2023-04-19 Nr. AB-8419-3-65-3-00256-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-231-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00256-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2 416,81 Eur turtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. birželio 28 d. iš antstolio R. K. (toliau – antstolis) vykdytų varžytynių metu įsigijo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eurolinkas“ varžytynėse pardavinėjamą automobilį Audi A6 (toliau – ir automobilis). 2018 m. liepos 19 d. buvo sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-98-33605, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra naujasis automobilio savininkas. Pareiškėjas automobilį įsigijo už 4 680 Eur, kuriuos sumokėjo 2018 m. liepos 11 d. Nusipirkęs automobilį, pareiškėjas užsakė įvairius jo tvarkymo darbus. 2018 m. rugpjūčio 28 d. jis nuvyko į valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ padalinį Panevėžyje, norėdamas įregistruoti nuosavybės teisę į automobilį, bet VĮ „Regitra“ atsisakė įregistruoti automobilį, nes VSDFV Šiaulių skyrius automobiliui yra pritaikęs priverstinį įkeitimą.

Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas 2018 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi tiek į antstolį, tiek į VSDFV Šiaulių skyrių. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, nurodydamas, kad būtent antstolis turėjo pareigą kreiptis į VSDFV dėl leidimo automobilį parduoti iš varžytynių, bet to nepadarė. Todėl VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. ĮI-14-54 „Dėl UAB „Eurolinkas“ turto priverstinio įkeitimo“, pagal kurį 2017 m. gegužės 4 d. įregistruotas priverstinis įkeitimas automobiliui, paliko galioti. 2019 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu antstoliui, VSDFV Šiaulių skyriui ir UAB „Eurolinkas“ dėl priverstinio įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu arba varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 2019 m. gruodžio 12 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. ĮI-14-54 Hipotekos registre 2017 m. gegužės 4 d. įregistruotą priverstinį įkeitimą automobiliui ir laikė jį negaliojančiu. 2019 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodyta, kad taikyti priverstinį įkeitimą automobiliui VSDFV Šiaulių skyriaus jau esant turto areštui negalėjo. 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą tiek antstolis, tiek VSDFV Šiaulių skyriaus apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl panaikinto VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. ĮI-14-54 Hipotekos registre 2017 m. gegužės 4 d.

įregistruojant priverstinį įkeitimą automobiliui, laikant jį negaliojančiu, paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, įvairių nesklandumų panaikinant priverstinį automobilio įkeitimą (pareiškėjas tik 2020 m. birželio 1 d. gavo pranešimą, kad įkeitimas automobiliui panaikintas), automobilio remonto, automobilį VĮ „Regitra“ įregistravo, atliko jo techninę apžiūrą tik 2020 m. birželio 29 d.

4. Pareiškėjas, pasinaudojęs automobiliu, nusprendė jį parduoti. Skelbimą apie parduodamą automobilį įdėjo 2020 m. liepos 29 d., bet automobilį už 2 550 Eur pardavė tik 2020 m. rugsėjo 13 d. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė pretenziją VSDFV Šiaulių skyriui dėl 3 333,90 Eur nuostolių atlyginimo. 2020 m. lapkričio 27 d. VSDFV Šiaulių skyrius pareiškėjo 2020 m. lapkričio 6 d. pretenzijos nepatenkino. 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas pateikė skundą VSDFV dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymo. VSDFV 2021 m. sausio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nagrinėja apygardos administracinis teismas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius atliko neteisėtus veiksmus - VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. įregistravo priverstinį įkeitimą automobiliui, kuriam dar 2015 m. spalio 23 d. buvo pritaikytas turto areštas, kuriuos patvirtino tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, tiek Šiaulių apygardos teismas. Dėl neteisėtų VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmų pareiškėjas patyrė 2 416,81 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 286,81 Eur išlaidos, susijusios su procedūromis, kad automobilis galėtų dalyvauti eisme, bei 2 130 Eur nuostoliai, susiję su automobilio vertės sumažėjimu bei negauta automobilio teikiama nauda, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2020 m. birželio 1 d.

