Legislator Case Law & Legislation
f85cc77c-84d7-4c05-9c7c-ed2e86d76548 AI generated

Appeal dismissed; court upheld lower court's rejection of lease contract invalidity claim due to lack of statutory violation.

Case Number f85cc77c-84d7-4c05-9c7c-ed2e86d76548
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Ašvilių District Court dismissed the appeal against the first-instance judgment regarding the termination of a lease contract and the application of restitution. The plaintiff argued the contract violated mandatory legal norms because the lessee lacked proper authority, while the defendant contended the business operator was aware of relevant regulations. The appellate court rejected the appeal, noting that the lower court's factual findings were correct and that the plaintiff's interpretation of the law was unfounded, thus upholding the original decision to invalidate the contract.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 326(1)1; The appellate court may dismiss an appeal by simply agreeing with the lower court's reasoning if the appeal arguments do not affect the legality of the decision.

Keywords

AI generated
appeal dismissal lease contract invalidity mandatory legal norms restitution application lower court reasoning

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 326(1)1

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-679-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00011-2014-5                                                          Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3.;50.4.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Kuprijus“ apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-135-853/2014 pagal ieÅ¡kovės Mažeikių rajono savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kuprijus“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.Teismas              n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė Mažeikių rajono savivaldybė ieÅ¡kiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiÄ ab initio, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančiÄ 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos, atstovaujamos virÅ¡ininko K. L., ir UAB „Kuprijus“ dėl hidrotechnikos komplekso esančio Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių r., nuomos; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 22772,61 Lt skirtumÄ susidariusi dėl neteisėtai sumažinto nuomos mokesčio už Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos komplekso nuomÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad hidrotechnikos statinių, esančių Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių rajone valdymo teisė nuo 2002 m. birželio 27 d. perėjo Mažeikių rajono savivaldybei, todėl 2004 m. sausio 30 d. tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“ sudaryta hidrotechnikos statinių nuomos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes sutartį pasirašęs asmuo virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus.

Nuomos sutartis turėjo bÅ«ti sudaroma su Mažeikių rajono savivaldybe, kuri valdė turtÄ patikėjimo teise. Patvirtino, jog siuntė praneÅ¡imus UAB „Kuprijus“ dėl hidrotechninio komplekso apžiÅ«ros, bei 2012 m. susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo. Atsakovė UAB „Kuprijus“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2004-01-30 atsakovė ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija, atstovaujama tuometinio apskrities virÅ¡ininko K. L., sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovei buvo iÅ¡nuomotas Å erkÅ¡nėnų kaime, Mažeikių rajone, esantis hidrotechnikos kompleksas, susidedantis iÅ¡ Å¡achtinio vandens numetėjo ir užtvankos, tačiau Å¡is dokumentas yra ne nuomos sutartis, o nuomotojo raÅ¡ytinis sutikimas dėl buvusio nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ visiÅ¡kai identiÅ¡kos tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „ŠerkÅ¡nėnai“ 1998-12-18 sudarytos to paties Å erkÅ¡nėnų hidrotechninio komplekso nuomos sutarties, perleidimo, atsakovė UAB „Kuprijus“ pagal 2004-01-29 sudarytÄ Å¾emės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ UAB „ŠerkÅ¡nėnai“, esančios Melioratorių g. 1, Mažeikių m., nuosavybės teise įsigijo 0,2322 ha ploto žemės sklypÄ , su jame esančiu pastatu – hidroelektrine, esančius Å erkÅ¡nėnų k., Å erkÅ¡nėnų sen., Mažeikių r.

Å ia nekilnojamojo turto perleidimo sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo perimti ir buvusias specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, servitutus, Å«kinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus. IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 22772,61 Lt nesumokėto nuomos mokesčio skirtumo sumokėjimo praÅ¡o atmesti, nes ieÅ¡kovė netinkamai taiko restitucijos institutÄ .                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Pripažinti negaliojančia ab initio imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančiÄ 2004 m. sausio 30 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos, atstovaujamos virÅ¡ininko K. L. ir UAB „Kuprijus“, atstovaujamos direktoriaus A. B., sudarytÄ sutartį dėl Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos komplekso nuomos.Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Kuprijus“ valstybei 22772,61 Lt nuomos mokesčio ir 848,78 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų: iÅ¡ jų 827,00 Lt žyminio mokesčio ir 21,78 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl hidrotechnikos komplekso, esančio Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių r., kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai nuomos teisinių santykių, Å¡alims nesutariant, kad 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas.TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas remiantis Vyriausybės nutarimu perdavė Mažeikių rajono savivaldybei pasitikėjimo teise valdyti iÅ¡vardintÄ valstybės turtÄ .

