarÄ , svarstykles), kurie yra didelio svorio ir gabaritų. Visa tai jis gali padaryti tik automobiliu, o tam bÅ«tina turėti teisę vairuoti. Ä®monėje įdiegta speciali transporto kontrolės sistema nuolat stebi užsakymų vykdymo eigÄ ir iÅ¡kart informuoja apie pastebėtus pažeidimus, tačiau jis pažeidimų nė karto nepadarė, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, pažymi greitÄ orientacijÄ , puikius gebėjimus organizuotis darbÄ , savalaikį ir tvarkingÄ darbo atlikimÄ , nevengiantį pagal pareigybinę instrukcijÄ nepriklausančio darbo.

Apeliantas pats techniškai prižiūri savo automobilį, todėl jam skiriami tolimesni ir sudėtingesni reisai. Apeliantas teigia, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės tinkamai atlikti jam pavestų darbo funkcijų, dėl ko greitai neteks galimybės toliau dirbti dabartinėje darbovietėje, atitinkamai neteks vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, o tai bus nepakeliama našta. Taip pat apeliantas pažymi, kad šiuo metu rūpinasi savo senyvo amžiaus, ligota močiute (mamos mama) A.

L., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri yra 2 grupės invalidė, ir savo dėde (mamos broliu) G. L., kuriam dėl prarastos rankos plaštakos nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl sunkios sveikatos būklės močiutė ir dėdė negali patys savimi pasirūpinti, o kiti artimieji neturi galimybės jiems pagelbėti (močiutė iš viso turi tris vaikus, tačiau jo mama ir tėvas vairuotojų pažymėjimų neturi, jo dėdė (močiutės sūnus) G.

L. iÅ¡siskyręs ir su buvusia Å¡eima nebendrauja, kitas močiutės sÅ«nus gyvena ir dirba Anglijoje, abidvi jo seserys yra sukÅ«rę savo Å¡eimas ir gyvena atskirai), dėl to operatyviai nuvykti pas juos iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Kauno rajone į Kauno miestÄ ir pagelbėti jiems gali tik apeliantas ir tik naudodamasis automobiliu. Jis nuolat močiutę ir dėdę veža į įvairias gydymo įstaigas reguliarioms gydymo procedÅ«roms bei gydytojų konsultacijoms ir tam bÅ«tina turėti teisę vairuoti transporto priemones.Apeliantas mano, kad atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kurioje ne kartÄ pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimÄ paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su LR ATPK 301 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTÄ® 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N 9- 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006).Apeliantas nurodo, kad jo skunde įvardintos aplinkybės, jog iÅ¡ karto pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nurodytÄ teisės pažeidimÄ , nesukėlė jokios žalos ir/ar pavojaus, jog paskirtos administracinės nuobaudos daro didelę įtakÄ jo atliekamam darbui bei vykdomoms darbo funkcijoms (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), taip pat galimybei rÅ«pintis neįgalia močiute ir nedarbingu dėde, patvirtina bÅ«tinybę pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ , paskiriant jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje (ATPK 301 str. 1 d.).Atsiliepime į skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundo netenkinti, nes skunde nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės.D.

P. skundas atmetamas. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ pažeidimÄ . Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. LR ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuobaudų sistema ATPK jau yra reglamentuota, atsižvelgiant į teisės principus, tame tarpe ir proporcingumo. BÅ«tent atsižvelgiant į šį ir kitus principus, nuobaudos tikslus, visuomenės interesÄ , už padarytus pažeidimus, priklausomai nuo jų pavojingumo, ir yra numatyta įvairaus griežtumo nuobaudų sistema.

Nuobaudų sÄ raÅ¡as yra iÅ¡samus, teismas turi teisę skirti tik jame nurodytas nuobaudas ir tik tokio dydžio ar trukmės, kaip nurodyta įstatymo straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas pažeidimas, sankcijoje. Teismui įstatymas suteikia teisę skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo ar pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010).

Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, teismų praktikoje niekada nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (nutartys bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009, N444-596/2011), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ .

Taigi tai, kad D. P. paskirta nuobauda neleis tinkamai atlikti darbinių funkcijų, pablogins jo materialinę padėtį, kad jis nebegalės tinkamai užtikrinti savo artimųjų poreikių, nelaikytina aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, Å¡eimyninė padėtis, sveikatos bÅ«klė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimÄ padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens praÅ¡ymÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P. skunde nurodytos aplinkybės, jog tik jis vienas gali pasirÅ«pinti savo artimaisiais, nes tik jis turi vairuotojo pažymėjimÄ , vertinamos kritiÅ¡kai. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. L. neigalumas nustatytas dar 1997-10-29, o G. L. – 2007-01-09, tuo tarpu D. P. vairuotojo pažymėjimÄ gavo tik 2013-05-30, todėl ir iki tol, kol apeliantas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kažkas taip pat rÅ«pinosi Å¡iais asmenimis, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad D.

P. yra vienintelis asmuo, galintis pasirÅ«pinti pagalbos reikalingais asmenimis.D. P. važiavo 113 km/h greičiu, kai leidžiamas greitis buvo 50 km/h, t. y. net 63 km/h virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greiti, o ir apskritai KET 139 punkte nustatyta, kad jam, kaip pradedančiam vairuotojui, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Be to, šį teisės pažeidimÄ D. P. padarė esant galiojančiai dar vienai administracinei nuobaudai už KET pažeidimus, nors vairuotojo pažymėjimÄ turėjo to metu tik du nepilnus mėnesius.

Taigi D. P. padarė sunkų pažeidimÄ , parodantį atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimÄ ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes, ypač atsižvelgiant į jo nedidelę vairavimo patirtį. Dėl savo neatsakingo ir nerÅ«pestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankÅ«s, nemalonÅ«s nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra bÅ«tina sÄ lyga, nes nuobaudos bÅ«tų beprasmiÅ¡kos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Konstatuotina, kad skunde iÅ¡vardintų aplinkybių visuma nėra pakankama, kad bÅ«tų keliama LR ATPK 301 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos Å¡velninimo galimybė. Teismas D. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. padarymÄ , paskyrė Å¡io straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ , todėl nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau jÄ Å¡velninti pagrindo nėra. Konstatuotina, kad administracinė nuobauda D.

P. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                       JÅ«ratė Jakubonienė