6. Atsakovo atstovas VSDFV Panevėžio skyrius (VSDFV Šiaulių skyriaus teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Hipotekos registre 2017 m. gegužės 4 d. registruojant automobilio įkeitimą, tiek tuo metu galioję teisės aktai, tiek teismų praktika nedraudė taikyti priverstinės hipotekos areštuotam turtui, todėl atsakovo atstovas elgėsi teisėtai ir pagrįstai. VSDFV Panevėžio skyrius nėra atsakingas už pareiškėjo patirtą 2 416,81 Eur turtinę žalą. Pareiškėjo skunde nurodytos 286,81 Eur turtinės žalos dalį sudaro pakartotiniai automobilio remontai darbai, už kuriuos atsakovo atstovas nėra atsakingas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jis patyrė 2 130 Eur automobilio vertės sumažėjimą bei negavo automobilio teikiamos naudos. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo perkamas ir reikalingas darbui. Be to, ne atsakovo atstovas nustatė pradinę automobilio pirkimo bei vėlesnę jo pardavimo kainą. VSDFV Panevėžio skyriaus nuomone, pareiškėjas elgėsi neatidžiai, pervertino realią automobilio pirkimo kainą, neatsižvelgė į automobilio defektus, dėl ko jį vėliau pardavęs už mažesnę kainą patyrė nuostolių. Atsakovo atstovo vertinimu, jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos. Patirta žala priklausė nuo paties pareiškėjo neatidumo nusiperkant defektų turintį automobilį bei jo pasyvumo siekiant apginti savo teises.

8. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas iš varžytinių automobilį įsigijo 2018 m. birželio 28 d., o jo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo teisme priimtas tik 2021 m. rugpjūčio 16 d.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo N. V. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjo naudai 2 338 Eur turtinės žalos ir 1 877,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Nagrinėdamas atsakovo atstovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teismas nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 28 d. iš varžytynių įsigijus įkeistą automobilį ir negalint jo įregistruoti, jis, norėdamas išspręsti šią problemą, 2018 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi tiek į antstolį, tiek į VSDFV Šiaulių skyrių. Jis, siekdamas apginti savo teises, 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, o 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė pretenziją VSDFV Šiaulių skyriui, prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas siekdamas apginti savo teises buvo aktyvus, todėl atmetė VSDFV Panevėžio skyriaus nurodytą aplinkybę, kad ieškinio senaties termino pabaiga siejama su pareiškėjo skundo priėmimo teisme diena – 2021 m. rugpjūčio 16 d. Ieškinio senaties termino pabaiga siejama su pareiškėjo skundo pateikimo teismui diena – 2021 m. birželio 28 d.

11. Vertindamas atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog valstybės valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai, o būtent, kad VSDFV Šiaulių skyrius jau esant turto areštui negalėjo priimti sprendimo taikyti priverstinį automobilio įkeitimą, yra nustatyti įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9993-797/2019 bei įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-856/2020.

12. Dėl pareiškėjo patirtos žalos teismas nurodė, kad jis 2018 m. birželio 28 d. iš varžytynių įsigijęs automobilį negalėjo jo naudoti iki 2020 m. birželio 1 d. (pareiškėjui gavus VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie automobilio įkeitimo panaikinimą). Teismo vertinimu, išlaidas, susijusias su draudimu bei automobilio technine apžiūra, pareiškėjas vis tiek būtų patyręs, net ir nesant atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, kad, jei pareiškėjas būtų galėjęs laisvai disponuoti automobiliu, nuvykti atlikti automobilio techninės apžiūros jis pagal galiojančią tvarką galėjo nesibaigus privalomosios techninės apžiūros galiojimui (žiūrėti, pavyzdžiui https://www.vta.lt/privalomoji-technine-apziura/d-u-k/ Ar galima pristatyti automobilį techninei apžiūrai kai techninė apžiūra dar yra galiojanti?), teismas tenkino reikalavimą priteisti 3 Eur išlaidas, susijusias su vienkartiniu skaitmeninio leidimo nuvykti į techninės apžiūros centrą išdavimu.

Taip pat teismas tenkino reikalavimą priteisti 105 Eur išlaidas, susijusias su automobilio priekinio stiklo keitimu, nurodydamas, kad pareiškėjui nusipirkus iš varžytynių automobilį, jo priekinis stiklas buvo tvarkingas. Kad automobilio priekinis stiklas buvo tvarkingas patvirtina byloje pateiktas UAB „Verslavita“ atliktos lengvojo automobilio ekspertizės aktas Nr. EN-17-013. 2018 m. rugpjūčio 25 d. atliktoje techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 804-0198428 nėra duomenų apie netvarkingą priekinį automobilio stiklą.

Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad automobilio pirkimo metu, automobilio priekiniame stikle galėjo būti mikro įtrūkimas (įdauža), kuri per ilgą laiką įskilo, o laiku pastebėjus įdaužą, tolimesnio stiklo skilimo buvo galima išvengti, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas įdaužos pastebėti negalėjo, nes automobiliu jis beveik dvejus metus negalėjo naudotis. Teismas nurodė, kad iš internete skelbiamos informacijos matyti, jog laiku priekiniame stikle pastebėjus įdaužą, ją įmanoma specialia technologija sutvarkyti ir stiklas daugiau nebeskils (https://carglass.lt/paslaugos/stiklu-taisymas/ skelbiama informacija).

Taip pat teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti 100 Eur išlaidas, susijusias su automobilio akumuliatoriaus keitimu, sutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad jam nusipirkus automobilį, jo akumuliatorius buvo tvarkingas, nes iš byloje esančios Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 804-0198428 matyti, kad jokių trūkumų, susijusių su netvarkingu automobilio akumuliatoriumi, pirmą kartą registruojant automobilį (2018 m. rugpjūčio 25 d.), nebuvo nustatyta. Tačiau beveik dvejus metus nevažinėjant automobiliu, automobilio generatorius nekrovė akumuliatoriaus, todėl per šį laiką, akumuliatorius prarado savo technines savybes.

13. Iš byloje esančios pateiktos Lengvojo automobilio ekspertizės akto Nr. EN-17-013 matyti, kad automobilio AUDI A6 rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo 7 800 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iš varžytynių automobilį įsigijo už 4 680 Eur, t. y. ženkliai mažesne nei jo rinkos vertė. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nusipirkęs automobilį mažesne nei jo rinkos vertė, atsižvelgė į visumą aplinkybių, įskaitant ir automobilio defektus, todėl atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas elgėsi neatidžiai, negali būti laikomas pagrįstu. Pareiškėjas nurodė, kad skelbimą apie parduodamą automobilį paskelbė 2020 m. liepos 29 d. Iš byloje pateikto skelbimo matyti, kad pareiškėjas nustatė 3 550 Eur automobilio kainą. Automobilio nepavykstant parduoti, pareiškėjas sumažino automobilio kainą iki 2 680 Eur. Tačiau ir už tokią kainą automobilis nebuvo parduotas. Norėdamas parduoti automobilį, pareiškėjas interneto tinklapyje www.autoplius.lt paskelbė aukcioną apie parduodamą automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas pirkėjas pasiūlė automobilį nusipirkti už 2 650 Eur kainą, tačiau pasibaigus aukcionui pirkėjas automobilio nenupirko. Galiausiai pareiškėjas automobilį pardavė 2020 m. rugsėjo 13 d. už 2 550 Eur. Vertindamas pareiškėjo veiksmus, ar jis automobilį pardavė už per mažą kainą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų parduodant automobilį, t. y. iš pradžių nustatė didesnę automobilio kainą, skelbimą apie parduodamą automobilį pateikė ir rusų kalba, paskelbė automobilio aukcioną. Teismo vertinimu, minėti veiksmai rodo, kad pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas parduoti automobilį už kuo didesnę kainą. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis automobilį pirko norėdamas, kad jis galėtų dalyvauti eisme. Aplinkybę, kad pareiškėjas automobilį planavo naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (dalyvauti eisme) neginčijamai įrodo tai, kad pareiškėjas, nusipirkęs automobilį, atliko įvairius jo remonto darbus, jį apdraudė, bandė atlikti automobilio techninę apžiūrą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo patirti 2 130 Eur nuostoliai (skirtumas tarp automobilio pirkimo ir jo pardavimo kainos) yra pagrįsti.

14. Teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad jeigu VSDFV Šiaulių skyrius nebūtų priėmęs 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo 2017 m. gegužės 4 d. įregistruotas priverstinis įkeitimas automobiliui, jau esant turto areštui, o vėliau būtų tenkinęs pareiškėjo 2018 m. lapkričio 4 d. rašte nurodytą prašymą – panaikinti priverstinį įkeitimą automobiliui, pareiškėjas nebūtų patyręs išlaidų dėl pakartotinių procedūrų, susijusių su automobilio dalyvavimu eisme, atlikimo bei nebūtų patyręs nuostolių dėl iš automobilio negautos naudos ir automobilio vertės sumažėjimo. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo matyti, kad, jei ieškovas būtų žinojęs, kad turtas įkeistas, nebūtų dalyvavęs varžytynėse ir nebūtų pirkęs automobilio. Taigi tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys.

15. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinėje byloje sudaro 1 936 Eur (su PVM), o jo prašymas priteisti turtinę žalą patenkintas iš dalies (97 proc.), pirmosios instancijos teismas proporcingai tenkino pareiškėjo turėtas išlaidas advokato darbo apmokėjimui, todėl priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Panevėžio skyriaus, 1 877,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vertindamas prašomų priteisti išlaidų už skundo parengimą pagrįstumą, nurodė, kad pareiškėjo patirtos teisinio atstovavimo išlaidos už skundo parengimą (16 val. 35 min.) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2. punkte nustatyto dydžio, tačiau skundo parengimas negalėjo trukti 16 val. 35 min., atsižvelgiant į tai, kad ginčas šalims jau buvo žinomas, tam tikros nagrinėjamos bylos aplinkybės jau buvo aptartos nagrinėjant civilinę bylą, nagrinėjamoje byloje skundo parengimas galėjo trukti iki 10 val., o viena advokato teisinių paslaugų kainuoja 100 Eur be PVM (su PVM – 121 Eur), todėl teismas už skundą parengimą priteisė 1 210 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

Už atsiliepimo į skundą analizę, komentarų rengimą ir susirašinėjimą su klientu teismas priteisė 121 Eur, nurodydamas, kad šios paslaugos truko 1 val. 26 min., o pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog prašoma priteisti įrodymų lentelės administracinėje byloje Nr. e2-397-435/2021 rengimą (pasirengimą teismo posėdžiui), kuris truko – 3 val. 55 min., bet šios bylinėjimosi išlaidos patirtos ne nagrinėjamojoje byloje, todėl jų nepriteisė.

Pareiškėjo teisinis atstovavimas už pasirengimą administracinės bylos Nr. eI2-7550-279/2021 nagrinėjimui, įrodymų lentelės rengimą (pasirengimą teismo posėdžiui) truko – 3 val. 58 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma apvalinama iki 4 valandų ir už šias suteiktas teisines paslaugas priteista 484 Eur (su PVM). Pareiškėjo teisinis atstovavimas už pasirengimą ir atstovavimą kliento interesams 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje truko – 4 val., iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis vyko nuo 9.02 valandos iki 10.31 val., todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas už atstovavimą kliento interesams 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje, priteisė 1 val. teisinio atstovavimo, t. y. 121 Eur (su PVM).

Kadangi pareiškėjo teisinis atstovavimas už prašymo dėl teismo posėdžio organizavimą nuotoliniu būdu rengimą truko 12 min, teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. 16. Pareiškėjas N. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Šiaulių skyriaus, pareiškėjo naujai priteisti 3 532,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį ir jo taikymo bei aiškinimo praktiką. Teismas tendencingai taikė Rekomendacijų nuostatas. Pareiškėjas patyrė 3 642,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 1 877,92 Eur.

18. Pareiškėjas patyrė 2 006,18 Eur išlaidų skundo parengimui. Ši suma buvo apskaičiuota pagal faktiškai advokato dirbtą laiką minučių tikslumu (skundo parengimui skirta 16 val. 35 min.), tačiau atsižvelgęs į tai, kad ginčas šalims jau buvo žinomas, tam tikros bylos aplinkybės jau buvo aptartos nagrinėjant civilinę bylą, teismas nurodė, kad skundo parengimas galėjo užtrukti iki 10 val., todėl, atsižvelgęs į teisinių paslaugų įkainį, už skundo parengimą pareiškėjui priteisė 1 210 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijos nurodyti maksimalūs dydžiai reguliuojami dvejopai atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį.