Teismas laikė, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija perdavusi turtÄ patikėjimo teise valdyti Mažeikių rajono savivaldybei nebebuvo turto valdytoja, todėl sudarydama 2004 m. sausio 30 d. ginčijamÄ nuomos sutartį virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus bei nesilaikė VSTVNDJÄ® nustatyto valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių sudarymui taikomo teisinio reglamentavimo. Teismas rėmėsi CK 1.80 straipsniu ir 2004 m. sausio 30 d. sutartį sudarytÄ tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“ dėl hidrotechnikos komplekso esančio Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių r. nuomos laikė niekinė ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Atsakovės argumentÄ , jog UAB „Kuprijus“ pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijusi hidroelektrinę perėmė 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartyje, sudarytoje dėl Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos komplekso nuomos, įtvirtintas teises ir pareigas, teismas laikė nepagrįstu, nes pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iÅ¡ nuomos sutarties, tik gavęs iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį nuomotojo sutikimÄ , o Å¡iuo atveju tokio nuomotojo, Mažeikių rajono savivaldybės, sutikimo nuomininkas gavęs nebuvo.

Teismas paminėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybė perėmusi minėtÄ turtÄ iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos jo vieÅ¡ajame registre neįregistravo, tačiau VSTVNDJÄ® nuostata, kad valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas vieÅ¡uosiuose registruose, įsigaliojo tik 2006-08-08, todėl atsakovės teiginį, jog atsakovė dėl nuomos sutarties kreipėsi į nuomotojÄ â€“ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , nes savivaldybė perduoto turto nebuvo įregistravusi vieÅ¡ajame registre ir nebuvo žinoma, jog ji turto valdytoja, teismas laikė nepagrįstu.

Teismas akcentavo, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijai, perdavusiai Mažeikių rajono savivaldybei pasitikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ turėjo bÅ«ti žinoma, jog ji nebėra nuomojamo turto valdytoja.Teismui pripažinus niekine ir negaliojančia nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“, ieÅ¡kovė Mažeikių rajono savivaldybė nebuvo minėtos sutarties Å¡alis, todėl Å¡iuo atveju, pripažinus, jog valstybės turto valdytoja yra Mažeikių rajono savivaldybė, teismas sprendė, kad restitucija negalima ir netaikytina.IÅ¡ 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutarties teismas matė, kad sutartis buvo sudaryta ir hidrotechninio komplekso nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006 „Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“, kuris nebegalioja nuo 2002 m. gegužės 15 d..

Tuo metu, kaip nurodo ir ieÅ¡kovė, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimas Nr. 651 „Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo jog nuo 2004 m. vasario mėnesio naudojosi Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos kompleksu ir jai priklausančioje hidroelektrinėje gamino elektros energijÄ . Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įsigijusi hidroelektrinę, kurios tinkamam eksploatavimui yra reikalingas hidrotechnikos komplekso statinys, faktiÅ¡kai juo naudojosi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neatlygintinai minėtu statiniu atsakovė neturėjo teisės naudotis.

Naudodamasi statiniu atsakovė turėjo mokėti mokestį, kuris nustatytinas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimo Nr. 651 „Dėl žemės Å«kio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ nuostatomis. Dėl negaliojančia pripažintinos nuomos sutarties atsakovė kasmet į valstybės biudžetÄ sumokėdavo 2530,29 Lt mažesnį nei teisės aktais nustatytÄ pradinį metinį hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį, dėl ko per devynis metus susidarė 22772,61 Lt suma.

