f85c4e08-dcb9-4bbf-afcf-6a49454bca38 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-511/2013Proceso Nr. Procesinio sprendimo kategorija: 1-40-1-00379-2012-01.2.3.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų: Lino Å iukÅ¡tos, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,     gynėjui advokatui Arvydui Milučiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

I. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.IÅ¡ A. I. J. G. nepilnamečiams vaikams M.

G., gimusiam 2003 m. birželio 13 d., ir G. G., gimusiam 2005 m. kovo 5 d. priteistas po  25 000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 40 litų ir 77 centai už teismo iÅ¡laidas.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. M. ir D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 238 straipsnio 1 dalį už tai, kad be svarbių priežasčių nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. I. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 22 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Å iauliuose, Vytauto g. 122 esančiame prekybos centro „Norfa“ kieme, po rampa, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su D. G. metu, tyčia devynis kartus peiliu dÅ«rė D. G. į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių tris kartus į pilvo sritį, taip padarydamas kiaurymines durtines - pjautines pilvo sienelės žaizdas, atsiveriančias į pilvo ertmę, vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ , taip padarydamas durtinę - pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio skruosto užpakalinėje dalyje, atsiveriančia į gomurį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę Å¡launį, taip padarydamas durtinę - pjautinę žaizdÄ su Å¡launies venos pažeidimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dvi durtines žaizdas kakle, vienÄ durtinę - pjautinę žaizdÄ juosmens kairiame Å¡one ir vienÄ pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos ketvirtame pirÅ¡te, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl durtinės - pjautinės žaizdos kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje su Å¡launies venos pažeidimu, sukėlusios Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ žaizdos, nukentėjusysis D. G. įvykio vietoje mirė. Å iais veiksmais A. I. tyčia nužudė nukentėjusįjį D. G..Nuteistasis A. I. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliantas nurodo, kad įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiojo D. G. konflikto nebuvo. Nuteistasis paaiÅ¡kina, kad jam, M. M., D. B. ir D. G. begeriant alkoholinius gėrimus, buvo užgauliojama jo (A.

I.) sugyventinė M. M.. Po to, D. G., nuėjęs jam (A. I.) už nugaros, padėjo rankÄ ant peties. Apeliantas teigia iÅ¡sigandęs, kad nukentėjusysis nori jam kažkÄ padaryti, todėl sugriebė peilį ir dÅ«rė Å¡iam į įvairias kÅ«no vietas. Apeliantas nurodo, kad darydamas nusikaltimÄ , jis buvo apimtas baimės ir streso. Nuteistasis pažymi, kad po suduotų smÅ«gių jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tuo metu nukentėjusysis dar buvo gyvas, apie pastarojo mirtį jis sužinojo tik kitÄ dienÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A.

I. pripažįsta, kad padarė labai sunkų nusikaltimÄ , apie tai nepranešė teisėsaugos institucijoms ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tačiau apeliantas pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, gailisi nusikaltęs ir sutinka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kas turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, nuteistasis teigia atsiprašęs nukentėjusiojo Å¡eimos narių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad jam turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , įrodyta.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltumo ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.Apeliaciniame skunde nuteistasis ir pats neneigia, kad D. G. mirė nuo jo suduotų smÅ«gių peiliu, tačiau nurodo, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ pastarÄ jį jis panaudojo apimtas baimės ir streso, nes nukentėjusysis užgauliojo jo sugyventinę, užėjęs už nugaros, padėjo jam ant peties rankÄ , todėl jis (A.

I.) pagalvojo, kad Å¡is nori jam kažkÄ padaryti. Å ie apelianto argumentai yra nepagrįsti.Pirmosios instancijos teisme A. I. parodė, kad D. G. pavadino A. I. sugyventinę M. M. necenzÅ«riniais žodžiais. Tačiau nuteistasis parodė ir tai, kad D. G. žodžiai, skirti M. M., į konfliktÄ neperaugo, kas vyko po rampa, kur buvo sužalotas D. G., jis neprisimena, konflikto priežasties dėl girtumo taip pat neprisimena. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. I. taip pat neparodė, kad D. G., padėdamas jam ant peties rankÄ bei bÅ«damas jam už nugaros, sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , nuo kurios jis turėjo gintis, panaudodamas intensyvų fizinį smurtÄ .

PrieÅ¡ingai, nuteistasis parodė nežinantis, ko jis siekė durdamas, teigė neturėjęs jokio tikslo (b. l. 169-170, t. 2). Taigi, esant Å¡ioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su konflikto priežastimi ir konflikto pradžios momentu, yra tik niekuo nepagrįsta A. I. gynybinė versija. Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis D. G. sudarė tokiÄ situacijÄ , kurioje yra galima bÅ«tinoji gintis (Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnis) ar, kad D.

G., prieÅ¡ suduodant jam smÅ«gius peiliu, elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai nuteistÄ jį A. I. ar jo artimÄ asmenį (Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme ir pati nuteistoji M. M. neparodė, kad D. G. jÄ pavadino necenzÅ«riniais žodžiais ir taip itin įžeidė, ji teigė nežinanti, kodėl kilo konfliktas (b. l. 172-173, t. 2). IÅ¡vardintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. I. nukentėjusįjį D.

G. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teismo iÅ¡vados dėl A. I. kaltės nepaneigia ir tai, kad, pasak nuteistojo, nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto po prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto. Specialisto iÅ¡vadoje Nr.         M 531/12(04) taip pat nustatyta, kad D. G. mirtis galėjo įvykti apytiksliai prieÅ¡ 2-4 paras iki jo kÅ«no tyrimo pradžios 2012 m. spalio 26 d. 11 val. (b. l. 36, t. 1). Tačiau nustačius, kad sužalojimus peiliu nukentėjusiajam padarė A.

I. (ko, kaip minėta, neneigia ir jis pats), jis atsako ir už kilusias pasekmes – A. G. mirtį.Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei į nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ (jis yra recidyvistas), paskyrė A.

I. vos metais didesnę nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis bausmę - 12 metų laisvės atėmimo. Å i bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi nusikaltęs bei sutinka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir, skirdamas bausmę atsižvelgė, kad A.

I. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs Todėl dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tuo pagrindu Å¡velninti bausmę nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, vien tik A. I. sutikimas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tais atvejais, kai kaltininkas realiai atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę ar neturtinę ar, priklausomai nuo bylos aplinkybių – dalį žalos, o ne tais atvejais, kai tik iÅ¡reiÅ¡kia niekuo nepagrįstÄ ketinimÄ tÄ padaryti kada nors ateityje, kaip tai yra nuteistojo A. I. atveju. Ä® A. I. paskirtos bausmės laikÄ teisingai įskaitytas laikas, kurį jis iÅ¡buvo sulaikyme ir suėmime.Skundžiamame nuosprendyje teisingai iÅ¡spręsti ir su neturtinės žalos atlyginimu bei teismo iÅ¡laidomis susiję klausimai, kurie apeliaciniame skunde nėra ginčijami.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeičiamas ir nenaikinamas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. I. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Linas Å iukÅ¡ta Elena Vainienė