Maksimalus teisinių paslaugų įkainis už procesinių ir kitų dokumentų rengimą yra nustatytas konkrečiais koeficientais neatsižvelgiant į darbui skirtą laiką, o už kitas paslaugas, tokias kaip konsultacijų teikimą, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą jame ir kt., nustatyti koeficientai yra susieti su teisių paslaugų trukme. Atitinkamai, kaip nurodyta Rekomendacijų 2 punkte, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus - bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Šiuo atveju teismas nepagrįstai už skundo rengimą priteistinų išlaidų dydį nustatė ne pagal paslaugos pobūdį, o pagal, teismo manymu, darbui turėtą skirti laiką. Jeigu teismas būtų tinkamai vadovavęsis Rekomendacijomis, jis būtų nustatęs, kad pareiškėjas skundo parengimui patyrė 1 658 Eur (+ PVM) išlaidų, o pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinų išlaidų už šio pobūdžio paslaugas dydis yra 3 810,50 Eur. Taigi, pareiškėjo prašytos priteisti išlaidos tesudaro 43,5 proc. (52 proc. – jeigu maksimali priteistina suma lygintina su skundo rengimo išlaidomis ir PVM) maksimalios galimos priteisti skundo parengimo išlaidų sumos.

Atitinkamai, teismas neturėjo jokio pagrindo sumažinti skundo parengimo išlaidas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo advokatas atstovavo jam civilinėje byloje, nes skyrėsi bylose pareikšti reikalavimai, jie kildinami iš skirtingų faktinių aplinkybių. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad faktiškai advokatas visų teisinių paslaugų teikimui skyrė net 52,02 val., tačiau pareikalavo apmokėti tik 30,10 val. teisinių paslaugų.

19. Taip pat pareiškėjas patyrė 173,03 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą administracinėje byloje analizę, komentarų rengimą ir susirašinėjimą su klientu. Vis dėlto, teismas, vadovaudamasis tuo, kad šių paslaugų teikimui buvo skirta ne 1 val. 30 min., o 4 min. mažiau (1 val. 26 min.), priteisė pareiškėjui teisinių paslaugų teikimo išlaidų sumą už 1 val., t. y. 121 Eur. Tai teismas padarė formaliai remdamasis Rekomendacijų 9 punktu. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, teismas už 1 val. turėjo teisę priteisti pareiškėjui 151,74 Eur išlaidas. Atitinkamai, teismas, vertindamas priteistinų išlaidų dydį, turėjo vadovautis ne tik Rekomendacijų 9 punktu, bet taip pat 2.9 punktu, nustatančiu, kad teismas, nustatydamas prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į advokato darbo laiko sąnaudas. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad advokatas šioms paslaugoms teikti patyrė ne 1 val., o 1 val. ir 26 min., teismas turėjo pagrindą priteisti pareiškėjui visą nurodytų išlaidų sumą.

20. Pareiškėjas patyrė 1 259,21 Eur pasirengimo teismo posėdžiui išlaidų, kurias sudaro: 954,69 Eur pagal prie 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos faktūros pridėtos ataskaitos 10–12 eilutės ir 304,52 Eur pagal prie 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos faktūros pridėtos ataskaitos 13 eilutė, atėmus atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Tačiau teismas nutarė priteisti pareiškėjui tik 484 Eur, neatsižvelgęs į nurodytoje ataskaitoje nurodytas 10, 13 eilutes. Pareiškėjas teigia, kad įrodymų lentelės, kurioje buvo susisteminti pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime pateikti argumentai bei, atitinkamai, parengti atsikirtimai, negalėjo pateikti į bylą, nes pateikus ją iki posėdžio, atsakovas būtų sužinojęs visą pareiškėjo strategiją. Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už tokio pobūdžio parengiamųjų veiksmų atlikimą teismas galėtų priteisti pareiškėjui net 2 349,60 Eur išlaidų (paslaugos baigtos teigti 2021 m. lapkričio mėn. todėl taikytinas 1 566,40 Eur mėn. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio rodiklis), o pagal Rekomendacijų 8.19 punktą – 1 468,62 Eur išlaidų (Paslaugos baigtos teigti 2021 m. lapkričio mėn. todėl taikytinas 1 566,40 Eur mėn. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio rodiklis). Taigi, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad prašoma priteisti 1 259,21 Eur pasirengimo teismo posėdžiui suma nėra nepagrįsta ar neprotinga - ji netgi neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto pasirengimo teismo posėdžiui įkainio.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai sumažino atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Nors teismo posėdis truko 1 val. 29 min., teismas nepagrįstai šį laiką suapvalino iki 1 val. Net formaliai taikant Rekomendacijų 9 punktą, teismas, atsižvelgdamas į faktiškai teiktų atstovavimo teismo posėdyje paslaugų trukmę, turėjo priteisti bent maksimalų Rekomendacijose nustatytą valandinį įkainį už vieną valandą – 156,64 Eur.