Teismo manymu, atsisakymas Å¡ioje dalyje tenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kadangi atsakovei eksploatuojant hidroelektrinę ir naudojantis hidrotechnikos kompleksu, tačiau nemokant viso nuomos mokesčio į valstybės biudžetÄ , bÅ«tų nepagrįstai pažeisti valstybės interesai gauti naudÄ iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio turto, o kartu ir suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas atsakovei, kuri gautų pelnÄ naudodamasi kitam asmeniu priklausančiu turtu ir už jį nieko nemokėdama.

              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kuprijus“ praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantė nurodo, kad teismas Å¡iuo atveju neanalizavo ir nedetalizavo, kuom remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties pagrindu įvykdytas nuomininko teisių bei pareigų perdavimas atsakovei ginčo nuomos sutartimi esÄ pažeidžia visuomenės poreikius ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Apeliantės teigimu Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomi ir administraci­nės teisės principai bei nuostatos.2. Kadangi pirminės hidrokomplekso nuomos sutarties Å¡alys, sudarė nuomos sutartį 50 metų terminui, t.y. ilges­niam kaip 10 metų nuomos terminui, apeliantė laiko, kad Å¡i pirminė sutartis teismo turėjo bÅ«ti priskirta prie daiktinių teisių, kurias reglamentuoja CK IV knygos nuostatos. Teismui kilo pareiga aiÅ¡kintis, ko iÅ¡ tiesų siekė Å¡alys ir ar sutartis kvalifikuotina ilgalaike nuomos sutartimi.

Apeliantės manymu, 1998 m. gruodžio 18 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „ŠerkÅ¡nėnai“ sudaryta nuomos sutartis ir jos pagrindu atsiradę nuomos teisiniai santykiai teismo turėjo bÅ«ti kvalifikuojami kaip susitarimas dėl daiktinės teisės kaip ilgalaikės nuomos (emphyteusis) nustatymo. Tai yra civilinio teisinio pobÅ«džio klausimas, kuris regu­liuojamas daiktinės teisės (CK 4.165 str. 1 d.), o ne administracinės teisės nuostatomis, kuriomis teismas vadovavosi ir kurioms nagrinėjamos bylos atžvilgiu suteikė prioritetÄ .3.

Kadangi pirminė 1998 m. gruodžio 18 d. hidrokomplekso nuomos sutartis laiky­tina ilgalaike nuomos (emphyteusis) sutartimi, todėl nuomotojo sutikimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, net nebuvo reikalingas. Remiantis priminės nuomos sutarties ir ginčo nuomos sutarties turinio analize teismas turėjo daryti iÅ¡vadÄ , kad 50 metų terminui sudaryta ginčo nuomos sutartis savo esme atitinka CK nusta­tytÄ ilgalaikės nuomos sutarties (emphyteusis) sampratÄ . Pagal ilgalaikės nuomos teisinį reglamentavimÄ nepriklausomai nuo to, pasikeitė nuomoto­jas ar nuomininkas, ilgalaikė nuoma vis tiek iÅ¡lieka, jeigu nuomininko teisių perėmėjai tin­kamai naudoja iÅ¡nuomotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir vykdo kitus ilgalaikę nuomÄ nustatančiame akte nustatytus įsipareigojimus.

4. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡inin­ko administracija nebebuvo perduotų hidrotechnikos įrenginių valdytoja bei, sudarydama ginči­jamÄ nuomos sutartį, virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus. Nepriklausomai nuo ko, kokios valstybinės ar savivaldybių instituci­jos dispozicijoje bebÅ«tų valstybiniu turtu esantis ginčo hidrokompleksas, ilgalaikė nuoma, net ir pasikeitus nuomininkui, iÅ¡lieka (CK 4.165 str. 3 d., 6.494 str. 2 d.).5. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos patvirtintame sÄ raÅ¡e nebuvo aiÅ¡kiai bei tiksliai detalizuotas ieÅ¡kovei perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas.

Å iuo atveju, jeigu nuomininko pasikeitimÄ Ä¯formino ne ta valstybinė (savivaldybių) institucija, kurios žinion patikėjimo teise buvo perduotas valstybės nuosavybe esantis ginčo hidrokompleksas, toks vieÅ¡ojo administravimo institucijos atliktas veiksmas taip pat negali suponuoti galiojančios ir teisėtai sudarytos ilgalaikės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje privalėjo daryti iÅ¡vadÄ , kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 daly­je įtvirtinta formuluotė „gali priimti“ yra ne imperatyvaus, o dispozityvaus pobÅ«džio, dėl ko ginčo sandoris, įformintas kitos vieÅ¡ojo administravimo institucijos, Å¡iuo atveju – TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos, nedaro pačios ilgalaikės nuomos sutarties negaliojan­Äios.6.

Å ios bylos atveju, sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos pagal tikruosius Å¡alių ketinimus ir Å¡alių valiÄ , o ne pagal formalų Å¡ių sutarčių tekstÄ . Sprendžiant dėl iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir Å¡alių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas Å¡alių neaptartas, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu.7.

Apeliantei vis tik nebuvo žinomas faktas, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija yra perdavusi ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo hidrokompleksÄ , nes toks faktas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija iki pat ieÅ¡ki­nio teismui padavimo dienos, eilę metų apeliantę pripažino teisėta nuomininke, o šį ieÅ¡kinį pa­teikė tik įtakota Valstybės kontrolės patikrinimo iÅ¡vadų.

Byloje esantys Å¡alių susiraÅ¡inėjimų dokumentai neabejotinai patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo ir suprato tai, kad ginčo nuomos sutartis iÅ¡ esmės yra buvusio nuomininko teisių bei pareigų perleidimo įforminimas. Galimai netinkamas nuomininko teisių ir pareigų juridinis įforminimas nedaro ginčo sandorio negaliojančiu.9. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ taikyti restituci­jÄ , teismas tokį veiksmÄ turėjo vertint ne kitaip, kaip pačios ieÅ¡kovės patvirtinimÄ , jog ji save pripažįsta kaip nuomotojÄ , o apeliantę, kaip nuomininkę.

Teismas, ne tik iÅ¡­kreipė restitucijos, kaip savarankiÅ¡ko teisės instituto esmę, bet ir nukrypo nuo pirminio reikala­vimo pripažinti niekiniu ginčo sandorį esmės, kadangi priteisė tariamai nesumokėtÄ nuomos mokestį, o pačiÄ ginčo nuomos sutartį laikė bei pripažino niekine ir negaliojančia.

10. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada priteisti iÅ¡ atsakovės valstybei 22 772,61 Lt nuomos mokesčio, nes visÄ sutarties galiojimo laikÄ buvo mokamas sutartyje nustatytas nuomos mokestis į mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Be to, nustatytas nuomos mokestis turėtų bÅ«ti taikomas tik naujai pastatytoms hidroelektrinėms.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Mažeikių rajono savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstu nagrinėjamoje byloje laikytinas apeliantės teiginys, kad negali bÅ«ti taikytini administracinės teisės principai bei nuostatos. VieÅ¡osios teisės principas itin aktualus nagrinėjamo ginčo kontekste, nes sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, kitaip sakant jis reiÅ¡kia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatyme.

Ginčo sutarties 3 punkte, buvo nustatytas naujas 50 metų sutarties terminas, kuris buvo pradėtas skaičiuoti nuo naujos sutarties sudarymo, todėl Å¡is faktas neabejotinai patvirtina, kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl naujos sutarties sudarymo. Atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl restitucijos taikymo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ dėl 22772,61 Lt nuomos mokesčio pritesimo, todėl priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas Å¡iuo atveju neanalizavo ir nedetalizavo, kuo remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties pagrindu įvykdytas nuomininko teisių bei pareigų perdavimas atsakovei ginčo nuomos sutartimi esÄ pažeidžia visuomenės poreikius ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje ginčas kilęs dėl hidrotechnikos komplekso, esančio Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių r., kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurį patikėjimo teise valdo ieÅ¡kovė Mažeikių rajono savivaldybė, nuomos teisinių santykių, Å¡alims nesutariant, kad 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas. Taigi, nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieÅ¡kovės suformuluotas reikalavimas dėl 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutarties, o ne dėl 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai argumentavo visuomenės poreikių ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ bÅ«tent pagal 2004 m. sausio 30 d. sutartį.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad valstybinio turto nuomos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto vieÅ¡osios teisės principu, todėl sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių dispona­vimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, ir yra imperatyvus. Todėl valstybinis turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų, jis turi bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti dispo­nuojama taip, kad jis tenkintų tik atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių.

Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra grindžiami valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu ir yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Artapolas“ v.

UAB ,,Autoreikmuo“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2013). Remiantis tuo kas nurodyta aukščiau Å¡ioje nutartyje, laikytinas nepagrįstas apeliantės teiginys, kad Å¡ios bylos kontekste tiek valstybė, tiek savivaldybė gali vykdyti ir Å«kinę-komercinę veiklÄ ir dalyvauti civiliniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai.

Apeliantės teiginys, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomi ir administraci­nės teisės principai bei nuostatos atmestinas, nes visuomenės poreikių ir vieÅ¡ojo intereso gynimas aktualus ir civiliniuose santykiuose. Dėl sutartinių nuomos santykių tęstinumo Apeliantė įsitikinusi, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės Å¡is ginčas yra kilęs iÅ¡ ilgalai­kės nuomos (emphyteusis) sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio. Kadangi pirminės hidrokomplekso nuomos sutarties Å¡alys, sudarė nuomos sutartį 50 metų terminui, t.y. ilges­niam kaip 10 metų nuomos terminui, apeliantė laiko, kad Å¡i pirminė sutartis teismo turėjo bÅ«ti priskirta prie daiktinių teisių, kurias reglamentuoja CK IV knygos nuostatos.

Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.Visų pirma, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nesirėmė ginčo santykių kvalifikavimu ilgalai­kės nuomos (emphyteusis) institutu. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl ilgalaikės nuomos (emphyteusis) santykių kvalifikavimo nenagrinėtini. Antra, pažymėtina tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė rėmėsi argumentu, kad ji 2004-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijusi hidroelektrinę perėmė ir 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartyje, sudarytoje dėl Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos komplekso nuomos įtvirtintas teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį argumentÄ laikė nepagrįstu, nes pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iÅ¡ nuomos sutarties, tik gavęs iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį nuomotojo sutikimÄ , o Å¡iuo atveju tokio nuomotojo, Mažeikių rajono savivaldybės, sutikimo nuomininkas gavęs nebuvo.Trečia, hidrotechnikos statiniai, esantys Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių rajone valdymo teisė nuo 2002 m. birželio 27 d. perėjo Mažeikių rajono savivaldybei, todėl jau nuo Å¡io momento, 1998 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartis sudaryta tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija ir UAB „ŠerkÅ¡nėnai“ yra prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsižvelgiant į tai, apeliantė negalėjo įgyti hidrotechnikos komplekso 1998-12-18 nuomos sutartyje nurodytų teisių ir pareigų. Ketvirta, nuo 1998 m. gruodžio 18 d., kai tarp UAB „ŠerkÅ¡nėnai“ ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos buvo sudaryta Å erkÅ¡nėnų hidrokomplekso numos sutartis iki ginčo 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutarties sudarymo buvo praėję daugiau nei 5 metai. Todėl apeliantės argumentÄ dėl teisių ir pareigų perleidimo paneigia, 2004-01-30 ginčo sutarties 3 punkte nustatytas naujas 50 metų sutarties terminas, kuris buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2004 m. vasario 1 dienos, tai yra nuo naujos sutarties sudarymo.

Å is faktas neabejotinai patvirtina, kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl naujos sutarties ir naujam terminui sudarymo.Penkta, 2004-01-29 sudarytos žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties, kuria iÅ¡ UAB „ŠerkÅ¡nėnai“ apeliantė nuosavybės teise įsigijo 0,2322 ha ploto žemės sklypÄ , su jame esančiu pastatu – hidroelektrine, esančius Å erkÅ¡nėnų k., Å erkÅ¡nėnų sen., Mažeikių r., 5 punkto sÄ lyga numatanti pirkėjo įsipareigojimÄ perimti buvusias specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, servitutus ir Å«kinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus, niekaip nusuponuoja iÅ¡vados dėl 1998-12-18 nuomos sutarties teisių ir pareigų perėjimo.

PrieÅ¡ingai, Å¡ia sutarties nuostata apeliantė įsipareigojo sudaryti naujÄ nuomos sutartį, kuri ir buvo sudaryta sekančiÄ dienÄ , tai yra 2004-01-30.Å eÅ¡ta, 2004 m. sausio 30 d. tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“ sudaryta hidrotechnikos statinių nuomos sutartis patvirtina, kad nuo 2004 m. vasario 1 d. netenka juridinės galios ankstesnė Å¡io komplekso nuomos sutartis pasiraÅ¡yta 1998-12-18. Todėl apeliantei pasiraÅ¡ant naujÄ 2004-01-30 nuomos sutartį buvo žinoma apie senos sutarties pasibaigimÄ , todėl akivaizdu, kad joks teisių ir pareigių perėjimas yra negalimas (7,41,55-56 b. l.).

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2004 m. sausio 30 d. tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“ sudaryta hidrotechnikos statinių nuomos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir negalioja ab initio. Dėl savivaldybei patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Apeliantės manymu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 daly­je įtvirtinta formuluotė „gali priimti“ yra ne imperatyvaus, o dispozityvaus pobÅ«džio, dėl ko ginčo sandoris, įformintas kitos vieÅ¡ojo administravimo institucijos, Å¡iuo atveju – TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos, nedaro pačios nuomos sutarties negaliojan­Äios.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktÄ LR Valstybės kontrolės atliktÄ valstybinio audito ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybė, nuo 2002-06-27 bÅ«dama, hidrotechnikos kompleksų, esančių Renavo k. ir Å erkÅ¡nėnų k., Mažeikių rajone, valstybės turto patikėtiniu, nekontroliavo, kaip vykdomos hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartys, nes sprendimus dėl jų nuomos 2004 metais priėmė ne savivaldybės administracija, o TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas (72-79 b. l.).

Å iuo atveju, byloje nei ginčo turto perdavimas patikėjimo teise valdyti savivaldybei, nei audito ataskaita, nepaneigta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija perdavusi turtÄ patikėjimo teise valdyti Mažeikių rajono savivaldybei nebebuvo turto valdytoja, todėl sudarydama 2004 m. sausio 30 d. ginčijamÄ nuomos sutartį virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus bei nesilaikė VSTVNDJÄ® nustatyto valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių sudarymui taikomo teisinio reglamentavimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantei vis tik nebuvo žinomas faktas, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija yra perdavusi ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo hidrokompleksÄ , nes toks faktas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, laikytinas nepagrįstu. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijai, perdavusi Mažeikių rajono savivaldybei pasitikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , turėjo bÅ«ti žinoma, jog ji nebėra nuomojamo turto valdytoja, todėl negalėjo sudaryti 2004-01-30 nuomos sutarties su atsakove.

Antra, VSTVNDJÄ® nuostata (15 straipsnio 4 dalis), kad valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas vieÅ¡uosiuose registruose, įsigaliojo tik 2006-08-08.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija iki pat ieÅ¡ki­nio teismui padavimo dienos, eilę metų apeliantę pripažino teisėta nuomininke, o šį ieÅ¡kinį pa­teikė tik įtakota Valstybės kontrolės patikrinimo iÅ¡vadų.

Reikia sutikti su apeliantės pastebėjimu, kad tik po 2013-04-22 d. Valstybės kontrolės patikrinimo išvadų ieškovas ėmėsi veiksmų dėl 2004-01-30 nuomos sutarties nutraukimo, tačiau byloje esantys šalių susirašinėjimų dokumentai neabejotinai patvirtina, kad ieškovė jau 2012 m. siekė pakeisti 2004-01-30 nuomos sutartį, tačiau byloje nepateikta nei argumentų, nei įrodymų, kodėl šis rezultatas nebuvo nepasiektas. Pažymėtina ir tai, kad šios apelantės nurodomos aplinkybės niekaip negali patvirtinti fakto, kad ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad ginčo nuomos sutartis iš esmės yra buvusio nuomininko teisių bei pareigų perleidimo įforminimas.

Apeliantės teikiami argumentai dėl galimai netinkamo nuomininko teisių ir pareigų juridinio įforminimo, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorį galiojančiu. Dėl restitucijos taikymo Teismui pripažinus niekine ir negaliojančia ginčo nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „Kuprijus“, o ieÅ¡kovei Mažeikių rajono savivaldybei nesant minėtos sutarties Å¡alimi, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad restitucija negalima ir netaikytina.VisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kus reikalavimÄ taikyti restituci­jÄ , teismas tokį veiksmÄ turėjo vertinti, kaip pačios ieÅ¡kovės patvirtinimÄ , jog ji save pripažįsta kaip nuomotojÄ , o apeliantę, kaip nuomininkę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės turto valdytojai – Mažeikių rajono savivaldybei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu, ieÅ¡kinio reikalavimas taikyti restitucijÄ Å¡iuo atveju teisėtai pripažintinas pertekliniu, todėl pagrįsta laikytina teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju restitucija negalima. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, ne tik iÅ¡­kreipė restitucijos, kaip savarankiÅ¡ko teisės instituto esmę, bet ir nukrypo nuo pirminio reikala­vimo pripažinti niekiniu ginčo sandorį esmės. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatina ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti restitucijÄ ir reikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ nuomos mokestį.

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio teisėjų kolegijai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl restitucijos taikymo netenkino, todėl atsižvelgiant į tai, sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl nuomos mokesčio priteisimo Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada priteisti iÅ¡ atsakovės valstybei 22 772,61 Lt nuomos mokesčio, nes visÄ sutarties galiojimo laikÄ buvo mokamas sutartyje nustatytas nuomos mokestis į mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. sausio 30 d. nuomos sutarties 4 punkte nustatytas metinis hidrotechnikos komplekso nuomos mokestis tik 357 Lt, t.y., 2530,29 Lt mažesnis už teisės aktais numatytÄ nuomos kainÄ . Dėl neteisėtai sutartimi sumažinto nuomos mokesčio valstybės biudžetas neteko galimybės gauti 22772,61 Lt. Atsakovė neneigia, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio naudojosi Å erkÅ¡nėnų k. hidrotechnikos kompleksu ir jai priklausančioje hidroelektrinėje gamino elektros energijÄ . Todėl sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad ji visÄ sutarties laikÄ mokėjo ir moka nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau, visgi, dėl negaliojančia pripažintinos nuomos sutarties atsakovė kasmet į valstybės biudžetÄ sumokėdavo 2530,29 Lt mažesnį nei teisės aktais nustatytÄ pradinį metinį hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį, dėl ko per devynis metus ir susidarė 22772,61 Lt suma.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovės valstybei 22 772,61 Lt nuomos mokesčio, pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, nes atsakovė eksploatavo ir naudojosi hidroelektrine ir hidrotechnikos kompleksu, teisės aktais nustatyto viso nuomos mokesčio į valstybės biudžetÄ nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįstai pažeisti valstybės interesai gauti naudÄ iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio turto, o kartu ir suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas atsakovei, kuri gautų pelnÄ naudodamasi kitam asmeniu priklausančiu turtu ir už jį nieko nemokėdama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovei, kaip verslininkei vykdančiai hidroenergetikos veiklÄ , turi bÅ«ti žinomi teisės aktai reglamentuojantys Å¡iÄ Å«kio sritį.

Dėl kitų apeliantės argumentų Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neįžvelgė, kad Å¡ios bylos atveju bÅ«tų pažeistos CK 6.156 ir 6.193 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė apeliaciniame skunde faktines bylos aplinkybes ir įstatymus interpretuoja sau palankia ginčo baigties linkme, tačiau toks interpretavimas iÅ¡ esmės skirias nuo pirmosios instancijos teismo atlikto ginčo teisinio įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesietini su nagrinėjamais klausimais.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies“. LikusiÄ sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ .

                                                                                                                                           Kolegijos pirmininkas                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                  Teisėjai                                                                                               Laisvė Aleknavičienė                                                                                                            Danutė Burbulienė