22. Pareiškėjas patyrė 24,20 Eur prašymo dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu rengimo išlaidų, tačiau teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, atsisakė priteisti nurodytas išlaidas, nes prašymo parengimui buvo skirta mažiau nei 30 min. Pareiškėjo manymu, maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, nustatančiu, kad už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) rekomenduojamam priteisti maksimaliam išlaidų dydžiui yra taikomas 0,1 dydžio koeficientas.

23. Atsakovo atstovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, mažindamas byloje priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nesiekė neteisėto tikslo. Priešingai, teismas elgėsi teisėtai bei pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, taip siekdamas apsaugoti atsakovo atstovą nuo nepagrįstai padidintų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia tik pasipelnyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Šiaulių skyriaus, priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai 2 338 Eur turtinės žalos ir 1 877,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad teismas tendencingai taikė Rekomendacijų nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo maksimalių dydžių.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; ir kt.).

31. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

32. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

33. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 3 916 Eur (pareiškėjas už suteiktas paslaugas sumokėjo 2021 m. lapkričio 9 d. (2021 m. IV ketvirtis)), todėl aktualus 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamais duomenimis sudarė 1 566,4 Eur x 2,5.

34. Pareiškėjo prašyta priteisti suma 2 006,18 (1 658 Eur + PVM) už skundo parengimą ne tik neviršijo didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, tačiau yra gerokai mažesnė, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra priteistina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis darė išvadą, kad skundo parengimas galėjo trukti iki 10 val., todėl nepagrįstai už skundą parengimą priteisė 1 210 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

35. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 173,03 Eur (143 Eur + PVM) išlaidų už atsiliepimo į skundą administracinėje byloje analizę, komentarų rengimą ir susirašinėjimą su klientu. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad advokatas šioms paslaugoms teikti sugaišo 1 val. 26 min. (Ataskaitos 9 punktas, b. l. 101), todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, maksimali priteistina suma yra 156,64 Eur (1 566,4 Eur x 0,1 koef. x 1 val.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašoma suma viršija maksimalų priteistiną dydį, ji mažintina iki maksimalaus priteistino dydžio (156,64 Eur).

36. Iš byloje esančios teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti išlaidas už įrodymų lentelės administracinėje byloje Nr. e2-397-435/2021 rengimą (pasirengimą teismo posėdžiui), kuris truko – 3 val. 55 min. (Ataskaitos 10 punktas, b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos patirtos ne nagrinėjamojoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų.

37. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 964,37 Eur (797 Eur + PVM) išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą kliento interesams teismo posėdyje. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad advokatas šioms paslaugoms teikti sugaišo 7 val. 58 min. (Ataskaitos 11–13 punktai, b. l. 101), todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, maksimali priteistina suma yra 1 253,12 Eur (1 566,4 Eur x 0,1 koef. x 8 val.). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (964,37 Eur) neviršija maksimalios priteistinos sumos, todėl priteistina iš atsakovo.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo teisinis atstovavimas už prašymo dėl teismo posėdžio organizavimą nuotoliniu būdu rengimą truko 12 min, todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas koeficientas 0,1. Įvertinus bylos duomenis, nustatyta, kad pareiškėjo prašoma priteisti 24,20 Eur išlaidų už prašymo dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu parengimą, suma neviršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (156,64 Eur (1 566,4 Eur x 0,1)), todėl ši suma priteistina pareiškėjui.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo ginčijama teismo sprendimo dalis keičiama priteisiant pareiškėjui 3 151,39 Eur (2006,18 + 156,64 + 964,37 + 24,20) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl apeliacinio proceso, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl šis prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui N. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, 3 151,39 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius